Krovinių pristatymas durys-iki-durų į Angliją itin greitai – kiek tai realu?

Kiekvienas antras klientas, paskambinęs per pastaruosius 20 metų, pirmiausia klausia apie greitį. Durys-iki-durų į Angliją itin greitai – taip, tai įmanoma, bet reikia suprasti, kad „itin greitai“ nereiškia stebuklų. Aš vežu krovinius į Londoną, Birminghamą, Bristolą jau du dešimtmečius, ir žinau: jei kas nors žada per 24 valandas nuo Vilniaus iki Notting Hill – jis meluoja arba kalba apie oro erdvę. Realus greitas pristatymas į Angliją trunka 3–5 dienas durų-durų formatu. Papasakosiu, kas nutinka pakeliui, kodėl kai kurios įmonės taip pigiai veža, ir kurioje vietoje klientai dažniausiai apsiverkia. O kartais ir aš.

O kaip ten su tuo „greitai“?

Kiek dienų realiai trunka durys-iki-durų į Londoną?

Na, look – jei viskas idealu, 3 dienos. Realiai – arba 4, arba 5. Kartais, jei fūra surenka krovinius iš penkių skirtingų miestų, prieš pajudant į Angliją gali praeit ir pusantros dienos. Aš asmeniškai sakau klientams: planuokit keturias darbo dienas. Kartais pavyksta greičiau – tada visi laimingi. O kartais Prancūzijoje eilės, arba Doverio uoste rūkas, ir tada ketvirtadienis virsta penktadieniu. O ne, atleiskit – pagalbai diena (susipainiojau, vasara galva ne taip veikia). Skaičiuokit 3–5 darbo dienas durys-iki-durų į Angliją, bet ne valandomis.

Ar galiu tikėtis, kad per 48 valandas viskas bus?

Ne. Nebent samdote privatų lėktuvą ir kariuomenę pakrovėjų. 48 valandos durys-iki-durų į Angliją – tai marketinginis triukas, kurį naudoja įmonės, norėdamos pritraukt žioplius. Realiai: surinkimas, dokumentai, muitinė, keltas ar tunelis, vėl UK pusė, paskirstymas. Net jei fūra stovi jūsų kieme šeštadienį vakarą, pirmadienį ryto ji dar nebus Notingeme. Aš mačiau firmas, kurios žada per 48h, o paskui pradingsta su avansu. Rimtas krovinių pristatymas durys-iki-durų į Angliją itin greitai reiškia optimizavimą, o ne teleportaciją.

Kas labiausiai vėluoja kelyje į Angliją?

Eilės. Nebūtinai pasienyje – kartais tiesiog Lenkijoje kamštis, kurio nebuvo praėjusį antradienį. Aš vairuotojams vis sakau: nekankinkite savęs per Vokietijos tiltus penktadienio vakarą. Bet jie neklauso, nes kuras kainuoja, o laikas – pinigai. Kitas dalykas – klientai, kurie nepasiruošę. Fūra 8 ryto, o jie dar nevynioja lėkščių. Tada kitas krovinys laukia Bialystoke. UK pusė po Brexit tapo... sudėtingesnė. Dokumentai, kuriuos per 20 minučių patikrindavo, dabar gali užtrukti pusdienį.

Ar skiriasi greitis, jei važiuoju iš Kauno, o ne iš Molėtų?

Iš esmės – ne, bet praktiškai – taip. Kaune fūra surenka daiktus per 20 minučių, nes gatvės plačios, laiptinės normalios. Molėtuose... Kartais ten fūra negali net įvažiuot į kiemą, turi važiuoti mašinėle, krauti į priekabą, vėl perkrauti. Tai prideda pusdienį, kartais dieną. O jei dar ten žiema ir kelias nevalytas – pamirškite tuos 3 dienų terminą. Iš didžiųjų miestų – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – krovinių pristatymas durys-iki-durų į Angliją vyksta žymiai sklandžiau. Kaimai gražūs, bet fūrom nepatogūs.

Ką reiškia „itin greitai“ – ar tai fura lekia 150?

Ne, 90, jei autobanas leidžia. „Itin greitai“ reiškia, kad nereikia laukti savaitę, kol surenkama grupinis krovinys. Mes statomos tiesiogines linijas – fūra važiuoja, nesisukiodama per kitus sandėlius. Bet saugumas svarbiau už greitį. Aš vieną kartą mačiau vairuotoją, kuris bandė taupyt laiką ir apėjo poilsio valandas. Užmigo prie vairo. Niekas nenukentėjo, bet... nedarykit taip. Greičiau nebus, jei fūra apsivertų. Geriau ramiai, per 4 dienas, gyvi ir sveiki pristatyti daiktus durys-iki-durų į Angliją.

Ar sekmadienį galima pristatyti daiktų į Birmingham?

Šiaip sekmadienį UK fūros beveik nevažinėja. Vairuotojai poilsiauja, sandėliai uždaryti, o daugelis miestų centrų sekmadieniais... gražūs, bet tušti. Mes stengiamės, kad pristatymas į Angliją vyktų darbo dienomis. Yra išimčių – skubios siuntos, privatus transportas – bet tai brangiau 30–40%. Realiau, jei fūra penktadienį keliasi per kanalą, sekmadienį ji jau Londone, o pirmadienį 8:00 Birmingham'e iškrauna. Būna savaitės viduryje, kad pristatom ir šeštadienį, bet tai jau nebe standartas, o vertybė.

Kaip visa tai vyksta iš tikrųjų

Kurioje vietoje mano daiktai kraunami į fūrą?

Dažniausiai – tiesiai prie jūsų durų, jei laiptai leidžia. Jei ne – prie arčiausios vietos, kur gali sustoti 18 metrų fūra. Aš turėjau atvejį Vilniuje centre, kur vairuotojas lauke prastovėjo 40 minučių, nes kieme buvo tik du laisvi kampai, o fūrai reikėjo apsisukti. Jei daiktai jau supakuoti – valanda. Jei dar reikia lysti po lova ieškant batų poros – gali užtrukti tris. Turėkit viską paruošta prieš 8 ryto, tada ir jūsų nervai, ir mūsų laikas bus saugūs.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus iš buto trečiame aukšte?

Čia – didžiausia klientų ir vairuotojų karo priežastis. Yra toks dalykas – durys-iki-durų reiškia, kad fūra atvyksta prie durų. Ne į buto vidų, ne į antrą aukštą be lifto. Taip, dauguma vairuotojų padeda, jei daiktai lengvi ir jei matei kavą ryte. Bet jei turiš sekciją iš MDF, kuri sveria 90 kilogramų – nesitikėk, kad vairuotojas vienintelis neš į trečią aukštą. Kartais mes pasiunčiam du žmones, bet tai kainuoja papildomai. Aišku, jei esate pensininkas ir gyvenate be lifto – susitarsim. Būkit sąžiningi iš anksto.

Kaip supakuoti daiktus, jei reikia nestandartinių dėžių?

Stiklas – į apklotus, dėžes, putas. Tada vėl į apklotus. Aš mačiau klientą, kuris supakavo taurių rinkinį į laikraščius ir... viskas buvo gerai, kol fūra nepasoko ant Vokietijos duobių. Supakuot daiktai krovinių pervežimui į Angliją turi atlaikyti bent 2000 kilometrų drebėjimą. Nestandartinės dėžės – dažnai tai būna senos spintos, dviračiai be dėžių, augalai (kuriuos, beje, vežti oficialiai draudžiama, bet visi veža). Mano patarimas: jei netelpate į standartinę dėžę, naudokit vinilo plėvelę, kartoną ir labai daug lipnios juostos. Arba samdykit mane.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai – taip, jei yra vieta kabinoje ir sutariate su žmogumi. Praktiškai – aš asmeniškai to rekomenduoju vengti. Fūros kabina – ne Rolls Royce, ten sėdi du vyrai, kvepia kava ir senais marškiniais. Jūs ten nenorite būti 30 valandų. Be to, draudimas... Hmm, dabar jau nebeatsimenu tiksliai, ar keleivis visada apdraustas fūroje. Turbūt ne, nebent specialiai sutarta. Verčiau pasiimkit lėktuvą už 30 eurų ir atsipūskit Rygoje. Fūroje bus nepatogu, karšta, ir vairuotojas rūkys, jei nepaprašysit ne. Rimtai, nesirinkit šio varianto.

Kas vyksta nuvažiavus, jei nėra vietos parkuoti prie namo?

Londono centre tai – norma. Fūra sustoja už 200 metrų, vairuotojai iškrauna į mažą priekabėlę, tada veža pėsčiomis ratukais. Kartais gavom 120 eurų baudą už neleistiną stovėjimą Brixton'e, nors stovėjom 12 minučių. Kas moka? Na, jei klientas neišėjo pasitikti ir nepadėjo su signalu – dažniausiai mes, bet paskui įskaičiuojam į kitą sąskaitą. Juokauju. Ne, nejuokauju. Durys-iki-durų pristatymas į Angliją kartais reiškia, kad durys – 100 metrų nuo fūros. Būkit pasiruošę padėt nešti, jei gyvenat siauroj gatvėj.

Ką vežti galima, o ko – geriau ne

Ar galiu vežti dviratį, augalus ir keturis lagaminus vienu metu?

Taip, ir dar šaldytuvą pridėkit. Dviratis – lengva, bet atsukit pedalus, nes subraižys kitus daiktus. Augalai... Na, žinokit, aš pats pervežiau du kartus fikusą į Londoną ir viskas gyva. Bet muitinei tai rūpi mažiau, o UK biosaugai – kartais rūpi labiau supakuotus augalus. Keturi lagaminai – idealu, jei užrašyti, kas viduje. Problema prasideda, kai lagaminuose yra dezodorantų, skysčių, kvepalų. Tada muitinė gali atplėšti ir patikrinti. Aš sakau: vežkit paprastus daiktus, rūbus, knygas, baldus. Kuo mažiau chemijos ir gyvų dalykų, tuo greičiau praeisite.

Kas bus, jei slaupykloje rasti daiktai, kurių negalima gabenti?

Oi. Tada vairuotojas skambina, raukiasi, ir sako: arba išmest, arba grįžtam. Kartais klientai „pamiršta“ slidininko degtuku dėžutę, dujų balionėlį kempingui, arba seną dažų tūbelę. Fūroje tai – gaisro pavojus. Mūsų taisyklė: jei randa – petrolio kvapą, dažai, degtukai – fūra nestoja, kol neišmest. Vieną kartą vairuotojas Panevėžyje rado dujų balionėlį po sofos pagalvėm. Teko atidaryt daiktus, iškraut į šiukšlių konteinerį. Klientas pyko. Aš irgi supykau – juk sakiau prieš tai. Tikrinkit, ką vežat ypač greitam pristatymui.

Ar tikrai negalima transportuoti maisto produktų į Angliją?

Po Brexit – ypač negalima. Mėsa, pienas, kiaušiniai, medus – viskas, kas gyvulinės kilmės, eina į šiukšles muitinėje. Aš mačiau, kaip močiutė prašė parvežt šieno rinkinį anūkui Manchester'yje. Ne, nevežam. Duoną, sausainius – techniškai galima, bet ribotais kiekiais. Realiai – venkit maisto. Kartais klientai slepia dešrą lagamine tarp kojinių. Pasieniečių šunys uodžia per 10 sekundžių. Tada lagaminas atidaromas, daiktai išverčiami, o jūs dar ir baudą gaukit. Kieta tema, kaip sakant. Konservai – gal ir praslystų, bet kam rizikuot?

Koks daiktas dažniausiai sukelia problemų muitinėje?

Spėkit? Ne, ne alkoholis. Tai – elektriniai paspirtukai ir ličio baterijos. Žmonės perka laikrodžius, segvėjus, iras dedasi baterijų paketus, scooterius. Muitinės darbuotojai matę visko, bet ličio jonų technika juos erzina, nes gali sprogti, reikia specialių leidimų. Atsimenu atvejį, kai vežėm į Bristolą 3 elektrinius dviračius. Dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta, kokių talpų baterijos. Prastovėjom Calais pasienyje 4 valandas. Vairuotojas beveik pravirko. Dabar visada klausiam: ar yra baterijų? Jei taip – rašom atskirai. Sutaupysit sau galvos skausmą.

Kainos, sutartys ir kitos nemalonios temos

Kiek kainuoja durys-iki-durų pristatymas į Angliją, jei turiu sofą ir komodą?

Sofa ir komoda – klasika. Iš Lietuvos į Londoną durys-iki-durų kaina svyruoja nuo 400 iki 900 eurų. Kodėl tokia skirtis? Sofa gali būti trijų vietų kampinė ir netelpa tiesiai į fūrą, reikia ardyti. Komoda gali sverti 40 kg arba 140 kg. Be to, priklauso nuo datos. Gruodį – brangu, visi važiuoja. Vasarį – pigiau. Aš asmeniškai vertinu ne tik tūrį, bet ir aukštą. Kartais sofos „auga“ laiptinėje, kai paaiškėja, kad kampas per status. Tada reikia kelti per balkoną, samdyt liftą, kaina šokteli. Standartiškai – 600 eurų vidurkis tokiai kelionei.

Ar yra kokių nors mokesčių, apie kuriuos niekas neprabyla?

Taip. Yra toks dalykas – kuro antkainis, kuris kažkodaih atsiranda paskutinę minutę pas kai kurias įmones. Ir „muitinės tarpininko“ mokestis, nors realiai jis jau įskaičiuotas. Pamatęs 350 eurų pasiūlymą durys-iki-durų į Angliją – bėkit. Rimtas pervežimas negali kainuot mažiau nei kuras + algos + muitai. Kartais prideda terminalo mokestį, nors fūra važiuoja tiesiai pas jus. Aš visada rašau pilną sąskaitą: transportas, draudimas, kuras, vairuotojo dienpinigiai. Skaidrumas. Bet žinokit, rinkoj pilna tų, kurie prideda „staigmenų“ paskui.

Kodėl vienos įmonės siūlo 300 eurų, o kitos – 1200?

300 – arba sukčiai, arba paėmė pinigus iš kelių klientų ir niekur nenuvažiuos. Arba tai tik nuo durų iki uosto, o ne iki durų Anglijoje. 1200 – galbūt per brangu, bet galbūt tai pilnas perkraustymas su pakavimu, draudimu, ir palečių gamyba. Vidurkis rinkoje dabar – apie 700–900 eurų kambario dydžio krovinį. Kai matau 300, žinau: arba bus paslėpti mokesčiai, arba daiktai dings kelyje. Rimtos firmos, kurios daro krovinių pristatymą durys-iki-durų į Angliją itin greitai, negali sau leist mesti kainas. Greitis kainuoja.

Ar verta pasirašyti draudimą, ar tai tik papildomas pinigų išviliojimas?

Verta. Aš 20 metų mačiau visko. Kartą fūroje įvyko trumpo jungimo gaisras – sudegė du lagaminai iš dešimties. Klientas neturėjo draudimo. Mes padengėm iš savo kišenės iki 200 eurų, bet ką daryt su likusiais 1500? Jis verkė telefonu. Draudimas kainuoja 1–2% krovinio vertės. Tai – 10 eurų arba 50 eurų. Kai kurios įmonės draudimo nepasiūlo, nes nori greičiau uždaryt sandorį. Aš siūlau visada. Gerai, jei nieko nenutiks, bet jei nutiks – tai bus nebe jūsų galvos skausmas, o mūsų su draudikais. Rimtai, nedrausti – kvaila.

Kas atsitinka, jei fūra stringa pasienyje – kas moka?

Kai strigom per Brexit chaosą Doverio uoste – 18 valandų laukimo. Kuras turi degti, vairuotojai turi valgyti, o jūsų sofai nerūpi. Kas moka? Dažniausiai vežėjas, jei tai jo kaltė (netinkami dokumentai). Bet jei eilė dėl audrų ar streikų – tai force majeure, ir mes nuleidžiam galvą. Klientas kartais pyksta: kodėl nevažiuojate? Nes fūra stovi. Tada reikia laukt. Kaina fiksuota lieka, bet jei klientas atšaukia pristatymą dėl vėlavimo – gali būti papildomi dienpinigiai vairuotojui. Sutartyse tai turi būt aiškiai surašyta. Pas mus – yra. Pas kitus – ne visada.

Anglija konkrečiai

Ar pristatymas durys-iki-durų Londone skiriasi nuo Mančesterio?

Taip. Londone – kamščiai, ULEZ mokestis (jei fūra senesnė), problematiškas parkavimas. Kaina į Londoną dažniausiai 10–15% didesnė nei į Mančesterį ar Birmingemą. Nes laikas – pinigai, o Londone laikas bėga greičiau. Mančesteryje – paprasčiau, plačios gatvės, mažiau apribojimų. Aš asmeniškai mieliau vežu į Šiaurės Angliją nei į Central London. Ypač ketvirtadieniais. Ten viskas užtrunka. Bet klientai myli Londoną, todėl važiuojam. Tik perspėjam: jei jūsų gatvė ties Camden Town – 8 ryto atvažiuokit pasiimti fūros, nes kitaip ji nubloks.

Gerai, o ką daryti, jei aš gyvenu kaime prie Yorko, o ne centre?

Yorkas gražus. Bet nuo A1 greitkelio iki jūsų kaimo gali būt 40 mylių. Fūra ten neįvažiuos. Tada reikia perkrauti į mažesnę mašiną – mūsų vairuotojai vadina tai „papildomu etapu“. Kaina kyla. Kartais galima sutart, kad atvažiuosite į York centro Tesco, bet tai nebe durys-iki-durų. Aš jau nebesu tikras, ar Yorko apylinkėse mes turime pastovų partnerį... hmm, turbūt turime per mūsų lietuvišką tinklą, bet geriau patikslinsiu prieš pasiūlydamas. Kaimai puikūs, bet logistika – galvos skausmas. Planuokit +100 eurų ir +1 dieną.

Ar reikia kokio nors leidimo, kad fūra įvažiuotų į mano gatę Londone?

Jei gyvenate raudonojoj zonoj su ženklais „no lorries“ – taip, reikia, bet vairuotojai paprastai rizikuoja 10 minučių. Jei gyvenate ULEZ zonoje ir fūra neatitinka EURO 6 – 12,50 svaro per dieną. Daugelis vežėjų tai jau įskaičiuoja, bet pasitikrinkit. Kartais reikia iškrovimo leidimo iš savivaldybės, bet tai labiau komerciniams kroviniams. Asmeniniams daiktams – retai. Mes Londone dažniausiai dirbame naktį, kai kameros mažiau fiksuoja, ir greičiau einat per raudoną... juokauju. Ne, nejuokauju, kartais tenka, nes kitaip neįmanoma išsikraut. Sorry.

Ar Anglijos orai tikrai taip stipriai veikia pristatymus?

O taip. Doverio uoste, jei vėjas viršija 80 km/h – keltai nestoja. Tunelis – paprastai dirba, bet jei potvynis... Kartais sniegas Škotijoje sustabdo fūras dienai. Aš prisimenu 2018 metų žiemą – Beast from the East. Nei viena fūra nejudėjo 3 dienas. Klientai skambinėjo pykę. Aš irgi buvau piktas, nes sėdėjau biure ir negalėjau nieko padaryt. Žiemą siūlau planuot +2 dienas atsargai. Vasarą – žvyrkeliai kaitrūs, padangos sprogsta rečiau. Angliškas oras – ne mitas, jis grįžtinai veikia krovinių pristatymo greitį. Itin greitai tampa normaliai, kai lyja kiaurai.

Ar reikia mokėti LT+UK muitus dabar po Brexit?

Asmeniniams daiktams – ne, jei perkraustumėtės pirmą kartą arba grįžtate. Reikia pateikti deklaracijas, bet muitai usually netaikomi. Tačiau jei vežate naujus baldus, elektroniką dėžėse – UK muitinė gali įvertinti kaip komercinį krovinį ir pritaikyti 20% PVM. Mes visada paruošiam TOR formą (Transfer of Residence), tada dažniausiai praleidžia. Bet po Brexit viskas pasikeitė... Hmm, dabar jau nebeatsimenu ar TOR vis dar galioja tokiu pačiu formatu. Žinokit, reikia pasitikslint, bet principas – asmeniniai daiktai be muito, nauji – gali būti su. Geriau paklauskit mūsų prieš kraunantis, nei aiškinkites Doverio pasienyje.

Krovinių pristatymas durys-iki-durų į Angliją itin greitai – tai įmanoma, bet ne stebuklas. Per 20 metų supratau, kad greitis svarbus, bet sąžiningumas ir daiktų saugumas – svarbiau. Jei kas nors žada per 2 dienas už 200 eurų – greičiausiai meluoja. Planuokit 3–5 dienas, pakokit kruopščiai, ir visada klauskite, kas įskaičiuota į kainą. Jei norit, kad jūsų kroviniai atvyktų į Angliją ne tik greitai, bet ir sveiki – rinkitės ne pigiausią, o aiškiausią pasiūlymą. Ir nepamirškit – fūros vairuotojai irgi žmonės, o ne robotai.