Krovinių sekimas – matykite kur jūsų siunta į Angliją ir kas dabar vyksta

Dirbu pervežimų srityje jau beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – krovinių sekimas dažnai sukuria daugiau nerimo nei ramybės. Klientai visada nori žinoti tikslų vietą, kai jų siunta į Angliją keliauja per jūrą ar sausumą, bet technologijos ne visada veikia taip, kaip vaizduojame filmuose. Kartais vairuotojas užmiršta įjungti GPS, o kartais tiesiog dingliai signalas Kalvėdžiuose arba prie Londono. Čia nebus jokių saldžių melagiškų pažadų, o tik gryna realybė apie tai, kaip vyksta krovinių sekimas kasdien ir kodėl taip dažnai tenka „laukti rytoja“.

Kodėl taip dažnai dingsta signalas ir ką tai reiškia

H3: Kodėl krovinių sekimo rodo, kad vairuotojas stovi vietoje jau valandas?

Geriausia niekada neskubti daryti išvadų, kai matai, kad siunta į Angliją nejudėjo. Dažniausiai vairuotojas tiesiog giliai miega poilsio vietoje, nes tachografas neleis jam važiuoti, arba stovi didžiulėje spūstyje prieš keltą. Kartais būna taip, kad vairuotojas užkabino krovinį ir važiuoja trumpą atkarpa į sandėlį, kad uždarytą dokumentus, o sistema šią akimirką laiko „stovėjimu“. Taip pat buvo atvejų, kai tiesiog užgesdavo įrenginys sunkvežimyje (nors tai retai dabar), todėl neraminkitės iš karto.

H3: Kiek laiko realiai trunka siunta į Angliją, jei lyginti su planu?

Paprastai sakant, planas ant popieriaus yra kaip grožinė literatūra. Krovinių sekimas rodomas dienomis, bet realybėje viskas priklauso nuo to, kas nutinka Oslės arba Kaliningrade. Jei be jokių nenumatytumų, tai 3–4 dienos į Angliją yra norma, tačiau jei pasitaiko audra jūroje ar muitinės patikros, gali užtrukti ir savaitę. Niekas nesakys tau tiesiai „veluosime“, nes mes patys nežinome, kol dispečeris nepaskambina ir sušnars.

H3: Ar galima tiksliai sužinoti, kur dabar yra krovinys, jei vairuotojas neatsiliepia?

Tai yra klasikinė bėda. Krovinių sekimas techniniu požiūriu veikia, bet jei vairuotojas nusprendžia išjungti telefoną arba jis esąs „zonoje be ryšio“, tu matai paskutinę koordinatę prieš valandą. Gali būti, kad jis tiesiog pamiršo įkrauti telefoną arba jo sim kortelė neveikia užsienyje (nors ES erdvėje tai turėtų veikti). Tokiu atveju lieka tik laukti, kol jis pats nuspręs pranešti, kur yra, tai vargu ar koks nors GPS daviklis padės labiau.

H3: Kas nutinka, jei vairuotojas užmigo poilsio vietoje ir praleido laiką?

Tuomet siunta į Angliją pavėluos, tai aišku. Krovinių sekimas to nepataisys, tiesiog pamatysime, kad sunkvežimis stovi ilgiau negu leidžiama. Vairuotojai taip pat žmonės, kartais pavargsta tiek, kad tiesiog išsijungia ir miega, o tachografas šaukia. Tada jis turi padaryti papildomą poilsį, kad neišsiųstų baudų į kompaniją. Geriau pavėluoti dieną nei važiuoti mieguistas ir viską sudaužyti.

H3: Kodėl GPS signalas kartais šoka į visai kitą miestą?

Esu matęs tai ne kartą. Sistema suima signalą iš gretimo sunkvežimio arba tiesiog „paklysta“ dėl blogo palydovų išsidėstymo. Krovinių sekimas yra geras dalykas, bet jis nėra geodezinis instrumentas. Vieną kartą matėme, kad mūsų mašina kažkodėl važinėja per Viduržemio jūrą, nors iš tiesų stovėjo terminalo Kielyje kieme. Taigi, nepanikuokite, jei koordinatės pasirodo šiek tiek keistos – patikrinkite vėliau po pusės valandos.

H3: Ar krovinių sekimas rodo ir vairuotojo nuovargio lygį?

Ne, mes nežiūrime jo akių. Krovinių sekimo sistemos rodo tik mašinos būseną: važiuoja, stovi, variklis įjungtas ar išjungtas. Galima spėlioti, kad jei stovi 4 valandas naktį – miega, o jei dieną – gali būti spūstis arba iškrovimas. Bet tikrojo nuovargio pamatyti negalima, nebent jis pats parašys man žinutę, kad jis jau nebežino, kur yra.

H3: Kaip sužinoti, ar siunta į Angliją jau perplaukė kanalą?

Tai dažnai būna „juodoji skylė“ krovinių sekime. Kai mašina užvažiuoja į keltą, signalas dažnai dingia, nes jūra uždengia signalą. Matysite paskutinę vietą prie uosto (pvz., Kalė ar Doveris), o tada – tyla. Po valandos ar dviejų ji gali pasirodyti Anglijoje (ne, tikriausiai tiesiog už pusės valandos kelio nuo uosto), arba liks užšaldyta prie uosto, jei vairuotojas neįjungė duomenų perdavimo.

Anglijos specifika: muitinės, terminalai ir vietiniai ypatumai

H3: Kodėl siunta į Angliją užstrigo tamsiame terminalo kampe ir niekas nebevežia?

Anglijoje terminalai yra pilni ir dažnai chaotiški. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas atvažiavo į sandėlį pietų metu, o visi buvo išėję pietauti (arba gerti arbatą), ir niekas negalėjo atidaryti vartų. Krovinių sekimas tuo metu rodė, kad jis atvyko, bet pristatymas neįvyko. Vietiniai turi savo ritmo, ir jei ten nėra skubos, jie gali palikti mašiną stovėti iki ryto.

H3: Ką daryti, jei muitinė Anglijoje uždelsia krovinių sekimą?

Muitinė – tai šventa karvė, su kuria nešokinėsi. Jei jie uždelsia siuntą į Angliją patikrai, krovinių sekimas tiesiog sustos būsenoje „Customs Hold“. Tau nieko neliks, kaip tik laukti, kol mūsų brokeras išaiškins, kas netinka – deklaracijoje trūksta vienos skaitmens arba prekės kodas ne toks. Tai gali trukti nuo valandos iki trijų dienų, čia tikrai nuo sėkmės priklauso.

H3: Ar krovinių sekimas padeda, jei trūksta dokumentų?

Jokiu būdu. Krovinių sekimas tik parodo, kad mašina stovi vietoje, bet jis neįsirašo į kompiuterį trūkstamus CMR dokumentus. Jei vairuotojas pamiršo pasirašyti eksporto deklaraciją Lietuvoje, tai Anglijoje jis nepraslys. Tuomet reikia viską siųsti el. paštu, spausdinti ir daryti papildomus rūpesčius. Būna taip, kad dokumentai (čia turiu omenyje popieriaus laiškus) dingia pačiame vairuotojo kabinoje.

H3: Kodėl dispečeris neatsako į skambutį apie siuntą į Angliją?

Todėl, kad jis turi 50 tokių paties vairuotojų, kurie skambina ir keičiasi. Krovinių sekimas gali parodyti problemą, bet dispečeris jau žino, kad ten spūstis, ir neduoda laiko paaiškinti kiekvienam klientui. Nenorite girdėti jo, kad jis per daug užimtas, todėl geriau pačioms pažiūrėkite į sistemą ir palaukite šiek tiek.

H3: Kas nutinka, jei keltas vėluoja dėl audros?

Tada viskas pasislenka. Krovinių sekimas rodys, kad mašina dar nebuvo iškrauta iš kelto. Anglijoje ir Prancūzijoje orai būna chaotiški, ir jei jūra iškyla, keltas negali išplaukti. Tai ne mūsų kaltė, ir vairuotojas ten tik gėrės nemokamą kavą laukdamas. Pristatymo terminas automatiskai pasislenka, tokiu atveju privalau tai suprasti.

H3: Ar Brexit daro įtaką krovinių sekimui?

O taip, daro. Dabar reikia daugiau laiko muitinėse, o tai reiškia, kad mašinos ilgiau stovi užtverusose eilėse. Krovinių sekimas rodo, kad ji juda 5 km/h arba stovi tarp 500 sunkvežimių. Prieš tai buvo paprasčiau – važiuoji ir važiuoji, o dabar reikia eiti pro kontrolės punktus, kur užtrunka po valandą.

H3: Kaip suprasti, kad krovinys buvo perkrautas (per sunkus)?

Anglijoje labai griežtai tikrina svorį. Jei krovinių sekimas parodo, kad mašina staiga pasuko link svarsčių stoties, tai gali būti blogas ženklas. Jei ji per sunki, ten reikės iškrauti dalį krovinių (o tai atsieina daug pinigų) arba sumokėti didelę baudą. Tai vėl viena tų situacijų, kurią sužinai tik tada, kai jau per vėlu.

Kas daro vairuotojai ir kodėl jie elgiasi keistai

H3: Ar gali būti, kad vairuotojas pasiėmė savo atostogas su mano siunta?

Ne, tai neįmanoma (bent jau teisiškai), tačiau jis gali nuspręsti užsukti pas draugą arba paimti savo atgalinį krovinią, kuris nėra jūsų. Krovinių sekimas gali parodyti, kad jis pasuko į šalutį kelią, bet dažniausiai tai dėl to, kad ieško degalinės, kur pigiau dyzelis, arba tiesiog nori pavalgyti normalų maistą, o ne tas šiukšles iš automatinio.

H3: Kodėl krovinių sekimo sistemos skiriasi tarp kompanijų?

Nes vieni naudoja brangias „Teletrac“ sistemas, o kiti – paprastus telefonus su „Google Maps“. Krovinių sekimas kokybės požiūriu labai svyruoja. Didelės firmos turi viską išmanomai, o mažos ekspeditoriaus firmos gali tik siųsti tau koordinates „kažkur kas valandą“. Turi būti nusiteikęs, kad informacija gali būti ne realiu laiku.

H3: Ką reiškia statusas „transite“ kai vyksta krovinių sekimas?

Tai reiškia, kad jis važiuoja. Bet tai labai abstraktus statusas. Jis gali reikšti, kad važiuoja į Angliją, o gali būti, kad jis važiuoja atgal iš Anglijos tuščias. Krovinių sekimas sistemoje dažnai nepasako, kokia kryptis, todėl geriau klausti dispečerio, ar tai jau atgalinis kelias ar ne.

H3: Ar verta skambinti vairuotojui tiesiogiai, jei turiu jo numerį?

Nerekomenduoju. Vairuotojas vairuoja (arba miega), o jam tas skambutis gali trukdyti. Jei bus avarija, jis pats skambins. Krovinių sekimas sukuria iliuziją kontrolės, bet tu iš tikrųjų negali valdyti to žmogaus. Geriau susisiekti su logistiku Lietuvoje, jie su juo susitars dėl saugesnio laiko.

H3: Kaip elgtis, jei matai, kad siunta į Angliją važiuoja ne ten link?

Kartais GPS suklaidina ir rodo, kad jis važiuoja per lauką, o iš tiesų tiesiog buvo atnaujintas žemėlapis. Bet jei matai, kad jai važiuoja link Škotijos, o tavo sandėlis yra Londone, tai bėda. Gali būti, kad jis paklydo arba pasikeitė adresas. Tuomet skambink iš kiek dispečeriui, nes vairuotojas gali tiesiog nebežinoti angliškai (ironiška, bet tikra).

H3: Kas daryti, jei sistema rodo pristatymą, bet klientas nieko negavo?

Tai dažna problema. Vairuotojas gali būti pristatęs į gretimą sandėlį arba palikti prie vartų ir neiškvięsi gavėjo. Krovinių sekimas pasako „pristatyta“, bet realybėje – „palikta kur nors“. Reikia tuoj pat patikrinti su kuriuo buvo pasirašyta CMR dokumentu, kurioje vietoje.

H3: Ar krovinių sekimas veikia Škotijoje taip pat kaip Anglijoje?

Techniškai taip, tačiau ten kalnai ir mažiau degalinių, todėl signalas gali būti silpnesnis. Siunta į Angliją (Škotijos dalį) gali dingti iš radaro kelioms valandoms, kai jis važiuoja per aukštumas. Nejaugi dar ten signalo repeatėrus pastatė kas 100 metrų?

H3: Kodėl kartais parašoma „krovinys surinktas“, bet nejudėja?

Tai reiškia, kad jis jau yra vairuotojo kabinoje, bet vairuotojas dar nėra išvažiavęs iš terminalo arba dar laukia kitų krovinių. Krovinių sekimas toks gudrus, kad fiksuoja įkrovimo momentą, bet ne išvykimo. Kartais vairuotojai susirenka pilną „kolektyvinę“ mašiną ir tik tada važiuoja, tai užtrunka.

H3: Ar galima sekti temperatūrą, jei vežama maista į Angliją?

Taip, jei mašina su šaldymu įrenginiu. Krovinių sekimas tokiu atveju rodo ir temperatūros grafikus. Jei matote, kad temperatūra pakilo aukštyn, tai reiškia, kad kažkas negerai su agregatu arba vairuotojas jį išjungė, kad pailsėtų (kas yra nelegalu). Tada galite reikalauti nuostolio atlyginimo.

H3: Kas vyksta, jei vairuotojas neturi pinigų mokėti už kelią Anglijoje?

Tai būna problematiška, nes kai kuriuose keliuose (pvz., M6 arba M25 toltesnėse atkarpose) reikia mokėti elektroniniu būdu. Jei jo korta neveikia, mašina sustoja. Krovinių sekimas parodo stabdymą prie užtvaros. Tada mums reikia skambinti į klientų aptarnavimą toje šalyje ir mokėti už jį, tai trikdo visus planus.

H3: Kodėl Anglijoje taip daug tranzicinių taškų, kur sustoja siuntos?

Jie turi didelius logistikos hubus, pavyzdžiui, Milton Keynes arba Northampton. Ten viskas susitelkia. Krovinių sekimas dažnai rodo, kad mašina sustojo ten ir stovi valandąmis, nes perveda krovinius iš vienos mašinos į kitą (cross-docking). Tai normalu, tik reikia suprasti, kad jūsų dėžė gali būti perkrauną tris kartus.

H3: Ar krovinių sekimas pasikeis ateityje, ar liks toks pat?

Manau, kad pasikeis, bet lėtai. Kol yra žmonės ir techniniai trikdžiai, niekas nebus 100 proc. tikslu. Galbūt ateityje bus mažiau vairuotojų ir daugiau dronų (šiaip juokauju), bet kol kas turime dirbti su tuo, kas yra. Krovinių sekimas išliks kaip pagalbinis įrankis, o ne stebuklas.

Išvados

Viskas apie krovinių sekimą atrodo paprasta ekrane, bet realybėje tai sudėtingas procesis, priklausantis nuo orų, vairuotojų humoro, Anglijos muitinės darbuotojų ir technologijų patikimumo. Nereikia tikėti, kad sistema visada pasakys tiesą, nes dažnai ji tiesiog rodo, kur buvo prieš pusę valandos. Geriausias būdas žinoti, kur yra jūsų siunta į Angliją – turėti patikimą ekspeditorių, kuris neišsigąsta kai vėluoja mašina. Pasitikėkite patirtimi, o ne tik grafiku, ir viskas gerai pasibaigs – bent jau daugumoje atvejų.