Krovinių pervežimas į Angliją patikimai mikroautobusais kasdien

Jau kokių dvidešimt metų sukuosi tarptautinių pervežimų srityje, ir jei manęs kas paklaustų, kas iš tikrųjų veikia – drąsiai sakau: krovinių pervežimas į Angliją patikimai mikroautobusais kasdien. Ne dėl to, kad tai madinga, o tiesiog nes per tiek laiko mačiau visko. Mačiau, kaip didelės firmos stringa savo biurokratijoje, mačiau ir tuos, kur pasiima pinigus ir dingsta. O mikroautobusai, kai su jais dirbi kasdien, yra kaip šeimyninis verslas – greitai, lanksčiai, ir žinai kur daiktai. Jei nežinotumėte, nuo ko pradėti siuntą į Londoną, Birmingham ar mažą miestelį – sėskitės, papasakosiu nuo A iki Z. Bet iš karto perspėju: tobulumo čia nėra. Tik realybė.

Kasdieniai reisai ir kaip tai atrodo iš vidaus

Ar tikrai važiuojate kasdien į Angliją mikroautobusu?

Taip, važiuojame. Na, gerai, būna ir taip, kad sekmadienį vairuotojas pavargsta, arba automobilis privalo stovėti techninei, bet faktas toks: krovinių pervežimas į Angliją patikimai mikroautobusais kasdien – tai mūsų duona. Pirmadieniais išvažiuojame anksti, kartais dar tamsu, ir grįžtame antradienį arba trečiadienį su nauja siunta. Ne visada lygiai tą pačią valandą, nes pasienio eilės arba Londono spūstys sugadina grafiką. Bet kasdien reiškia, kad mes ten važiuojame, o ne du kartus per savaitę kai pasitaiko nuotaika. Aš taip dirbti nemoku.

Kiek laiko trunka nusivežti daiktus į Londoną?

Iš Vilniaus į Londoną su mikroautobusu dažniausiai pakeliui būname apie dvi paras, kartais trisparas. Prieklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti. Į patį Londoną greičiau, į Šiaurės Angliją – ilgiau. Vairuotojai negali važiuoti be sustojimo, yra taisyklės. Kartą turėjom klientą, kuris pyko, kad neatvežėm per parą. Atsakiau – važiuojame legaliai, ne slalomu per Europą. Kitaip sakant, nieko nepagaminsi per kelias valandas, bet ir nepamesi mėnesiui. Toks jau tas krovinių pervežimas.

Kur Lietuvoje paimate krovinius?

Paprastai iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių. Bet jei gyvenate Raseiniuose arba Ukmergėje, tai mes ir ten prisivažiuojame, tik reikia derinti laiką, nes ne kiekvieną dieną. Kiekviename mieste turime surinkimo taškus, bet ne visada ten žmogus kasdien. Kartais prašome atvežti į artimiausią terminalą, ypač jei siunta maža. Neapsimetinėju, kad būna kitaip. Geriau pasakyti nuoširdžiai, kad nevažiuosim dėl vienos dėžės į Zarasus, nei vėliau ieškoti pasiteisinimų. Jei krovinys didesnis – sutinku ir užmiesčio kelius.

Ar galiu pats atvežti siuntą į jūsų aikštelę?

Žinoma. Mes net pastebėjom, kad žmonės patys mieliau atvažiuoja, ypač Vilniuje ir Kaune. Adresą suteikiu telefonu, kartais nusiunčiu koordinates, nes kai kurie pasiklysta netoli mūsų sandėlio. Atvažiuojat, pasirašote lapelį ir viskas. Jei pavėluosit, nieko tokio, bet jei atvyksit po vidurnakčio – niekas nebedirba. Tos aikštelės nėra milžiniškos, ne kaip oro uostai, bet vietos pasistatyti automobilį užtenka. Svarbiausia – nepameskite numerio ir nepamirškite pasirašyti.

Kiek gi daiktų telpa į mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas pas mus sutalpina apie 8–10 europinių palečių, arba kelis didelius baldus, maždaug dvidešimt penkias vidutines dėžes. Bet čia jei pakrauname protingai. Būna klientų, kurie atneša dėžę, kurią galima supakuoti į tris mažesnes, ir tada stebisi, kad nebetelpa. Kartą vežiau poniui katinų narvo. Telpa, bet ne visada verta. Jei abejojate dėl sofos – atsiųskite nuotrauką, pasakysim. Nelabai mėgstu spėlioti apie centimetrus telefonu.

Kainos, skaičiai ir kodėl ne viskas pigu

Kiek dabar kainuoja nusivežti dvi stambias dėžes į Londoną?

Dabar galėčiau pasakyti apytikslę sumą, bet kainos gyvena savo gyvenimą. Dvi stambios dėžės – apie šimtą dvidešimt, šimtą penkiasdešimt eurų, bet gali būti ir daugiau jei labai sunkios. Benzinas šokinėja kaip įkandęs, o tuos, kur internete rašo fiksuotą kainą viskam – dažnai paskui prisideda kuro antkainiai. Pas mus bent jau žinosite iš karto. Sutariame prieš pasirašant. Jau geriau sąžiningai brangiau nei pigiai su nemaloniom staigmenomis vėliau.

Ar pas jus nėra jokių paslėptų mokesčių?

Ne. Ir aš tai pasakau ne todėl, kad reikia parduoti. Per dvidešimt metų supratau: klientas, kuriam vėliau prikursi papildomų eurų, paskui parašo komentaruose internete, kad blogai. Mes nurodome kainą, ji galio tam svoriui, tam adresui ir tam kiekiui. Jeigu jūs vėliau pridėsite tris dėžes – taip, reikės permokėti. Bet tai fair. Kai kurios įmonės nuleidžia kainą o paskui sako – o, jūsų dėžė per sunki. Netikrinome, bet dabar jau 80 svarų priedą imam. Man už tokias praktikas gėda.

Kodėl randu internete gerokai pigesnių skelbimų nei jūsų paslaugos?

Ten yra dvi kategorijos. Vieni – studentai ar pavieniai vaikinai, kurie paskelbia kainą tris kartus mažesnę. Jie paima pinigus, gal ir nuveža, bet jei susidūris su problema – jūsų daiktai pakelio viduryje likę taip ir liks. Antra kategorija – akcijos, bet ten spąstai. Pamenu, pavasarį vienas klientas skambino iš Stansted, nes pigus pervežėjas paliko jo lagaminus muitinėj be dokumentų. Kainavo dvigubai brangiau nei pas mus. Pigiau ne visada reiškia patikimiau. Deja, taip yra.

Ar mokėjimas būtinas iš anksto?

Dažniausiai taip, bent jau iš dalies. Užsakymai iki tam tikros sumos – pilnas avansas. Jei baldai – galima pusę prieš išvažiavimą, pusę gavus. Esam lankstūs su nuolatiniais klientais, nes žinome, kad jie nesukčiauja. Nauji klientai kartais pyksta, kad reikia mokėti prieš tai, kol pamato vežėją. Suprantu, bet ir mes ne pirmą diena dirbam. Grynaisiais vairuotojai ne visada ima, nes nesinori temptis kasų per visą kelią. Geriau pavedimas arba kortele sandėlyje.

Ką galima vežti ir kas nutinka kai sugenda planai

Ar galima kartu siųsti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir seną sofą?

Galima, jei telpa ir vairuotojas vienas tai gali nešiotis be traumos. Šaldytuvai – tik be kompresoriaus, geriau išleisti freoną. Skalbimo mašina turėtų būti sausa viduje, nes prisirenka vandens ir tada bus sunkesnė. Sofos... čia klasika. Būna tokių, kurios atrodo mažos svetainėje, bet į duris neieina. Prieš metus vežėme sofą iš Anykščių – teko nuimti kojas. Paskambinkite prieš pirkdami seną sofą, pasakysiu ar verta. Geriau jau foteliai.

Kas būna jei atvažiavę daiktai subraižyti?

Pasakysiu atvirai – stengiamės, kad neatsitiktų, bet pasitaiko. Kroviniai dėžėse neturi daug vietos lakstyti, bet kelias ilgas, vairuotojai pavargsta. Jei pakuotė silpna – dėžė gali prasivėti. Turime draudimą, bet jis dengia didelius sugadinimus, o ne įbrėžimus ant kampo. Todėl kartoju: supakuokite normaliai. Buvo atvejis, kai klientas krištolinę vazą atsiuntė be popieriaus viduje. Aš net nežinau ką galvoj... (nors dabar galvoju, kad reikėjo atidžiau patikrinti). Ne visada viskas tobula.

Ar galiu pridėti porą augalų prie siuntos?

Ne, augalai neleidžiami. Yra fitosanitariniai reikalavimai, o mūsų mikroautobusai netikrina kiekvieno vazono ar ten gyvenančių parazitų. Įstatymai griežti – inspekcija gali konfiskuoti visą krovinį dėl vieno augalo. Buvo atvejis, kai močiutė įkišo sodinukų į šaldytuvą. Radai muitinėj. Teko palikti. Mes tik vežame, netikriname kas po apdangalu. Geriau augalus palikti kaimynui arba nusivežkit lėktuvu rankinėje – ten kitos taisyklės. Nors irgi ne viskas galima, žinoma.

Ar dažnai tikrina krovinius tuose kasdieniuose reisuose?

Ne kasdien ir ne visus. Atsitiktinė kontrolė. Bet jei važiuoji maršrutu, kur muitinė įtaria ne tam tikrą krovinį – gali sustabdyti. Kalėdų metu dažniau tikrina elektroniką. O jei mato pilną mikroautobusą dėžių be sąrašo – irgi paklaus. Kartą tikrino kai turėjom pilną baldų krovinį. Laimei, viskas sutapo su popieriais, bet vairuotojas prarado dvi valandas. Tai normalu. Nei aš, nei jūs to neįtakojam. Pasieniečiai daro savo darbą.

Popieriai, muitai ir niekada baigiantys klausimai

Ar reikia rašyti sąskaitą-faktūrą asmeniniams daiktams?

Už asmeninius daiktus... na, čia musių maišas. Techniškai sąskaitos faktūros nereikia, bet reikia sąrašo. Ir vertę. Aš visada sakau – deklaruokite realią vertę, ne teniso raketę įvertinkite dviem eurais, muitinė nekvaili. Ar reikia sąskaitos... būna, kad paklausia, būna – ne. Jei daiktai nauji, be pakuotės, tada tikrai reikia įrodyti, kad ne pardavimui. Kartais pats nežinau ką jie paprašys – priklauso nuo inspektoriaus. Todėl raginu turėti daugiau popieriaus, nei trūksta.

Kas jei mano krovinį užlaiko muitinėje?

Tada laukiame. Dažniausiai darbo dienos, kartais savaitėlė. Blogiausiu atveju paprašo papildomų dokumentų – kvitų, garantijų. Buvo taip, kad klientas siuntė devynis kompiuterius. Muitininkai pagalvojo, kad prekyba. Teko aiškinti, kad ofiso perkraustymas. Laimei, turėjo raštą. Jei daiktai asmeniniai ir supakuoti, retai kyla bėdų. Bet jei pakišite dėžę atsitiktinių daiktų be sąrašo – rizikuojate. Aš nekontroliuoju muitinės, bet perspėju: grublėtas popierius geriau nei joks popierius. Jei supratot ką turiu omeny.

Tas CMR – ar man jis ką nors reiškia?

CMR – tarptautinis važtaraštis, kai perduodate krovinį vežėjui. Jūsų parašas reiškia, kad daiktus perdavėt tokios būklės, kokią matote. Pasirašius atsakomybė pereina mums. Bet CMR nėra stebuklingas jei viduje viskas supuvę ar supakuot prastai (taip, supakuot – kartais vežame ir tai, ką reikėtų išmesti). Jeigu negaunate kopijos – reikalaukite. Tai įrodymas, kad mes paėmėm jūsų daiktus. Aš asmeniškai parodau kur pasirašyti. Daugiau formalumų, bet naudinga.

Kai kas nors stringa, lūžta arba apgauna

Ar buvote kada palikę kliento daiktus pakeliui dėl sugedusio mikroautobuso?

Visiškai palikę? Ne. Bet buvo, kad transmisija pasakė "iki" netoli Varšuvos. Teko kviesti techninę pagalbą, perkrauti viską į kitą transportą, kuris važiavo šiaip sau pro šalį. Klientas gavo daiktus vėluodamas dviem dienom, bet gavo. Kai kurios firmos apskritai pasiima pinigus ir nebekelia ragelio. Mes taip nedirbam. Jei gedimas – judame kol ištaisome. Vieną kartą net senuku vežiojome dėžes iki artimiausios aikštelės. Nėra idealu, bet realu. Jūsų šlamštas mums per brangus, kad paliktume.

Ar galima Jums pasitikėti labiau nei atsitiktiniu skelbimu internete?

Aš neprašau aklai tikėti. Bet skelbimas su keista kaina ir be kvito dažnai reiškia, kad žmogus pats nežino ar išvažiuos. Ar turi draudimą? Mačiau tokių, kurie prigrūda krovinių, pravažiuoja metrą ir gedimas. Daiktai lieka kažkur lauke. Mūsų mašinos tvarkingos, vairuotojai samdiniai. Ar tai garantija? Ne. Bet didelė tikimybė, kad krovinys pasieks tikslą (matot, per greitai galvoju, lietuviškai) be nuotykių.

Ką daryti jei mikroautobusas užstringa pasienyje ilgam?

Laukiame. Yra taisyklės, kurias nustato pasieniečiai, o ne mes. Kartais pusvalandis dokumentams, kartais kelios valandos jei įtaria kažką ne taip. Geriausias patarimas – turėti viską aiškiai parašyta lietuvių ir anglų kalba. Jei vairuotojas skambina ir sako, kad stringame – nepanikuokite. Buvo taip, kad praleidome naktį nes klientas pridėjo dviračių be dokumentų. Anglijos pusė griežtesnė. Nors mes dar iki Doverio nenuvažiuojam patys. Per Eurotunelį ar keltą vyksta sklandžiai, bet visko pasitaiko. Tai ne mūsų kabalė.

Pakavimas, terminalai ir paskutiniai niuansai prieš važiuojant

Ar daiktai turi būti supakuoti į dėžes, ar gali tiesiog maišuose?

Dėžės. Dėžės ir dar kartą dėžės. Maišai plyšta, ašarojasi, ir tada aplink pilna jūsų kelnių ir puodelių. Buvo toks atvejis – ponia atnešė megztinius dideliame šiukšlių maiše. Atvažiavus į Londoną – maišas trūkęs nuo dugno. Megztiniai išsiteisinėjo po visą mikroautobusą. Surinkom, bet purvini. Taip kad – lipnioji juosta, burbulinė plėvelė. Jei baldai – ant kampų apsauga. Kaina priklauso nuo svorio, bet sugadinimas nuo pakuotės. Fizikos dėsniai. Aš savo daiktus irgi tik į dėžes kraunu.

Ar prieš pristatymą Anglijoje paskambinsite man?

Turėtume. Dažniausiai paskambiname dieną prieš, arba ryte. Bet būna dienų, kai vairuotojas važiuoja be sustojimo ir pamiršta paskambinti iš karto. Jei vėlų vakarą pristatome – skambiname likus valandai. Aš negaliu garantuot, kad pabudinsiu jus 6 ryto. Palikite numerį, kuris veikia Anglijoje, nes gali skambinti iš kitų numerių. Jei nekeliate – rašo žinutę. Jei ir tada neatsakote – palieka sandėlyje, o tai kainuoja papildomai. Telefonas svarbus. Aš kartais pats vengiu skambučių, bet čia darbas.

Ar Jūsų kasdienis krovinių pervežimas į Angliją apima ir mažus miestelius už Londono?

Apima, bet kaina auga atstumui didėjant. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – standartas. Bet jei reikia ten kur avys toli nuo greitkelių – turiu omeny kaimišką vietovę Cumbria arba Norfolką – kainuos papildomai. Mikroautobusas turi suktis po Londoną, o tada valandas į šiaurę. Aš mieliau pasakau brangiau bet tiksliai, nei žadu dviejų dienų pristatymą, o paskui dvi paras laukiat. Jei nežinote ar ten važiuojame – skambinkit, pasakysiu tiesiai. Kartais net nežinau koks artimiausias kelias iki jūsų kaimo, bet pasitikrinu per valandą.

Kada reikia pateikti užsakymą, kad spėtų išvažiuoti kasdieniu reisu?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – užvakar. Realu – iki vakaro prieš išvažiavimą. Jeigu skambinate 11 valandą nakties ir klausiate ar galima rytoj ryte – gali būti sudėtinga, nes mūsų mikroautobusai kraunami vakare prieš tai. Jeigu yra laisvos vietos – įkišime, bet negarantuoju. Penktadieniai piko metas, ten viskas užsipildo greičiausiai. Sakyčiau, neverta delsti iki paskutinės minutės. Aš nemėgstu chaoso, kai skambina pusę dviejų nakties. Rytą visada aiškiau galima susitarti nei naktį be kavos. Nors kavos aš visada turiu.

Ar galima siųsti dviratį kartu su kitais daiktais?

Galima, bet atsukite vairą. Jei didelis kalnų dviratis – užima vietą dviejų dėžių. Apie tai ir kalbam: siunčiate dviratį, tada kitų daiktų mažiau. Buvo klientas, kuris pyko, kad tilpo tik viena spinta vietoj dviejų. Na, dviratis stovėjo vidury. Elektriniai dviračiai – kita kategorija dėl baterijų, reikia specialaus leidimo, kurio mes dažnai neturime. Paprastas dviratis be problemų, bet pasakykit iš anksto. O dar geriau – atiduokite draugui. Jei ne pats važiuojat, žinoma.

Koks yra didžiausias svoris, kurį dar sutinkate paimti vienu ypu?

Vienas daiktas iki 80 kilogramų dar pakeliamas, bet jei metalinis seifas ar marmurinis stalas – čia jau kranai reikalingi, o mikroautobuse nėra kranų. Vairuotojas neprivalo kelti jūsų pianino. Jei toks yra – turite pasirūpinti krautuvais. Buvo atvejis, kai žmogus pasakė, kad spinta "nedidelė", o ji svėrė pusantro šimto kilogramų. Teko ieškoti keturių rankų sandėlyje. Vairuotojas vėliau gėrė vaistus nuo nugaros. Pasakykite svorį. Aš tikiu, bet patikrinu. Geriau taip nei gailėtis.

Ar Jūsų paslaugos skirtos ir verslo klientams, ar tik asmeniniams perkraustymams?

Abiem. Verslas siunčia pavyzdžius, dalis, elektroniką. Asmeniniai daiktai – klasika. Krovinių pervežimas į Angliją patikimai mikroautobusais kasdien veikia abiem kryptim, ten ir verslas reikalingas. Tik verslui dažniau reikia CMR, sąskaitų, kartais atgalinio pristatymo. O asmeniniai daiktai paprastesni – mažiau popierizmo, bet daugiau emocijų. Kartą vežėme visą butą žmogui, kuris prarado darbą Londone ir grįžo per savaitę. Vežėme atgal. Verslas to nedaro. Skirtingi pasauliai, bet mikroautobusas tas pats.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją patikimai mikroautobusais kasdien – tai ne tik išrašyti popieriai ir sukrauti daiktai. Tai kasdienis žmonių darbas, kuriame būna ir vėlavimų, ir nesėkmių, bet ir daug sąžiningumo. Aš nemėgstu žadėti auksinių kalnų, bet mėgstu, kai klientas gauna savo daiktus tokius, kokius paliko. Jeigu ieškote ne stebuklo, o tiesiog normalių žmonių, kurie kasdien važiuoja tą pačią trasą ir žino ką daro – skambinkite arba rašykite. O jei rinksitės pigiausią skelbimą – sėkmės, bet aš jau sakiau kuo tai baigiasi.