Krovinių pristatymo kaina į Angliją – viskas, ką reikia žinoti prieš klausiant

Per dvidešimt ketverius metus, o gal dvidešimt penkis – jau nebeskaitau tiksliai, nes skaičiai šlykščiai dideli – manęs klausė apie vieną dalyką dažniau nei apie orą. Krovinių pristatymo kaina į Angliją. Visi nori žinot iš karto: kiek? Dešimt dėžių. Du kambarių butas. Traktoriukas. Vienas telikas. Atsakymas visada toks pats – reikia suskaičiuot. Ne dėl to, kad noriu vengti, o dėl to, kad kiekvienas gabentas daiktas turi savo svorį, apimtį ir tikslų adresą. Šiandien pakalbim apie tai atvirai, kaip draugas prie kavos, o ne kaip brošiūra.

Kiek tai kainuoja ir kodėl niekas neduoda kainos tiesiai į akis

Kiek kainuoja siųsti daiktus į Angliją, pvz., jei turiu apie penkiolika dėžių?

Na, paimkim standartinį scenarijų. Penkiolika dėžių, sakom iš Vilniaus į Londoną. Jei dalinis krovinys, t.y. dalis mašinos, galima tikėtis kur nuo šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų, bet čia labai apytiksliai. Kartais mažiau, jei turime maršrutą tą savaitę, kartais daugiau, jei reikia specialiai varyti. Aš pats labai nemėgstu tų skaičiuoklių internete, nes jos dažnai žadina viltis, o paskui realybė smogia. Geriausiai skambinkit arba rašykit, nupasakokit ką turit, ir aš jums per penkias minutes pasakysiu be užuolankų. Ne protokolas, tiesiog darbo diena.

Kodėl vieni siūlo du šimtus, o kiti tūkstantį už tą patį pervežimą į Angliją?

Yra logistikos grandinės. Vieni turi savo mašinas, kiti nuomojasi. Vieni paima iš namų ir atveža į namus, kiti palieka sandėlyje Olandijoj, o ten jūs pasiimate patys. Pigiausi variantai reiškia, kad jūsų dėžės bus sukrautos po kažkieno sofą ir lauks tris savaites. Mačiau atvejį, kai klientas sutaupė šimtą eurų, bet daiktai du mėnesius važinėjo po Europą kol surado kelią į Birmingemą. Ne visada pigiau yra geriau.

Ar galiu nusiderėt kaip turguje, ar kainos galutinės?

Galit pabandyt, aš neįžeidžiamas. Rimtai – jei turit lankstumo datose, galit palaukt savaitę ar dvi, kai bus pilna mašina važiuojanti į Angliją, tada galim ką nors padaryt. Kartais klientai sako, kad pas mano kolegą pigiau. Gerai, jei jis tikras vežėjas, o ne kaimyno dėdė su furgonu. Derėtis galima, ypač ne sezono metu, kai mašinos važiuoja pustuštės ir degalai neramina. Tada net aš pats siūlau nuolaidas, kad sutilptų viskas ir visi liktų patenkinti.

Ar taip pat svarbu, ar vežu į Londoną, ar į kokią Glosterio pakampę?

Oho, Glostersas. Seniai teko ten važiuot. Londonas – visada pigiau, nes ten uostai, oro uostai, tiltai, tiesiog daugiau srauto. Kuo toliau į šiaurę ar į vakarus nuo Londono, tuo mašina turi atsukti arčiau Atlanto, o tai reiškia daugiau kilometrų, daugiau laiko. Į Mančesterį ar Liverpulį dar nieko. Bet jei jums reikia į kaimelį netoli Šefildo, kur net navigatorius paklumpsta, na, ten kaina didės. Ne kapitaliai, bet keli šimtai gali papildomai atsirast. Kartais susitariam nuvežt iki artimiausio taško, o ten jau vietinis paštas arba mažesnis vežėjas. Būna įvairiai.

Daiktai, kuriuos vežam, ir kaip juos paruošti, nors niekas to nedaro tobulai

Ar galiu supakuot viską į maišus, ar būtina pirkt dėžes?

Žodžiu, maišai. Aš žinau, kad jie pigūs ir lengvi, bet jei vežate tekstilę – dar pakenčiamai. Jei ten stiklainiai, knygos ar elektronika, tai ne. Prieš porą metų vežėm klientui daiktus, jis viską supakavo į tas didžiules geltonas parduotuvių maišus. Atvažiavus į Angliją, maišai buvo suplyšę, o jo batai pabirę po visą priekabą kaip po potvynio. Dėžės kainuoja, bet jos saugo. Jei labai taupot, naudokit maišus tik antklodėms. O va plastikiniai konteineriai – dar geriau nei kartonas, bet brangiau. Reikia balanso.

Kaip ten su maisto produktais – galiu vežt sausą sriubą ar dešrą?

Čia jau sliding scales, kaip sakant. Sausi produktai – makaronai, arbata, konservai – paprastai praeina, jei tai jūsų asmeniniam naudojimui. Bet mėsa, dešros, pieno produktai – strict no, kaip sako anglai. Muitai gali prikibti, ypač po visų tų brexitų. Ir ne, neapsimoka bandyti slėpt po apatiniais – rimtai, mačiau visko. Vienas vyras bandė vežt dvidešimt kilogramų šaldytos duonos. Ne, juokauju, ne duonos, bet kažką panašaus. Gavosi bereikalingų problemų. Saugokitės, ką dedat, nes JK muitinė tikrai ne juokauja su biosaugos taisyklėmis.

Ar leidžiama vežt gėlę, pavyzdžiui, didelį fiksą?

Augalai... Hmm. Čia aš tikrai ne šimtu procentu tikras dėl naujausių taisyklių, bet seniau tai buvo labai sunku. Yra kažkokios fitosanitarinės pažymos reikalingos. Maži augalai, be žemių – gal dar kažkas įmanoma, bet didelis fikusas su vazonu? Greičiausiai nepraeis pro muitinę. Aš asmeniškai patarčiau atiduot kaimynams arba mamai, nelaimingas augalas tikrai nepadės jums įsisiklint į naujus namus Anglijoj. Be to, kam vargintis – ten ir taip pilna puikių gėlių parduotuvių, jei ką. Palikit fiksą čia, bus ramiau visiems.

Ar technika, dviratis ar senovinis televizorius, kainuoja brangiau transportuojant?

Taip ir ne. Svoris ir matmenys. Dviratis – plokščias, lengvas, lengvai sudedamas. Senovinis televizorius su kineskopu – švininis monstras, kurį mes darbininkai nešam kaip Sizifą. Jei daiktas sunkus, reikia dviejų žmonių, o tai reiškia darbo laiką, o tai reiškia pinigus. Be to, elektronika – jautri. Jei galit pats panešiot daiktą viena ranka, pigiau. Jei reikia trijų vyrų ir diržų – brangiau. Logiška, ar ne?

O jei turiu šaldytuvą ar skalbimo mašiną – ar reikia kažkaip fiksuoti viduje besimušančias dalis?

Reikia. Tai ne relieve, kad galima tiesiog atjungt ir vežt. Būna, klientai palieka būgną neprisuktą, atvažiavus į Angliją skalbimo mašina skamba kaip maracas. Šaldytuvą reikia atitirpint, išdžiovint, duris užteipuot juosta, kad nesibadytų. Kartą dėl laisvo dumblo (atleiskit, būtent būgno, kuris buvo neprisuktas) nukentėjo viską supakavęs stalas. Tai taip, fiksuokit vidines dalis, stalčius, kilimėlius. Ar tai kainuoja papildomai? Ne, jei darot patys. Jei mes darom, tai laiko klausimas. O laikas, kaip žinia, kainuoja.

Laikas, maršrutai ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko dažniausiai važiuoja krovinys į Angliją iš Lietuvos?

Jeigu pilnas krovinys, nuosava mašina, tai trys keturios dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoj užsiciklini spūstyse. Atspek – visada ten spūstys. Dalinis krovinys gali trukt savaitę, dvi, kartais tris. Mes kraunam Lietuvoje, tada važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltas į Doverį arba Eurotunelis. Kartais mašina pastovi muitinėje ilgiau, ypač jei kolega pamiršo popierius. Ne, čia pokštas. Popieriai svarbiausias dalykas. Jei viskas tvarkinga, savaitė į Londoną – realu.

Ar galiu pasirinkt pristatymą šeštadienį, nes per savaitę dirbu?

Teoriškai taip, realiai – brangiau. Anglijoj daugelis sandėlių ir terminalų nedirba savaitgaliais, vairuotojai irgi žmonės, turi šeimas, nors kai kurie, tiesą sakant, pabėgę nuo šeimų ir todėl dirba. Bet tai ne apie tai. Šeštadieninis pristatymas į privatų namą įmanomas, jei mūsų vairuotojas turi laiko ir jei lokacija ne per toli nuo pagrindinio kelio. Sekmadienis – jau sunkiau. Kertant Kanalą savaitgalį bilietai brangesni, o ir muitinės postai gali būt uždari. Susitarkit iš anksto, ne paskutinę dieną. Aš savo vairuotojams moku papildomai už savaitgalius, todėl ir jums kaina didėja.

Kas jei manęs nebus namuose tą dieną, kai atvažiuoja mašina?

Aš jums pasakysiu vieną istoriją. Prieš trejus metus klientė nedirbo, bet būtent ta diena jos katinas pabėgo, ir ji nubėgo jo ieškot. Vairuotojas laukė tris valandas. Mašina stovėjo, kiti klientai pyko dėl vėlavimo. Tai kainuoja. Jei žinot, kad nebusit – perspėkit. Galim palikt sandėlyje, pervežt kitą dieną, arba palikt kaimynams (jei jie normalūs). Kai kurios firmos už tokį laukimo laiką ima po trisdešimt eurų per valandą. Mes imam mažiau, bet vis tiek imam. Degalai nėra nemokami. Geriau paskambinkit ir pasakykit "atidėkit" nei tyliai viltis, kad stebuklingai pateksit.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į tokius miestus kaip Bristolis ar Niuarkas?

Mes vežame visur, kur yra keliai. Bristolis, Niuarkas, Lesteris, Kardifas, net Edinburgas – Scotijoje, bet ten irgi UK. Aišku, į Londoną važiuojam dažniausiai, nes ten didžiausia lietuvių bendruomenė, daugiau užsakymų, lengviau sukomplektuoti mašiną. Bet jei reikia į mažą miestelį netoli Plimuto, mes ten irgi nuvažiuosim. Tik kaina bus didesnė, nes atgal tuščiom važiuot – nuostolinga. Kartais deramės, kad nuvežam iki artimiausio didesnio miesto, o ten jau kas nors kitas prisideda. Būna įvairiai, kaip ir visur gyvenime. Šiaip Anglija nėra tokia jau didelė, kaip atrodo.

Kai kas nors nepasibaigia taip, kaip planuota

Ką daryt, jei atidarius dėžę randu sulaužytą stiklinį staliuką?

Pirmiausia – nenervuokit, nors aš irgi nervuočiausi. Antra – nufotografuokit prieš pakuotę nenuimant. Trečia – rašykit mums. Jei turit draudimą, kurį, beje, patarčiau visada turėti, tai procesas paprastas: pateikit nuotraukas, aktą, ir mes sprendžiam su draudikais. Jei draudimo nebuvo – sunkiau, bet jei tai mūsų kaltė dėl blogo pakavimo ar važiavimo, mes ieškom kompromiso. Kartais, tiesą sakant, daiktai jau būna sulūžę prieš tai, bet žmonės nepastebėjo. Būna skaudžių atvejų, bet retai. Todėl fiksuokit viską prieš pakavimą. Nešaukit per pirmąsias dešimt minučių, gerai?

Ar jūsų vaikinai padeda iškraut, ar tik atveria duris ir pasiūlo stebėt?

Mūsų vairuotojai dažniausiai padeda, ypač jei ne aukštas pastatas be lifto. Bet jie ne samdyti krautuvai, jei suprantat ką turiu omeny. Jei reikia nešt sunkius daiktus į trečią aukštą – apie tai reikia sakyti iš anksto. Būna, atvažiuojam, o ten sofos reikia tempti pro langą. Mes tą darom, bet turi būt aiškios sąlygos. Jei mašina su keltuvu – tada net į antrą aukštą lengviau. Standartiškai – pristatymas iki durų, o toliau jau pagalbinai. Nekraunam pilnai jūsų buto, nebent už papildomą mokestį. Teisybę sakant, nugara nebe ta, ką buvo prieš dvidešimt metų, net ir pas mano vyrukų.

Ar pasitaiko, kad krovinys pasimeta tarp Lietuvos ir Anglijos?

Pasimeta... Ne, tiesiogiai pasimeta retai, bet vėluoja – dažnai. Yra tokių firmų, kurios pasiima jūsų daiktus, sukrauna į vieną mašiną, paskui perkrauna į kitą, tada į trečią, ir sekti nebeįmanoma. Aš vadinu tai "liuksiniu pervežimu be adreso". Mes darom kitaip – turim numeraciją, sąrašus, nuotraukas. Bet jei renkatės pigią įmonę, kuri žada stebuklus per dvi dienas už šimtą eurų – na, tikėkitės, kad jūsų dėžės kuriam laikui apsistos Paryžiuje. Realybė tokia, kad daiktai ne pasimeta, o tiesiog yra pamirštami blogoje logistikoje. Tai nenormalu, bet deja, pasitaiko. Ypač po Brexito pasieniai apsunkino viską.

Ką daryt, jei bendrovė paprasčiausiai nebeatrašo į žinutes po avanso sumokėjimo?

O Dieve, šita liga. Aš galiu papasakot ne vieną istoriją, kai klientas sumokėjo penkis šimtus eurų, o telefonas pradėjo skambėti tuščiai. Tai vadinama "geruoju pavasario pabėgimu". Yra tokių veikėjų, kurie metai iš metų keičia pavadinimus ir renka avansus. Jei jums taip nutiko – rašykit policijai, Vartotojų teisėms, skelbit socialiniuose tinkluose. Bet geriau – rinkitės vežėją pagal rekomendacijas, ne pagal gražiausią skelbimą. Aš netgi pasakyčiau – jei kaina žemiau rinkos trigubai, tai jau raudona vėliava. Šitoje srityje per daug uolūs "verslininkai", kurie puikiai moka google reklamą, bet nemoka vairuot. Būkit atsargūs.

Draudimai, sutartys ir visi tie popieriai, kurių niekas nenori skaityt

Ar draudimas būtinas, jei vežu tik kelias dėžes ir seną fotelį?

Būtinas? Neprivalomas pagal įstatymus, jei ne vežate autoritetus. O jei jūsų daiktai verti daugiau nei du tūkstančius eurų – tai jau kvaila nedrausti. Aš turėjau atvejį, kai klientė vežė tris dėžes, o jose buvo jos močiutės auksiniai papuošalai paslėpti po megztiniais. Deja, mašinoje kilo gaisras – ne dėl mūsų kaltės, elektros gedimas – ir viskas sudegė. Draudimas padengė. Jei nebūtų draudimo, būtų tuščios rankos. Dėl kelių procentų vertės nesirinkit galimybės likt be nieko. Pasitikslinkit, ar mažas krovinys jau apdraustas bendrai. Geriau permokėt trisdešimt eurų nei vėliau verkt.

Kur mes pasirašom sutartį – reikia atvažiuot į ofisą ar galiu tiesiog parašyt "vežkit" facebook'e?

Facebook žinutė – tai ne sutartis, nors teisiškai, atrodo, gali būt ir įrodymas, bet aš ne teisininkas. Geriausia – elektroninė sutartis su sąrašu, kaina, datomis arba popierius pasirašytas pakraunant. Kai kurie klientai spaudžia ranką ir sako "į Angliją bus gerai". Ne, nebus gerai, jei nėra raštiško įrodymo. Mes visada siunčiam bent jau sąskaitą ir vežimo lapą. Jeigu įmonė atsisako duot ką nors raštiško – bėkit. Rimtai, bėkit. Aš pažįstu vairuotoją, kuris dirbo firmoje be sutarčių, ir kai klientas pareiškė, jog dingo kompiuteris – niekas negalėjo įrodyt, kad jis apskritai buvo įkrautas.

Ar reikia kokių nors popierių, jei tai mano asmeniniai daiktai?

Jūsų daiktams – ne, bet jums kaip savininkui – taip. Muitinė kartais prašo įrodyt, kad daiktai jūsų, kad jie naudoti, kad ne parduodami. Yra formulariai, CMR, eksporto deklaracijos – tai mūsų darbas, ne jūsų. Bet turėkit po ranka pirkimo sąskaitas brangiems daiktams, nes tenka apsklandinti muitininkams, kad ne naujas dviratis iš parduotuvės yra vežamas. Kartais anglų kolegos klausia keistų klausimų, bet jie tik dirba savo darbą. Nauja tvarka keičiasi kas kelis mėnesius, tai aš ir pats viską tikslinu su agentais, kai planuojam naują reisą. Tai tiesiog pasitikėkit, kad mes tvarkom popierius.

Kaip man žinot, kad jūs tikrai turite licenciją vežti po Europą ir į UK?

Paklauskite numerio. Sąžiningas vežėjas nedraudžia to paklausti. Licenciją galima pasitikrinti online, bent jau lietuviškąją. JK licencija – sudėtingiau ten viskas, bet jei vežate iš LT, mūsų šalyje išduotas leidimas yra privalomas. Aš asmeniškai rodau dokumentus, jei klausia. Nesijaučiu įžeistas – tai normalu. Yra buvę, kad klientas pats buvo verslininkas ir tikrino viską, net mano tachografų duomenis. Gerai, gal jau perlenkėt lazdą, ponas, bet principas teisingas. Nelegalūs vežėjai – bėda. Jie ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir dažnai neturi draudimo. Jūsų daiktai verti daugiau nei jų furgonas – atminkit tai.

Paskutiniai patarimai prieš pakuojant lagaminus gyvenimui

Ar verta patiems įsivežt į kiemą mašiną ir pakraut, ar jūs tai darot?

Jei turit traktorių su šakėmis – gal ir pagalvojau apie verslo plėtrą... Ne, juokas. Patys kraut galit tik tada, kai turit techniką ir supratimą. Mes turim liftus, vežimėlius, diržus. Jei jūsų name trečiame aukšte be lifto – jūs darniai tilpsit su sofa per duris? Aš abejoju. Mūsų darbininkai per tiek metų matę visko, žino kampuot. Kartais klientas nori padėt, mes neprieštaraujam, bet tada jis staiga supranta, kad sofos kojos neišlenda pro langą. Palikit profesionalams, nebent tai tik dėžės ir jūs gyvenate lygumoje. Jūsų nugara atsidėkos. Kaip ir mūsų, beje.

Ką reiškia "durų iki durų" – ar tiesiog gražus šūkis, kaip "natūralus jogurtas"?

Oho, palyginimas. Durų iki durų reiškia, kad mes atvažiuojam pas jus namo, pakraunam, pervažiuojam kanalą ir iškraunam kituose namuose. Be jūsų indėlio tarpinių punktų. Bet kai kurios įmonės šitą supranta kaip "iki mūsų sandėlio durų" ir "nuo jūsų kiemo vartų". Tai klasta. Mes apibrėžiam aiškiai: paimam iš buto, paliekam bute. Jei reikia išnešimo iš penkto aukšto be lifto – tai jau nebe standartinės durų iki durų, čia reikia derėtis atskirai. Nebūkite naivūs – visada klauskite, kurios durys turi omenyje. Gali būt ir garažo durys. Aš visada sakau: tikslus adresas, tikslus aukštas, tikslus laiptų kiekis.

Jei aš bijau, kad kažką svarbaus pamiršiu – ar galit padėt su sąrašu?

Žinoma, mes turim standartinį sąrašą: virtuvė, miegamasis, vonia, sandėliukas. Kartais žmonės pamiršta daiktus rūsyje arba paliktus pas tėvus. Aš visada klausiu: ar turit dar ką nors už šaldytuvo ar po lova? Nes dažniausiai ten guli kažkas brangaus. Būna, atrandam paliktus dokumentus, pinigus, kartais net pūkuotą žaislą, kurį vaikas labai verkia. Mes ne psichologai, bet padedam susidėliot prioritetus. Svarbiausia – nepaskubėt. Kuo daugiau informacijos, tuo sklandžiau viskas. Ai, ir patikrinkite skalbyklę – visi pamiršta tą vieną kojinę viduje.

Kada geriausia kreiptis dėl kainos – likus dienai ar mėnesiui iki išvykimo?

Mėnesiui, idealiai – dviem. Jei kreipsitės likus dienai, mes galim padėt tik jei turim laisvą vietą ir jūs pripažįstat, kad esat chaotiški žmonės, kaip aš pats dažnai. Ne, rimtai, skubūs vežimai kainuoja brangiau. Mašinos planuojamos savaites į priekį, maršrutai skaičiuojami. Jei skambinat penktadienį, o išvykstate sekmadienį – bus brangu. Jei skambinat birželį dėl spalio – turiu laiko, galiu pasiūlyt geresnę kainą, surinkt dalinį krovinį, optimizuoti. Ir dar vienas dalykas – kuo anksčiau žinom, tuo geriau paruošiam popierius. Paskutinės minutės – stresas visiems. Aš streso nemėgstu, nors tiek metų jo prisiuoginęs, kad galėčiau daktaro laipsnį turėti.

Tai va, tiek apie krovinių pristatymo kainą į Angliją. Neišsisukau nuo klausimų, bet tikiuosi, kad dabar suprantat, kodėl aš negaliu atsakyt "šeši šimtai" per pirmą minutę. Viskas individualu – daiktai, atstumas, paslaugų lygis. Jei ką nors neaišku – paklauskite dabar, rašykit arba skambinkit. Aš čia, ne dėl to, kad privalau, o dėl to, kad per daug metų įpratau – kuo aiškiau paaiškini, tuo mažiau nesusipratimų kelyje į Londoną ar kur ten jūsų nauji namai.