Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių pervežimas į Angliją: ramybė su pilnu draudimu
Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt trejus metus. Mačiau visko – nuo tobulų iškraustymų Vilniuje iki chaoso Londone, kai klientas atidarė furgono duris ir rado sofą sulaužytą per pusę. Krovinių pervežimas į Angliją atrodo paprastas, bet tik iki tol, kol kažkas nepasidaro. O kad nepasidarytų, reikia vieno dalyko – gero pilno draudimo. Ne to aksominio, ne CMR popierėlio. O tikro, kuris leidžia naktį miegoti. Nes kai tavo gyvenimas supakuotas į kartonines dėžes ir važiuoja per Europą, ramybė – vienintelis dalykas, kurios reikia.
Apie tą draudimą – nuo ko prasideda problemos
Ar pilnas draudimas tikrai apima absoliučiai viską, kas gali nutikti kelyje?
Ne, absoliučiai visko neapima, ir jei kas nors sakė kitaip – melagis. Pilnas draudimas kroviniams į Angliją apima avarijas, gaisrus, vagystes, vandens žalą. Bet nebūtinai stichijas, pripažintas force majeure, arba pats neprofesionalus pakavimas. Turime atvejį iš praėjusių metų: klientė supakavo krištolo vazas į senus dribsnių pakelius. Atsidarius Londone – diletantiška mozaika. Draudimas to nepadengė. Būna. Todėl geriau leisti profesionalams supakuoti, brangiau, bet ramiau. Ir drabužių maišas iš parduotuvės nėra lygus „profesionaliam pakavimui“.
Kas yra CMR ir kodėl juo netikiu jau dvidešimt metų?
CMR – minimumas, kurį privalo turėti vežėjas į Didžiąją Britaniją. Bet jis dengia pagal svorį. Sofa kainavo keturis tūkstančius eurų, o sveria šešiasdešimt kilo – gausite kelis šimtus eurų. Absurdas. Aš vadinu tai „popieriniu ramybės jausmu“. Pilnas draudimas kitoks – deklaruojama tikroji vertė. Sugadino sofą – gauni už sofą. Deja, daugelis parduoda pervežimą į Angliją pigiai, o apie draudimą tyli arba kiša CMR kaip stebuklą. Klientas sužino tiesą, kai per vėlu.
O ką vežėjas daro, jei krovinys įbrėžtas, bet jis sako „jie tokie buvo"?
Būna. Tada vyksta senas šokis. Jūs rodote nuotraukas, jis sako, kad vaizdo kokybė prasta. Jūs piktinatės, jis išjungia telefoną. Pilnas draudimas gelbėja, nes įeina ekspertizė. Atsisiunčia nepriklausomas vertintojas, lygina. Kartais paaiškėja, kad vežėjas teisus. O kartais – kitas krovinys prispaudė dėl prastos tvirtinimo. Be draudimo, liekat akis į akį. O su pilnu draudimu turite brokerį, kuris pakyla į kovą. Tiesiog reikia turėti nuotraukas prieš. Darykit. Visada.
Ar mano krovinys apdraustas, jei aš pats supakavau visus daiktus?
Klasikė. Packed by owner – PBO – draudikai nelabai mėgsta. Jie sako: pats pakavai, pats kaltas. Yra išimčių, bet jei vyniojate indus į marškinius – tikėkitės problemų. Turime klientą, kuris taip vežė porcelianą į Birmingemą. Rezultatas: trys lėkštės gyvos. Draudimas nieko neapmokėjo, nes PBO pirštu bakstelėjo į sutarties 7 punktą. Jei norite ramybės, leiskite supakuoti mums. Brangiau, bet kai atidarote dėžes Mančesteryje, norisi šypsotis, o verkti – ne.
Kodėl kai kurios bendrovės žada pilną draudimą, o paskui paaiškėja, kad jo nėra?
„Dūmų uždanga“. Klientas susisiekia dėl krovinių pervežimo į Angliją, kaina žemiuke. Kodėl? Jie neįtraukia draudimo arba turi tik CMR. Paskum, kai furgonas Anglijoje, staiga „pasirodo“, kad draudimas kainuoja papildomai. O kartais ir visai nebūna. Teko matyti mažas įmones taip dirbančias. Klientas pasirašo popierėlį, galvoja apdraustas. Sugadinus – nieko. Todėl visada prašykite draudimo poliso kopijos. Ne pažado žodžiu. Realaus poliso. Jei neduoda – raudona vėliava.
Kas darosi kelyje – realybė, ne reklama
Kiek realiai trunka krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų?
Teoriškai – keturios penkios dienos. Praktiškai – viskas priklauso nuo daug ko. Kartais pasienyje streikai, kartais blogas oras. Mūsų vairuotojas buvo įstrigęs Olandijoje dėl lietaus. Prarado dvi dienas. Klientai skambina kas tris valandas. Suprantu nervus. Jie atvyks, bet fiksuoto laiko nėra. Geriau planuoti su penkių dienų buferiu. O jei reikia skubiai – kaina auga. Skubūs kroviniai į Angliją reikalauja tiesioginių reisų, o tai – benzinas, nakvynės, pašalinti vairuotojai.
Kas jei mano krovinys sugestų kelyje?
Pernai nutiko. Vilkikas su baldais pasiekė Metzą ir... starteris. Tokie gedimai būna. Svarbu: su patikimu vežėju yra antrinis kontaktas, perims ir perkraus per keliolika valandų. Bet jei samdėte pigiai be tinklo... krovinys stovi aikštelėje. Draudimas nelabai gelbėja nuo delsimo, bet jei per laukimą kas nutinka – padengia. Kai perkelia į kitą mašiną, logistikas turi stebėti. Stebėkit patys, skambinkite kas pusdienį. Nepasikliaukite tik geruoju žodžiu.
Ar gali nutikti taip, kad mano daiktai paprasčiausiai dingtų?
Ne, nedingsta į orą. Bet pasimesti rūsyje ar svetimame furgone – gali. Buvo: tarpininkas sukrovė tris krovinius, pametė popierius. Rado po savaitės. Daiktai Angliją pasiekė tik po dviejų savaičių. Pilnas draudimas, kai krovinys pavėluoja dėl dokumentų praradimo, gali kompensuoti laikino būsto išlaidas. Bet tai jau ekstremalu. Paprastai viskas sklandu. Venkite vežėjų, kurie pasakoja apie stebuklingus penkių valandų maršrutus. Anglijos kanalas per penkias valandas? Juokas.
Ar vairuotojas paskambins, kai važiuoja, ar aš turiu laukti kaip šuo prie durų?
Priklauso nuo vairuotojo. Daugelis paskambina prieš kelias valandas. Buvo atvejis – vairuotojas pamiršo įkrauti telefoną. Atvažiavo septintą ryto, klientas dar miegojo. Kentėjo abu. Mes stengiamės derinti per koordinatorių. Jūs gaunate žinutę, skambutį. O jei stringa – irgi pranešame. Bet maži pervežėjai į Angliją neturi koordinatorių. Tada jūs ir vairuotojas likę vieni. Sutarkite iš anksto: jei negalite būti, suraskite kaimyną. Raktą po kilimu – bloga idėja, ten niekas nebeieško.
Ar gali vežėjas atsisakyti vežti, kai jau atvažiavo ir pamatė mano dėžes?
Taip, jei dėžės byra, arba ten benzinio pjūklo kuras, arba fejerverkai. Teko matyti, kaip klientas pridėjo degtinės „draugams“. Vairuotojas atsisuko ir išvažiavo. Ne dėl piktdžiūros – draudimas tokio neveža. Jei blogai supakuota – turi teisę atsisakyti. Tuomet mokate už tuščią atvažiavimą. Atvirai pasakykite, kas per krovinys. Neslėpkite. Pilnas draudimas galioja tik teisėtiems daiktams. Alkoholis, ginklai – ne baldai. Dar chemikalai. Prisipažinkite kas viduje.
Popieriai, muitai ir Brexit – kur viskas painiau
Ar po Brexit dar galima lengvai vežti krovinius į Angliją?
Galima, bet lengvai nebe. Anksčiau kraustėtės laisvai kaip į kaimyninę gatvę. Dabar – EORI, muitinės dokumentai net asmeniniams daiktams. Nepamenu tiksliai ar dvylikos mėnesių naudojimo taisyklė, ar šešių... (pataisymas: reikia sakyti, kad daiktai turėjo priklausyti jums metus). Bet esmė – krovinių pervežimas į Angliją dabar reikalauja logistiko, kuris moka tuos popierius. Nebeužtenka sukrauti ir važiuoti. Taip, brangiau, bet alternatyva – dovana muitinei ir savaitėmis trūkstami daiktai.
Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia tikrinti mano dėžes?
Būna, jei viskas sąžiningai deklaruota. Bet jei „asmeniniai daiktai“ ir tiek – turi teisę atidaryti. Kartais dieną. Čia draudimas gali padengti vėlavimo išlaidas, jei dėl tikrinimo stringa. Jūsų sąžiningumas lemia greitį. Jei rašote „dešimt pakuočių drabužių, du televizoriai“ – aišku. O jei prisvėrėte keramikos kaip „trupiniai“ – sulauksite klausimų. Muitininkai žino darbą. Nepulkite pykti – jie dirba kaip ir aš. Tik jie turi valdžią stabdyti krovinį be jūsų sutikimo.
Ar galiu vežti augalus į Angliją savo krovinyje?
Geriau ne. Yra taisyklės dėl dirvožemio, ligų. Jūsų fikusas gali turėti kokią kempinę. (trumpas nukrypimas: aš pats ne itin myliu kambarinius augalus, nes nušenka, bet tai asmeninis reikalas). Oficialiai – reikia fitosanitarinių pažymėjimų. Privačiam asmeniui tai beveik neįmanoma. Klientas bandė vežti citrinmedį į Londoną. Muitininkai ties Miltuno Kyneso postu išėmė. Galiausiai medis liko pasienyje. Palikite augalus kaimynui, jis augins. O jūs nusipirksite naują IKEA. Paprasčiau ir pigiau.
Ar man tikrai reikia sąskaitų-faktūrų savo seniems daiktams?
Idealu – taip. Realybė – neturiu kasos aparato iš sovietinių laikų. Bet turėkite nuotraukas, sąskaitas už remontą ar kažką įrodančio. Jei muitininkas įtars, kad perkate prekes, o ne kraustotės, kils problemų. Aš čia jau nebe šimtu procentų tikras dėl 2024 taisyklių (čia ta vieta, kur suabejoju). Bet logistikos partneris pataria – turėkite sąrašą su apytiksle verte. Dažnai pilnas draudimas ir pervežimas į Angliją jau įtraukia muitinės brokerį. Tai sutaupo galvos skausmų ir laiko. Rimtai.
Ar maisto produktai galimi krovinyje?
Deja, ne. Ypač gyvuliniai, pieno produktai. Tai EK ir JK ginčo objektas, kurio ne nagrinėsiu. Mėsa, kiaušiniai, sūriai – tabu. Net jei tėčio rūkyta dešra. Teko matyti ašaras, kai muitinė areštavo dešrų dėžę. Galit su džemais, sausais produktais, bet ribotai. Geriausias patarimas – išvalgyti prieš kelionę. Nes pilnas draudimas nepadės, jei dėl nelegalių aliejinių tunų dėžių sulaikys visą krovinį. Deklaruokite viską. Arba palikite. Paprasta kaip blynas.
Kainos, sutartys ir kaip nepagauti kablyje
Kodėl vieni prašo 800, kiti 2400 eurų už tą patį krovinį?
Skirtumas milžiniškas. Du pasiūlymai iš Klaipėdos į Liverpulį. Pirmasis – portalas už 800. Antrasis – su draudimu, pakuote, muitais – 2000. Skirtumas? Pirmasis tik iki keltos, be draudimo, su prasčiu maršrutu. Krovinys per Paryžių važiavo. Pilnas draudimas ir brokeriai kainuoja. Profesionalus pakavimas kainuoja. Tai ne šantažas – kaina už ramybę. Pigiau – galima, bet rizikuojate tapti kito žmogaus istorija. Ir ne visada gražia.
Ar verta pasirašyti sutartį prieš krovinių pervežimą į Angliją?
Verta ir būtina. Ne todėl, kad notaras, bet be parašo – niekas neįpareigotas. Kartais klientai sako: vyriškas žodis. Sutinku, bet kai vairuotojui skauda nugarą, o jūs tikitės, kad jis neš pianiną – turi būti aišku kas ką daro. Pervežimas į Angliją su sutartimi turi draudimo punktus. Jei vengia raštu – sprukite. Aš duodu mobilų, bet siunčiu sutartį el. paštu. Taip saugiau abiem. Pasitikrinkite įmonę Registrų Centre – ten viskas vieša. Nemokamai.
Kas jei mašina atvažiuoja, o krovinys netelpa į ją?
Oi, klasika. Klientas pasakė: mažai daiktų, užteks mažo furgono. Atvažiavome – pilnas butas. Sofos neišardytos. Mašina per maža. Tada arba antra mašina, kurios nėra, arba spaudžiame kaip skardines. Pilnas draudimas nepadeda nuo blogo planavimo, bet stebi, jei dėl perspaudimo lūžta. Todėl siūlome apžiūrą. Jei nuotolinė – siųskite vaizdo įrašą. Nebūkite optimistai. Geriau didesnė mašina su laisva vieta, negu kilimas kyšantis iš borto.
Kada mokėti už paslaugą?
Mes imame dalį avanso pakrauti, dalį gavus. Standartas, ypač kai suma didesnė. Yra kompanijų, kurios ima viską iš anksto... ir nepasirodo. Buvo istorija: klientė sumokėjo septynis šimtus į priekį. Vyras išjungė telefoną. Policija – civilinis ginčas. Be šansų. Todėl pilnas draudimas ir pervežimas turi vykti su rimta įmone. Avansas – taip, normalu. Pilna suma prieš pakrovimą – signalas. Aš to nedaryčiau jūsų vietoje. Tikrai ne.
Ar galiu tikėtis, kad kaina nesikeis ir jokių paslėptų mokesčių nebus?
Jei raštu – taip. Jei telefonu – neikite ant to banko. Stengiamės fiksuoti viską: kuras, muitai, nakvynės. Pasitaiko, kad reikia papildomos aikštelės, arba keičiasi adresas Anglijoje. Tada korekcija logiška. O blogos įmonės prideda „krovėjo mokestį“, „popierių“ iš oro. Aš tai vadinu „pelno Prūsijoje paieška“. Skaitykite sutartį. Turi būti aišku: kas įskaičiuota, kas ne. Pilnas draudimas turi turėti savo eilutę. Jei jos nėra – draudimo nėra. Taškas.
Paskutiniai klausimai, kuriuos verta užduoti sau
Ar man reikia padėti krovėjams, ar jie patys pakels?
Priklauso nuo sutarties. Jei pilnas paketas – krovėjai. Jei tik pervežimas – tik pervežimas. Anglijoje durys siauros, koridoriai kaip laivuose. Kartais net profesionalui reikia pagalbos. Aš sakau: jei matote, kad vyrai klimpsta, padėkite. Ne dėl to, kad privalote – savo daiktas, savo stresas. Tik atsargiai – jei pats neštumete ir susižeistumėte, draudimas traumos nepadengs. O kava krovėjams visada praverčia. Net ir košerinė. Tai maždaug viskas apie tai.
Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga, kai kalbame apie Angliją?
Teoriškai – paimame Vilniuje, nuvežame, įnešame. Realybėje – siauros durys, laiptinės. Furgonas nepasiekia durų dėl parkingo taisyklių. Tada „durų iki durų“ reiškia „artimiausias legalus parkingas ir tada einame“. Aiškiname iš anksto. Braitone draudžiama įvažiuoti prieš dešimtą. Teko laukti pusdienį. Klientas piktinosi, bet taisyklės taisyklės. Jei reikia kelti per langą – ekstra. Apie tokius dalykus reikia šnekėtis prieš, ne po. Rimtai.
Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu?
Ne, į kabiną nepriims. Dėl draudimo ir tachografo. Kabinoje vieta dviem. Šturmas jau yra, arba mokama, bet ne jums. Teoriškai galima samdyti mikroautobusą sekti iš paskos, bet brangu. Buvo atvejis: klientas pasislėpė po sofos užuolaida. Prancūzijoje bauda du tūkstančiai eurų. Vežėjas be vizos? Blogai. Tad atskirai lėktuvu arba pasitikite ten. Atsiskyrimas trumpas, daiktai saugūs. Nepulkite į kabiną – ten vietos mažai, o kvapas po dviejų dienų nežmoniškas.
Ar verta vežti viską, ar geriau ką nors parduoti prieš kelionę?
Verta parduoti tai, kas pigiau nei transportas. Sena skalbimo mašina – parduokite. Sofą iš „Ikea“ – palikite. Perkraustymas kainuos daugiau nei nauja. Bet senelio fotelys – vežkit. Apskaičiuokite: kubinis metras kainuoja tam tikrą sumą. Jei daiktas neužpildo kubo ir lengvas – brangu. Jei vertingas – pigiau nei pirkti ten. Yra formulė, bet jos tiksliai neprisimenu (čia ta vieta, kur ne viską žinau šimtu procentų). Kuo mažiau šlamšto, tuo mažiau rizikos. Mažiau dėžių – mažiau skausmo.
Koks pats svarbiausias patarimas prieš renkantis krovinių pervežimą į Angliją?
Nepulkite į kainos iliuziją. Pigiausias dažnai brangiausias, kai skaitote susuktų daiktų sąrašą. Raskite vidurį: kaina, draudimas, sutartis, atsiliepimai. Pakalbėkite žmogui į ausį. Ar jis atsakinėja detaliai? Ar slėpio ką nors? Jei ne – problemos. Pilnas draudimas suteikia ramybę, bet ir jis nepadės neišmanymo ar šuns būties vežėjo. Pasitikėkite žarnyno jausmu. Dvidešimt metų sako – jis retai klysta. Ir darykite nuotraukas. Visų. Iki.
Išvada
Per tiek metų supratau, kad krovinys pasiekia Angliją sėkmingai tada, kai žmogus nebandė sutaupyti tiesiogiai ant savo nervų ląstelių. Pilnas draudimas nėra prabanga – tai bilietas į ramų miegą. Kodėl rizikuoti tūkstančiais eurų dėl kelių šimtų economijos? Raskite profesionalų, kalbėkitės atvirai, skaitykite sutartis. Krovinių pervežimas į Angliją yra ne žaidimas. Apsidrauskite. Pamatysite – viskas baigsis gerai. Beveik visada baigiasi. Ir jei ne – draudimas sutvarkys.