Krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais – patogu, bet ne visada tobula

Jei skaitai šitą tekstą, tikriausiai turi keletą dėžių ar galbūt nedidelį baldą, kurį reikia kuo greičiau nugabenti į Angliją. Aš šitame reikale – tarptautiniuose perkraustymuose – sukuosi jau dvidešimt treji metai, ir galiu pasakyti tiek: krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais yra vienas praktiškiausių būdų, jei nesiunčiate viso konteinerio. Bet jau nuo pirmos dienos galiu įspėti – Anglija nebe ta pati Europa, ten viskas kitaip nei Prancūzijoje ar Vokietijoje. Viskas priklauso nuo kilometro, oro, nuotaikos vairuotojo ir... tiesiog laiko. Šiame pasakojime bandysiu viską paaiškinti paprastai, tarsi sėdėtume su kava prie stalo.

Pradžiai – apie kainą ir tą jausmą, kai nežinai, nuo ko pradėti

Kiek maždaug kainuoja krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais, jei turi kelias dėžes?

Atsakymas gana platus, nes kaina daug ką lemia. Jei kalbame apie standartinę kelių dėžių siuntą iš Lietuvos į Londoną, realus skaičius dažnai svyruoja nuo šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų, bet čia be jokių garantijų – viskas priklauso nuo to, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar dengia maršruto kaštus. Kartais, jei laimingai pataiki į tvarkaraštį, kai dar yra laisvų vietų, kaina krinta. Kartais priešingai – piko metu apie Kalėdas gali mokėti dvigubai. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas iškart pasako, kas per daiktai, nes tada galiu pasakyti tiksliau. Nežinau, ar pigiau rastum kurjerių tarnyboje sunkiems daiktams – greičiausiai ne.

Ar galiu siųsti tik vieną dėžę, ar jau per mažai, kad mane vežtų?

Žinok, viena dėžė mikroautobusui yra tas pats, kas vienas keleivis lėktuve – neišsigąsk, tai visiškai normalu. Mes neatmetame vienos dėžės užsakymų, bet tiesa ta, kad ekonomiškai tau gali nepasimokėti, nes minimalus mokestis vis tiek egzistuoja. Geriau jau susirasti dar porą draugų, kurie siunčia tuo pačiu metu, ir pasidalyti mikroautobuso erdvę. Aišku, jei ta dėžė sveria šimtą kilogramų ir yra brangi, tai visai kita kalba. Tuomet vežame ir vieną. Bet atvirai pasakius, daugelis įmonių mažų siuntų neima, nes niekuo dėti daugybę adresų tik dėl vieno lagamino. Mes imame, bet kaina bus tokia, kuri... na, kuri gali šiek tiek nuvilti. Atsiprašau, bet taip yra.

Kaip greitai galima gauti daiktus Londone, jei siunčiu dabar?

Dažniausiai, jei viskas susidėlioja gerai, krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais trunka nuo trijų iki penkių dienų nuo paėmimo momento. Bet štai praėjusį mėnesį nutiko taip, kad vairuotojas Rimas užtruko pasienyje dėl popieriaus, kurio niekas nebuvo paprašęs – ir visa siunta pavėlavo dviem dienomis. Realybė tokia, kad mes žadame greitai, bet niekas negali kontroliuoti Anglijos kelių, kamščių aplink Londoną ar tų kvailų avarijų M25 žiede. Jeigu reikia pristatymo konkrečiai dienai, sakau iškart – reikia užsisakyti bent savaitę į priekį. Nebent nori mokėti trigubai už skubų maršrutą.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto, ar galima atsiskaityti gavus daiktus?

Standartiškai mes imame avansą – maždaug trečdalį ar pusę sumos, kad užtikrintume, jog rezervacija reali. Yra buvę, kad žmonės užsisako, o paskui pradingsta, o mašina tuo metu stovi tuščia. Anglijos maršrutas nėra pigus, degalai, tiltų mokesčiai... važiuoti į vėją niekas nenori. Tačiau jei esi senas klientas arba mus atvedė pažįstamas, galima derėtis. Atsiskaitymas pristatymo metu Anglijoje irgi įmanomas, bet tik tuomet, kai viskas aišku iš anksto – kurjeriai nevežioja POS terminalų, taigi grynieji arba pavedimas mobiliąja programėle. Kartais vairuotojai priima ir grynuosius, bet jie patys turi nuspręsti. (Tiksliau, jie turi turėti saugų dėkliuką pinigams.)

Kai mašina jau pakeliui – ką tada veikia tavo daiktai

Koks realus laikas kelionei iš Vilniaus į Londoną, o ne tas gražus skaičius svetainėje?

Teoriškai tai yra maždaug trisdešimt valandų vairavimo. Praktiškai – pridėk dar aštuonių iki dvylikos valandų pakeliui stovėjimui, valgyti, miegojimui. Nes vairuotojas nėra robotas, nors kartais man atrodo, kad kai kurie mano kolegos taip ir gyvena. Realus laikas nuo pakrovimo Vilniuje iki iškrovimo Londone vidutiniškai svyruoja tarp dviejų su puse ir keturių dienų. Kartais greičiau, jei pasienis praleidžia kaip sviestas – o štai praėjusią žiemą Doverio uoste kamščiai buvo tokie, kad prisieidavome pavėluot beveik savaitę. Tada visi nervinosi, bet ką padarysi – kanalas ne mūsų.

Ar važiuoja tiesiai pas mane, ar kartu su kitais žmonių daiktais?

Beveik visada mikroautobusas važiuoja su daliniu kroviniu – tavo daiktai guli šalia kitų klientų dėžių ar baldų. Tai vadinama daliniu kroviniu ir tai yra normalu, nebent užsisakyi pilną mikroautobusą, kuris kainuos labai rimtai. Aš žinau, kad kai kurie bijo, kad daiktai sumaišysis, bet mes turime tvarką – kiekvienas krovinys žymimas, fiksuojamas, ir dažniausiai net nereikia atidarinėti visko pakeliui. Tiesa, buvo keistas atvejis, kai klientas vežė gyvų augalų ir saldumynų – tada teko kiek perstatyti, kad augalai neprisivirtų nuo šilumos. Bet tai jau retas dalykas. Dažniausiai visi ramūs.

O jei reikia į kaimą prie Mančesterio ar kur į Škotijos kampą – irgi vežate, ar tik Londone išmetate?

Ai, tas Londonas... Ne, mikroautobusas važiuoja ir į Mančesterį, ir į Birmingemą, ir į tuos kaimus, kurie neturi normalaus pašto. Tik reikia suprasti, kad kuo toliau nuo pagrindinio kelio, tuo brangiau, nes nukrypti nuo maršruto – laiko sąskaita. Mes ne kartą esame išvežioję krovinius iki pat Škotijos pasienio, bet tada reikia suderinti, kad kiti klientai nelauktų. Kartais, jei tai labai šiaurė, siūlome susitikti artimesnėje autostrados stovėjimo aikštelėje. Ne dėl to, kad tingime, o kad logistika turi sueiti. Nors, tiesą sakant, kai kurie vairuotojai tingi – bet mes stengiamės tokių neturėti... arba bent jau pasislėpti nuo jų.

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo kroviniu iki Anglijos?

Teoriškai taip, bet praktiškai – retai. Viena, kad vietos salone labai ribota, mes dažnai turime antrą vairuotoją, kuris keičiasi vairuoti. Antra, draudimas. Ne visi mūsų mikroautobusai apdrausti keleivių vežimui tarptautiniuose maršrutuose. Kartais galima, bet turi būti sutarta iš anksto. Aš asmeniškai nerekomenduoju – dvidešimt valandų sėdėjimo nėra malonus, ypač jei mikroautobuso salone kvepia... na, transportui būdingais dalykais. Ir jei dar esi aukštesnis nei metro aštuoniasdešimt, tikrai nesėdėsi patogiai. Geriau atsisėsti į lėktuvą, o daiktus patikėti mums. Taip ramiau mums abiem, jei atvirai.

Daiktai, pakavimas ir tos smulkmenos, kurios prisidirba

Ar per mikroautobusą galima siųsti baldus, ar jau per dideli?

Baldai – vienas dažniausių dalykų, kuriuos vežame. Mikroautobusas nėra fūra, bet jame telpa nemažai: išardytos lovos, komodos, šaldytuvai, net sofos, jei išlaikote tvirtinimo taisykles. Svarbiausia – matmenys durų angų. Buvo toks atvejis, kai klientas nepamatavo sofos ir vairuotojas Doverio muitinėje tris valandas galvojo, kaip ją sukišti atgal. Išmontavo kojas, bet vis tiek vos tilpo. Taigi prieš siųsdamas matuok. Ir ne tik daiktą, bet ir laiptus savo name Anglijoje – ten kartais laiptai siauresni nei pas mus. Aš šimtą kartų mačiau, kaip daiktas sulaužomas būtent dėl to. Paimk matavimus.

Ar pakaks paprastų dėžių iš turgų, ar jau reikia kažkokių specialių?

Turginės dėžės – šventas dalykas, aš pats jas renkuosi, kai tik įmanoma. Bet jei siunti ką nors trapią ar sunkaus svorio, jos gali neatlaikyti. Kartais žmonės sutaupo dešimt eurų ant dėžių, o paskui randa viską sutrupėjusį. Anglijos kelyje mikroautobusas bridžina, stabdo, vairuotojai šiek tiek... na, ašaroja posūkiuose. Geriausia – dvigubos kartoninės dėžės ar su medžio kraštais, jei tenka kerta. O štai indai – tik į burbulinę plėvelę. Nei daug, nei mažai. Aš ne pakavimo specialistė (ups, norėjau pasakyti specialistas), bet tiek metų dirbant akis jau įgudo matyti blogą pakavimą iš karto. Tai patikėk – verta investuoti į tvirtą popierių.

Ar galima siųsti maisto produktus, konservus ar šaldytą mėsą į Angliją?

Ak, čia toks reikalas... Po brexito Anglija tapo ne ES, ir maisto taisyklės yra griežtos. Šviežia mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – ne, negalima be specialių leidimų, kurių paprastas žmogus neturi. Konservai, sausa produkcija, makaronai, arbata – dažniausiai galima, bet reikia deklaruoti. Aš asmeniškai vengiu vežti šaldytus produktus, nes jei muitinėje paklausia ir nėra tinkamos žymės, gali tekti išmesti. Buvo atvejis, kai klientė slėpė varškės sūrelius po drabužiais – Doverio pasienyje atsidarė, kelias valandas šnekėjosi, galų gale paėmė viską sau. Nežinau, ar labai džiaugėsi tuo sūreliu, bet mes daugiau taip nepraktikuojame. Skaidrumas – svarbiausia.

Ar reikia drausti siuntą kai vežama mikroautobusu, ar jau yra įskaičiuota?

Šitas klausimas mane kas kartą užduoda į kampą, nes nežinau vieno šimto procentų atsakymo kiekvienai situacijai. Mūsų transporto draudimas dengia krovinį, bet tik iki tam tikros vertės. Jei siunti seną rašomąją mašinėlę, tikrai užteks. Jei siunti antikvarinį veidrodį už du tūkstančius – geriau papildomai apdrausk. Kartais klientai neturi sąžinės prisipažinti daikto vertės, o paskui varyk aiškink draudimo kompanijai. Aš patarčiau viską fiksuoti iš anksto, nufotografuoti, pasirašyti aktą. Ir nepasitikėti tomis įmonėmis, kurios sako, kad „viskas apdrausta iki begalybės“ – tokių draudimų paprastai nebūna. Nebent patys sau jį pasidarote.

Realūs nesklandumai ir ką apie juos galvoja vairuotojas

Ką daryti, jei pristatymo dieną mano sesė Londone negali būti namie?

Nutinka tai nuolat. Žmonės dirba, gyvenimas vyksta. Mes bandome skambinti prieš pusvalandį, valandą, perspėti. Jei gavėjas žino, kad negali būti, geriau iškart nurodyti alternatyvų adresą – kaimyną, darbovietę, saugią vietą. Kartais mes galime palikti sandėlyje, jei tai sutarta iš anksto, bet Anglijoje saugūs sandėliai kainuoja kiekvieną dieną. Buvo taip, kad vairuotojas Povilas atvežė sofą, o duris atidarė tik katinas. Prisėdo ant laiptų valandą, kol grįžo šeimininkas iš turgus. Tas katinas labai nejauku žiūrėjo. Bet neišvežėme – palikome su kaimynu. Svarbu, kad telefonas būtų įjungtas. Neaiškus numeris Anglijoje gali būti ir mūsiškis.

Ar sekmadieniais pristatote į Angliją, ar ten visiškai užmesta?

Sekmadienį Anglijoje didieji sandėliai ir kai kurios pramoninės zonos dirba tik iki pietų arba visai nedirba. Mūsų mikroautobusai dažniausiai važiuoja be poilsio dienų, bet pristatymas sekmadienį gali būti sudėtingesnis – ypač jei reikia iškrauti didelius baldus ir kaimynai skundžiasi triukšmu. Vieną kartą dėl to teko vežti sofą atgal į mūsų laikiną stotelę netoli Birminghamo ir atvažiuoti kitą dieną. Tas pats vairuotojas, tas pats krovinys, tik laiko praradimas. Taigi teoriškai pristatome, bet praktiškai geriau planuoti pirmadienį–šeštadienį. Jei labai reikia sekmadienį, pasakyk – bandysime sutarti, bet papildomai kainuos. Arba pristatysime, jei sąlygos normalios.

Kaip būna, jei Lietuvoje lyja kaip iš kibiro ir vairuotojas negali pakrauti – atšaukia kelionę?

Atšaukti kelionę dėl lietaus? Ne, nebent tai būtų uraganas. Bet pakuoti drėgnoje aplinkoje yra nesąžininga daiktams. Kartais mes užsukam į mūsų kiemą, ten yra didelė palėpė, kur galima trumpai perkrauti. Vietiniai klientai kartais pagaili garažo ar bent patvori. O jei nieko nėra, vairuotojas tiesiog laukia pusvalandį, valandą, kol oras susitvarko – arba pakuoja kartu su klientu po laikinu tentu. Buvo atvejis, kai plovėme patvorių Vilniuje ir daiktai šlapi nebuvo, bet batai... oi, batai taip. Sutraukė visus kilimus. Atvirai pasakius, slidus įvažiavimas į kiemą yra didesnė problema nei pats lietus – kartais mikroautobusas įklimpa prieš pat išvažiuodamas. Tada jau sunku.

Ar dabar reikia mokėti muitus siunčiant iš Lietuvos į Angliją?

Brexitas viską apsunkino. Dabar Anglija yra trečioji šalis ir muitai gali grėsti, jei siunti komercinį krovinį arba daiktus pardavimui. Jei tai asmeniniai daiktai, perkraustymo atveju, paprastai taikoma laisvas įvežimas – bet dokumentai turi būti teisingi. Kartais muitininkai patys nežino, kuriai kategorijai priskirti, ir laikas stringa. Aš nebežinau tiksliai visų naujausių muitinių įstatymų, nes jie keičiasi kas pusmetį. Geriausia pasikonsultuoti su mūsų vadybininku, kuris turi naujausią informaciją. O jei siunti dovaną – vertinga siunta iki 39 svarų sterlingų, atsimenu tą skaičių. Nešviestas muitininkas – blogiausia, kas gali nutikti pakeliui.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje visiškai neatsiliepia į telefoną ir neatidaro durų?

Tai vienas blogiausių scenarijų, nes tuomet pradedame ratą – skambiname, laukiame, rašome, paliekame raštelį. Jei per pusdienį nėra kontakto, krovinys grįžta į artimiausią mūsų bazę – o ten saugojimas kainuoja. Anglijoje yra tiek adresų be aiškių numerių, kad kartais ir Google Maps pasiklysta. Buvo taip: iškvietėme gavėją, o jis miegojo po naktinės pamainos. Vairuotojas paliko raštelį, gavėjas paskambino po trijų valandų, visi supykę, bet sofą vis tiek gavo vakare. Moralė – jei gali, perspėk gavėją iš anksto diena, savaitė, koks skirtumas. Anglijos laikas ne visada sutampa su mūsų. (Ir pasitikrink, ar teisingai parašei namo numerį – kartais vienas skaitmuo sugadina viską.)

Kaip atpažinti blogą perkraustymo įmonę, kuri tik žada greitą pristatymą Anglijoje?

Jei svetainė atrodo kaip prieš dvidešimt metų padaryta ir kaina per maža – greičiausiai ką nors nutylima. Blogos įmonės dažnai žada pristatymą per vieną dieną, nors realiai mikroautobusas dar net neužpildytas. Kartais jos paima pinigus ir tada tyliai sujungia tave su visai kitu vežėju, kuris nieko nežino apie tavo daiktus. Aš mačiau, kaip žmonės likdavo be baldų prieš Kalėdas vien todėl, kad kažkas paėmė užsakymą perpigiai ir neįvykdė. Tikrinkite atsiliepimus ne tik Google, bet ir grupėse, klauskite draugų. Jei bendraujant su tavimi vengia tiesių atsakymų arba spaudžia skubėti – pabėk. Rimtas darbas nereikalauja skubėjimo, reikalauja aiškumo.

Paskutiniai dalykai prieš renkantis

Mikroautobusas ar didelis krovininis automobilis – kas geriau mažam kiekiui daiktų?

Mikroautobusas yra žymiai lankstesnis. Sunkvežimis Anglijoje negali įvažiuoti į daugumą senų kvartalų dėl svorio apribojimų, tiltų aukščio ir siaurų gatvių. Mikroautobusas prasmunka ten, kur fūra net gyventi negali. Be to, kaina mažesnė, pakrovimas greitesnis, nereikia specialių leidimų. Aišku, jei veži visą butą, tada be didelės mašinos niekaip. Bet aš šneku apie standartinę situaciją – keletą dėžių, dviratį, kėdę, kartoną su indais. Tam mikroautobusas yra idealus. Anglijoje miestų centruose kamščiai siaubingi; mažesnė mašina gali apeiti, užeiti į kiemą apsisukti. Didelė mašina prisikabina. Nebent tam specialiai fūrai nereikia... na, supranti pats.

Ar vežate ir atgal iš Anglijos į Lietuvą, ar tik viena kryptimi?

Abiejomis kryptimis. Daugelis mūsų klientų gabena daiktus į Angliją, o ten gyvenantys lietuviai dažnai siunčia atgal siuntas tėvams – knygas, dovanas, baldus, kurių nebereikia. Pusės tuščio mikroautobuso važiuoti nėra prasmės, todėl mes visada ieškome krovinių ir atgal. Tai reiškia, kad jei gyveni Londone ir reikia kažką nugabenti į Kauną, kaina bus tokia pat konkurencinga. Kartais net pigiau, jei pataikai į tuščio grįžtančio reiso akimirką. Tik reikia suprasti, kad grįžtantys terminai yra lankstesni – ne visada kitą dieną, ne visada tuo pačiu maršrutu. Bet daiktas pasieks. Tai vienas didžiausių mūsų privalumų, kurį vertinu labai asmeniškai.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar tai man tinka?

Dalinis krovinys – kai tavo daiktai neužima visos mašinos. Anglijos maršrutuose tai pats populiariausias pasirinkimas. Tu nesusimoki už degalus visam mikroautobusui, tik už savo dalį. Tarkim, tavo daiktai užima dešimt procentų vietos – moki dešimties procentų kainą. Na, čia labai supaprastintai, bet esmė tokia. Realybėje skaičiuojame pagal kubatūrą ir svorį. Bet jei siunti vieną lagaminą... hmm, tada tai nebe dalinis krovinys, o paprasčiausia siunta. Tokioms smulkmenoms kartais geriau naudoti kurjerių paslaugas, nes dalinis krovinys veikia efektyviausiai nuo maždaug dviejų kubinių metrų. O jei turi sofą, stalą, dešimt dėžių – tada taip, dalinis krovinys yra tavo draugas. Tikrai.

Kaip žinoti, kad daiktai tikrai pasieks gavėją, o ne prapuls kažkuriame sandėlyje?

Sąžiningumas yra svarbiausias dalykas šitame darbe, bet aš suprantu baimę. Mes visada duodame sudaryti krovinio sąrašą, pasirašyti aktus, duodame vairuotojo kontaktinį numerį. Gali skambinti tiesiai į mašiną ir klausti, kur jie yra. Modernūs sekimo prietaisai padeda pamatyti, kur mikroautobusas važiuoja, nors aš pripažinsiu – ne visada realiu laiku, kartais atnaujinimas vėluoja pusdienį. Buvo atvejis prieš porą metų, kai sistema rodė, kad mašina yra Prancūzijoje, o ji jau stovėjo Londono East End'e. Technika... na, ji kartais nusprendžia pailsėti. Bet vairuotojas atsiliepė telefonu ir viską patikslino. Taigi geriausias GPS – tai tiesioginis kontaktas su žmogumi, kuriuo pasitiki.

Ar galima pristatyti į daugiabutį Londone, jei nėra lifto ir reikia nešti į penktą aukštą?

Nešimas – atskira paslauga. Mūsų standartas yra durų iki durų pagrindinėje patalpoje, bet jei reikia tempti sofą į penktą aukštą be lifto... tai kainuoja papildomai ir reikia apie tai pranešti iš anksto. Anglijos daugiabučiuose laiptai siauri, posūkiai staigūs, kartais nešikai tiesiog netelpa su spinta. Kartais mes pasiunčiame du vyrus, bet ir tada gali nepavykti. Buvo atvejis Brixtone, kai sofa tiesiog netilpo laiptais aukštyn ir teko nuleisti per balkoną. Rimtai. Kaimynai filmavo. Buvau pats toje vietoje kitąkart – žiūrėjau ir galvojau, kad geriau jau nešti. Taigi pranešk apie laiptus ir aukštus dar prieš pristatymą, nes vairuotojas vienas nepakels dviejų šimtų kilogramų spintos. Mes stiprūs, bet ne Hulkai.

Kokius popierius reikia paruošti, kad viskas praeitų be nesklandumų pasienyje?

Paprastai užtenka sąrašo daiktų su vertėmis, pirkimo kvitų jei tai nauji daiktai, ir asmens dokumento kopijos. Jei tai perkraustymo krovinys, rašome laisvo įvežimo deklaraciją. Kartais muitininkai nieko neprašo, kartais nori matyti viską. Svarbiausia – nepamirški nurodyti gavėjo tikslaus telefono numerio su Anglijos kodu. Vieną kartą klientas padavė nebeveikiantį numerį, ir muitinėje praleidome tris valandas. O popieriai... aš jau nebeminu kiekvieno blanko pavadinimo, nes jie keičiasi. Mes prieš kiekvieną reisą pasakome klientui, ko reikia šiuo metu. Geriau paklausk mūsų vadybininko savaitę prieš važiavimą, nei spėliok pats. Tai nuobodus dalykas, bet reikalingas kaip oras.

Ar vairuotojas susišnekės gavėjo kalba, jei tas nekalba lietuviškai?

Anglijoje su anglų kalba mūsų vyrai susišneka – ne visi tobulai, bet iki tokio lygio, kad pasakytų „hello, your sofa is here, where to put?“. Rimtai, dvidešimt metų važinėjantys į Londoną ar Birmingemą išmoksta bent jau pagrindus. O jei gavėjas lenkas? Žinok, kolega Tadas puikiai kalba rusiškai. Jei ispanas? Tada jau gestai, išmanusis telefonas su vertėju arba skambutis man. Kartais net man pačiam tenka įsijungti ir padėti aiškintis. Bet dažniausiai tai nesudaro problemos. Svarbiausia adresas ir telefono numeris – pagrindinė kalba tarp vairuotojų ir gavėjų yra ta pati: ten vešk, čia padėk, parašyk, pasirašyk. Universali šnekėji, nereikalaujanti diplomų.

Ar verta viską patikėti mikroautobusui, ar vis dar turėčiau jaudintis dėl savo siuntos?

Jaudintis natūralu – tie daiktai turi vertę, dažnai ir emocinę. Aš nežadu čia sakyti, kad gali visiškai pamiršti ir nekreipti dėmesio, nes tai būtų melas. Bet galiu pažadėti, kad kiekvieną siuntą mes vertiname kaip savo. Krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais yra ne tik darbas – tai ir atsakomybė, nes dažnai vežame ne daiktus, o kažkieno naujo gyvenimo dalį. Pasitikrink mus, paklausk, skambink – ir tada jausiesi ramiau. O jei kažkas vis tiek neduoda ramybės, rašyk man asmeniškai. Atsakau ne per sekundę, bet atsakau. Dvidesimt metų šioje srityje išmokau, kad sąžiningumas grįžta. Ir grįžta dažniausiai su rekomendacija draugui.

Aišku, krovinių pristatymas Anglijoje mikroautobusais nėra vien tik faktai ir skaičiai – čia visada yra žmogiškas faktorius. Aš nežinau kiekvieno muitinės pamainos grafiko ir negaliu valdyti oro, bet žinau, kad sąžiningas pokalbis prieš kelionę sutaupo dešimt kartų daugiau nervų nei bet koks GPS. Tiesiog noriu, kad viskas vyktų sklandus ir be streso. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink, klausinėk. Geriau paklausti šiandien nei tarti „oi“ rytoj, kai mikroautobusas jau pakeliui. Taigi rinkis protingai, pakavink tvirtai ir iki pasimatymo kelyje. Arba Londone.