Krovinių pervežimo į Angliją paslaugos kasdien ir savaitgaliais – ką verta žinoti prieš skambinant

Jau kokie dvidešimt ketvirti metai, kaip tarptautinių perkraustymų vandenyne plaukioju. Kiekvieną savaitę manęs klausia apie vieną ir tą patį – ar tikrai kasdien, ar tikrai savaitgalį, o jei aš dirbu iki penktadienio vakaro? Krovinių pervežimo į Angliją paslaugos kasdien ir savaitgaliais egzistuoja, bet tarp jų ir tavo daiktų dažnai stovi begalė smulkmenų, kurių niekas neparašo ant gražaus vizitinio. Šiame pokalbyje be saldžios rinkodaros papasakosiu, kaip tai atrodo iš mūsų kabineto ir furgono pusės. Tarsi sėdėtume apleistoje virtuvėje su kava.

Kaip iš tikrųjų sukasi kasdieniai reisai į Angliją

Ar tikrai važiuojate kiekvieną dieną, ar čia tik reklaminis triukas?

Na, kartais pats nebesuprantu, kaip čia gaunasi, bet faktas toks – mes turime eilinę liniją į Londoną. Ne visada dideliais furgonais, kartais tai būna 12 tonų mašina, kartais – ekspedavimas per partnerius. Kasdien krovinių pervežimas į Angliją vyksta, bet nebūtinai ta pačia mašina ir nebūtinai iš tavo miesto. Jei tu gyveni Vilniuje, tikėtina, kad kasdien kažkas išvažiuoja. Jei iš kurio nors kaimo prie Kazlų Rūdos – greičiausiai tavo daiktai pirma parvažiuoja į Vilnių ir tik tada įsirašo į pagrindinį reisą. Tai taip, kasdien, bet su logistiniu tarpiniu žingsniu.

Sekmadienis – ar tai normali darbo diena jums?

Normali? Na, aš pats sekmadieniais stengiuosi nevažiuoti, jei nereikia, bet vairuotojai... Tie žmonės gyvena pagal kitą ritmą. Sekmadienį dažniausiai darome iškrovimus Anglijoje, nes tada ten žmonės būna namie. Krovinių pervežimo į Angliją paslaugos savaitgaliais dažnai reiškia ne pakrovimą Kaune sekmadienio rytu, o pristatymą Londone sekmadienio popietę. Nors jei labai reikia – paimam ir sekmadienį. Kaina bus didesnė. Ne dvigubai, bet kokius 15-20 proc. Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas tą dieną planavo kavą su žmona, ar ne.

Kiek kartų per mėnesį matote Londono tiltus?

Aš asmeniškai? Na, jeigu gerai susidėlioju, tai gal kokius aštuonis. Bet mūsų vairuotojai – penkiolika, dvidešimt. Yra toks pojūtis, kai važiuoji per Doverį ir matai jūrą. Tada Londonas jau arti. Krovinių pervežimas į Angliją kasdien reiškia, kad kas nors iš mūsų tą miestą mato dažnai. Kartais per dažnai. Mašinų remontai Londone brangūs, tarp kitko. Aš ten keičiau stabdžių trinkeles – tvėrė per lietų (na, gal ne lietą, o šlapdribą) – ir kainavo trigubai daugiau nei Kaune.

O jei man reikia, kad paimtų penktadienio vakarą, kai aš jau išlėkęs iš darbo?

Tai čia bėda. Ne pas mus, o tau. Mes galim paimti ir šeštadienį ryte, ir penktadienį iki vakaro, bet jei tu pats neišleidi daiktų arba nepasaugai raktų... Ne sykį buvo taip – klientas išeina penktadienį 17:00, mašina ateina 17:30. Duris užrakino. Raktai – kitam gale miesto. Tada kratome visą savaitgalį. Geriau jau palik raktus kaimynui. O dar geriau – suplanuok taip, kad pristatymas būtų ryte arba tu būtum namie. Nes jeigu vairuotojas laukia, jis skaičiuoja valandas. O tos valandos kainuoja.

Kainos ir kodėl savaitgalis nevisada brangesnis (bet dažniausiai yra)

Kiek maždaug kainuoja vieno kambario daiktų pervežimas iš Vilniaus į Londoną?

Tai čia sudėtingas klausimas. Pilnas furgonas – apie 20 kubų. Jei tai asmeniniai daiktai, vidutinis butas. Skaičiuok maždaug nuo 800 iki 1400 eurų. Taip, skirtumas didelis. Kodėl? Nes kuro kaina nuolat šokinėja, o dar tas ULEZ mokestis Londone... Birminghamas, tiesa, jau irgi stato savo zonas. Krovinių pervežimo kainos į Angliją savaitgaliais gali šoktelti dar porą šimtų. Bet jei nestumi iki paskutinės minutės ir planuoji bent porai savaičių į priekį – dažnai galima rasti vietą jau einančiame reise, tada ir kaina žemesnė. Transporto bendrovės taip vykdo.

Kodėl šeštadienio rytą tas pats furgonas kainuoja kitaip negu antradienį?

Na, darbo užmokestis savaitgalį kitoks. Vairuotojas dirba tą dieną, kai normaliai turėtų sėdėti su šeima. Už tai reikia mokėti daugiau. Ir ne mes taip nusprendėm – rinka. Antradienis – standartas. Šeštadienis – premium. Dar yra toks dalykas, kad sekmadienį Anglijos keliuose mažiau sunkvežimių, važiuoti maloniau, bet vairuotojams tai kompensacija. Klientams kartais sunku suprasti, kodėl tas pats atstumas brangesnis. Aš irgi nenorėčiau dirbti šeštadienį. Jeigu dirbu – mokėk. Štai ir visas paaiškinimas.

Ar yra koks nors mokestis, jei aš vėluoju ir vairuotojas turi laukti?

Yra. Aiškiai pasakau nuo pradžių. Pirmos pusvalandis – dar nebūtinai, mes irgi žmonės, kambarį susitvarkyt reikia. Bet jei tai pusantros valandos laukimas prie daugiabučio Vilniuje, kai tu leidi laiptinėje... Tada taip. Paprastai nuo antros valandos pradedame skaičiuoti po 15-20 eurų už valandą. Kartais mažiau, jei matome, kad tikrai yra problema, o ne tingumas. Buvo atvejų, kai močiutė negalėjo raktų surasti. Sulaukėm. Kuriai kitai viskas buvo aišku, tik ji pamiršo, kad mes važiuojam. Skirtumo visada jaučiasi.

Ar galiu mokėti dalimis arba tik pavedimu?

Dauguma mūsų klientų moka pavedimu prieš kelionę. Dalimis – tik jei pažįstamas klientas arba jei įmonė. Grynais vairuotojui? Kartais galima, bet aš nerekomenduočiau. Ne todėl, kad mus ten koks nors verslo priežiūros kontrolierius, o todėl, kad grynieji gali pasimesti. Faktas. Pernai vienas vairuotojas pamerkė keturis šimtus eurų kur nors pakeliui, nenorėjo kalbėti kur. Klientas nervinosi, mes nervinomės. Geriau pavedimas. Aiškesnė buhalterija, ramus gyvenimas. O jei jau labai reikia grynaisiais – susitariam iš anksto, bet nėra taip paprasta.

Kaip su muitais po Brexit – ar dar reikia kokių popierių asmeniniams daiktams?

Brexit... Oi. Dabar jau šiek tiek aiškiau. Jei tai tavo asmeniniai daiktai, naudoti bent šešis mėnesius, ir perkeli gyvenamąją vietą – formalumų mažiau. Bet čia aš jau nebe pirmuoju laipsniu juristas. Krovinių pervežimas į Angliją paslaugos dabar reikalauja sąrašų. Jei persikraustymo daiktai – dažnai užtenka pro formos sąrašo. Bet jei vežame naujus baldus arba prekes pardavimui – čia jau muitai, VAT. Mes turime brokerių partnerius. Nepatingėk pasiklausti – didžiausia klaida yra manyti, kad sienos nebėra.

Realybė pakeliui – sugedęs purkštuvas ir kitos linksmybės

Kas nutinka, jei mašina sugedsta kur nors prie Calais?

Ahhh, Calais... ten vėjas toks, kad net durų atidaryti negali. Buvo atvejis, prieš kokius trejus metus (ar ketverius? tikrai nepamenu), sugedo kažkas su kuro tiekimu. Daiktai stringa. Jeigu gedimas rimtas – perkeliam krovinį į kitą mašiną. Jeigu nedidelis – laukiame. Klientui siunčiam žinutę. Geriausia, ką gali padaryti klientas – turėti draudimą. Nes jei gedimas su delsimu, o tu be draudimo – patogumo nebus. Bet daiktai nedingsta. Mes jų nepametam, tik vėluojam.

Ar man būtina būti namuose, kai atvažiuoja paimti daiktų?

Techniškai – ne. Bet praktiškai – taip, būk. Ne todėl, kad mes norim tave kontroliuoti, o todėl, kad dažnai žmonės palieka daiktus netvarkingai. Vakar viena ponia paliko šaldytuvą prijungtą. Vanduo bėgo. Dėžės – nepaženklintos. Jei tu namie, mes kartu peržiūrim sąrašą, pasirašom. Jei ne – vairuotojas fotografuoja, bet atsakomybė tada dvipusė. Kartais aš pats net nežinau, ar verta paimti daiktus be šeimininko. Buvo vienas atvejis Palangoje – kaimynas atidarė, bet pusės daiktų nerasėm. Teisynas vėliau. Ech, nemalonu prisiminti.

Aš palikau svarbius dokumentus dėžėje, kuri jau išvažiavo į Londoną. Dabar ką?

Na, velnias. Atsiprašau, bet taip nutinka. Pirmas žingsnis – skambini man. Antras – jei mašina dar nepasiekė keltos arba jei kitas vairuotojas dar gali prieiti – bandome surasti. Bet jei ten dvidešimt dėžių ir visos vienodos... Tada jau siuntimas paštu arba skubus kurjeris. Buvo toks atvejis su linksmu pasekmų – žmogus paliko pasą. Mes radom tik Bristolyje. Turėjo gerti arbatą pas mus dar tris dienas, kol siuntė atgal. Maišyti asmeninius dokumentus su komplektuojama siunta – labai bloga mintis. Visada atskirai.

Kodėl vieni sako, kad pervežimas truks dvi dienas, o kiti – savaitę?

Čia labai paprasta. Dvi dienos – teorinis optimumas. Savaitė – realybė, kai furgone surenkama dešimt krovinių. Tavo daiktai važiuoja ne vieni. Krovinių pervežimas į Angliją kasdien vyksta dalinimosi principu. Ne visi supranta, kad furgonas neturėjo tuščiai grįžti. Jei tau reikia express – moki dvigubai, važiuoji vienas. Jei standartas – laukiami. Aš pirmenybę teikiu sąžiningam laikui, o ne pažadams. Vienas "ekspertas" internete sakydavo penkias dienas, o tempdavo savaitę.

Apie tuos, kurie žada auksą iš dangaus

Radau skelbimą – perveš už pusę jūsų kainos. Kur čia kabliukas?

Oho. Tai čia klasika. Paprastai tokie veikėjai renka krovinį, pasiima avansą ir dingsta. Arba atvažiuoja kokia nors rūdijusia mašina be draudimo. Buvo atvejis – žmogus sumokėjo tris šimtus eurų už pervežimą į Angliją, o numeris tapo nebegaliojantis. Policija sakė, kad ne pirmas toks skambutis. Kita grupė – studentai su pasiskolintu furgonu. Nesusidėlioja maršruto, tavo daiktai savaitę stovi sandėlyje prie Rygos. Kaina formuojasi iš kuro, algų, draudimo, mokesčių. Jei kaina mažesnė už pusę – kažkas nemoka kažko iš šito sąrašo. Paprasta.

Ar tikrai visos įmonės, kurios rašo „kasdieniai reisai“, iš tikrųjų taip dirba?

Ne. Ir aš čia nešnekėsiu apie konkurentus blogai (naaa... gal kiek pakalbėsiu). Yra toks dalykas – tu rašai "kasdieniai reisai", bet iš tikrųjų surenki tris krovinius ir lauki, kol prisipildys. Tada tas "kasdien" tampa "tada, kai surinksim". Mes stengiamės būti sąžiningi. Krovinių pervežimo į Angliją paslaugos kasdien turi reikšti, kad sistema veikia kasdien, bet nebūtinai tavo daiktai išlekia tą pačią dieną. Skirtumas subtilus, bet svarbus. Kai kurie tarpininkai neturi savo mašinų. Jie parduoda orą. Paskui rangovai neišpildo. Būna ir taip.

Smulkmenos, apie kurias nepagalvosi, kol nepaskambinsi

Ar galiu pats padėti kelti sofą į furgoną?

Galima, bet aš nesiūlyčiau. Ne dėl to, kad tu silpnas. O dėl to, kad jei tu susilaužai nugarą arba mes įbrėžiame sieną – draudimas ne visada padengia. Be to, vairuotojai turi savo ritmą. Jie žino, kaip sukrauti, kad daiktai neslidinėtų. Tu gali padėti – palaikyti duris, parodyti, kur krovinių pervežimo dėžės. Bet stiprus kėlimas – jų darbas. Jei labai nori padėti – pasakyk iš anksto. Mes atsivežame tris žmones tada. Bet tada brangiau. Atsakingai žiūrim į saugą, nes Anglijos keliuose daug žiedų, daiktai turi būt sutvirtinti.

Ar mano dviratis turi tilpti be to, kad būčiau išardęs ratų?

Dviratis? Klausimas, kurio aš nesitikėjau. Paprastai – jei tai eilinis miesto dviratis, tilps. Bet jei tai koks nors plieninis monstras... na, supranti. Ratukus geriau nuimti, nes bėgiai kaip reikiant užima vietą. Dar geriau – suvynioti į gofrą. Aš pats prieš penkis metus vežiau dviratį į Londoną ir praradau pedalą. Nedingo, atsuko vairuotojas saugos sumetimais, bet paskui pamiršo kur įdėjo. Tai radom prie gesintuvo. Ilgai ieškojom. Krovinių pervežimas į Angliją dažnai apima ir tokius keistus daiktus – dviračiai, augalai (kai kurie), kartais netgi akvariumai be žuvų.

Ką daryti, jei Londone gatvė per siaura, o sunkvežimis neris?

Atsitinka. Londone pilna tokių gatvių. Vieną kartą važiavom į Hampsteadą (Highgate'ą? vis tiek šlaitas toks), mašina netilpęs. Teko iškrauti į mažesnį automobilį. Tai vadinama pervežimas rankomis arba perkrovimas. Papildomai kainuoja. Klientas tada supyksta, bet alternatyvos nėra. Todėl iš anksto mes klausiam: ar yra apribojimų, ar didelis furgonas pravažiuos? Kartais klientai patys nežino. Geriausias patarimas – pažiūrėk į savo gatvę. Jei ten sunkvežimiai nestovi kasdien, mūsų irgi neįleis. Tada reikia plano B. Mes jį turime, bet jis kainuoja.

Ar reikia kokio nors leidimo, kad Londone man įeitų į senamiestį ar vežčiau krovinį?

Taip. ULEZ. Low Emission Zone. Man rodos, dabar beveik visas Londonas yra ULEZ, o ne tik centras. Neseniai pakito... na, aš ne šimtu procentų tikras, kaip ten su pačių naujausių ribų, bet faktas – jei mūsų furgonas neatitinka taršos normų, mes mokame mokestį. Ir jį įskaičiuojame į kainą. Kitos zonos – savivaldybių stovėjimo leidimai. Jei tavo namas yra raudonojoje zonoje, mums reikės rezervuoti vietą arba rizikuoti bauda. Baudos Londone – nuo 65 svarų ir aukštyn. Nevesk to mums ant kaklo. Pasitark iš anksto.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldų siunta?

Augintiniai... Šiaip jie turėtų keliauti pagal atskiras taisykles. Reikia skiepų, pasų, mikroschemų. Aš matęs atvejį, kai katė važiavo furgone narve, bet juridiškai tai buvo kaip keleivis. Jei nori, kad gyvūnas važiuotų su tavimi – geriau specializuota paslauga. Mūsų furgonuose triukšminga, temperatūra kinta. Šunims gal ir neblogai, bet katėms stresas. Klausk veterinaro. Aš daiktas vežu, gyvūnų – nenoriu. Nekenčiu, kai miaučia pakeliui, vairuotojai pyksta.

Paskutinė minutė ir visiškas neparuoštumas

Aš viską atidėjau paskutinei dienai. Ar dar įmanoma ką nors organizuoti?

Žmogau... Skambini man penktadienį 18:00, nori išvykti sekmadienį? Kartais pavyksta. Ne visada. Jei turime laisvą vietą furgone – paimam. Jei ne – ne. Krovinių pervežimas į Angliją kasdien vyksta, bet vietos baigiasi. Ypač prieš šventes. Aš turėjau klientą, kuris paskambino antradienio vakarą, o ketvirtadienį jau pakrautas išvažiavo. Bet tai buvo laimingas sutapimas. Dažniau būna: paskambini, aš sakau – sekančiam reise yra vieta po savaitės. Tu piktinies. Atsiprašau, bet mes ne stebukladariai. Planuok bent savaitei-dviem į priekį. Ypač jei reikia šeštadienio.

Jeigu pasveriau daiktus ant vonios svarstyklių ir nepataikiau svorio – problema?

Taip. Faktas. Mes skaičiuojam ne tik vietą, bet ir svorį. Jei tu sakei 300 kg, o išeina 800 – mes galim netilpti į leistiną bendrąją masę. Yra svėrimo punktai. Teisybė, retai kas stabdo per vidutinį furgoną, bet jei rimtas reidas... Buvo atvejis Vokietijoje – vairuotojas gavo baudą svorio perviršio. Mes paskui perskaičiavom, o klientas piktinosi, kad svarstyklės namie rodė kitaip. Vonios svarstyklės nepakeisčios profesionalių. Geriau prisipirk mažiau dėžių arba pasakyk "apdairiai", o ne "tiksliai". Mes visada turim rezervą, bet jei jis 200 proc. – jau keblu.

Kiek iš anksto verta rezervuoti vietą, jei noriu išvykti konkrečią dieną?

Du mėnesiai – idealu. Mėnuo – gerai. Dvi savaitės – dar įmanoma. Savaitė – rizikinga. Kelios dienos – loterija. Krovinių pervežimas į Angliją paslaugos kasdien ir savaitgaliais populiarėja, ypač vasarą ir prieš rugsėjo pirmąją. Tada visi nori vienu metu. Žiemą laisvės daugiau. Bet jei tau reikia tikslios datos, aš sakyčiau – bent trys keturioms savaitėms. Tada mes spėjam suplanuoti, galbūt sujungti su kitu kroviniu, ir tu gauni normalią kainą. Paskutinę minutę visada permokama. Ne pas mus – tiesiog rinka tokia.

O jei noriu, kad daiktai atvažiuotų tik šeštadienio rytą, nes kitu metu dirbu?

Gali. Bet brangiai. Nes tai vadinama tiksliu laiko langų pristatymu. Mūsų furgonas turi sustoti būtent tą valandą. Jei prieš tai yra kamštis M1 greitkelyje arba vairuotojas turi pristatyti tris krovinius prieš tave – skaičiuokim laiką nuo ankstaus ryto. Krovinių pervežimas į Angliją savaitgaliais su konkrečiomis valandomis – prabanga, o ne standartas. Aš dažnai patariu: jei gali, paprašyk kaimyno paimti. Arba dalinai prekių sandėlio paslaugos. Arba sutark sekmadienį vakare. Bet jei tikrai tik šeštadienis 9:00-11:00 – imk giliau į kišenę. Toks gyvenimas. Visi nori tiksliai tada, kai patogu.

Ar per Kalėdas ir Naujuosius irgi vyksta krovinių pervežimas į Angliją?

Pirmąją Kalėdų dieną? Ne. Naujųjų naktį? Tikrai ne. Bet tarp švenčių – taip, dalis dirba. Kaina kosminė. Ne tik dėl švenčių, bet ir dėl uosto eilių, keltų retumo. Aš patarčiau nepiktnaudžiauti. Jei gali išvykti gruodžio 15-ąją arba sausio 5-ąją – taupyk nervus. Buvo metai, kai vairuotojas praleido vakarienę kamštyje prie Folkestone. Suvalgė kotletą kabinoj. Nepūsk valstybinių švenčių į grafiką, jei nesi pasiruošęs mokėti.

Tai va. Krovinių pervežimo į Angliją paslaugos kasdien ir savaitgaliais – ne mitas, bet ir ne stebuklas. Viskas priklauso nuo to, kiek anksti planuoji, ar pasiruošęs realiai kalbėtis, ir ar supranti, kad už kiekvieną penktadienio vakarą kažkas turi sumokėti daugiau. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink. Aš čia, kol renkame eilinius reisus. Pasistenk nepalikti dokumentų dėžėse ir geriau rinkis antradienį negu sekmadienį, jei nori sutaupyti. Sėkmės pakuojant.