Krovinių pervežimas į Angliją patikimais mikroautobusais visada

Žinai, tiek metų vežioju daiktus į Londoną, Birmingemą, visur, kad kartais pagalvoju – o kodėl aš nesu rašytojas? (juokauju). Bet rimtai, šis krovinių pervežimas į Angliją patikimais mikroautobusais visada buvo mūsų stiprybė, nors aš iš karto noriu pasakyti – taip, mes stengiamės, kad būtų visada gerai, bet gyvenimas... gyvenimas kartais įmeta savo taisykles. Čia atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Ne iš brošiūros – iš galvos. Kartais teks ir pasitaisyti, nes paskutiniu metu daug kas keičiasi. Ypač po tos... na, Brexit visko. Suprask, dirbam su žmonėm, o ne su kroviniais be veido. Kiekviena sofa turi savininką, ir aš tai prisimenu kai rašau.

Kainos, užsakymas ir tas jausmas kai nežinai nuo ko pradėti

Kokią kainą galėčiau tikėtis mokėti už pervežimą iš Vilniaus į Londoną?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu kiekvieną pirmadienį. Pažiūrėk, jei vežame pilną mikroautobusą – sakysiu atvirai – kaina svyruoja nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. Kartais daugiau, jei sekmadienis ir jei reikia skubiai. Skaičiai keičiasi priklausomai nuo kuro kainų, o kurui kainuoja tai kainuoja, aš juk ne OPEC narys. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vienas klientas norėjo vežti tik šaldytuvą į Bristoli – sumokėjo du šimtus, nes kitų siuntų nebuvo. Taip kad visada geriau skambinti ir pasitikslinti. O ne tik žiūrėti į skelbimą.

Ar galiu užsakyti tik kelių dėžių pervežimą, ar būtina nuomoti visą mikroautobusą?

Gali, gali, drąsiai – mes vadiname tai daliniu kroviniu. Prisimenu, kaip viena ponia iš Kauno siuntė dukrai į Mančesterį tris dėžes su sodo įrankiais. Mikroautobusas pilnas nebuvo, bet mes jas sukomplektavome kartu su kitais daiktais (taip, daiktais, ne daiktai). Kaina buvo mažesnė – gal kokį šimtą dvidešimt eurų. Žinoma, jei tau tik viena maža dėžutė, gali tekti palaukti, kol surinksime daugiau siuntų, kad nevažiuotumėm tuščiomis. O važiavimas tuščiom – tai pinigai į balą. Taip kad jei skubu – imk pilną mikroautobusą, o jei ne – palauk.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją, kad viskas spėtų laiku?

Idealiai – prieš dvi tris savaites, o realiai man skambina ir penktadienį vakare, kad reikia šeštadienį ryte (taip, būna ir taip). Mes stengiamės prisderinti, bet vasaros sezonas toks įtemptas, kad kartais neturime laisvų mikroautobusų. Balandis, gegužė, rugpjūtis – visi važiuoja. Tai jei gali planuoti – daryk tai anksti, o jei staigiai – skambink, pažiūrėsim, ką galima padaryti. Kartais pasitaiko, kad kažkas atšaukia ir atsiranda vieta, o kartais tenka palaukti savaitę. Gyvenimas.

Ar man reikia pačiam supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote?

Pažiūrėk, mes galime padėti, bet pakuoti turėtum pats bent jau dalinai – aš nežinau, kas tavo spintoje, o tu pats geriau žinai, kas lūžta. Kartais klientas tiesiog sumeta drabužius į šiukšlių maišus – ir tai veikia, jei tu pats tvarkingas, bet jei vežame stiklinę vitriną... tai čia jau reikia burbulinės plėvelės. Kartais atvažiuojame, o ten – viskas be jokios apsaugos. Tada aš sakau: draugeli, aš galiu būti patikimas vairuotojas, bet aš ne stebukladarys. Kelias iki Anglijos ilgas, viskas juda. Supakuok taip, lyg numestum iš metro laiptų – tada saugu.

Kiek vietos turi mikroautobusas ir kaip suprasti, ar mano baldai ten tilps?

Standartinis mikroautobusas – tai apie devyniasdešimt kubinių metrų. Arba maždaug dviejų kambarių buto daiktai. Bet žmonės skirtingai mato – vieniems dviejų kambarių butas tai dvi kėdės ir televizorius, kitiems – trys spintos ir pianinas. Aš visada prašau nuotraukų. Rimtai, atsiųskite nuotraukų WhatsApp. Nes tekstas "trys baldai" man nieko nesako. Buvo atvejis – klientas sake: "maža komoda". Aš atvažiavau, o ten komoda kaip iš pilies, dvimetrė. Tilpo, bet tik todėl, kad buvom tuščesni. Kitaip būtų tekę imti du reisus. Taip kad matuok, fotografuok, klausk. Geriau kartą pakartoti nei du kartus vežti.

Apie dalykus kuriuos vežame ir draudimus

Ar galiu vežti elektrinius dviračius, įrankius, augalus – ar yra dalykų, kurių išvis negalima vežti?

Elektrinius dviračius galima, bet baterijos turi būti tinkamai užsandarintos – čia aš ne šimtu procentų įsitikinęs kaip dėl sertifikatų, nes pasikeitė taisyklės prieš... na, gal prieš dvejus metus (turėsiu pasitikslinti, bet vežiame tik su atskirtomis baterijomis). Įrankiai – prašom, tik aštrius suvyniokite. Augalai... čia jau muitams patiks – Anglijai jie griežti su augalais, ypač su žeme prie šaknų, kartais prašlenda, kartais ne. O ginklai, degios medžiagos – visiškai ne, tai jau ne kroviniai mikroautobusais, tai kriminalas. Ir dar: alkoholio nekrauk daug – muitai gali pakomentuoti, paprastai asmeniniam naudojimui norma yra, bet ne verslui.

Ar man reikia drausti siunčiamus daiktus atskirai, ar jau įskaičiuota?

Čia svarbu. CMR konvencija – ji yra standartiškai, bet ji dengia ne viską. Aš manau (nors kolegos kartais ginčijasi), kad vertingesniems daiktams – kompiuteriams, televizoriams, antikvariniams baldams – verta papildomo draudimo. Mes galime padėti sutvarkyti. Bet jei vežame seną sofą ir skalbimo mašiną – čia CMR pakanka. Realiai niekas nekompensuoja emocinės vertės. Ta dėžė su vaikystės žaislais... aš negaliu jos įvertinti eurais. Supakuok tvarkingai ir tikėkis, kad neįvyks nieko bloga. Dėl papildomo draudimo kaina – priklauso nuo vertės, bet dažniausiai tai procentas nuo sumos. Pasitarkim individualiai.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais?

Gali, bet tai nebe krovinių pervežimas, tai jau gyvūno pervežimas plius baldai. Reikia veterinarinio paso, skiepų, kartais karantino – čia aš nežinau visų taisyklių, nes pasikeitė po BREXIT (ar taip rašoma? vis pamirštu). Geriau kreipkis į veterinarą. O jei katė važiuoja vienoje mašinoje su spinta – įsitikink, kad narvas tvirtas. Prisimenu, vežėme šunį į Noridžą. Buvo sudėta daiktai, šuo viduryje. Priekis atviras? Ne, ne atviras, bet vėdinamas. Jis ramiai pragulėjo. Bet tai retesnis atvejis. Dažniausiai siūlome: gyvūnas atskirai, daiktai atskirai, tada visi ramūs.

Kelias, laikas ir tikroji drama

Kiek laiko realiai trunka krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu iš Lietuvos?

Google Maps sako dvidešimt valandų. Realybė? Dviejų su puse dienos minimum. Arba tris. Darom pertraukas, reikia pamiegoti – nes aš, tarkim, Paulius (vardas pavyzdžiui), nesu robotas. O ir pasienis... Prancūzijoj kartais eilės. Buvo, kad Kele mieste prastovėjom penkias valandas dėl patikrinimų. Tai ne pabėgimas iš kalėjimo, tai paprastas krovinys. Dar oras žiemą. Arba kamščiai aplink Londoną – ten net naktį stovi. Taip kad jei žadame trečiadienį pristatyti, mes stengiamės, bet pažadame antradienį-vidurdienį? Ne, nenoriu meluoti. Trečiadienį – taip, bet su atsarga.

Ar pervežimo metu galiu skambinti vairuotojui ir klausti, kur jie yra?

Gali, bet ne kasdešimt minučių. Rimtai, kartais paskambina naktį, tipo "jau atvažiavote?" – nu broli, aš prie naujojo Harvikso kelio ženklo neprabliu... (taip, neprabliu – gal nelabai lietuviška, bet suprasi). Aš paprastai siunčiu žinutes kai perėjau kalą, kai esu uoste, kai kraunu iškrovimo vietoj. Moderniai – WhatsApp lokacija. Bet važiuojant per Prancūziją – ten koks nors Alpių kampelis, rysys dingsta. Tada žmonės galvoja, kad mes prie upės miške pamestas. Ne, tiesiog nėra ryšio. Geriau skambink ryte arba vakare. O jei labai nerimauji – rašyk prieš kelionę, suderinsim žinučių grafiką. Taip būna ramiau abiem pusėms.

Kas atsitinka, jei vairuotojas vėluoja dėl eilių pasienyje ar gedimo?

Atsitinka, ir tai normalu, nors klientams tai nekenti (taip sakau atvirai). Jeigu gedimas – turime partnerių tinklą: pvz., vakar mašinos vairo stiprintuvas užstrigo Belgijoje. Nieko, kitas mikroautobusas dalį perėmė, mes tęsėme. Dėl eilių pasienyje – ten aš jau niekuo nepadėsiu, tai kaip oras – nulemi. Aš galiu tik paskambinti ir pasakyti: "Drauge, vėluojam šešias valandas." Blogiausia, kai žmonės nepriima to kaip faktą. Juk tai krovinių pervežimas į Angliją, o ne raketos paleidimas – raketėms oras irgi trukdo, o mums dar labiau. Taigi kantrybė.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar daiktai bus perkraunami į kitą mašiną?

Dažniausiai važiuoja tiesiai, ypač kai pilnas krovinys. Bet jei dalinis – kartais sukeliame į mūsų bazę Kaune arba Vilniuje, susidedame daiktus į vieną maršrutą. Anglijos pusėje irgi: jei vežame į Škotiją, tai dažnai darom perkrovimą Birmingeme, nes varinėti mikroautobusą iki Glazgo – brangu klientui. Nors... yra tokių mūsų kolegų, kurie viską veža tiesiai ir didžiulėmis kainomis. Mes bandom optimizuoti, kad kainuotų mažiau. Bet jei tu moki už tiesioginį – aha, bus tiesioginis. Paprasta. Tik pasakyk iš karto ko nori, nes keisti maršrutą kelyje – galvos skausmas visiems.

Dokumentai, muitai ir biurokratijos žaidimas

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir ką dabar reikia vežant daiktus į Angliją?

Pasikeitė, ir dar kaip. Anksčiau – atvažiuoji, iškrauni, viso. Dabar – muitinio tikrinimo aktai, sandėrio dokumentai, gyvūnų... na, gyvūnai atskira tema. Jei vežate asmeninius daiktus, juos reikia deklaruoti. Kartais muitininkai atidaro, patikrina. Kartais prašo sąrašo lietuvių kalba ir anglų. Aš visada sakau klientams: parašykite bent jau apytikslį sąrašą. "Asmeniniai daiktai" – nepakanka. Buvo toks atvejis: vežėme dėžę su virėlėmis, o jų čia... dešimt. Anglijos muitinė pažiūrėjo, pasikvietė, bet viskas baigėsi gerai, nes ne verslui, o namams. Šiaip neverskit manęs žadėti, kad niekas netikrins – tikrina, bet tvarkingi dokumentai padeda.

Ar man reikia drausti siunčiamus daiktus atskirai, ar jau įskaičiuota?

Čia svarbu. CMR konvencija – ji yra standartiškai, bet ji dengia ne viską. Aš manau (nors kolegos kartais ginčijasi), kad vertingesniems daiktams – kompiuteriams, televizoriams, antikvariniams baldams – verta papildomo draudimo. Mes galime padėti sutvarkyti. Bet jei vežame seną sofą ir skalbimo mašiną – čia CMR pakanka. Realiai niekas nekompensuoja emocinės vertės. Ta dėžė su vaikystės žaislais... aš negaliu jos įvertinti eurais. Supakuok tvarkingai ir tikėkis, kad neįvyks nieko bloga. Dėl papildomo draudimo kaina – priklauso nuo vertės, bet dažniausiai tai procentas nuo sumos. Pasitarkim individualiai, nes čia jau teisiniai niuansai.

Ar galima mokėti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Grynaisiais atsiskaityti galima tik iškrovimo ar pakrovimo metu tiesiogiai vairuotojui. Bet avansą – geriau pavedimu, nes... nu, nešiojuosi save su pinigais ne dėl to, kad atsiskaityčiau biuro sąskaitas. Aš ne bankas. Be to, pavedimas palieka pėdsaką – abiem pusėms saugiau. Jei verslas – tikrai sąskaita faktūra. Yra buvę, kad klientas siūlo pusę sumos grynais be jokio popieriaus. Aš atsisakau. Ne dėl to, kad aš didžiausias padorumas, bet tos sumos dingsta, paskui nesutarimai, o aš tokių scenų vengiu. Tvarkingas mokėjimas = tvarkingas pervežimas. Taip kad jei gali – pavedimu. Grynais – tik tada, kai kitaip neišeina.

Apie patikimumą ir tai, ko niekas nepasakoja

Ką reiškia, kai sakote, kad pervežimas "patikimas" ir "visada" toks išlieka?

Aha, pagautas. "Visada" – tai pavojingas žodis. Aš jį vartoju, nes stengiamės, bet... susidūrimų su realybe pasitaiko. Patikimas mums reiškia, kad jei pažadėjom – vykdom. Jeigu nevykom – skambiname. Jeigu vėlai – sakom kodėl. O tie, kurie "visada" ir "100% garantija" šaukia – dažnai meluoja. Aš jau matęs tokių: pasiima avansą, o paskui dvi savaites nemeta telefono. Tai yra blogi žaidėjai. Mes ne tokie. Bet taip, buvo ir pas mus vėlavimų. Kalėdų išvakarėse mūsų vairuotojas susirgo. Radome kitą, bet vėlavome. Klientas suprato. Taip kad patikimumas – sąžiningumas, ne stebuklai.

Kodėl vieni pervežėjai į Angliją kainuoja du kartus pigiau nei jūs?

Nes jie ne visada... kaip pasakyti... ne visada realiai veža. (Čia jau kalbu nepatogiai). Būna, kad surenka užsakymus, paima avansus, o paskui "atradę problemą" pradingsta. Arba veža be draudimo, be licencijų. Buvo atvejis – klientas skambino, kentėjo, radęs pigiausią. Paėmė daiktus, paskui paskambino iš Lenkijos: reikia primokėti tris šimtus eurų, nes "pasikeitė aplinkybės". Šantažas. Aš tokius matau nuolat skelbimuose. Taip, mes brangesni nei jie. Nes mokame mokesčius, draudimus, normalų kurą (ne vagystės grobą), vairuotojams algas. Negali vežti keturis šimtus eurų į Londoną ir dar uždirbti, jei legalus esi. Fizika.

Ar jūsų vairuotojai nuolatiniai, ar samdotės laisvai samdomų?

Mūsų nuolatiniai žmonės. Rimtai, laisvai samdomi vairuotojai – čia rizika. Nežinai, ar jie supakuos taip pat tvarkingai, ar pristatys neapsvarę. Kartais prisijungia padėti kolega iš kito miesto, bet maršrutą žinome mes. Žodžiu, ne kokia tai näärimiška girčių kelių kompanija (nežinau kodėl taip pasakiau, tiesiog nesinori lygintis su padugnėm). Aš pažįstu savo vyrus: Tomas jau dvyliktą kartą važiuoja į Londoną, žino visus greičio matuoklius, o Petras moka su muitininkais kalbėtis. Tai nėra anonimiškas vairuotojas su app'u telefone – tai žmonės, kuriems patikėčiau savo daiktus. O ir patikėdavau – kai persikėliau pats, Tomo mašinoje važiavo mano sofa.

Kaip man žinoti, ar mano daiktai tikrai pasieks Angliją, o ne dings kaip praeitą kartą pas kitą įmonę?

Oho, kaip pažįstu tą jausmą. Buvo klientas – vardas Nerijus, jei nesuklystu – kuris prarado daiktus su kažkokia įmone iš interneto. Dingo trys mėnesiai, niekas nekelia. Mes veikiame jau dvylika metų, turim adresą, sutartis, sąskaitas. Gali pasitikrinti mus internete, paskaityti atsiliepimus. Arba dar paprasčiau – skambink. Jei atsakau aš pats, o ne robotas, jau geras ženklas. Ir mes rašom sutartis elektroniškai, viskas ant popieriaus. Apmokėjimas – į įmonės sąskaitą, ne į kokį privatų telefono numerį. Tai tokie ženklai. Jei kaina per maža ir nieko nerandi apie juos – bėk. Aš taip pat bėgčiau. Patikimumas matosi ne žodžiuose, o veiksmuose per metus.

Situacijos, kurios neduoda ramybės

Kas jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje, o daiktai jau važiuoja?

Tuomet skambink kaip galima greičiau. Mes galime palikti daiktus kaimynui, jei jis pasirašo. Arba į garažą, jei raktas. Arba... kitą dieną, bet tada gali tekti mokėti už saugojimą. Realiai nesaugojame ilgai – neturime sandėlio Anglijoje turinio klientams. (turėčiau, bet nuoma brangi). Buvo – klientas ligoninėje, žmona be telefono. Palikome rūsyje su laiptininke. Viso. Bet jei nieko nesuderiame ir neprisijungi – daiktai grįžta. Ir tada reikia mokėti už kelionę atgal. Tai taip, skambink, derėkies, rask sprendimą. Nesusidaryk situacijos, kai mikroautobusas stovi prie durų, o tu – Edinburge. Ar Liverpulyje. Kur ten buvai.

Ką daryti, jei gavau daiktus, o spinta subraižyta ar dėžė sudaužyta?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, video, kol vairuotojas dar ten. Jeigu pasirašei aktą be pastabų, o paskiau radai – sunkiau. Aš sakau: tikrink prieš pasirašydamas. Nesakau, kad visada mūsų kaltė, bet jei supakuota buvo šūdinai (taip, pripažįstu), tai ir mes nepadarėm stebuklo. Spintos subraižymas gali būti dėl laisvo tvirtinimo, o dėl to kaltas pakavimas. Jei mūsų kaltė – CMR pagal sąlygas kompensuoja. Jei ne – diskutuojam sąžiningai. Kartais atsilyginame dalinai, net jei neprivalome, nes norim, kad klienas (turiu galvoje klientas) liktų patenkintas. Bet be proto dovanų nedalijam. Tvarka turi būti.

Ar jūs vežate ir šeštadieniais, sekmadieniais, naktimis?

Šeštadieniais – taip, nemažai reisų važiuojame. Sekmadieniais – retai, nes uostai, kai kurie terminalai nedirba, o vairuotojai irgi žmonės. Turiu vaikų, kartais noriu greičiau parvažiuoti į kiemą. Naktimis – pakrovimas ir iškrovimas naktį problematiškas. Kaimynai miega, tamsu, daiktai dingsta nematomi. Taip kad jei klausi dėl skubaus naktinio pakrovimo – mažai tikėtina. Bet kelyje, aišku, važiuojame ir naktį. Anglijoje pasiekiam ketvirtą valandą ryto – palaukiem iki aštuonių, tada žadinam gavėją. Ne visi mėgsta pašto ženklus prie durų penktą ryto. Aš ir pats nemėgčiau.

Ar galima vežti baldus išrinktus ir ar tai kainuoja pigiau?

Galima, netgi rekomenduoju didelius spintus, bet turi žinoti – išrinkimas užima mūsų laiką, o jei nori, kad mes išrinktume – tai paslauga. Paprastai klientas išrenka pats, mes tik padedam nešti. Kaina nuo to mažesnė nepasidaro, nes vietos užima tiek pat, o kartais net daugiau. Nes atskiros lentos nevisai (turiu galvoje, ne visai efektyviai) susidėlioja. Buvo atvejis – stalas be kojų, o kojos – kitoje dėžėje. Atvažiavome, o klientas penkias valandas ieškko (ieškojo) varžtų. Taip kad jei išrenki – sudėk į vieną vietą, sužymėk. Sutaupysim visi laiko.

Ką daryti jei adresas Anglijoj pasikeičia paskutinę minutę?

Skambink tuoj pat. Jeigu dar važiuojame per Prancūziją – nesunku pakeisti. Jeigu jau Birmingeme – sudėtingiau. Kartais tenka mokėti papildomą kilometrą. Mes ne Google Maps, kad staigiai perskaičiuotumėm maršrutą. Buvo – žmogus persikėlė iš Londono centre į Redingą. Aš galvojau, nu viskas, netoli. O vairuotojas vakare stabdė centre, kur vienos krypties gatvės ir kiekviena minutė brangi. Tai taip, keisti galima, bet kuo anksčiau praneši – tuo pigiau. Paskutinės minutės pokyčiai – kaip pakeisti bilietą oro uoste. Įmanoma, bet kainuos. Ir man nesmagu dėl to, bet kuras brangus. Faktas.

Ar mikroautobusai važiuoja tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestus?

Važiuojame ir į mažesnius. Nors, tiesą sakant, Londonas – tai mašina. Didžioji dalis krovinių į Londoną, nes ten daug lietuvių. Bet mes vežame į Bristoli, Kardifą, Mančesterį, Liverpulį, net į Škotiją buvome. Kaimelius? Hmm, ten jau reikia derėtis. Nes mikroautobusas nėra dviratis, siauroje kaimo gatvelėje neapsisuksi. Kartais paliekame artimiausiame miestelyje, o klientas pasiima lengvuoju. Kelis kartus taip darėme Kento grafystėje. Taip kad taip, važiuojame visur, bet logistika kitaip dėliojasi. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau – fizika ir vėlgi.

Ar prieš išvažiuojant reikia pasverti krovinį ar matuoti kaip nors?

Svoris mašinos nustatomas pakrovimo metu. Tu pats sverti namie nereikia – retas turi pramonines svarstykles. Mes žinome mikroautobuso leistiną apkrovą ir neperžengiam jos. Kartais klientas sako: "Ten tik dėžės, lengva." Atvažiuojam, o ten knygų dėžės. Žodžiu, akmenys. Svoris didžiulis. Tada tenka palikti kažką arba imti antrą reisą. Taip kad apie ypač sunkius daiktus pranešk iš anksto. O matuoti – aukštį, plotį? Nuotraukos pakanka. Nesimatuojam milimetro tikslumu. Apytikriai žinom kas tilps. Patirtis.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą vietoj didelio vilkiko pervežimams į Angliją?

Mikroautobusas – lankstesnis. Vilkikas negali įvažiuoti į senamiestį, požeminį parkingą, siaurą gatvelę. Mes galim. Greičiau kraunasi, nereikia kranų. Kaina mažesnė mažesniems kroviniams. Aišku, jei veši viso namų apyvokos daiktus su pianinu – tada vilkikas. Bet dažniausiai žmonės persikeliantys iš vieno buto Anglijoj neturi tiek daug. Mes prisiderinam prie tavo situacijos, o ne tu prie mūsų. Štai kodėl krovinių pervežimas į Angliją patikimais mikroautobusais visada turi pranašumų prieš didžiąją logistiką kai kalba eina apie asmeninius daiktus. O verslui – jau kita daina.

Po tiek metų galiu pasakyti vieną: krovinių pervežimas į Angliją patikimais mikroautobusais visada yra ne apie šūkius, o apie žmones kurie krauna, vairuoja, atsako telefoną net tada, kai nemiega. Mes ne idealūs – vėluojam, kartais susirgsta vairuotojas, bet stengiamės būti sąžiningi. Nes to šioje srityje ir trūksta. Jei ieškai ne kainos ant popieriaus, o partnerio – skambink. Aš čia. Ne visada atsakau iš karto, bet atsakau. Ir daiktus atvežu. Tai ko lauki?