Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių sekimas į Angliją – žinokite kur yra Jūsų siunta
Per beveik dvidešimt ketverius metus tarptautinių perkraustymų versle dažniausiai telefonu išgirstu ne „labas“, o „o kur mano daiktai?“. Žmonės jaudinasi. Normalu. Sąžiningai, aš ir pats jaudinuos, kai šaldytuvas kažkur tarp Calais ir Doverio, o klientas skambina kas tris valandas. Krovinių sekimas į Angliją nėra magija, nors kartais atrodo kaip juodos dėžutės reikalas. Bandysiu paaiškinti kaip viskas vyksta be jokios saldžios rinkodaros. Kas dedasi pakeliui, kodėl kartais sistema šaukia „delivered“, o jūs dar net nepajudėjote nuo lango, ir kodėl jūsų sofai GPS nepriklauso.
Pradžia ir visokie svarbūs dalykai
Ar mano sofa turi GPS?
Ne, jūsų sofa neturi GPS. Kartais juokauju su klientais, kad jei dėtume sekimo įrenginį ant kiekvienos komodos, kelionė į Londoną kainuotų nebe šešis šimtus eurų, o du tūkstančius. Realiai sekimas vyksta per transporto priemonės įrangą ir sandėlių skenavimą. Kai fūra sustoja terminale, vairuotojas arba dispečeris atnaujina statusą. Jūsų sofa neišsiųs jums žinutės iš M20 magistralės. Būna, kad žmonės galvoja, jog mes matome kiekvieną daiktą atskirai. Ne. Mes matome, kad fūroje yra keli kroviniai, ir tiek. Anksčiau aš duodavau net daiktų sąrašus, bet tai nieko nepakeičia – sistema mato bendrą plomba uždarytą skardinę, ne jūsų mėgstamą foteli viduje.
Kada man duos tą sekimo numerį?
Paprastai per dieną ar dvi po pakrovimo. Bet žinokit, būna pas mane klientų, kurie užsako šiandien ir vakare jau rašo „o kur numeris?“. Suorganizuoti tarptautinį perkraustymą nėra kaip nusipirkti traukinio bilietą – reikia surinkti daiktus, suplanuoti maršrutą, suvesti į sistemą. Aš asmeniškai siunčiu el. laišką su nuoroda, bet kartais jie nukrenta į šlamštą. Tikrinkit ten. Jeigu po dviejų dienų nieko neturit, skambinkit. Būna, kad nuoroda stringa serveriuose, ypač jei siunčiatės savaitgalį ar per didžiąsias šventes. Aš tada parsiunčiu jums PDF atskirai, kad neturėtumėt galvos skausmo. Nebijokit priminti, aš per senas kad įsižeisčiau dėl to.
Ar emailas su nuoroda tikrai ateis, nes aš jo nematau?
Ateina, tikrai. Bet pažiūrėkit į reklamas ir šlamštą – ten jo pilna. Neseniai viena ponia iš Panevėžio beveik išprotėjo, o laiškas tiesiog gulėjo tarp skelbimų apie vitaminus ir nuolaidas. Aš dabar dar kartais nusiunčiu SMS, bet ne visada, priklauso nuo maršruto. Į Angliją dažniausiai siunčiu el. paštu, nes ten viskas integruota. Jei naudojat Gmail, pažiūrėkit Promotions ar Updates korteles. Kartais net mano laiškai ten nusėda. O jei tikrai nerandat, paskambinkit – aš persiųsiu dar kartą. Nėra problemos. Aš ir pats nekenčiu kai svarbus laiškas pasislepia, tai darau viską kad jūs jį gautumėt.
Tie keisti žodžiai ekrane
Ką reiškia „in transit“ – ar jau plaukia?
„In transit“ reiškia tiesiog „kelyje“. Bet žmonės galvoja, kad tai realiai juda. Kartais in transit stovi keturias dienas, kai fūra lūžta Lenkijoj. Sistema automatiškai kartais kartoja tą patį statusą, jei fūra nepasiekia kito skenavimo taško. (Tiesa, noriu pataisyti – ne visada lūžta, kartais tai eilė pasienyje.) Buvo atvejis prieš pora metų, klientas skambina, rašo in transit jau trečią dieną, o vairuotojas laiką leido pasienyje kavą gerdamas. Tai kaip ir kelyje, tik be judesio. Teoriškai fūra juda, bet praktiškai – stovi. Svarbu suprasti, kad in transit nereiškia „greitai pas jus“, o tiesiog „dar nepasiekė galutinės stotelės“.
Kodėl mano sekimo numeris nerod niekur?
Hm, galbūt dar nepakrauta į sistemą. O galbūt suklydot viena raide – būna, kad 8 palaikai 6. Nežinau gal tiksliai kaip ten buvo jūsų atveju, bet dažniausiai bėda yra bazinė: arba dar nepakrauta, arba blogai suvesta. Buvo toks keistas atvejis prieš metus, kai sistema visai nulūžo pas partnerius Klaipėdoj ir savaitę niekas nematė nieko. Tai ne dėl jūsų kaltės. Pabandykit po poros dienų, o jei ne – paskambinsiu aš pats ten kur reikia ir paklausiu kas vyksta. Kartais tiesiog reikia žmogaus kuris paskambina, ne kompiuterio kurį spaudinėjate. Aš turiu telefonų numerius kurie jums nerodomi.
Ką daryti jei rašo „delivered“, o aš dar nieko negavau?
Tada prasideda tikras darbas. Pirmas variantas – fūra jau būna prieš penkias minutes atvažiavusi, bet vairuotojas dar nepaskambino. Antras – pristatė kitu adresu, būna ir taip, nors mes kartojam postcodą po penkis kartus. Trečias – blogai paspaudė sistemoj. Ketvirtas – kurjeris paliko pas kaimyną, bet dar nepasakė. Aš tuojau pat skambinu vairuotojui arba mūsų agentui Anglijoj. Neiškentęs skambinu ir į terminalą. Vieną kartą buvo taip, kad „delivered“ reiškė „perduota vietinei kompanijai“, o ne jums. Anglijoj kartais taip nutinka. Fūros neišvežioja iki durų kiekvieno daikto atskirai, ypač Birmingeme ar ten kur triukšmingesnis rajonas. Sistema parodo ką nori parodyti.
Kas vyksta kelyje ir kodėl stringa
Kodėl siunta dvi dienas stovi Olandijoj?
Olandija... ten kaip magnetas daliniams kroviniams. Jūsų daiktai laukia, kol surinks pilną fūrą į Vakarų Europą. Yra ten didelis mazas Tilburge ar ten kitaip – nu, ten didelis logistikos centras. Jei jūsų trys kėdės yra mažo krovinio dalis, jos sėdi eilėj. Būna, kad klientai pyksta ant manęs, bet aš ne valdau Olandijos terminalo eilę. Aš ten irgi tik skambinu ir klausiu „kada judės“. Kartais atsako, kartais ne. Realybė tokia, kad ten gali stovėti ir tris dienas, ir penkias. Jei reikia skubiai, reikėjo užsakinėti express paslaugą, bet tada kaina visai kitokia. O su paprastu krovinių sekimu į Angliją tiesiog matysit tą patį statusą: in hub. Nepergyvenkit, kol kas dar niekas nepabėgo.
Ar galiu skambinti vairuotojui tiesiai?
Teorijoj galima, bet praktikoj geriau ne. Aš vienu metu visada duodavau numerius, bet po to kai klientas paskambino vairuotojui vidury nakties... nes jo telefonas rodė vietą, jis pamatė, kad fūra netoli... Daugiau to nedaryk. Vairuotojai pavargę, jie vairuoja, o ne dirba call centre. Be to, dažnai jie kalba rusiškai ar lenkiškai, nebūtinai angliškai. Jeigu kas, mes turime dispečerius kurie su jais bendrauja. Aš asmeniškai verčiau jums paskambinsiu į terminalą ir paklausiu nei duosiu privatų numerį. Jau dvidešimt metų taip darau, ir miegu geriau. Jūs irgi miegosit geriau kai neišsigąsit vairuotojo pikto balso 2 valandą nakties.
Ar tikrai Frankfurtas yra pakelyje į Londoną?
Čia aš trumpai nukrypstu – prieš penkiolika metų važiavau pro Frankfurtą ir galvojau, kodėl ten tokie kamščiai. Bet grįžtam. Frankfurte yra didelis terminalas, bet iš Lietuvos į Angliją pro Frankfurtą tikrai nevažiuoja. Kai matau sekime Frankfurt main hub, tai reiškia, kad sistema sugenerino maršrutą per centrinius serverius, o ne per geografinį maršrutą. Fūra dažniausiai važiuoja per Olandiją, Belgiją, Kanalo tunelį. Sekimo sistemos kartais rodo logistinius taškus, ne realų kelią. Taip, ten irgi yra Frankfurtas kelyje, bet ne tas Vokietijos, o logistikos. Būna klientai skambina „o kodėl į rytus važiuojate?“ – sistema klaidina, ne vairuotojas. Aš irgi kartais žiūriu į žemėlapį ir galvoju kur jie ten lendą.
Kodėl negaliu tiesiog visko susekti per Google Maps?
Nes Google Maps nežino apie muitinės patikras Tilburge. Ir nemato, kada fūroje baigiasi vairuotojo poilsio laikas. Google žino asfaltą, bet nežino kad jūsų dėžės turi praeiti rentgeną Calais. Aš irgi kartais atidarau Maps pasižiūriti kur fūra galėtų būti, bet tai spekuliacija. Realus sekimas vyksta per logistikos platformas – arba jūs gaunate statusą iš manęs, arba per vežėjo portalą. Google parodytų jums greičiausią kelią, o fūra dažnai važiuoja pigiausią. Ten skirtumas milžiniškas kartais. Dar nepamenu kad Maps būtų rodęs kur tiksliai stovi fūra su mano kliento spinta viduje.
Kas atsakingas jei sekimas rodė Kauną, o daiktai iškrito Belgijoj?
Čia baisus atvejis, bet buvęs. Sekimas rodė Kauno terminalą, bet vairuotojas perskruduvo ir dalis krovinio pasimetė perkraustant kitoje pusėje. Atsakomybė paprastai ant to, kas pasirašė važtaraštį. Jeigu aš buvau jūsų brokeris – aš atsakingas rasti. Jeigu tiesioginis vežėjas – jie. Bet dažniausiai tai išsiaiškinama tik tada kai aš ar jūs pradit inkšti. Šiaip jūsų krovinio draudimas turėtų tai dengti. Būna tokių dalykų, ypač su pigiausiais pervežėjais kur vienas vežėjas perduoda kitam. Sekimas tuomet stringa dienoms. Savo klientams aš stengiuos dirbti tik su patikimais, bet net ir pas juos kartais nutinka. Gyvenimas. Blogiausiai kai niekas nežino kur tie daiktai.
Kainos, ribos ir kas įmanoma
Kiek kainuoja sekimas – ar tai atskira paslauga?
Nėra atskira. Jei kas nors ima papildomai penkiasdešimt eurų už sekimą – tai keista. Sekimas yra standartinė tarptautinio perkraustymo dalis, bent jau pas mus. Kelionės kaina priklauso nuo kubatūros, kiek turime daiktų, ar reikia keltu per Lamanšą. Standartinis dalinis krovinys Kaunas–Londonas paprastai svyruoja aplink 700–1200 eurų. Bet sekimas – sistema, kuria tiesiog naudojamės. Atskiros įmonės gal ir ima, bet aš tokių dar neteko matyti. Dvidešimt ketveri metai versle, ir dar nesu matęs kad kas už statuso pažiūrėjimą imtų atskirai. Kaip būtų jei už kėdės pažiūrėjimą imtų papildomai. Tai absurdas.
O jei aš noriu žinoti kur kas valandą?
Galima, bet brangu. Yra paslauga realaus laiko sekimas su atskiru GPS bloku ant jūsų konkrečios dėžės, bet tai kainuos papildomai tris šimtus ar keturis. Ir sąžiningai – kam to reikia jūsų sofai? Buvo vienas atvejis, vežė meno dirbinius į Londono galeriją, tada taip, dėjom atskirą sekiklį. Bet eiliniam kroviniui į Angliją? Visiškai neapsimoka. Aš suprantu, jaudinatės, ypač pirmą kartą. Bet kas valandą skambinti ir klausinėti kur fūra – tik iškviečiate saujelę. Aš turiu ir kitų klientų. Patikėkit, daiktai važiuoja, net jei jūs vieną valandą nepažiūrėjote. Sistema nesustoja dirbti kai jūs nematote ekrano.
Ar sekimas skiriasi kai veža dalinį krovinį?
Taip, ir gerokai. Kai fūra yra pilna jūsų, sekimas tikslus – fūra važiuoja tiesiai. O kai dalinis krovinys, jis važiuoja per tris terminalus. Sistema rodo kai išeina iš Lietuvos, rodo kai įeina į Angliją, bet tarpinė stotelėje Olandijoj kartais praleidžia skenavimą. Todėl matote tik du taškus. Būna, kad savaitę nieko nematote, o po to staiga „arrived in UK“. Tai normalu. Dalinių krovinių sekimas į Angliją visada buvęs maždaug apytikslis. Žinome kuriuo metu turėtų būti Londone, bet ne kurią valandą. Jeigu reikia tikslaus laiko, reikia pilnos fūros. Tada ir kaina visai kitokia, bet matote viską žymiai aiškiau.
Ar savaitgalį įmanoma sužinoti kur yra?
Įmanoma, bet sunkiau. Didieji terminalai dirba, bet nestumia atnaujinimų. Fūros važiuoja, vairuotojai dirba, bet sistemos ne visada sinchronizuojasi iki pirmadienio. Aš asmeniškai atsakau į skambučius ir savaitgaliais, bet realiai jei fūra yra kelyje tarp Belgijos ir Prancūzijos, aš galiu jums pasakyti tik „turėtų būti ten“. Tikslaus atsakymo dažnai nėra. Be to, sekmadieniais Anglijoj kai kurios vietos nedirba visai, taigi ir pristatymo statusai neatsinaujina. Palaukite pirmadienio ryto, dažniausiai tada viską pamatote. Aš irgi mieliau pirmadienį sužinau kur fūra, nei šeštadienį spoksau į nejudantį tašką.
Ar man reikia ką nors papildomai deklaruoti kad sekti?
Ne. Jums nereikia pildyti jokių papildomų popierių sekimui. Kai mes paruošiam krovinį, sugeneruojamas numeris. Bet jūs turite paruošti daiktų aprašymą muitinei – tai jau kita sritis. Būna klientų, kurie mano kad jei neužpildė deklaracijos negalės matyti kur yra. Ne, tai nesusiję. Tik jei muitinė sulaiko, tada sekimas sustoja ir vietoj „in transit“ pamatote „customs hold“. Tada reikia dokumentų. Bet paprastam sekimui nieko nereikia daryti, tiesiog spaudinėjat nuorodą kurią aš jums atsiunčiu. Aš pats pasirūpinu visais reikalingais kodais.
Kai logistika supykdo
Ką daryti jei siunta stringa pasieny?
Pirmiausia nekaltinkite vairuotojo. Pasienyje stojama dėl muitinės, dėl dokumentų trūkumų, kartais dėl kitų krovinių kurie kelia įtarimą. Aš turiu kontaktus ten, bet jie ne visada atsako per valandą. Būna blogų kompanijų, kurios tiesiog meta krovinį sandėlyje ir pasiima kitą, nes spėja greičiau. Jei jūsų daiktai tokie, tada sekimas stringa. Kartais ten sulaiko ir savaitę jei kitame krovinyje randa kontrabandos pėdsakų. Jūsų baldai nekalti, bet stringa drauge. Ką daryti? Skambinkite man, aš skambinu agentui, jis eina į muitinę. Kartais trunka dieną, kartais tris. Importuojant į Angliją po Brexit viskas tapo sudėtingiau. Ne visada aš galiu akimirksniu išspręsti, bet žinau į ką spausti.
Ar celė mokyklinio stalo patikra keičia sekimą?
Jei muitiniai pareigūnai nusprendžia atidaryti jūsų dėžę, sekime to nepamatysite. Pamatysite tik delsa. Sistemoje neparašys „atidaroma dėžė su stalo kojomis“. Parašys tiesiog „customs clearance in progress“. Taip, jūsų krovinys tikrinamas, bet tai neatsispindi normaliame vartotojo seke. Būna kad suranda seną dešrą dėžėj ir tada tikrina viską po kauleliu. Sekimas strigo dviem savaitėm. Aš apie tai pranešu jei žinuo, bet dažnai sužinau tik po to kai jau paleido. Nieko čia blogo, tai jų darbas. Tiesiog nesitikėkite detalaus aprašymo kas viduje daryta. Jei labai ilgai stovi, skambinkit man – pasitikrinsiu.
Kodėl viena mano dėžė atvažiavo, o kita – ne?
Blogiausias skambutis. Būna, kad dalinis krovinys yra padalintas į dvi fūras pagal svorį arba kryptį. Viena atvažiuoja į Londoną, kita į Birmingemą. Arba pirmoji pravažiavo ir paliko antrajai. Sekimas parodo tik tą krovinį kuriam priskirtas numeris. Jei turite du numerius, galite sekti abu. Bet jei daviau vieną bendrą – tada painu. Buvo situacija, kai klientas gavo sofą, o šaldytuvas liko Olandijoje dėl svorio apribojimų. Aš tada pasiunčiau antrą mašiną, bet klientas, aišku, įsitikinęs kad viskas prarasta. Ne. Kartasi tiesiog taip logistiškai išeina pigiau arba saugiau perkrauti dalį kito reiso metu. Geriau atskirai negu numestas greitkelyje tarp dviejų fūrų. Svarbu kad atvežtų, net jei ne vienu metu.
Ką reiškia „customs clearance“ apleistas mano lagaminas?
Kai pamatote customs clearance, tai reiškia kad jūsų daiktai yra muitinėje. Neišsigąskite žodžio „clearance“ – ten ne vagys, o tik patikra. Po Brexit į JK importuojant reikia daugiau laiko. Kai kurie mano klientai galvoja, kad „clearance“ reiškia išmetimą. Ne. Tai tiesiog procesas per kurį prašoma sumokėti muito mokestį arba patvirtinti kad mokėti nereikia. Aš visada bandau pasirūpinti dokumentais iš anksto, kad tai neatrodytų staigmena. Bet pasitaiko. Kai kuriems daiktams reikia specialaus leidimo, tada clearance trunka ilgiau. Jūsų lagaminas ten tikrai ne apleistas – jis tiesiog laukia eilėje papildomo patikrinimo. Kantrybės. Ir muitinėje nešildo, nesijaudinkit dėl to.
O jei aš pats važiuoju į Angliją, ar galiu pasiimti?
Jei esate informavęs iš anksto, taip, galima. Bet ne akimirksniu, ne kaip pica. Jei fūra jau pakeliui, reikia tartis su terminalu Londone ar ten kur finišas. Yra sandėliai kur galima atsiimti, bet dažniausiai jie dirba tik darbo valandomis. Dar reikia žinoti kad angliški sandėliai nepastatys daiktų ant šaligatvio kai jūs suėjate. Jiems reikia išankstinio užsirašymo. Ir reikia paso. Ir dažniausiai reikia sutarti prieš savaitę, ne tą pačią dieną. Aš turėjau klientą, kuris nusprendė iš Vilniaus nuvaryti į Londoną kai fūra jau buvo pakrovimo. Sistema rodo kitą vietą, nei realiai galima pasiimti. Tai geriau palaukti pristatymo arba pasirinkti atsiėmimą sandėlyje su pervežimo kompanija tiesiai. Kitaip gausit tik nervinimąsi važiuodami tuščiai.
Anglija – paskutinė mylia ir baigtis
Kodėl internete rašo delivered, o manęs dar niekas nekėlė?
Anglijoj paskutinė mylia yra chaoso zona. „Delivered“ gali reikšti kad perduota vietiniam kurjeriui, o ne jums. Arba kad palikta prie durų, bet jūs gyvenate ne ten kur rašėte. Arba... Būna, kad Londone kurjeriai skuba ir meta viską į rūsį. Aš nemėgstu tos paskutinės mylios, nes ten ne aš vairuoju, o vietinis pašto ar kurjerio tinklas. Sekimas baigiasi kai mes perduodam į vietinę sistemą. Toliau jau jų atsakomybė. Jei negaunate, skambinkite man ir aš skambinsiu Anglijos partneriui. Bet tai gali užtrukti, nes ten laiko juostos kitos ir jie atsakinėja lėčiau nei norėtųsi. Patarimas: visada turėkit atsarginį telefono numerį Anglijoj, kartais skambina vietiniai numeriai kurie jūsų kambaryje nerodomi kaip Belgija, o kaip nežinomas.
Ar galiu sekti pats ar turi varyti per tarpininkus?
Galite sekti patys per nuorodą, aš ją visiems siunčiu. Nėra čia jokio tarpininkavimo konspiracijos. Aš jums duodu numerį, jūs aktyvuojat ir matot. Kas nori, skambina man kasdien. Kas nori, spaudinėja pats. Aš neturiu laiko slėpti informacijos, man reikia kad klientai būtų ramūs. Tiesiog kai kuriose mažose kompanijose ne visada būna graži interneto svetainė – kartais reikia skambinti, bet sekimui į Angliją tai netrukdo. Jūs matote tą patį ką ir aš, gal tik ne taip greitai kaip mano kompiuteryje. Bet jei skambinsit, aš pasakysiu daugiau nei sistema. Nes mano sistema turi ir komentarų lauką, kur aš užsirašau kad klientas nerimauja.
Kiek laiko po pristatymo dar matau informaciją sistemoj?
Paprastai apie mėnesį ar du, priklauso nuo platformos. Pervežėjas išsivalo archyvus, ir po kurio laiko numeris tampa neveiksnus. Aš asmeniškai saugoju įrašus ilgiau, bet klientams siunčiu ekrano nuotraukas jei reikia situacijai aiškinti. Po pusmečio jau niekas nemato niekur, nebent specialiai kreiptumėtės į vežėją. Patariu išsisaugoti paskutinį statusą jei planuojat reikštų pretenzijas, nes po pristatymo sekimo sistema nieko nebeįrodinėja – svarbu tai kas buvo pasirašyta ant popieriaus. Aš irgi retai ką įrodinėju be parašo, todėl visada prašau pasirašyti važtaraštį. Daugelis pamiršta, o po to nori konfliktuoti. Nepykstu, bet be parašo aš tik žmogus su atmintimi.
Ką reiškia kai rašo „out for delivery“ Londone, o aš gyvenu Birmingeme?
Aha, klasika. Tai reiškia kad vietinis kurjeris turi jūsų daiktus Londone... bet ne jūsų adresu. Būna, kad dalinis krovinys atvažiuoja į mūsų Londono terminalą, o tada kurjeris išvežioja po visą šalį. Jūsų eilė – rytoj. Arba poryt. Sistemoje „out for delivery“ kartais reiškia išvežiama tą savaitę, ne tą dieną. Anglijos pašto sistemoj tai būda labai atsipalaidavęs statusas. Būna ir taip kad eilė sunumeruota blogai, ir jūsų dėžė nukeliauja į Bristolį. Paskambinu, išsiaiškinam. Bet taip, Londonas ir Birmingemas skirtingi miestai, ir „out for delivery“ Londone jums reiškia tik tai kad dar nepristatyta pas jus. Nesijaudinkit, Anglijoj visiškai normalu kad išvežioja per kelias dienas. Jūsų upės nenuriks.
Krovinių sekimas į Angliją nėra paslaptis – tai tiesiog daug žmonių, fūrų ir sistemų grandinėlė kurioje kas nors kartais supyksta arba užmiršta paspausti mygtuką. Neišsigąskite jei statusas keletą dienų nesikeičia, bet ir nesėdėkite tyliai jei rodmenys keistai atrodo. Skambinkite. Geriausia ką galite padaryti – nepanikuoti per pirmąsias 48 valandas ir turėti rašytinį sekimo numerį. O jei kils klausimų, aš paprastai prie telefono arba atsakau į laiškus. Ne visada akimirksniu, bet tikrai atsakau. Sėkmingo perkraustymo.