Krovinių transportavimas į Angliją iš Pasvalio: ką verta žinoti prieš pakraunant daiktus

Tu galvoji, kad Pasvalys – mažas miestas, ir iš čia niekas normaliai neveža krovinių į Angliją? Netiesa. Per pastarasias dvidešimt keturias metus mačiau, kaip iš Pasvalio ir aplinkinių kaimų į Londoną, Peterborough ar Birmingamą iškeliavo šimtai, jei ne tūkstančiai kubinių metrų daiktų. Žmonės veža baldus, dėžes, motociklus, kartais – visą namų ūkį. Bet yra vienas dalykas: krovinių transportavimas į Angliją iš Pasvalio nėra toks paprastas, kaip pašto siuntimas. Yra niuansų, apie kuriuos Google nepasakys, o aš bandysiu čia paaiškinti, kaip žmogus, kuris prakaitavo furgone ne vieną kartą.

Pradžiai – kainos, laikas ir kaip tai vyksta išvis

Kiek maždaug kainuoja pervežti standartinę siuntą iš Pasvalio į Londoną?

Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir ar reikia užimti visą furgoną, ar dalinį. Jei kalbam apie kelias dešimtis kilogramų dėžių – tai gali kainuoti nuo šimto dviejų iki dviejų šimtų eurų. Jei pilnas furgonas iki stogo – keturi šeši šimtai, kartais daugiau. Žiemą kainos dažnai krenta, nes mažiau užsakymų, o liepos mėnesį visi kraustosi ir vežėjai patingi su nuolaidomis. Taip kad skambink bent trims vežėjams, jei nenori permokėti, tai aukso taisyklė.

Ar reikia pačiam vežti daiktus į Vilnių, ar pasiimate tiesiai iš namų Pasvalyje?

Nu, žiūrėk, jei samdaisi didesnę kompaniją, jie turi partnerių visoje Lietuvoje ir furgoniukas gali užvažiuoti tiesiai į Pasvalio senamiestį ar net į Krinčiną. Bet jei tai mažesnis vežėjas iš rajono, jis gali paprašyti atvežti į Kauną arba Vilnių, nes toks maršrutas. Aš asmeniškai renkuosi pasiėmimą iš namų, nes kam tau tas vargas vežioti dėžes po keliasdešimt kilometrų, aiškink tu man.

Kiek laiko daiktai keliauja nuo Pasvalio iki Anglijos?

Įprastai, jei važiuoja tiesiogiai per Lenkiją, Vokietiją ir toliau per Prancūziją o gal Nyderlandus, priklauso nuo maršruto, furgonas Pasvalyje pakrautas penktadienį, o Londone gali būti trečiadienį ar ketvirtadienį. Tai maždaug keturios šešios darbo dienos. Kartais, jei vežėjas renkasi tranzitinį variantą per Lenkijos terminalus, gali užtrukti savaitę. Aš tiksliai nežinau, ką tavo vežėjas planuoja, bet klausik jo tiesiai – kokiu maršrutu važiuos.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes, ar būtinai reikia užimti visą furgoną?

Gali ir kelias dėžes, vadinama dalinis krovinys. Tavo dėžės stovi furgone šalia kito žmogaus daiktų. Tai pigiau, nei samdyti visą mikroautobusą. Tik žinok, kad tada gali tekti palaukti, kol surinks pakankamai krovinių iš Lietuvos ar Latvijos, kad kelionė apsimokėtų vežėjui. Jei skubu – imk privatų reisą, jei ne – dalinis ir taškas.

O jei mano daiktai – motociklas ar šaldytuvas, ar tai keičia kainą?

Taip, keičia. Motociklas – tai ne dėžė, jį reikia arba nuleisti tepalus, arba tvirtinti specialiai. Šaldytuvas – agregatas, gali išbėti skystis, juo apslampinėti visą krovinį. Kartais vežėjai ima papildomą mokestį už techniką, nes ji kvepia atsakomybe. Buvo atvejis, kai klientas iš Pasvalio rajono norėjo gabenti daržovių džiovyklą – aš pasiūliau ją geriau išvalyti, nes kitas krovinys buvo čiužiniai. Kvapai, supranti...

Pakavimas, popieriai ir kitos smulkmenos, kurias žmonės numoja ranka

Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie nesudužtų kelyje iki Anglijos?

Žinai, buvo toks atvejis prieš kokią trejetą metų. Klientė iš Pasvalio supakavo keramines plyteles į drabužių spintą, be jokios apsaugos. Važiuojant per Prancūziją, furgoną supurto, o spinta griuvo. Plytelės – trupiniai. Dabar aš visiems sakau: naudokite dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę, ir niekada nestatykite sunkaus viršuje. Krovinių transportavimas į Angliją iš Pasvalio trunka tūkstančius kilometrų, ten bus ir duobių, ir staigaus stabdymo. Pack smart, kaip moja jaunimas.

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

O čia yra neaiškumų, kurie mane pačį kartais užknisa. Po Brexit reikia prekių sąrašo, kartais muitinė nori įrodyti, kad daiktai naudoti – kad neprekiauti bandai. Aš tiksliai nežinau, kaip bus su naujausiomis taisyklėmis, kai kurie terminalai interpretuoja jas skirtingai. Tavo brokeris (nors iš tikrųjų tai gal vis dėlto buvo muitinės agentas, neatsimenu tiksliai) turėtų pasakyti tiksliau. Svarbiausia – sąžiningai aprašyti turinį.

Ar galiu siųsti maisto produktų – pavyzdžiui, šaldytų agurkų iš močiutės sodo?

Ach, kokius agurkus, drauge, į Angliją. Ne, negalima. Muitinė tiria biologinius produktus, mėsą, pieną, kiaušinius – viską, kas gali atnešti kokią salmonelę. O šiaip, aš pats močiutės agurkus mėgstu labiau nei šių laikų traškučius, bet čia logistika, ne šiltnamis. Jei labai reikia, siųsk marinuotus – hermetiškai, mažais kiekiais, ir tai rizika. Geriau nereikia.

Ką daryti, jei nežinau, kiek sveria mano daiktai?

Tuomet sudarome apytikslį sąrašą ir apskaičiuojame pagal kiekį. Viena vidutinė tekstilinė dėžė – apie dvidešimt kilogramų. Čiužinys – trisdešimt. Spinta – šešiasdešimt. Vežėjas įvertins akivaizdžiai, bet jei realus svoris bus ženkliai didesnis, gali tekti primokėti. Aš turėjau atvejį, kai klientas pasakė, kad turi penkias dėžes knygų, o jos svėrė po keturiasdešimt kilogramų kiekviena. Knygos – tai visa klase sunkiau, nei atrodo.

Kas dedasi kelyje ir pristatymo dieną

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, ar jie bus kažkur perkraunami?

Priklauso. Jei samdaisi privatų furgoną – važiuoja tiesiai iš Pasvalio į tavo duris Londone. Bet jei dalinis krovinys, gali būti perkrauta per platformą Kaune arba Varšuvoje. Kartais parkuojama Didžiojoje Britanijoje – Kent arba Essex – ir ten iškraunama į mažesnį furgoną, nes Londone didelis nepravažiuos siaurose gatvėse. Tai normalu, jei tas perkrovimas daromas tvarkingai, su apsauga.

Kaip man sužinoti, kur šiuo metu yra mano krovinys?

Jei vežėjas profesionalas – duoda kokio vingiuoto numerio arba programėlę, kurioje matai tašką. Jei mažesnis vežėjas iš rajono – rašai SMS ir klausi "kur esi?". Aš tiksliai negaliu pasakyti, kur tavo daiktai bus antradienio vakarą, nes priklauso nuo kelio sąlygų, vairuotojo nuovargio ir ar jam užteks dyzelino. Paprastai atsako per kelias valandas, nebent važiuoja per Vokietiją – ten signalas prastas.

Ar pristatymo metu turiu padėti krovėjams nešti daiktus į butą?

Čia yra diskusijų vieta. Įprastai, jei mokėsi už pervežimą iki durų, vairuotojas padeda. Bet jei tai tik vairuotojas be krovėjo, o tu esi vienas, be lifto, ir dar su keliaisaukščiu – turėsi padėti arba susimokėti vietiniams krovėjams. Aš matęs atvejų, kai žmonės tikisi, kad vairuotojas vienas paneš šaldytuvą į aštuntą aukštą be lifto. Ne. Tai ne stebuklų šou. Susitark iš anksto, kam priklauso nešimas, nes ašarų upės nieko neišspręs.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog ims ir stos po langu?

Skambina. Bent jau turėtų. Norma yra paskambinti valanda prieš arba vakarą prieš pristatymo dieną. Bet žinok, tarp mūsų kalbant, būna vežėjų, kurie atvažiuoja pusę šešių ryto ir skambina iš apačios. Geriau pasirūpink, kad tavo telefonas veikia, nes jei praleisi skambutį, jie gali nuvažiuoti į kitą adresą arba grįžti į terminalą. O tada? Tada drama. Tada tau kainuos papildomai arba lauksi savaitę.

Kai nepasiseka (o taip būna dažniau, nei rašo gražiuose bukletuose)

Ką daryti, jei daiktai atvyko pažeisti – pavyzdžiui, sulūžo stiklo durys?

Fiksuok viską iškart. Nuotraukos, vaizdo įrašai, parašyk aktą. Būna, kad dėl blogo pakavimo arba nepakankamos apsaugos furgone kažkas subraižoma. Jeigu pasirašei CMR ir turi draudimą, rašai prašymą. Realybė tokia, kad mažos įbrėžimai dažniausiai niekas nekompensuoja, nes "tas jau buvo". Bet rimti lūžiai, ypač jei dėžės buvo nesupakuotos kaip reikiant – čia jau vežėjo atsakomybė. Buvęs klientas iš Pasvalio gavo termometrą – viskas suveikė, bet stiklo durelės per pusę. Susitvarkėm žodžiu, bet geriau buvo ženklas "Stiklas".

Ar teko matyti, kad vežėjai nepasiima daiktų arba pasiima ir dingsta?

Žinai, per dvidešimt keturis metus visko yra buvę. Buvo toks skelbimas internete – pigiai veždavo krovinius į Angliją iš Pasvalio ir aplinkinių rajonų. Paėmė avansą, atvažiavo pakrauti pusę furgono, o kitą dieną telefonas išjungtas. Daiktai kažkur pasimetė. Policija, skundai – rezultatas mažai kas. Todėl aš visada sakau: netikrink vien kainos. Tikrink, ar yra sutartis, ar matėsi kiti atsiliepimai, ar turi adresą, o ne tik Viber paskyrą. Tikras vairuotojas tikrai nedings, bet pasitaiko ir kiaulių, deja.

Ar dėl Brexit dabar labai komplikuota vežti daiktus į Angliją?

Brexit šiek tiek apsunkino, bet ne katastrofiškai. Reikia daugiau popierių, bet asmeniniai daiktai vis tiek vyksta. Kartais muitininkai pasikapsto ilgiau, jei pamato neaiškų sąrašą. Dėl naujų taisyklių tarp ES ir JK – aš neesu ekspertas muitinės teisės srityje, tiesą sakant, kai kurie mano kolegos irgi rausiasi po įstatymus. Bet praktiškai – veža taip pat, tiesiog dokumentacija storesnė. O jei vyksta per Šiaurės Airiją... ten išvis atskira filosofija, į kurią nesileisiu, nes pati galva apsisuka.

Kas yra CMR ir ar man jį pasirašyti?

CMR – tai tarptautinė važtaraščio forma, kurią pasirašai pakraudamas ir atsiimdamas. Joje nurodyta, kas veža, ką veža, iš kur, į kur, ir kokiai sumai. Kai kurie klientai jos net neskaito, bet aš patarčiau žvilgtelėti. Ten yra data, svoris, krovinio aprašymas. Pasirašydamas patvirtini, kad pervežimas prasidėjo tvarkingai. Vėliau, jei kils problemų, CMR – pirmas dokumentas, kurį prašys draudikas.

Ar pasitaiko, kad muitinė atidaro dėžes ir viską išverčia?

Pasitaiko, bet retai. Jei vyksta pilnas furgonas asmeninių daiktų ir viskas deklaruota sąžiningai – paprastai praleidžia. Muitinė labiau užkliūva, jei krovinys atrodo kaip prekyba: dvidešimt vienodų dėžių, nauji daiktai be dulkių, prekiniai ženklai. Buvęs atvejis, kai vyrukas vežė dešimt naujų dviračių – suprato, kad reikia mokėti muitą ir PVM. Tai asmeniniai daiktai turi būti naudoti. Ir ne, antikvarinės svarstyklės – ne motyvas prekybai, bet geriau jaustis ramiai, jei daiktų mažiau ir įvairesni.

Pinigai, apmokėjimai ir ką slepia pigi kaina

Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galima dalimis?

Standartas – pusė prieš pakrovimą, pusė gavus sąskaitą po pristatymo. Jei kas nors reikalauja šimto procentų iš anksto ir neturi normalios buveinės arba istorijos – aš vietoj tavęs nepirkčiau tokių paslaugų. Būna variantas "mokėk viską, nes mes maži ir apskaitos neturim" – tai tavo rizika. Normali įmonė sutaria aiškiai: pavedimas per banką, ne grynaisiais kažkur pakelės kavinėje. Nors Pasvalio krašte dar pasitaiko ir grynųjų kultūra, bet į Angliją vežant – tvarkingiau pavedimu.

Kodėl vieni pervežėjai iš Pasvalio į Angliją ima du kartus mažiau nei kiti?

Oho, čia aš galiu parašyti romaną. Kartais pigu – nes furgonas važiuoja tuščias atgal, psempta, ir vairuotojas priima bet ką, kad bent kuras atsipirktų. Kartais pigu – nes nėra draudimo, nėra licencijos, ir jei sudegs furgonas, tavo daiktai dūšioj. Kartais – nes tai pirma kelionė, ir žmogus nežino savo kaštų. Mačiau pasiūlimą internete pigiau nei kuro kaina. Kaip? Nežinau. Gal ratus parduoda paskui. Nesidairyk į pačią žemiausią kainą. Žiūrėk į balansą.

Ar reikia mokėti papildomai, jei nėra lifto ir reikia nešti į penktą aukštą?

Taip. Tai vadinama antkainiu už darbą be lifto arba už sunkųjį krovimą. Kaina priklauso nuo aukštų skaičiaus. Penktas aukštas be lifto man asmeniškai jau skamba kaip sporto salės treniruotė, bet jei neturi krovėjų – mokėsi vairuotojui arba kelsi pats. Sutark iš anksto. Staigmenų nėra malonių, ypač kai Londone lyja, vėjas pusto, o tu neši sofą laiptais žemyn.

Ar į kainą įskaičiuotas draudimas, ar tai atskira eilutė?

Dažniausiai tai atskira paslauga arba įskaičiuota, bet su franšize. Pavyzdžiui, draudimas gali kainuoti du tris procentus nuo krovinio vertės, bet neatsakys už grynuosius pinigus, brangiuosius metalus ar dokumentus. Tavo senelės supintas vazonėlis – apdraustas tik tuo atveju, jei jis supakuotas ir įrašytas važtaraštyje. Kitaip – nelaimės atveju liksi be cento. Klausik vežėjo: "Koks draudimo limitas?" – ir tegu atsako raštu.

Atsakymai, kurių negali rasti Google per penkias minutes

Koks pats blogiausias dalykas, kurį mačiau pervežant krovinius į Angliją?

Vienas blogiausių – kai furgonas, pilnas asmeninių daiktų, sugedo viduryje automagistralės. Ne dėl to, kad sugedo, o dėl to, kad vairuotojas paliko jį be priežiūros nakčiai, kol atvažiavo techninė pagalba. Ryte durys atlapos, dalis daiktų – dingusi. Žmonės neteko ne tik dėžių, bet ir dokumentų, kompiuterio. Dėl to aš dabar visada sakau: jei furgonas stoja neplanuotai, privalo būti saugoma aikštelė. O ne apleistas laukas. Tai retas atvejis, bet parodo, kad pervežimai – ne tik apie ratelius ant asfalto.

Jei draugas kraustytųsi iš Pasvalio į Birmingamą, ką jam pasakytum trumpai?

Nepulk į pigiausią variantą. Supakuok taip, lyg daiktai kristų nuo stalo. Pasirūpink, kad telefonas veiktų abiejose šalyse. Ir atmink – krovinių transportavimas į Angliją iš Pasvalio yra visiškai įmanomas, net jei gyveni tyliuose Joniškėlio ar Subačiaus glūdumose. Svarbu rasti žmogų, kuris nebijo pasakyti "nežinau, bet sužinosiu", o ne pasakoja pasakas apie stebuklingą greitį ir kainą.

Iš Pasvalio į Angliją daiktai keliauja jau ne vieną dešimtmetį. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės, teisingo pakavimo ir vežėjo, kuris nežadės auksinių kalnų už katino kainą. Jei ką nors skaitai ir galvojai, kad krovinių transportavimas į Angliją iš Pasvalio per sudėtingas procesas – nedėk to galvon. Surask normalų žmogų, paklausk tiesiai, ko nežinai, ir krauskis. Kelias iki Londono ilgas, bet tavo daiktai gali nuvažiuoti jį saugiai.