Krovinių pristatymo į Angliją paslaugos nuo durų – kaip tai vyksta iš tikrųjų?

Dirbu su krovinių pervežimais jau, na, gal kokių 22 metus. Ar 23? Nesvarbu, lakstys laikas. Kasdien skambinėja žmonės, kurie nori persikelti į Angliją – vieni vežasi visą butą, kiti – tris dėžes ir senelės foteliuką. Krovinių pristatymo į Angliją paslaugos nuo durų skamba gražiai, bet daugelis nežino, kas slepiasi po tuo pačiu. Na, ne, ne „šiam straipsnyje“ – tiesiog pasakysiu kaip draugui, kuris sėdi priešais mane su kava. Pasakysiu, kas gerai, kas blogai, ir kur galima pasiklysti, jei nesigilini.

Pirmi žingsniai ir kainos

Tai kiek iš viso kainuoja pristatymas nuo durų Kaune iki durų Londone?

Oi, čia tas klausimas, nuo kurio viskas prasideda. Tiksliai telefonu pasakyti beveik misija neįmanoma, nes kaina priklauso nuo kubų, svorio, aukšto. Bet šiaip, pilnas krovinys iki 15 kubų, Kaunas–Londonas, svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų. Mažesni kroviniai pigesni. Kartais žmonės lygina su kaimynu – na, jis vežė prieš trejus metus. Kainos keičiasi, degalai brangsta, aukštas be lifto – brangiau. Bet neslėpsiu: pigiausias pasiūlymas dažniausiai būna pats rizikingiausias iš visų.

Kiek anksti reikia su jumis susisiekti, jei noriu persikelti kitą mėnesį?

Idealu – bent prieš dvi-tris savaites. Buvę ir taip, kad paskambino pirmadienį, o trečiadienį jau pakraunam. Bet tik jei pasiseka su laisvu transportu. O jei sezonas, liepos ar rugsėjo pradžia... tada neišsisuksi be mėnesio rezervacijos. Klientai pyksta: „jūk aš moku!“. Suprantu, bet mašinos didelės, maršrutai planuojami. Aš jau nebepamenu (arba nenoriu prisiminti) tos savaitės, kai atšaukiau tris užsakymus, nes visi norėjo tą pačią dieną. Planuokit anksti, žmonės.

Ar mano močiutės servizas tikrai saugiai nuveš?

Pažiūrėk, mes vežam daiktus, ne šaukštus. Servizas, jei gerai supakuotas, nenukeliaus. Bet jei įmetei lėkštes į maišelį su užrašu „atsargiai“... tuomet – ne. Turim specialias dėžes, burbulinę plėvelę. Raginu leisti supakuoti mums, bet jei nori pats – pats ir atsakingas. Prieš ketverius metus (taip, ketveri) vežėm porcelianą iš Klaipėdos į Birmingemą – viskas atvažiavo sveika, nes nevairavom kaip išprotėję. Pasitikėk procesu, ne popieriumi. Ir nepamiršk – lėkštės vertikaliai, ne gulomis viena ant kitos.

Kas vyksta kelyje ir ką daryti, jei kas

Ar pristatymas vyksta tiesiai iš mano buto į kitą butą, ar kažkur reikės tempti daiktus patiems?

Teoriškai – taip, nuo slenksčio iki slenksčio. Bet jei tavo naujas būstas siauroj gatvėj, kur fūra netelpa, teks tempti paskutinius metrus. Mes nepaliekam daiktų kieme. Aišku, jei 12 aukštas be lifto ir pianinas – kalbam atskirai. Buvo atvejų, kai klientas sakė „yra liftas“, o jis – neveikiantis. Tada vairuotojai keikėsi po nosim, bet nešė. Toks darbas. Nuo durų reiškia, kad tu nesisielojai prie mūsų sandėlio. Bet būk pasiruošęs padėti, jei situacija ekstremali.

Ar jūs vežate tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestelius Anglijoje?

Londonas – lengviausia. Bet Anglija didelė. Vežam ir į mažus kaimelius, kai tik fūra pravažiuoja. Kartais brangiau, nes nuo greitkelio dvidešimt mylių nukrypti – laikas. Buvęs atvejis – vežėm į vienkiemį netoli Šriusberio (ar taip rašoma? gal ir ne). Vairuotojas prarado pusdienį, bet pristatė. Mažesniuose miesteliuose kambarį užsakyk iš anksto, nes nespėjam suplanuoti. Bet taip, vežam. Net į tokius kampelius, kur navigacija rodo pievas. Anglija pilna tokių stebuklų.

Kas nutinka, jei aš tos dienos, kai atvažiuojate, neatrašu namuose?

Neatrašai – taisyklė: neatvažiavai – staiga... problema. Mes planavom maršrutą, kiti laukia. Jei žinai iš vakaro – skambink, perplanuosim. Jei staiga – atšaukimas kainuoja. Buvo Vilniuje – vyras užsiplikino kavos, pamiršo. Vairuotojas laukė 40 min. Persimetė kitai dienai, bet papildomai kainavo nakvynė. Suprantu, gyvenimas nutinka. Arba palik raktus kaimynui. Rimtai. Mes negalim grįžti tuščiu, o tu negali prašyti kitų kentėti dėl tavo pamiršalio.

Ar galima sekti krovinį kelyje ir žinoti, kurią valandą privažiuos?

Galima, bet ne kaip DPD siuntinys. Mes – fūros, tarptautiniai pervežimai. Aš siunčiu vairuotojo numerį klientui. Kartais žmonės nori tikslaus laiko – sako 14:30, o ne „apie antradienį“. Suprantu, bet sninga, kamščiai, tachografas. Realiai skambutis pusvalandis prieš – geriausias trackingas. Buvęs atvejis į Mančesterį – kas dvi valandas skambino. Paaiškinau, kad vairuotojas negali atsakinėti vairuodamas. Suprato. Kartais paprasčiausia pasitikėti, kad profesionalas atiduos daiktus.

Dokumentai ir muitinė – ten kur viskas painu

Kokie popieriai reikalingi, kad daiktai prasmuktų per muitinę be problemų?

Reikia sąrašo – inventory sąrašo daiktų. Anglų kalba. Nereikia verslininko paso. Asmeniniai daiktai, naudoti pusmetį – muitas netaikomas. Bet negali rašyti „5 dėžės nieko“. Turi: drabužiai, knygos, kavinukas. Kartais klausia, ar tikrai reikia – juk „draugui nereikėjo“. Draugas melavo arba turėjo kitą situaciją. Muitininkai tikrina. Jei suranda nesąžiningą sąrašą – sėdi savaitę. Būna, kad praleidžia, bet čia loterija. Geriau praleisti pusdienį rašant, nei savaitę laukti.

Ar galiu vežtis asmeninius daiktus be jokių mokesčių?

Taip, jei tikrai asmeniniai ir naudoti. Dviratis – taip. Naujas dviratis parduotuvės pakuotėje – prekė. Sofą, naudotą trejus metus – taip. Dešimt naujų sofų (taisyk: sofų) iš fabriko – nebe. Muitinė būna suirzusi, ypač jei daiktai per blizga. Buvęs atvejis – moteris vežėsi dvidešimt porų batų, visi nauji. Muitininkas: „o tai sporto klubą atidarot?“. Teko mokėti. Jei turi čekius ir įrodai asmeniniam naudojimui – gerai. Bet jei atrodo kaip prekyba – bus PVM ir galvos skausmas.

Ar buvę atvejų, kai daiktai sėdi muitinėje savaites, ir kodėl taip būna?

Taip, būna. Ne pas mus dažnai, bet sistema žmonių sukurta – stringa. Dažniausia priežastis – netinkamas dokumentas arba dėžės su „diverse“. Kartais muitinė apkrauta, ypač po Brexito. Šeštadieniai nedirba, švenčių dienos – irgi. Buvo atvejis, krovinys Doverio terminale stovėjo keturias dienas – kompiuterinė sistema užlūžo. Mes nepatenkinti, klientas piktas. Bet aš tik vežėjas, ne muitininkas. Kartais reikia kantrybės. Niekas čia nėra asmeniška – tiesiog biurokratija juda savo tempu.

Kai kas nors eina ne pagal planą

Ką daryti, jei atvažiavus paaiškėja, kad dalis daiktų netelpa į mašiną?

Būna. Paskambina „trys dėžės ir spinta“, o ten rūsys, garažas, maišai drabužių. Tada tenka rinktis: antrą kartą arba didesnė mašina. Vairuotojas pasako: „ne, netelpa“. Mes jau kitur važiuoti turim. Dalis lieka. Buvęs atvejis Panevėžyje – šeima paliko kėdę ant šaligatvio. Vėliau parsivežė patys. Todėl prašau: pasakyk daugiau nei turi. Geriau tuščia vieta fūroj, nei šokas prie durų. Ir taip jau pakankamai sudėtinga koordinuoti viską, kai laikas spaudžia.

O jei aš pasikeičiau nuomonę ir noriu kai ką palikti Lietuvoje paskutinę minutę?

Gali, tai tavo daiktai. Bet jei mašina kieme ir iškrovėm pusę – kaina nesumažėja. Maršrutas pagal svorį. Jei lygiaverčiai nekeičia vaizdo – nieko tokio. Kartais išsiginusi palieka senelės komodą „ant gyvenimo“. Suprantu. Bet daryk sprendimus prieš pakrovimą. Kai vilkikas stovi, eikia valanda – brangiau nei tavo abejonės. Buvęs atvejis – paliko sofą, turėjom užpildyti vietą oro pagalvėm. Neefektyvu ir kvaila. Žinai ką nori prieš tai, kai vairuotojas traukia rampą.

Ar tikrai visos tos perkraustymų įmonės dirba sąžiningai, ar yra tokių, kurių reikia saugotis?

Oho, aukso vertės klausimas. Ne, ne visos. Būna brokerių, paima užsakymą, parduoda neaiškiam vežėjui, dingsta. Būna žada „viskas įskaičiuota“, o paskui randa mokesčių: už aukštą, šeštadienį. Nesakau vardų, bet per 22 metus mačiau visko. Vieną kartą konkurentas paliko daiktus apskrito centro (taisyk: ratuko) kieme, nes nebesumokėjo. Rinkis pagal apžvalgas, ar turi savo parką, ar tik telefoną. Pigiai ir greitai – dažnai sąskaita tavo nervams. Pasitikėk intuicija, bet patikrink faktus.

Pakavimas ir praktiški dalykai

Kaip supakuoti daiktus, kad po trijų dienų kelionės į Bristolę viskas būtų sveika?

Dėžės – dvigubos siūlės apačioj. Drabužiai – maišuose. Lėkštės – vertikaliai. Nepersipildyk: jei nepaneši pats, vairuotojas irgi sunkiai. Kartais žmonės klijų juosta apsivynioja viską – gražu, bet atplėšti vargas. Neseniai į Bristolę (ar į Bafc... ne, Bristolę) vežėm monitorių. Klientas įvyniojęs į patalynę – atvažiavo puikiai. Paprasti sprendimai geriausi. Kilimai – susuk, ne sulankstyk. Ir neužpildyk dėžių taip, kad jos viduje laksto – turi būti pilnos, bet ne kone sprogstančios.

Ar jūs vežate ir baldus, ir dėžes, ar reikia atskirų paslaugų?

Viską kartu. Nereikia atskirai. Baldai, dėžės, dviračiai – viskas fūroj. Sunkesni apačioj, dėžės ant viršaus. Kartais klausia ar reikia samdyti baldų surinkėją – ne, mes vežam, o surinkimas jau kita paslauga. Fūroj vietos pakanka ir komodai, ir dviem dešimtims dėžių. Buvę atvejų, kai vežėm šaldytuvą ir lygintuvą, ir sofą vienu metu. Viskas telpa jei protingai sustatoma. Nebent veši pianiną – tada fūra turi būti su liftu. Arba septyni vyrai. Rimtai.

Ar galiu vežtis augalus? Juk tai gyvi daiktai.

Na... aš šiek tiek dvejoju. Techniškai – problematiška. Yra taisyklių dėl dirvožemio, kenkėjų. Kartais praleidžia, kartais – ne. Aš siūlyčiau atiduoti mamai, o ne tempti per Lamanšą. Fūroj temperatūra kinta. Buvo atvejis – moteris įtikino mus vežti du fikusus į Londoną. Prasmuko muitinė, bet vienas numetė lapus – stresas. Gyvas daiktas, ne kaip soffa (taisyk: sofa), kuri nesiskundžia. Palik kaimynei. Žiauru, bet augalai nenorauto emigrantės (taisyk: emigranto) kantrybės neturi.

Ar verta drausti krovinį, ar tai tik papildomas išlaidų punktas?

Verta. Ypač jei senienas, kurių nebeįsigysi. Standartinė CMR atsakomybė ribota – apmoka ne visą vertę, o kilogramo kainą. Jei porcelianas, antikvaras – draudimas ramina. Buvęs atvejis, nenorėjo draustis: „jūs gi profesionalai“. Taip, bet fūra už tilto atsitrenkė į atvirus vartus – ne mūsų kaltė, daiktai sumušti. Draudimas mokėjo. Be jo – būtum kaltinęs mus, o mes neturėtumėm kaip padėti. Šimtas eurų gali sutaupyti tūkstančių. Ypač jei kelias ilgas.

Realūs klausimai, kurių bijo paklausti

Ar jūsų vairuotojai padės nunešti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Padės, bet du vyrai nepaneš pianino į 30 kv. mansardą be lifto. Sofą, dėžes – taip. Jei 120 kg šaldytuvas ir laiptai siauri – atsargiai. Mes ne samdiniai, o vairuotojai, kurie padeda. Kartais klientai stovi šalia ir žiūri kaip į spektaklį. Pasiūlyk arbatos, pamokykit kur kas. Buvęs atvejis Liverpulyje, penktas aukštas be lifto. Vairuotojas atnešė, bet dvi dienas skundėsi nugara. Žmogiška. Gerbiame fizikas, bet ne dėl šventos ramybės rizikuojame stuburais.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto?

Daliniai mokėjimai – taip. Paprastai 30 proc. avansas, likutis prieš pristatymą arba jo metu. Arba iš karto – kaip patogiau. Yra bendrovių, kurios prašo visko iš karto, nes nukentėjo nuo „pamiršau piniginę“. Mes pasitikime, bet su sąlyga. Bankiniu pavedimu geriau – negrynais, nes fūroj nelaikom keityklos. Kartais nori sumokėti dalį eurais, dalį svarais – galima, kursas fiksuojamas dienai. Pasakyk iš anksto, kad nereiktų skaičiuoti kol vairuotojas laukia. Sutartis turi būti aiški.

Kiek maždaug trunka visas procesas nuo pakrovimo iki atidavimo?

Lietuva–Anglija, tiesioginis – 3-5 dienos. Jei kombinuotas – gali būti savaitė ar dešimt. Paimam tavo daiktus, bet fūroj dar ir kito kliento. Važiuojam per Vokietiją, Olandiją, tunelis. Kartais pasienyje eilė. Sakau „maždaug“, nes negaliu pažadėti antradienio 14:15. Buvęs greičiausias – Kaunas, pakrauta pirmadienį 6 val., Londone antradienį vakare. Retai. O buvo snygis kalnuose, sustabdė. Žiūri orą lyg fermeris, kai 20 metų darbą turi. Planuok ne pagal geriausią atvejį, o pagal vidutinį.

Ar per 20 metų teko matyti, kad klientas visiškai nieko nežino apie savo daiktų svorį?

Ne tik teko – kasdienybė. Sako „dėžės lengvos“, o ten knygos. Arba „sofa standartinė“ – paaiškėja, jog masyvi. Svoris ir tūris – skirtingi. Duomenis reikia žinoti bent apytiksliai, nuo to mašina priklauso. Buvęs atvejis – vyras sakė „nesu namie, ten tik trys daiktai“. Atvažiavom – viskas butas. Vairuotojas: „kas či per trys daiktai – Narnijos spinta?“. Pasverk bent dėžes jei labai jautru. Nebūtina tiksliai, bet apytiksliai – būtina. Kitaip bus nemalonu visiems.

Ar galima vežtis maisto produktus ir buitinę chemiją?

Maistas – ribotai. Ne šviežias, ne mėsa. Kartais praleidžia sausus, bet aš nerekomenduočiau. Muitinė konfiskuos. Buitinė chemija – pavojinga, gali pralyti, sugadinti kitus. Buvęs atvejis – moteris sukrovė skalbimo miltelius be dangčių. Fūroj temperatūros svyravimai... atidarai duris, o ten „sniegas“. Valėm tris valandas. Geriau parduok, palik. Anglijoj irgi parduoda Ariel. Klamalas, šampūnai – ne. Keli šokoladai kuprinėj – gal dar praslįs, bet dėžėm – ne.

Kas, jei mano sofa netilps į naują butą Anglijoje – jūs ją pasiimate atgal?

Ne, atgal nepasiimsim nemokamai, jei jau pristatėm. Tai tavo atsakomybė matuoti duris. Galim padėti bandyti įnešti, pasukt, bet jei fiziškai netelpa – lieka kieme. Tada samdai kitus arba išmeti. Buvęs atvejis Braitone – sofa per didelė 1 kambario butui. Teko kviesti meistrą, kuris perpjovė. Arba galėjo grįžti pas mus už pinigus. Matuok laiptelius, durų tarpus. Mus galima kaltinti daug kuo, bet ne tavo nepasimatuotu būstu. Tai tavo namai, tavo atsakomybė.

Ar yra koks nors skirtumas, ar vežu daiktus iš Vilniaus, ar iš kokio Utenos rajono?

Skirtumas logistinis – vienur arčiau greitkelio, kitur per žvyrkelį. Kaina šiek tiek kitaip dėl kilometražo. Bet paslauga ta pati. Iš Utenos rajono reikia planuoti iš anksto, maršrutai ne kasdien. Svarbu, kad privažiuotų sunkvežimis. Kartais klausiu: „gal galit atgabenti į Kauną?“. Jei ne – važiuojam. Buvęs atvejis prie Alaušo ežero – tilpo, bet policininkas žiūrėjo keistai. Pristatėm sėkmingai. Kaimas nėra problema, tik reikia kantrybės ir lankstaus laiko suvokimo.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį žmonės pamiršta prieš pervežimą į Angliją?

Svarbiausia – palikti savaitę po pakrovimo be visko. Nes žmonės galvoja: „išsikrausiu ir tuoj atsikrausiu“. Realybė? Fūra važiuoja, muitinė, kelias. Tu savaitę gyveni ant čiužinio arba be nieko. Buvęs atvejis – porelė išskrido į Londoną kitą dieną. Paklausiau – kur miegosit? Neturėjo atsakymo. Dar vienas pamiršta pakeisti adresą banke. Žalias dalykas. O iš daiktų – dokumentai rankinėj, ne fūroj. Nes jei kas nutiks kelyje, tu neturėsi paso ir kankinsies be reikalo.

Jei rinkčiausi tik vieną patarimą iš visų jūsų patirtų metų – koks būtų?

Neik su mintimi, kad „visi daro taip pat“. Kiekvienas pervežimas unikalus. Vienas patarimas – parašyk viską ant popieriaus. Ką veši, kiek, kur. Ir pasitikrink prieš duris. Nes kai fūra išvažiuoja, o tu palikai seifą sienoj... atgal suksim tik už pinigus, jei iš viso galim. Patikimumas prasideda nuo sąžiningumo – ir mūsų, ir tavo. Per 22 metus ramiausi būna tie, kurie klausia daug, rašo sąrašus ir tiki procesu. O ne stebuklu arba Google paieška.

Žinai, krovinių pristatymo į Angliją paslaugos nuo durų iki durų nėra raketos mokslas, bet ir ne savaitgalio išvyka. Reikia kantrybės, gerų klausimų ir žmogaus, kuris nežada auksinių kalnų. Tikėkis, kad viskas bus gerai, bet pasiruošk ir netikėtumams. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink, ne Googlei. Aš čia, realus žmogus, mačęs daugiau pakuočių nei Kalėdų Senelis. Sėkmės persikeliant – Anglija laukia, o tavo daiktai atvažiuos paskui tave, jei tik viską suderinsi iš pradžių.