Krovinių pervežimas mikroautobusais Anglijai: ką svarbu žinoti prieš renkantis servisą?

Daugiau nei dvidešimt metų lekiu tomis pačiomis trasomis – Lietuva, Anglija, atgal. Daug kas pasikeitė, ypač po Brexit, bet viena išlieka: žmonės nuolat kraustosi, siunčia dėžes, baldus, techniką. Kalbu apie krovinių pervežimą mikroautobusais Anglijai, nes tai ne tas pats, kas fūra. Čia kitos procedūros, kitos kainos, kitas lankstumas. Žmonės dažnai nežino, nuo ko pradėti, ir aš juos suprantu. Internete pilna gražių svetainių, bet ne visada aišku, kas stovi už to. Štai kodėl surašiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvieną savaitę – paprastai, be filtrų.

Ar mikroautobusas tikrai tam tinka?

Ar mikroautobusu tikrai galiu nusiųsti baldus iš Lietuvos į Angliją?

Taip, be jokių problemų, jei tai ne dviejų aukštų spinta. Mes vežame dažniausiai dalinius krovinius – kelios dėžės, virtuvės kampas, dviračiai, lagaminai. Mikroautobusas čia pranašesnis už didelę mašiną, nes nereikia mokėti už tuščią vietą. Kartais klientas paskambina ir klausia: „o jeigu mano sofa truputį didelė?“ – na, tada jau žiūrime, ar telpa į galines duris. Esu matęs, kaip žmonės bando sutalpinti viską, kas buvo bute, į vieną Opel Vivaro. Neviskas išeina, bet dažniausiai tilpsta tai, ko reikia.

Kada geriau fūra, o kada mikroautobusas?

Fūra reikalinga, jei veži viso buto ar namo turinį – tai logiška. Bet jei reikia siųsti penkiasdešimt dėžių ar standią įrangą, mikroautobusas greitesnis ir pigesnis. Fūros važiuoja pagal grafiką, laukia kitų krovinių, o mes dažnai išvažiuojame tą pačią savaitę. Žinoma, jei siuntas iš Londono į Vilnių, fūros modulis gali kainuoti pigiau, bet lauksi ilgiau. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą, kai reikia operatyvumo ir kai klientas nenori, kad daiktai važiuotų tris savaites aplink Europą.

Kiek maždaug vietos būna tokiose mašinose?

Priklauso nuo modelio. Mes dažnai naudojame pailgintus VW Transporter arba Mercedes Sprinter. Ten tilpsta apie 8–10 EUR padėklų arba kelios didelės dėžės su maišais. Bet svarbiausia – ne tik kubatūra, bet ir svoris. Kartais daiktai lengvi, bet užima daug vietos, kartais – sunkūs kompresoriai. Turime svarstykles. Prisimenu atvejį, kai klientas siuntė metalines grotas – svoris viršijo, teko imtis antros mašinos. Taip nutinka retai, bet nutinka.

Ar pervežate tik iš Lietuvos į Angliją, ar ir atgal?

Abiem kryptimis. Iš Anglijos į Lietuvą dažnai vežame ne tik asmeninius daiktus, bet ir prekes smulkiems verslams. Atgal krovinys būna įvairus – nuo dviračių iki statybinių medžiagų, kurių čia nėra. Žmonės stebisi, kad gabename ir iš Londono... oi, vežame (pataisau save – gabename krovinį, o vežame keleivius, bet gyvai maišome). Kaimus irgi pasiekiam, tik derinam – Anglijos keliai ne visur platūs.

Ar važinėjate nuolat, tik pagal užsakymus?

Mes turime reguliarius reisus, bet ne kasdien – dažniausiai du ar tris kartus per savaitę. Jei reikia skubiai, galime išvažiuoti ir specialiai, bet tada kaina kita. Yra tokių, kurie važiuoja tik užsipildę mašiną, ir tada klientas laukia po savaitės. Aš nesakau, kad taip blogai – tiesiog reikia žinoti, kokį servisą renkiesi. Jeigu tau sako, kad kasdien važiuoja iš Kauno į Londoną mikroautobusu – na, galimai meluoja, nes fiziškai nelabai įmanoma be didžiulių nuostolių.

Kainos ir kaip jos susidaro

Kiek kainuoja išsiųsti dėžę į Londoną mikroautobusu?

Sunku pasakyti vieną skaičių, bet realiai – nuo keliasdešimt iki šimto kelių eurų už standartinę dėžę. Jei siunti penkias dėžes, gaunasi tam tikra suma, bet ne tragiška. Kainą lemia atstumas, svoris, ar reikia pagalbinių paslaugų, ir ar pats neši į mašiną. Kai kurie nori, kad viską supakuotume, užkrautume, iškrautume – tada brangiau. Jei nori sutaupyti, padėk dėžes prie durų ir atvykęs vairuotojas tik sukraus. Tokia jau rinkos logika.

Ar kaina priklauso nuo svorio ar nuo vietos?

Dažniausiai nuo abiejų dalykų. Yra toks dalykas kaip „kubatūra ir svoris“. Jei siunti plunksnines pagalves – vietos reikia daug, svorio mažai, bet vis tiek užima vietą mašinoje. O jei siunti metalines detales – sveria daug, vietos mažai. Mes žiūrime, kas dominuoja. Kartais klientas pyksta, kodėl jo oro kompresorius kainuoja tiek pat, kiek didelis lagaminas. Aš tada aiškinu – ne dėl svorio, o dėl to, kad jis netelpa tarp kitų daiktų. Tai tokia logistikos realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Kodėl vieniems tai kainuoja pigiau, kitiems brangiau?

Yra įmonių, kurios meta žemas kainas tik tam, kad pritrauktų, o paskui prideda mokestį už kelialapį, kuro priemoką ar dar ką nors. Aš tai vadinu paslėptomis kainomis. Taip pat skiriasi draudimas – jei kaina žemiau rinkos, tikėtina, kad krovinys visai nėra apdraustas. Dirbau su kolegomis, kurie vežiojo be licencijų ir be draudimo. Jie galėjo pasiūlyti dvigubai pigiau. Bet jei įvyksta avarija – krovinys dingo, atsiskaityk pats. Čia tas nepatogus faktas, kurio niekas nenori girdėti, bet aš tylėti negaliu.

Ar reikia mokėti prieš tai, ar galima gavus prekes?

Standartiškai imame avansą – maždaug trečdalį arba pusę, o paskui skaičiuojam pristatymo metu. Yra buvę, kad klientai prašo mokėti tik gavę. Aš suprantu baimę – juk nepažįsti žmogaus. Bet mes irgi rizikuojame, kad atvežę niekas neatidarys durų. Būna įvairiai. Kartais sutinkame, ypač jei pažįstamas atvedė, bet dažniausiai – avansas. Jei kas nors siūlo viską daryti tik už grynus ranka be jokių sąskaitų – aš tokio vengčiau. Ne todėl, kad negali pasitikėti, o todėl, kad tai signalas apie šešėlinę veiklą.

Kaip greitai daiktai pasiekia Angliją?

Paprastai per 3–5 dienas, jei važiuojame tiesiai ir neturime sustojimų Europoje per daug. Kartais per dvi, jei išvažiuojame sekmadienį vakare ir kelyje viskas sklandu. Bet aš nežadu pažadėti dviejų dienų kiekvienam, nes pasienyje gali nutikti bet kas. Yra buvę, kad Doverio uoste kelto laukėm penkias valandas ilgiau. O kartais Calais stoja eilė ir stovi pusei paros. Tai ne mūsų kaltė, bet faktas. Jei tau reikia garantuotai antradienį – skrisk oru. Mikroautobusas greitas, bet ne lėktuvas.

Dokumentai, pasienis ir keisčiausi dalykai

Ar reikia kokios nors muitinės deklaracijos siunčiant daiktus?

Taip, reikia. Nuo 2021 metų, kai įsigalėjo nauja tvarka po Brexit, siunčiant krovinius į Angliją reikia prekių sąrašo. Kartais pakanka CN22, kartais reikia pilnos CMR su aprašymais. Mes padedame sutvarkyti, bet klientas turi pasakyti, kas viduje. Ne „dovanos“, o tiksliai – drabužiai, knygos, indaplovė. Muitiniai tikrina, ypač jei kvepia maistu ar skysčiais. Meluoti nėra prasmės – baudžia siuntėją, ne mane, bet vistiek nemalonu kai sustoja.

Ar galima vežti maistą, pavyzdžiui, sūrį ar dešreles?

Čia aš turiu pasakyti, kad ne viską žinau šimtu procentų. Man atrodo, kad produktai iš ES į JK jau turi griežtus apribojimus, bet jei tai asmeniniam vartojimui ir nedidelis kiekis... realiai pasieniečiai kartais praleidžia, o kartais meta į šiukšles. Buvo atvejis, kai mama siuntė sūnui į Liverpulį naminę mėsą. Aš atkalbėjau, bet ji vis tiek įkišo į dėžę po vakuumu. Doverio muitinėje išėmė ir sunaikino. Taigi aš rekomenduočiau – maistą siųsk per specialias parduotuves, ne per mūsų mikroautobusą. Atsiprašau, jei nuvyliau.

Kas būna, jei muitinėje sustabdo ir nutraukia pervežimą?

Nutraukti nepanaikinti, bet gali atidėti. Jei dokumentai tvarkingi, paprastai tikrinama ir paleidžiama per kelias valandas. Jei randą draudžiamų daiktų – paima. Kartais sustabdo dėl dokumentų netikslumo – pavyzdžiui, parašei „naudoti daiktai“, o viduje naujas televizorius. Muitinė tuomet įtaria komercinį pardavimą, o ne asmeninį persikraustymą. Tada gali tekti mokėti muitą. Mes stengiamės to išvengti, patikrindami sąrašus dar Klaipėdoje arba Kaune. Bet jei klientas ko nepasakė – bėdos.

Ar per Brexit ką nors pasikeitė, ar viskas kaip anksčiau?

Pasikeitė, ir labai. Anksčiau važiuodavome beveik kaip į gatvę. Dabar reikia eksporto deklaracijų, importo patvirtinimų, kartais muitinės tarpininkų. Fotografuoju tuos popierius telefonu, nes nešioju sulamdytus – žmona sako, kad kaip senelis. Bet jie reikalingi. Taigi Brexit padarė pervežimą į Angliją biurokratiškesnį, bet įmanomu, jei neskubini. Būna ir blogų dienų, bet jos praeina.

Ar reikia draudimo siuntiniams?

Labai rekomenduoju. Mūsų bendrovė turi CMR draudimą, bet jis ne visada padengia visą vertę, ypač jei krovinys brangus. Jei siunti antikvarinę komodą vertą tūkstantį eurų – reikia tikrinti, ar mūsų polisas to padengs. Kartais patariame klientui apdrausti atskirai. Girdėjau istorijų, kai pervežėjas neturėjo jokio draudimo, avarija nutiko Liuksemburge, ir klientas gavo nulį. Draudimas kainuoja papildomai, bet miegi ramiau. Rimtas servisas visada pasakys apie tai atvirai, be užuolankų.

Kur buvę, kur nenori grižti – realūs atvejai

Ar daiktai važiuojant nesubyra, jei mašina maža?

Pririšame diržais, dedame antklodių tarp dėžių. Bet ne, nėra 100% garantijos, kad per kelias dienas niekas nepavažiuos. Kartais būna duobių, vairuotojas pristabdyti negali, ir dėžė nuslysta. Turime specialias sijas ir fiksatorius, bet jei daiktai blogai supakuoti (kartonas šlapias, lipni juosta atšoka) – gali atsirasti įbrėžimų. Realybė tokia, kad mikroautobusas kratosi mažiau nei fūra, bet vis tiek kratosi. Siūlome pagalvoti apie medinius rėmus brangiems daiktams. Geriau saugu nesigailėti.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja dvi dienas?

Skambinti ir klausti. Būna, kad mašina sugesta (prisimenu, kai variklis perfiksavo Belgijoje), būna avarijos ar muitinė laiko. Duodeną... na, parą ar dvi (pataisau save – žodžio „duodena“ čia nereikia). Rimtas servisas paskambins pats ir paaiškins. Jei niekas nekelia ragelio dvi dienas – blogas ženklas. Aš rašau žinutes net su blogomis naujienomis. Tylėjimas – blogiausias dalykas šitame versle. Taip jau yra.

Ar tikrai visos įmonės turi licencijas, ar kartais vyksta nelegaliai?

Deja, ne visos. Yra žmonių, kurie perka seną mikroautobusą, pasikabina skelbimą internete ir važiuoja be tarptautinės licencijos, be kabotažo leidimų. Jie gali siūlyti kainą 30% mažesnę. Bet jei juos sustabdo policija pasienyje – tavo daiktai lieka stovėti. Aš žinau keletą tokių „vairuotolių“, kurie po to prašo dar papildomai sumokėti išsipirkimui. Taip negaudžius, bet taip nutinka. Rimtas servisas turi parodyti licenciją, jei prašai. Ne tik gražią svetainę. Atmink tai.

Kodėl kai kurie siūlo tokią žemą kainą, kad net nepatikima?

Kad gautų užsakymą, o paskui sustabdys daiktus sandėlyje ir sakys: arba mokėk daugiau, arba negausi. Arba krovinys važiuos tris savaites, nes jie laukia, kol prisirinks. Aš tai vadinu žemų lubų spąstais. Kartais ta maža kaina reali tik viena kryptimi, o turi plaukti atgal tuščias – tada ieško krovinio ant viršaus. Mūsų versle reikia dirbti, kad mašina neužstotų. Tada tenka priimti ir nuostolingus užsakymus. Bet jei matai pasiūlymą du kartus pigiau nei visi kiti – klausk, kodėl. Rimtai. Aš nejuokauju.

Ar buvę atvejų, kai krovinys tiesiog dingsta?

Taip, esu girdėjęs apie kelis tokius atvejus, kai dirbau su partneriais. Ne mūsų mašinose, bet rinkoje. Vienas vairuotojas paprasčiausiai pradingo su buitine technika – išjungė telefoną, pakeitė numerį. Klientas kreipėsi į mus paskui, kai viskas jau buvo praėjęs. Policija kažkada surado daiktus garaže netoli Mančesterio, bet tai truko mėnesius. Tokie dalykai galimi, kai nėra sutarties, nėra sąskaitos, nėra nieko. Ant popieriaus parašytas žodis ir parašas kartais išgelbsti daugiau nei gražus balsas telefonu.

Praktiniai dalykai prieš siunčiant

Kaip geriau supakuoti daiktus, jei važiuoja mikroautobusu?

Storos dėžės, lipni juosta – ir daug jos. Ne taupyti ant pakuočių. Kartonas turi būti dvigubas. Jei krauni indus, kiekvieną suvyniok į burbulinę plėvelę. Aš visada kartoju: burbuliukai yra tavo draugai. Nemanyk, kad užteks laikraščio – jie sušlampa ir dažosi. Ir svarbiausia – numeruok dėžes. Rašyk iš kurio kambario, kas viduje. Atvykus į Angliją ryti pavargęs ir nenori spėlioti, kurioje dėžėje kavos aparatas. Buvę, kad žmonės rašo tik „stambūs daiktai“ – na, visai nepadeda vėliau.

Ar galiu pasiųsti šaldytuvą ir ar jį reikia kaip nors paruošti?

Taip, galima. Bet turi būti sausas, be vandens žarnų. Jei paliksi ledą šaldiklyje – važiuojant jis atitirps ir visa mašina bus baloje. Mes patikriname, bet kartais klientas pats nežino, kad šaldytuvas turi išbėgti. Priimame tik be freono problemų – jei labai senas, reikia pasitikrinti. Aš čia pats ne visada žinau tikslius metus, bet svarbu sausas. Atjunk žarnas, nuvalyk, duris užtvirtink lipnia juosta iš išorės ir atsuk viduje, kad neužsidarytų hermetiškai.

Ar galima kartu važiuoti su kroviniu?

Kartais taip, bet ne visada. Jei mikroautobusas skirtas tik kroviniams, keleiviai netelpa dėl draudimo ir licencijų. Bet jei tai perkraustymas ir yra sėdynės – galima. Kelionė trunka ilgai, kartu bristi per keltą. Aš prisimenu, kai vežiau jauną šeimą su katinu. Narvas buvo ant krovinių – visiems buvo smagu, tik vairuotojui trukdė matyti pro galinį. Neskųsdavosi, bet žinojau, kad yra nepatogu.

Kokius daiktus geriau išvis nebandyti siųsti mikroautobusu?

Sprogmenys, ginklai, aišku. Bet iš praktikos – didelius akvariumus stiklo. Nes net ir gerai supakuotus, svyravimai jungia siūles. Ir labai brangius meno kūrinius be specialaus rėmo. Kartais žmonės veža augalus – žiemą jie užšąla, vasarą – nuvysta. Ir benziną kanistruose. Aš žinau, kad kai kurie slepia, bet tai ne tik draudžiama, tai pavojinga. Kartą radau pas klientų paslėptą kanistrą po sofos pagalve – grąžinau atgal, nes nevešiu. Nepykau, bet atsisakiau kategoriškai.

Ką reiškia „kombinuotas pervežimas“ ir ar tai tinka man?

Tai kai tavo daiktai važiuoja mikroautobusu iki tam tikros stoties, o paskui persėda į fūrą arba kitą mašiną. Tinka, jei tai nekraustymas kasdieniškas, o retas didelis siuntimas. Bet aš asmeniškai nesiūlau to klientams, kurie nori žinoti tikslią datą, nes persėdimai kelia riziką – pametamos dėžės, pasimaišo etiketės. Jei tau reikia tiesiog kelių dėžių į Angliją – geriau tiesiai mikroautobusu per Prancūziją. Kombinuotas siuntimas į Londoną pigesnis, bet turi daugiau paslapčių, nei norėtum žinoti.

Kaip atpažinti, kad servisas tikras

Kaip žinoti, kad servisas tikrai pristatys į Angliją, o ne paliks sandėlyje?

Pirmiausia, pažiūrėk, ar turi fizinį adresą. Ar atsakinėja į telefonus ne tik tada, kai skini užsakymą. Prašyk sąskaitos-faktūros išrašo prieš apmokėjimą. Rimtas pervežėjas į Angliją duos sutartį arba užsakymo lapą su savo parašu. Aš taip darau nuo 2003 metų ir kartais net pats stebiuosi, kad tiek metų praėjo. Nugara dar laiko, rankos irgi. Paprašyk nuotraukos iš mašinos, numerio. Jei žmogus užsiima rimtai – nesipyksta dėl tokių prašymų. Pavojaus signalai: nenori rašyti, skuba atnaujint. Pasitikėk savo nuojauta.

Krovinių pervežimas mikroautobusais Anglijai – tai ne raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas iki kaimyninio miesto. Reikia žinoti, ką siunti, kieno mašina važiuoja ir ką pasirašai ant popieriaus. Aš per tuos metus supratau, kad geriausia – atvirumas su klientu, net jei tai nepatogios naujienos. Jei ką nors primiršau – paskambinkite, paaiškinsiu gyvai. Nepasitikėkite skelbimu vien dėl kainos. Saugokite savo daiktus ir geros kloties jums.