Krovinių pervežimo procesas: greitas užsakymas ir GPS sekimas

Jei svarstote apie krovinių pervežimą, tikėtina, kad nerimaujate dėl dviejų dalykų: kaip greitai viską užsakyti ir ar matysite, kur jūsų daiktai važiuoja. Aš šitoje srityje – tarptautiniai perkraustymai – jau 24 metus. Per tiek laiko teko matyti ir tokių pervežimų, kur viskas eina kaip laikrodis, ir tokių... na, kur laikrodis eina atbulai. Tiesiog pasakosiu, kaip būna iš tikrųjų, kai renkatės pervežimo paslaugas, kaip vyksta pats užsakymas ir ką reiškia tas GPS sekimas, apie kurį visi dabar šneka. Nes pažadu viena: jei iki galo suprasite procesą, sutaupysite sau galvos skausmo. O ir pinigų, kartais irgi.

Pirmas žingsnis – kaip apskritai pradėti?

Kiek iš anksto reikia užsisakyti krovinių pervežimą, jei noriu, kad viskas būtų laiku?

Jei tarptautinis maršrutas, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Olandiją, geriau mažiausiai prieš dvi savaites. Nors yra tokių kompanijų, kurios pasiima ir per dvi dienas. Aš asmeniškai rekomenduoju nedelsti. Kartais mes turime laisvų vietų jau rytojui, kartais – einančio mėnesio vidury. O šiaip terminą „greitas užsakymas“ dažnai naudoja tos įmonės, kurios turi tuščių mašinų. Žiemą sezonas ramus, o rugpjūtį gali tekti laukti savaitę. Taigi kuo anksčiau, tuo ramiau. Jei klausiate manęs, aš rinkčiausi bent tą savaitę išankstinės žinios.

Ar galiu tiesiog paskambinti ir viskas, ar reikia krūvos popierių iš karto?

Gali paskambinti ir tiesiog paklausti. Mes (na, sakykim, logistikos žmonės) esam įpratę pradėti nuo švaraus popieriaus lapo – pasakot, ką iš kur veža. Popieriai dėl krovinių pervežimo prasideda vėliau, kai jau susitariam dėl datos ir kainos. Kai kurie klientai atsiunčia visko sąrašą per „WhatsApp“ su nuotraukomis. Viskas ok, taip irgi galima. Dokumentų reikia tik tada, kai pervežimas tarptautinis – tada CMR, sąskaitos ir kartais muitinės deklaracijos. Bet tai jau mūsų galvos skausmas, ne jūsų. Jūs tik nurodykite adresus ir laišką pašto dėžutėje patikrinkite retkarčiais.

O jeigu aš nežinau, kiek mano daiktų sveria? Ar galima apytiksliai?

Oi, tai beveik kas antras atvejis. Žmonės sako: „Na, čia gal tonos trys.“ Ateinam – keturios su virš. Aš jau akytes įsistadinęs (ta prasme – išmokęs akimis vertinti tūrį), bet vis tiek kartais padarau klaidą. Apytikslis svoris yra normalu, bet tikslus padeda nustatyti kainą. Jei per storai apsirikote, vairuotojas gali atsisakyti vežti antrą kartą, nes nebetelpa. Todėl aš siūlau sudaryti sąrašą – bent jau didžiuosius daiktus. Jei klausiat, kaip aš darau – prašau nuotraukų. Nuotrauka nepameluos. Jei nepasitikite savimi, kai kurios įmonės siunčia vertintoją. Mūsų – irgi, bet tik didesnėms perkraustymams.

Šitas greitas užsakymas – ar jis iš tikrųjų toks greitas?

Ką reiškia, kai įmonė sako „greitas krovinių pervežimas“? Tai per vieną dieną?

Greitas dažniausiai reiškia, kad jie greitai sureaguos į skambutį, o ne kad rytoj jau bus Vokietijoje. Nors jei Lietuva–Latvija, tai taip, gal ir rytoj. O jei į Ispaniją? Ne. Greitas užsakymas – tai procesas be biurokratijos. Paskambinote, sutarėm, pasirašėm vieną lapą, ir aš jau planuoju mašiną. Realybėje šitą frazę kartais iškraipo tos įmonės, kurios nori tik surinkti užsakymą. Kai jau matai, kad viskas stringa, na, tada tas „greitas“ pavirsta „palaukit savaitę“. Tikrinkite atsiliepimus. Ir klauskit kaimyno – jis greičiausiai jau vežėsi.

Ar galiu viską sutvarkyti be jokio vizito į mano namus?

Taip, galima. Per pastaruosius metus internetas mus gerokai išmokė. Klientas paskambina, nufilmuoja butą telefonu, aš jau matau, kad čia dviejų vyrų darbas dienai. Pervežimo procesas taip ir paspartėjo. Kai kuriais atvejais ypač, jeigu vežate ten pat Vilniuje, apskritai nereikia nieko, tik adreso ir laiko. Aišku, jei tai stambus tarptautinis perkraustymas su antikvariniu pianinu, geriau pažiūrėti gyvai. Maži kroviniai, daliniai kroviniai – dažnai aš pasiūlau atsiųsti nuotraukas. Ir viskas. Sutaupote laiko abudu. O ir koronos metu taip įpratom dirbti.

Kokia maždaug kaina, sakykim, standartinio krovinio iš Vilniaus į Hamburgą?

Sakykim, puspriekabė su 20 euro palečių. Šiuo metu tokia kaina svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų. Arba jei kalbam apie pilną namų perkraustymą – ten jau individualiai. Kodėl skirtumas toks didelis? Na, vieni turi nuosavą parką, kiti – perparduoda paslaugą. Aš šitą sakau visada atvirai. Būna, pasiūlai 1200, o konkurentas 950. Klientas renkasi pigesnį. Paskui skambina, kad vairuotojas neatvažiavo. Kaina priklauso nuo degalų kainos, mokesčių Vokietijoje ir ar reikia perkrauti kitoje Europos sandėlyje. Tiesiog palyginkite ne tik kainą, bet ir sąlygas. Ir degalų kainą pasigooglinkit – žinosit, ar neapgaudinėja.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Mes dirbame su 30 proc. avansu, likusieji – gavus. Bet šitoj rinkoj visko yra. Būna įmonių, kurios ima 100 proc. iš karto. Aš asmeniškai tokių nepatikėčiau. Kodėl? Nes jei jie gavo visus pinigus – jų motyvas jus patenkinti krenta. Aš žinau, kad skamba žiauriai, bet taip yra. GPS sekimas ir sąžiningumas – tai du dalykai, kuriuos turite užsitikrinti dar prieš mokėdami. Dalinis mokėjimas saugo abu. Be to, avansas padengia kuro sąnaudas. O likusi dalis – tai mūsų atsakomybė pristatyti sveiką krovinį.

GPS sekimas – blizgantis dalykas ar tikra pagalba?

Kaip tiksliai aš matau, kur yra mano krovinys per tą GPS?

Gaunate nuorodą – paprastai į platformą arba tiesiog į žemėlapį. Atidarote: štai mūsų mašina, juda per Lenkiją. Dabar jau Krokuvos apylinkės. Kai kurie klientai kas tris valandas žiūri. Aš suprantu, jaudulys. Realiai GPS sekimas rodo mašinos buvimo vietą realiu laiku, bet ne visada 100 proc. tiksliai. Kartais signalas nušoka į gretimą gatvę, ypač mieste tarp aukštų pastatų. Bet ar tai didelė problema? Ne. Matote, kad ji juda teisinga kryptimi. Jei stovi ilgiau nei pusdienį be paaiškinimo – tada skambinkite. Aš jums duosiu mano tiesioginį numerį tam reikalui.

Ar GPS sekimas visada veikia? Nepasimeta signalas, pavyzdžiui, kur nors Alpėse?

Pasimeta. Aš nemeluosiu. Buvę ir taip, kad mašina įvažiavo į tunelį Austrijoje ir GPS parodė, kad ji skrenda kur nors virš miško. Signalas atsistato išvažiavus. Kaimo vietovėse, kalnuose – kartais delsa. Bet šiuolaikiniai įrenginiai jau geresni nei prieš penkerius metus. Kita vertus, jei matote, kad signalas „stringa“ prie Madrido, tai nereiškia, kad mašina ten. Gali būti techninė pertrauka. Aš klientams sakau: jei nematote judėjimo 24 valandas – skambinkit. Bet nepanikuokit dėl trijų valandų stovėjimo prie sienos. Vairuotojai irgi turi pavalgyti.

Kas bus, jei pamatysiu, kad vairuotojas nuvažiavo ne ten, kur reikia?

Būna. Vairuotojas turi teisę nuvažiuoti apylanka dėl eismo, remonto arba jeigu jo navigacija rodė kitaip. Kartais mes matome, kad trasa rodo per Milaną, o jis važiuoja per Turiną. Tai nereiškia, kad jis pavogė jūsų sofą. Greičiausiai – vengia kamščių arba mokamų kelių. Vienintelė bėda – jei jis nuvažiuoja visiškai priešinga kryptimi, pavyzdžiui, į rytus, kai reikia į vakarus. Tada tikrai skambiname. Aš turėjau tokį atvejį prieš kokią penkerius metus – vaikinas apsvaigo nuo kelio ženklų ir nuvažiavo į Slovakiją. Paaiškėjo viskas aplaidžiai. Susitvarkėm, bet klientas per tą laiką pravirko.

Ar man siunčia SMS, kai krovinys jau arti paskirties vietos?

Kai kurios įmonės siunčia automatinius pranešimus. Mes darom paprasčiau – paskambina pats vairuotojas pusvalandžiu prieš atvykimą. Aš nemėgstu tų robotų žinučių. Kartais jos nueina į spamą, klientas paskui kaltina mus. Gera kai žmogus su žmogumi. Jei jums patogu SMS – galima sutarti. Svarbu, kad nebūtų tokios situacijos, kaip buvo vienam mano klientui. Jis laukė, o krovinys atvažiavo šeštą ryto. Jis dar miegojo. Todėl vairuotojo skambutis yra patikimiau. Bent jau mano galva.

Kai nutinka ne taip, kaip nupiešta brošiūroje

Vairuotojas pavėlavo dviem dienom. Ar tai normalu tarptautiniuose pervežimuose?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Deja, taip. Per 24 metus mačiau visko. Kartais vėluoja dėl oro, kartais dėl sugedusio vilkiko. Blogiausias variantas – kai standartinė įmonė perparduoda pervežimą kitai, o ta kita stringa. Klientas nežino, kas vyksta. Jūsų atveju dvi dienos – tai jau rimta. Gerai, jei turite GPS sekimą ir tiesioginį kontaktą. Tada matote, kad mašina ne stovi, o tiesiog juda lėčiau. O jei vairuotojas išvis neatvažiavo sutartu metu ir niekas nekelia ragelio? Deja, tikėtina, kad pataikėte ant perpardavinėtojų. Rinkitės įmones su nuosavu parku. Ir su veidais, ne tik logotipu.

Ar pasitaikė, kad krovinys tiesiog... dingo?

Dingo. Hm. Aš asmeniškai nemačiau, kad visiškai dingo, bet mačiau, kad buvo pamestas sandėlyje Roterdame tris savaites. Savininkas nežinojo, kur dėtis. Krovinys nebuvo pavogtas, tiesiog sistemoje pamiršti. O dėl vogimo – įtartina, jei vežate elektroniką dideliais kiekiais. Standartiniai namų daiktai, baldai – kam jie vagišiams. Bet jo, būta atvejų, kai dingdavo dalis daiktų iš konteinerio. Todėl aš visada sakau: fotografuokite krovinį prieš pakrovimą. CMR dokumente įrašykite kiekį. Ir draudimas. Nelegalus draudimas, bet... tiesiog apdrauskite. Kainuoja nedaug, o ramybė – brangus dalykas.

Jeigu vairuotojas sudaužė mano baldus, kas moka – įmonė ar draudimas?

Turėtų padengti vežėjo CMR draudimas. Bet realybėje viskas priklauso nuo to, kas parašyta sutartyje. Kartais draudimas padengia tik tam tikrą sumą už kilogramą. Pavyzdžiui, jei sofos svoris 100 kg, o draudimas – 10 eur už kg, gausite tūkstantį. Sofa verta dvigubai. Jūs liksite nepatenkinti. Aš matęs ir tokių įmonių, kurios apskritai neturi draudimo, o turi tik puikų tinklalapį. Todėl prieš pasirašydami klauskite: „Koks draudimas? Kokia suma?“ Ir dar – fiksuokite defektus prieš. Ir po. Pakuotė labai svarbi. Nepakavoti daiktai – jūsų rizika. Mūsų vairuotojai kartais pakrauna, bet pakavimo atsakomybė... hibridiška. Jei sutartyje neparašyta aiškiai – ginčysitės pusę metų.

Kodėl kartais veža savaitę ilgiau, nors pažadėjo penkias dienas?

Pažadėjo penkias dėl to, kad taip lengviau parduoti. Aš tai vadinu „optimistiniu marketingu“. Realus pervežimas priklauso nuo vairuotojo režimo – jis negalės važiuoti 20 valandų. Muitinės eilės. Oras. Ir štai – penkios dienos tampa devyniomis. Yra toks reiškinys, vadinamas dalinis krovimas. Tada jūsų daiktai važiuoja su kitais. Mašina aplanko tris miestus. Logistika. Aš klientams nuo seno sakau: ruoškitės blogiausiam, džiaugsitės vidutiniam. Jei pasakė savaitę – planuokite 10 dienų. Jei atvažiuos anksčiau – šventė jums. O jei vėluoja – tai ne pasaulio pabaiga, tik nervai.

Dokumentai, muitinės ir keisti atvejai

Kas tas CMR ir ar aš pats turiu jį užpildyti?

CMR – tai tarptautinis važtaraštis. Jį pildo vežėjas, ne jūs. Jūs tik pasirašote, kad sutinkate su kroviniu. Aš dažnai matau, kad klientai bijo to trilapio. Sako, kaip čia suprasiu. O ten viskas paprasta: kas veža, ką, iš kur, kur. Ir svarbu – daiktų kiekis bei būklė. Jeigu prie pristatymo matote, kad kažkas negerai, turite raštu pažymėti CMR. Kitaip draudimas gali neišmokėti. Aišku, jei vežate Lietuvoje, CMR nereikia. Tada paprasta sąskaita ar važtaraštis. Bet tarptautinis krovinių pervežimas be CMR – tai kaip automobilis be ratų. Neveš ir nesupakuos.

Kaip muitinėje tikrina? Ar tikrai rausia po kiekvienu čiužiniu?

Ne po kiekvienu. Bet pasitaiko. Ypač jei važiuojate iš Lietuvos į Norvegiją arba į Šveicariją (tiesa, ji ne ES). Jie turi rentgenus, šunis. Kartais atidaroma viena dėžė. Jei deklaruojate, kad ten tik asmeniniai daiktai – dažniausiai praleidžia. Bet jei sąraše yra 50 identiškų dėžių – įtartina. Aš vedžiau krovinį, kuriame buvo 20 tūkst. cigarečių slėptuvėje. Ne mūsų klientas, tiesa. Bet pasieniečiai tikrai žiūri. Asmeninius daiktus vežant – sąžiningai žymėkite. Nepasakokite, kad kompiuteris yra dovana, jei tai darbo priemonė. Muitai tada visai kitokie.

Ar galiu vežti augalus, pvz., didelį fikusą, į Ispaniją?

Va čia tai jau tikrai nežinau šimtu procentų. Aš vežiau paparčius, bet galbūt reikia fitosanitarinio. Yra šalių – Australija, Naujoji Zelandija – ten apskritai augalų vežimas katastrofa. Europoje paprastai leidžia, bet Ispanija... hm. Gali būti, kad reikia deklaracijos. Geriau pasitikslinkite pas mus iš anksto. Aš tiesiog nenoriu meluoti. Jei fikusas brangus – rizikuoti neverta. Kartais klientai palieka augalus draugams. Aš ir pats taip dariai perkraustydamas. Žemė vazonuose – tai jau rizikingesnis daiktas. Gali neatitikti importo taisyklių. Kitaip tariant – geriau neišbandyti likimo.

Ar privalau padėti vairuotojui kelti daiktus, ar jis pats viską sutvarkys?

Vairuotojas vairuoja. Krauti – ne jo pareiga, nebent mokate už papildomą paslaugą. Mes siūlome du vežėjus, jei krovinys didelis. Jei mažas – vienas. Bet pakrauti jūsų daiktus į butą penkiaukštyje be lifto... nu ne, vairuotojas tinkamai to nedarys. Arba darys nenoriai. Aš matęs, kaip klientas atsineša kavos ir vairuotojai paskui padeda iš geros valios. Bet čia malonumas, ne įsipareigojimas. Planuokite taip: jei rodote adresą, kur lifto nėra, turėtumėte užsakyti papildomą porą rankų. Kaina – apie 50–100 eurų dienai. Pigiau nei nugaros gydymas. Rimtai.

Mano sofa netelpa į naujos vietos laiptinę. Kas tada?

Tada vadiname kranus. Arba baldų surinkėjus. Labai dažnas atvejis per tarptautinius perkraustymus į senus namus Europoje – liftas per mažas, laiptai vingiuoti. Vairuotojas turi teisę atsisakyti tempti per langą – jis ne alpinistas. Pamenu klientą Paryžiuje. Sofą vežėme iš Lietuvos. Atvažiavome – durys 5 cm siauresnės nei sofos galas. Teko kviesti keltuvą. Papildomos išlaidos 400 eurų. Todėl aš klausiu iš anksto: ar matėte naują butą? Ar matėm? Ne visada. (Turėjau omenyje, kad klientas ne visada apžiūri.) Išmatuokite prieš pervežimą. Ir sofos kampą.

Smulkmenos, kurios pridaro didelių problemų

Ar galima vežti konservuotus maisto produktus į Vokietiją?

Asmeniniams tikslams – taip, vidutiniam kiekiui. Bet jei puspriekabė konservų, tada jau maisto eksportas. Muitinei nepatiks. Aš vežiau klientui uogienių, dešrų. Viską išėmė patikrai. Nors buvo tik 10 stiklainių. Praleido, bet pabara. Mėsa – paprastai draudžiama. Pieno produktai – problematiški. Kruopos, makaronai – galima. Geriausias patarimas: ko nevežate, išsiųskite paštu arba palikite. Paštas irgi brangus, bet ramiau. Žinokit, daugiausia problemų su maistu keliauja į Šveicariją ar Norvegiją. Ten tikrina griežčiau nei Vokietijoje. Kartais tiesiog dėl principo.

Ar galiu atsiskaityti grynaisiais pristatymo metu, ar tik pavedimu?

Grynieji – retai, bet galima. Mes pirmenybę teikiame pavedimams – aiškiau apskaitai. Bet jei vyresnio amžiaus žmogus be internetinės bankininkystės – priimame ir grynuosius. Tik be korespondencijos ir kitų pokštų. Svarbu, kad būtų kvitas. Būna įmonių, kurios ima tik grynuosius ir neduoda jokių kvitų. Tai jau raudona vėliava. Aš sakau: jei negaunate sąskaitos faktūros, jūsų krovinys tampa nematomu. Štai ir visas atsakymas. Atsiskaitymo būdas niekaip nepaveikia GPS sekimo kokybės, jei kam klausimas. Nors aš ir nematau čia logikos, bet klausia.

Pabaigai – ką verta įsidėmėti

Sutartį pasirašiau, bet persigalvojau. Kokia bauda jei atšaukiu?

Priklauso nuo sutarties. Mes imame 10 proc. nuo sumos jei atšaukiate likus savaitei. Būna bendrovių, kurios prašo 50 proc. Teisiškai viskas turi būti nurodyta. Jei atšaukiate likus dviem dienoms – avansas negrąžinamas. Tai logiška: mes jau atidėjome kitą krovinį dėl jūsų vietos. Aš asmeniškai stengiuosi ieškoti kompromiso. Jei randu naują klientą į tą patį maršrutą – grąžinu viską. Bet jei sezonas minusinis, atleiskite. Todėl prieš pasirašydami gerai pagalvokit. Greitas užsakymas dar nereiškia, kad negalvojote. Skambinkite, kai mintys aiškios.

Koks yra pats blogiausias scenarijus, kurį matėte per 24 metus?

Buvo toks atvejis, kad įmonė, kuri perpardavinėjo paslaugą, paprasčiausiai neišmokėjo vilkiko savininkui. Tas sustojo Austrijoje ir paliko krovinį pakelyje. Klientas – moteris su dviem vaikais, viso gyvenimo daiktai. Niekas nekelia telefonų. Ji skambino man (buvau kitos įmonės). Aš, aišku, negalėjau padėti – ne mano krovinys. Ji neturėjo nei GPS sekimo, nei tiesioginio vairuotojo numerio. Galų gale krovinį surado po savaitės. Bet verkti teko. Ir brangiai kainavo. Pamoka: rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar vežėjas turi savo vilkikus ir atvirą komunikaciją.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą veža daiktus tarptautiniu maršrutu?

Užsirašykite viską. Kiekvieną dėžę numeruokite. Pasidarykite nuotraukas. Neskaitykite vien gražiausių atsiliepimų – paskaitykit ir blogus. Paklauskite, ar įmonė turi nuosavas mašinas. Ar suteikia GPS sekimą realiu laiku. Ar aiškiai pasako kainą be paslėptų mokesčių. Ir dar vienas dalykas – niekada nesitikėkite, kad vairuotojas bus jūsų asmeninis asistentas. Jis veža. Jūs planuojate. Aš 24 metus vaikštau po Europą su kroviniais ir galiu pasakyti: krovinių pervežimo procesas yra paprastas, kai žmonės bendrauja atvirai. O kai vieni kitiems meluoja – net ir GPS sekimas nepadės.

Sakyčiau, kad krovinių pervežimas yra ne vien mašinų ir žemėlapių darbas. Tai žmonių darbas. Greitas užsakymas jūsų dar nesaugo, jei nežinote, kas dedasi už kelionių planavimo scenų. GPS sekimas padeda, bet svarbiausia – pasitikėjimas. Pasirūpinkite sąrašais, paklauskit apie draudimą ir nebijokite to, ko nežinote. Aš visada gerbiau klientą, kuris klausia daug, net jei klausimai atrodo kvaili. Geriau paklausti dabar, nei verkti prie svetimos sofos Slovakijoje. Sėkmės jums kelyje. Ir ramybės.