Krovinių pervežimas nuo durų iki durų UK: ką reikia žinoti prieš užsakant

Dvidesmit dveji metai tarptautiniuose pervežimuose – ir vis dar kasdien gaunu klausimų apie durų iki durų paslaugą į Jungtinę Karalystę. Klientai galvoja: užsakiau, atvažiavo, išsivežė, atvežė. Realybė? Truputį kitokia. Ypač po Brexit. Aš paprastai pasakau – jei viskas gerai, jūs net nepajusit, kiek ten užkulisiuose darbo. Bet jei kas nors nutinka... tada prasideda. Šiandien draugui prieš telefoną paaiškinčiau maždaug taip – nuo kainų ir pakavimo iki to, kodėl kartais geriau mokėti šiek tiek daugiau, nei tikėtis stebuklo už porą šimtų eurų. Nes per dvi dekadas esu matęs visko – ir idealių važiuoklių, ir tokių istorijų, kurių geriau nekartotumėte.

Pradžia – dažniausi klausimai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją nuo durų iki durų?

Na, žiūrint ką vežat. Jei ketvirtis furgono iš Vilniaus į Londoną – dabar maždaug nuo 400 iki 700 eurų. Pilnas furgonas – gali būti ir 1200, ir 1800. Tas diapazonas didelis, nes... (o, dabar pagalvojau – seniau būdavo pigiau, bet tai jau ne dabar) ...priklauso nuo mėnesio. Rugsėjo pradžioje visi važiuoja, kainos karščiausios. Sausį, kai tuščia, galima pigiau. Būna klientas sako, kad kitur už 250 žada. Aš galvą purtau – arba nesuprato, arba bus siurprizas. Būna tokių apgavysčių.

Ar tikrai man nereikės niekur važiuoti jei pasirenku durų iki durų paslaugą?

Idealiu atveju – taip. Bet jei centro gatvėje furgonas nepasisuka, gali tekti sutikt netoliese. Londone tai ypač aktualu. Vairuotojas paskambina – iki tavęs du šimtai metrų, ar galiu privažiuoti? Kartais reikia leidimo, kartais fizikos dėsniai neleidžia. Durų iki durų – taip, bet su sveiko proto išlyga. Neverta stresuoti, bet vertinga žinoti iš anksto. Ypač jei didelė sofa ir liftas tik pro langą.

Koks skirtumas tarp durų iki durų ir terminalo iki terminalo ir kodėl tas skirtumas toks didelis kainos prasme?

Terminalas – jūs atvežat, jie pasiima, toliau jų reikalas. Durų iki durų – važiuoja pas jus, laukia, krauna, važiuoja iki kito galo, vėl iškrauna. Tai laikas. Laikas yra pinigai. Aš terminalui nelabai linkęs, nes mačiau, kaip ten daiktai kelis kartus perkraunami. O perkrovimas – rizika. Daug saugiau kai furgone daiktai stovi du kartus: įlipo, išlipo. Tiesa, terminalas pigiau, bet paskui kreipiasi dėl daužytų dėžių. Nelabai žinočiau ką patart – rinkitės pagal piniginę ir skubumą.

Techniniai dalykai – kaip tai atrodo gyvai

Kada tiksliai vairuotojas atvažiuoja paimti daiktų iš Kauno ir ar gali vėluoti?

Sutariam intervalu, pvz., tarp dešimt ryto ir dviejų. Taip dirbam seniai, nes tikslus laikas būtų melas – kelyje gali nutikt visko. Vieną kartą kolega strigo Pasvalyje dėl avarijos, pavėlavo septynias valandas. Supratingi buvo klientai, bet vis tiek nemalonu. Jei kardinaliai svarbu dešimta valanda – planuokit iš vakaro. Šiaip dažniausiai paskambinam valandą prieš. Kartais pusdieniu anksčiau, jei ankstesnis reisas pasisekė.

Ar man reikia padėti pakrauti ar galėsiu tiesiog stebėti su kava?

Nesu tikras dėl tų sveikatos ir saugos taisyklių, bet praktiškai – vienas vairuotojas furgono nepakraus, jei ten spinta, sofa ir dvidešimt dėžių. Yra buvę, kad klientas sako – aš nesikšiu, samdykit pagalbą. Tada samdom, kaina auga. Dauguma žmonių tiesiog padeda – kartais kaimynas prisijungia. Tik su kava atsargiai, nes per aukštai laiko taurę ir aplaisto furgoną... matęs tokį. Nepatartina. Būkit šalia, bet ne trukdžiu.

Kaip supakuoti baldus kad jie nenukentėtų važiuojant iki Bristolio nes aš labai jaudinuosi?

Deklas. Deklas yra viskas. Jei stiklinis staliukas – kampas, kampas, kampas. Įsivaizduokit, kad furgonas važiuoja per duobę (o jos pasitaiko, nors vairuotojai stengiasi išvengt) – ar daiktas atlaikytų nukristi nuo penkių centimetrų? Jei ne, blogai supakuota. Būna sako – o kam man mokėt už pakavimą, aš pats su laikraščiu. Tada Doverio aplinkklėje atidarom ir ten... ach... laimingi nebūna. Kam taupyt ant to? Geriau deklas ir kampai.

Kiek dienų daiktai važiuoja iš Vilniaus pvz. iki Mančesterio ir ar galima tiksliau pasakyti nei 7-14 dienų?

7-14 dienų – saugus vidurkis. Vieną kartą važiavom, keltas vėlavo, eilė Doveryje – šešios dienos. Kitą kartą – dvi savaitės, nes furgonas pilnas ir reikėjo po kelis adresus Europoj aplankyti. Matuojat ne atstumą, o logistiką. Tiesioginis reisas techniškai galima per tris dienas. Bet taip retai būna. Planuokitės į ilgąją pusę, tada maloniai nustebins jei greičiau. Ir dar – savaitgaliai nesiskaito. Nes muitinė nedirba, vairuotojas irgi miega.

Ar reikia išardyti lovą prieš atvažiuojant vežėjams ar jie patys gali tai padaryti?

Jei mokat – išrinkit. Mes galim padėt, bet arbatpinigio forma. Logiškai, išrinkti lovą dvidešimt minučių. Bet jei IKEA 2018, kurio instrukcija pasimetusi... (aš pats tokių turiu namie dvi) ...tada valanda plius nervai. Vairuotojas neturi teisės verst kliūties. Geriau būt pasiruošus. Jei negalit – įspėkit iš anksto, tada planuojam ilgesnį langą. Paprasta taisyklė: kuo mažiau darbo vietoje, tuo mažiau kainuoja. Ir mažiau streso.

Dokumentai, muitinė ir Brexit – dalis kurią dauguma nori praleist

Ar reikia dabar kažkokių papildomų popierių dėl Brexit nes aš visiškai pasiklydau tienuose pasikeitimuose?

Taip. Reikia. CN22 arba CN23, priklauso nuo vertės. Ir inventoriaus sąrašas. Dabar jau keleri metai, bet vis dar yra žmonių, kur mano, kad UK – kaip prieš Brexit. Nebe. Muitinė tikrina kruopščiau. Buvęs klientas sakė – o aš gi ES pilietis. Ir ką? Taisyklės pasikeitusios. Reikia aprašyti kiekvieną dėžę, kokia vertė. Jei rašysit "asmeniniai daiktai – 1 euras" – muitininkas neskraidins. Sąžiningai, tiksliai. Dėl to durų iki durų UK paslauga dabar kartais vėluoja – ne vežėjo kaltė, o dokumentai pasienyje.

Ką rašyti į tą CN22 formą aš visiškai nesuprantu tų kodų ir prekių aprašymų?

Aš ir pats tų kodų ne visus mintinai moku, todėl patariu: "naudoti rūbus" – 5 poros batų, 2 striukės, 30 knygų. Jei senas šaldytuvas – "naudotas buitinis prietaisas". Nespausdinkit vien "dėžės". Kas viduje? Jei muitininkas atidarys ir ten keraminis vazonas, o deklaruota "drabužiai"? Problema. Kartais padedam pildyt, kartais atsiunčiam pavyzdį. O šiaip google'as padeda. Arba tiesiog paklauskit mūsų – parašysim beveik už jus. Pasirašyt teks patiems.

Ar gali muitinė sulaikyti mano asmeninius daiktus ir kiek tai gali užtrukti?

Gali. Ir yra sulaikiusių. Būna įtaria komercinį krovinį – pvz., dvidešimt vienodų telefonų dėžių. Arba radijo bangomis valdomos mašinėles... (ne, rimtai, buvo toks atvejis) ...tada atidarinėja, tikrina. Trunka nuo dienos iki kelių savaičių. Doveris, Felikstovas – ten eilės. Mes kaip vežėjai įtakos neturim. Turėkit popierius tvarkingai, tikimybė minimali. O jei vežat verslo daiktus kaip asmeninius – tada nepasakyčiau "niekada neatsitiks". Atsitiks ir dar kaip.

Ar asmeninius daiktus iš Lietuvos į UK dabar galima vežti be muito ar jau viskas apmokestinta?

Jei persikeliat gyventi – daug ką galima atsigabenti be muito pagal TOR procedūrą. Reikia įrodyti, kad ketinate gyventi UK, ir daiktai naudoti daugiau nei šešis mėnesius. Čia ne viską iš kailio lenda (ar kaip ten tas posakis... nenuluptai?), bet esmė – gyvenimo perkėlimas lengvatinis. Jei siunčiat dovana mamai – kitaip, limitai mažesni. Svarbu deklaruoti. Be jos – muitas gali kąsti. O už muito sumas atsakingas, hm, tikriausiai ne mes. Skaitytojui, matyt. Mes tik vežam.

Kas nutinka kai nutinka – realybė be filtro

Ar buvo taip kad daiktai atvyko sulaužyti ir ką tada reikia daryti?

Buvo. Štai – taškas. Nesu čia kad parduot pasaką. Pernai vežėm porcelianą, klientas pats supakavo į virtuvinius rankšluosčius – gražu, bet nepraktiška. Atvykus – trys lėkštės sudaužytos. Draudimas? Atsisakė, nes "per dvidešimt metų niekad nenutinka". Nutinka. Tada ginčai, nuotraukos, laiškai. Jei draudimas yra – paprasčiau. Jei nėra – bandom derėtis, bet nukenčiantysis dažnai lieka be skatikų. Apmaudu. Pakuotė – draudimo tęsinys. Nepakankama – rizika be apsaugos.

Kodėl vienos įmonės siūlo durų iki durų paslaugą į Londoną du kartus pigiau nei kitos – kame gudrybė?

Čia reikia būt atidiems. Yra rinkos kaina, yra žemiau jos. Jei žemiau – klausti kodėl. Gal paslėpti mokesčiai, gal perkraus tris kartus, arba... blogiausias variantas... pasiims avansą ir pradings. Buvęs atvejis Peterborough – firma be adreso, tik facebookas, paėmė depozitą iš dešimt žmonių ir dingo. Taip pasitaiko. Ne aš blogį primenu, bet jei kaina kvepia per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Patikrinkit registruotą adresą, atsiliepimus, sąskaitą prieš mokėdami. Bet ką aš jau galiu pasakyti – ziurėkit akimis ir smegenim.

Ar teko matyti kad vairuotojas paprasčiausiai neišvežė daiktų nes netilpo į furgoną nors sakė kad tilps?

Teko. Net prieš du metus Hull mieste. Klientas apibūdino "dvi spintos ir kelios dėžės", o atvažiavus – sandėlis. Furgonas pilnas, dalis liko kieme. Ką darom? Deramės dėl antro reiso (brangu), arba paliekam kitai datai. Klientas pyksta – o jūs neprofesionalai. Mes sakom – o jūs nesugebėjot pasakyt kiek turit. Durų iki durų paslauga neveikia be sąžiningumo iš abiejų pusių. Pamatuokit, nufotografuokit, atsiųskit. Tada nebus bereikalingų dramų. Nes jos niekam nereikalingos. Niekam.

Ką daryti jei aš negaliu būti vietoje kai vežikai atvažiuoja paimti arba pristatyti?

Būna. Darbuotės, sergate, vaikas susirgo – gyvenimas. Tada reikia įgalioto asmens. Rašykite laisvu formatu – "galiu atidaryti kaimynė Rasa" – pasirašo, priima. Atsakomybė lieka jūsų. Geriau jei kaimynas fiksuoja telefonu. Yra buvę, kad raktus siunčia per kurjerius, o ten – ne tas adresas. Baisu pagalvot. Jei paslauga reikalinga, o jūs kitame žemyne – organizuokit pasitikėjimo grandinę. Ne visada malonu, bet įmanoma. Svarbiausia – komunikacija. Pasakykit mums, mes perduosim vairuotojui.

Draudimas, mokėjimai ir taisyklės

Ar verta drausti krovinį ir kiek tai kainuoja papildomai?

Aš drąsiai sakau – verta. Ypač baldams ir elektronikai. Paprastai apie 1-2 proc. nuo vertės. Skamba kaip niekai, bet kai 2000 eurų vertės sofa sudaužyta – 20-40 eurų draudimas grąžina ramybę. Kita vertus, jei senos knygos ir drabužiai – gal nereikia. Jūsų rizikos valdymas. Primenu, kad furgonas važiuoja tūkstančius kilometrų, stabdo, perka posūkius. Inercija. Fizika. Kartais net geriausias vairuotojas nesutrukdys sunkiai dėžei pajudėti milimetro. Tada draudimas – vienintelė paguoda.

Kodėl negalima sumokėti grynaisiais kai jie atvažiuoja pas mane į namus o tik iš anksto arba pavedimu?

Atsakymas paprastas – buhalterija. Ir saugumas. Pinigai furgone, pasienyje, pakely tarp Klaipėdos ir Londono... rizika. Be to, UK mokesčių inspekcija nelabai mėgsta neapskaitytų srautų. Mes palaikom – pavedimas, sąskaita, viskas skaidru. Būna pyksta – o aš neturiu sąskaitos. Tuomet padedam per tarpininkus. Grynaisiais galima tik arbatpinigiai vairuotojui. O šiaip – elektronika. XXI amžius. Na, beveik. Dvidešimt pirmas. Suprantat.

Ar visada gaunu kokią nors sąskaitą faktūrą jei perku durų iki durų paslaugą ar gali būti kad ne?

Jeigu negaunat – klauskite. Jei įmonė neduoda – raudona vėliava. Sąskaita faktūra – jūsų garantija. Nežinau kaip ten su tais kur pigiau, bet mes visada išrašom. Net jei klientas pamiršta rekvizitus, paskui teisinames. Po avanso siunčiam išankstinę, po apmokėjimo – galutinę. Tai standartas. Jei siūlo "tarp mūsų, be popierių" – galvojat sutaupysit, bet praradimas didesnis. Ypač jei kils ginčas. Popierius turi eiti šalia krovinio visą kelią. Būtinai.

Specifiniai ir keistoki klausimai – tokių irgi pasitaiko

Ar galima vežti automatinę vejapjovę ar tai jau priskiriama prie pavojingų krovinių nes ten yra benzinų likučių?

Gera mintis. Jei benzinas – NE. Tuščias bakas, atjungta baterija, dyzelis? Hmm... čia aš ne šimtu procentų tikras, reikia tikrinti ADR. Kitaip tariant – skystu kuru kvepiantys dalykai keliauja kitaip. Iš patirties vežėm vejapjoves, bet tik kai savininkas pavarasdavo sausai. Geriau nepradėkit su pilnu. Be to, muitininkai gali prašyti įrodyti, kad tai namų ūkio daiktas, o ne komercinis. Nuotrauka prieš supakuojant – paguoda. O jei neaišku, geriau paklauskit nei rizikuokit.

Ką daryti jei mano namai Londone yra penktame aukšte be lifto – ar jie užneš?

Tai vėl: laikas = pinigai. Vairuotojai nebūna Samsonai (nors kai kurie stiprūs, neturiu meluot). Penktas aukštas be lifto su šaldytuvu – nebe standartinė durų iki durų prasmė. Kreiptis reikia iš anksto. Kartais pasiimam vietinį pagalbininką Londone, bet mokėsite papildomai. Arba klientas susiorganizuoja. Buvęs atsitikimas Islington – vyras spėjo, kad "užnešit, jūs juk vežikai". Užnešėme, bet tada jis norėjo ir pianiną. Nebe juokai. Sakyčiau – ant laiptų riba trys aukštai. Toliau – derėkimės.

Ar galima į tą patį furgoną sudėti ir baldus ir dviratį ir stiklinį šviestuvą ar geriau atskirai?

Galima, bet reikia mastelio. Furgone viskas turi būti sutvirtinta, kad neslidinėtų. Šviestuvas – į centrą, apklotas minkštais daiktais. Dviratis – prie sienos, apkabintas. Baldai – aplink. Esu matęs, kaip prašė įvežti ir akvariumą su žuvim. Rimtai. Sako – viskas bus gerai. Mes atsakėm – žuvys ne. Vanduo išsilieja, elektronika trumpa, stiklas. Durų iki durų paslauga apima transportą, bet ne stebuklus. Jei deklaruojate trapius – žinome, kad negalima kišti po spinta. Common sense. Jeigu jūsų daiktai deklaruojami kaip "įvairūs metmenys" – pats žmogus nebežinau ką jus vežat.

Koks yra pats didžiausias daiktas kurį jūs esat vežę į UK durų iki durų principu?

Pirtis. Na, ne ta visiška, bet pirties krosnis su akmenimis – svoris koks šimtas dvidešimt kilų. Vienasėdė, krosnelė, kiaurai. Klientas Skotijoje statėsi lietuvišką pirtelę kieme. Tilpo į furgoną, bet priekaboje apie kurią visi pamiršo. Teko kelgti trijų žmonių pagalba. Durų iki durų paslauga turi ribas – furgono dydį. Jei netilps, reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos. Bet toji pirtis – istorija kurią prisimenu, nes klientas vėliau atsiuntė alaus nuotrauką. Štai kas malonu.

Ar galima vežti maisto produktus pavyzdžiui sūrį ar dešras jei važiuoju gyventi į UK?

Čia muitinės tema. Šviežių – tikrai ne. Konservai, džiovinti... galbūt, bet kiekiai riboti. Aš paprastai patariu – ne. Nes jei pasienyje randa šviežio maisto, ne tik konfiskuoja, bet baudžia. Buvo atvejis su šakočiu – techniškai keptas, sausas, bet muitininkas nusprendė paanalizuoti. Laimei, praleido. Bet ar verta rizikuot – nežinau. Gyveni UK, nusipirksi ten sūrio. Jei labai nostalgija – atsiųskit mažą siuntą paštu, ten kitos taisyklės. Krovinių pervežime geriau laikytis saugios zonos. Ką jau kalbėt apie šaldytus kibinus...

Pabaiga ir atvykimas – paskutiniai kadrai

Ar prieš pristatymą į UK man reikia ten būti privalomai kai jie atvažiuoja ar tiesiog jie užsidega kieme?

Paprastai skambina iš vakaro arba ryte. Durų iki durų paslauga reiškia, kad mes žinom kur stoti. Bet kiemas – ne visada. Londone gali prireikti leidimo, apmokestinimo. Aš nesu iš tų, kas mėgsta staigmenas. Vairuotojas turės jūsų telefoną, paskambins prieš pusvalandį. Jei neiškeliat – rašo SMS. Jei ir tada nieko – vėl grįžta į terminalą (brangu) arba palieka sandėlyje (irgi brangu). Todėl telefono baterija įkrauta. Skamba kaip akivaizdumas, bet būna klientų, kurie "paliko telefoną indų skyriuje". Neaišku kodėl. Bet faktas.

Ar man reikia privalomai būti namie kai jie pristato ar jie gali palikt kieman ir išvažiuot?

Reikia. Arba įgaliotas asmuo. Kitaip negavus niekas nepristatys. Sutartis pasirašoma tarp žmonių, o ne tarp furgono ir kiemo. Būna palieka sandėlyje, nes niekas neatidarė. Klientas po trijų dienų skambina – kur mano daiktai. Tai kaip kur? Londone, mokėjote už durų iki durų, bet durų niekas neatidarė. Jei negalėsite būti – sutartį reikia keisti. Galim palikt saugioje vietoje, jei raštu prisiimate riziką. Bet tai jau ne pilnavertė paslauga. Suprantat apie ką aš? Tikiuosi kad taip.

Išvada

Krovinių pervežimas nuo durų iki durų UK nėra raketų mokslas, bet reikalauja dviejų dalykų – sąžiningumo ir komunikacijos. Dvidešimt dveji metai manęs neišmokė tobulumo, bet išmokė, kad klientai, kurie viską pasako iš anksto, visada gauna geresnę patirtį nei tie, kurie slepia informaciją bandydami sutaupyti. Patarimas? Pakuokit tvirtai, deklaruokit tiksliai, klauskite jei neaišku, ir nepamirškite, kad furgone be jūsų daiktai dar važiuoja šimtus kilometrų per Europą. Pasiruoškit tam ir viskas bus gerai. Na, beveik visada. Kartais pasitaiko lietus. Bet tai jau ne mūsų rankose.