Krovinių pervežimas į Angliją: nuo durų iki durų pristatymas

Dvidešimt treji metai... o gal dvidešimt du? Nesvarbu, seniai. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir per tą laiką į Angliją, iš Anglijos, po tris, po penkis kartus per mėnesį. Durų iki durų pristatymas – tai ne tik frazė ant svetainės. Realiai tai reiškia, kad mūsų komanda atvažiuoja pas tave į butą Vilniuje, Kaune ar kur gyveni, supakuoja, užkrauna, pervažiuoja per Vokietiją, Belgią, kerta Lamanšą ir atveža tiesiai į tavo naujus namus Londone, Birmingeme ar mažam Kornvalio miestelyje. Žmonės galvoja, kad tai paprasta. Iš dalies taip, bet yra daugybė niuansų. Paaiškinsiu tiesiai, be pasakų.

Iš pradžių apie kainą, nes visi to klausia

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Kaip ir automobilio remontas – tol, kol nematau, pasakyti sunku. Vieno kambario buto daiktai, maždaug 5–7 kubai, kainuoja nuo 400 iki 700 eurų. Didelis trijų kambarių butas – nuo 1200 iki 1800. Nuo ko priklauso? Atstumas iki laiptinių, liftai, baldų kiekis. O štai kur juokas – kartais klientas sako, kad mažai daiktų, o reikia dviejų mašinų. Būna ir atvirkščiai. Verta tiesiog pakviesti įvertinti.

Ar galima sutarti dėl fiksuotos kainos?

Taip, dažniausiai taip darome. Bet fiksuota kaina galioja tik tada, kai sąrašas nekinta. Pamenu atvejį Vilniuje: klientė sakė, kad tik lagaminai. Atvažiavę radome šaldytuvą, dviratį ir kačių narį. Teko perskaičiuoti. Fiksuota kaina yra gera, bet turi ribas. Geriau pasakyti daugiau nei mažiau. Taip visi ramiau miega. Ypač tu, nes naktimis skaičiuoji eurus.

Ar yra sezoniškumas kainoms?

Yra. Vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – kainos šokteli. Visi kraustosi, mokslo metai, darbai. Tada trūksta vairuotojų, keltai brangesni. Žiemą pigiau, bet problemos – orai, sniegas prie Keln'o. Kartais sausis malonus, kartais ne. Rudenį randi kompromisą. Aš asmeniškai rudenį mėgstu važiuoti – mažiau eilių, vairuotojai neskuba. Pavasarį irgi nieko, tik tada visi pradeda galvoti apie sodą ir užmiršta perkraustymus.

Ką daryti, jei biudžetas labai ribotas?

Turi variantus. Rinkis dalinį krovinį – groupage. Tavo daiktai važiuoja su kitais, dalytum mašiną. Sutaupysi trečdalį, bet lauksi ilgiau. Arba pats atvežk daiktus į mūsų sandėlį, pats išsiimk Anglijoje. Tada nemoki už krovėjus. Dar vienas – išmesk tai, ko nereikia. Skamba juokingai, bet žmonės veža sulūžusias kėdes „gal sutaisysiu“. Anglijoje dažnai pigiau nusipirkti naują nei mokėti už pervežimą.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

O ar verta pirkti pigiausius batus žiemai? Kartais taip, jei tik iki mašinos. Buvo situacija – klientas pasirinko vežėją už 300 eurų mažiau. Mašina neatvažiavo, vairuotojas dingo, daiktai liko apleistame sandėlyje prie Varšuvos. Pigūs pervežimai į Angliją dažnai be draudimo, be sutarčių. Ne visi blogi, bet mažai kam pavyksta pasiūlyti stebuklą už pusę kainos. Daugiausiai tai apgaulė.

Ar reikia mokėti avansu?

Dažniausiai taip. Mes imame trisdešimt procentų užsakant, likutį prieš iškrovimą. Standartas. Jei kas prašo visą sumą iš anksto – atsargiai. Yra tokių, kur veža paskui atsiskaito, bet rizikinga. Aš pats nenorėčiau tempti 2000 eurų krovinį nežinodamas, ar klientas turi pinigų. Jei kas siūlo mokėti grynais be jokio popieriaus – bėk. Sąskaita-faktūra privaloma visada.

O kaip ten kas vyksta kelyje

Kiek dienų daiktai važiuoja iki mano durų Anglijoje?

Nuo penkių iki devynių dienų, priklausomai nuo tikslaus adreso. Londone – greičiau. Škotijoje, Velse – ilgiau. Mašina nepjauna tiesiai. Stabteli pas kitus klientus, nakvoja privalomose aikštelėse, laukia keltų. Kartais eismas prie Lamanšo sustringa. Būna ir per keturias dienas, bet to nepažadu. Geriau nustebinti greičiu, nei atsiprašinėti. Vairuotojai turi laikytis režimo – Anglijoje juk kairė pusė, reikia budrumo.

Ar mano daiktai važiuos drauge su svetimais?

Jei dalinis krovinys – taip. Normalu ir saugu, jei supakuota tinkamai. Kiekvieno daiktai atskirose dėžėse, sąraše užfiksuota. Nieks nemaišo tavo puodų su kaimyno batais. Nors... buvo atvejis prieš daug metų, kai dėžės nuriedėjo ir atsidarė. Dabar naudojame tik stiprias dėžes ir dvigubas juostas. Jei turi itin brangių daiktų – užsakyk individualų reisą. Ne dėl to, kad bijai, o dėl ramybės.

Ar paliekate krovinį mašinoje per naktį?

Taip, bet tik saugomose aikštelėse. Niekur prie kelio Lenkijoje nestovime. Yra specialios vietos su stebėjimu. Draudimas galioja tik užrakintoje mašinoje. Kartais klientai klausia, ar galima atidaryti naktį pasiimti ko nors. Negalima. Ne todėl, kad blogi, o todėl, kad draudimas nebegalioja. Vieną kartą vairuotojas leido pasiimti dokumentus – daugiau nebeleidžiam niekam. Taisyklės yra taisyklės.

Kas jei keltas per Lamanšą vėluoja?

Tada laukiame. Eurotunelis ar keltai iš Calais – streikai, oras, eilės. Bandome perspėti iš anksto. Jei vėluoja dieną – dažniausiai nesugriauna gyvenimo. Nuobodu, bet faktas. Vairuotojai privalo pailsėti prieš važiuodami toliau. Kava pasienyje brangi, bet be jos niekur neisi. Kartais vėlavimas net padeda, nes vairuotojas geriau išsimiega. Naktimis kelyje miegojęs vairuotojas vertesnis už skubantį zuikį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Ne. Draudimas neapima keleivių kabinoje, erdvės ten nėra. Vairuotojas dirba, o ne vežioja turistus. Be to, logistikos įmonėms draudžiama vežti ne darbuotojus be leidimo. Jei nori pigiai nuvykti – rinkis skrydį iš Kauno į Stanstedą. Kainuoja trisdešimt eurų, o ne tiek, kiek mano paslauga kainuotų tave vežant asmeniškai. Aš čia krovinių pervežimą vykdau, o ne taksi.

Dokumentai, muitinė ir visi šitie baisūs žodžiai

Kokių dokumentų reikia perkraustymui į Angliją po Brexit?

Reikia daiktų sąrašo, paso kopijos, kartais darbo ar nuomos sutarties Anglijoje. Muitinei reikia įrodyti, kad daiktai naudoti, ne nauji, ir kad tikrai persikraustai. EORI numeris reikalingas mums, vežėjams. Klientui kartais T1 dokumentas – priklauso nuo situacijos, mes pasirūpiname. Žmonės išsigąsta žodžio „Brexit“, bet paprastai viskas praeina be dramos. Svarbiausia – nevežti prekių pardavimui. Tada jau visai kita kalba.

Ar būtina registruotis JK prieš pervežant daiktus?

Nebūtina būti fiziškai Anglijoje pervežimo dieną. Daiktai gali važiuoti prieš tave. Svarbu, kad būtų žmogus, priimantis krovinį – draugas, šeimos narys, kaimynas. Tik pasirašys CMR. Tu pats registruotis niekur nereikia dėl pačio pervežimo, nebent muitinė vėliau prašytų paaiškinimų. Tada jau dokumentus pateiki retrospektyviai – taip irgi būna. Svarbu, kad adresas būtų teisingas. Kartais žmonės rašo Londoną, o gyvena netoliese Essex'e.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia tikrinti krovinį?

Lauki. Tai jų teisė, ypač pirmus metus po Brexit tikrindavo dažniau. Patarimas – pakuok taip, kad būtų lengva atidaryti. Jei suvyniosi kiekvieną šaukštą į penkis sluoksnius plastiko (o gal polietileno? nesvarbu, sintetinės apsaugos) – muitininkai supyks. Turi būti prieinama. Jei randa kažką nepageidaujamo – sakyk, kad asmeniniai daiktai. Geriausias gynybos būdas – sąžiningas sąrašas. Slėpti neapsimoka. Būna patikrų, būna ne – loterija.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Sriubos, džiovinti grybai, šokoladas – techniškai ne, bet mažu kiekiu asmeniniam naudojui paprastai praleidžia. Mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Brexit įstatymai griežti dėl veterinarijos. Aš jau nebežinau tikslaus sąrašo – keičiasi kas pusmetį. Geriau nevežk. Vieną kartą klientė bandė vežti šaldytą kugelį – atlaikėme muitinei dvi valandas. Neišku, ar jį suvalgė, ar sudegino. Juokas pro ašaras.

O kaip su augalais – galiu pasiimti savo fikusą?

Fikusas... Hmm. Anksčiau galėjai. Dabar augalai turi fitosanitarinį pasą, tikrinti. Aš jau nebepamenu tikslaus sąrašo – keičiasi kas pusmetį (gal net dažniau). Geriau palikti mamai ar draugei. Vieną kartą klientė bandė vežti citrusų medelį – sulaikė pasienyje. Neišleido, nepagailėjo. Jei labai brangus augalas – ieškok specialaus paso, bet paprastam fikusui nepateisins kainos. Negrįši dėl jo atgal. Skamba žiauriai, bet taip yra.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar galiu pats supakuoti daiktus?

Gali. Tada atsakomybė tavo. Mes vidutiniškai naudojame 50–70 dėžių butui. Jei turi laiko – pirk trisluoksnes dėžes, nebenaudok senų bananų dėžių iš parduotuvės. Tos subyra. Burbulinė plėvelė kainuoja, bet sutaupo nervus. Aš pats prieš dvidešimt metų pakuodavau klientams. Dabar retai, bet žinau: blogai supakuotas veidrodis išgyvena mažiau nei blogai supakuotas puodas. Veidrodis neatsiprašo. Jei pats pradėk likus savaitei, ne dienai.

Kaip saugote stiklą ir porcelianą?

Kiekvieną daiktą apvyniojame burbuline plėvele, dedame į dėžę, tuščias vietas užpildome popieriumi. Stiklai statomi vertikaliai, niekada gulsti – mažiau lūžta. Veidrodžius apkalame fanera, jei dideli. Porcelianą sudedame po šešis daiktus su pertvaromis. Turime specialias dėžes taurėms. Kartais klientas sako: „o čia gi IKEA stiklai, pigūs.“ Ne, brangiau nei televizorius bus, jei sudaužysi. Aš stiklą vertinu brangiau nei elektroniką, nes pakartotinį sunkiau rasti.

Ar reikia išardyti lovą prieš jums atvažiuojant?

Jei gali – taip. Sutaupysime laiko. Jei negali – mes išardome. Turime instrumentus. Tik prašau, prieik prie lovos prieš tai. Kartais klientai pamiršta, kad po lova yra kažkas. Buvo atvejis – atidarėme, o ten katė. Gyva. Katė liko Lietuvoje, šeimininkas išsigando. Tikrink viską. Taip pat patikrink, ar spinta pralįs pro duris. Anglijoje durys kartais siauresnės nei Lietuvos standartai. Ypač seni namai.

Ką daryti su dujiniu šaldytuvu ar boileriu?

Turi būti išvalyti, be dujų. Dokumentas iš techninio aptarnavimo ne visada reikalingas, bet geriau turėti. Anglijoje dujiniai prietaisai turi atitikti vietinius standartus. Kartais patikrina. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti seno dujinio šaldytuvo – ten elektros tinklai kiti, dažnai pigiau nusipirkti naudotą Anglijoje. Bet jei turi brangų profesionalų prietaisą – vežk, tik paruošk dokumentus. Anglijoje vietiniai standartai skiriasi, gali tekti perdaryti jungtį. Nebandyk slėpti dujų baliono tarp pagalvių. Scanneriai pamato. Būna kvailysių.

Ar galiu įdėti į mašiną vieną lagaminą, kurio nepakuosite?

Gali. Tik pasakyk iš anksto. Vienas lagaminas, kuprinė, maišas su batais – telpa. Problema, kai tas „vienas“ virsta šešiais maišais ir dviračiu. Tada perskaičiuojame vietą. Mašinoje erdvė ribota, centimetrai suskaičiuoti. Ypač dalinio krovinio metu. Būna, kad vairuotojas leidžia, bet tik jei netrukdo kitiems. Tavo asmeninis lagaminas guli gale, man dažnai nereikia jo matyti – jei uždarytas ir saugus. Tik nepamiršk pažymėti savo vardu.

Kai viskas eina ne pagal planą

Kas bus, jei dar neturiu raktų į naujus namus Anglijoje?

Tada problemėlė. Daiktai negali stovėti gatvėje. Mes galime palikti sandėlyje pas partnerius Birmingeme ar netoli Londono. Kaina – apie 15–30 eurų už dieną. Kartais klientas galvoja, kad susitvarkys per valandą. Ne, prasideda biurokratija, agentai, skambučiai. Geriau atidėti pervežimą nei mokėti už sandėlį. Bet jei taip nutiko – skambink iškart, ne tada, kai mašina stovi gatvėje. Būna ir taip. Tada visi įtempti, ypač vairuotojas.

Ar draudimas padengia, jei sudužo televizorius?

Mūsų CMR draudimas dengia, bet yra niuansų. Jei tu pats supakavai ir dėžėje nebuvo mūsų kaltės – gali atsisakyti mokėti. Jei mes supakavome – atsakome. Vertė turi būti deklaruota iš anksto. Brangūs daiktai – menas, antikvariatas – reikalingas papildomas draudimas. Patarimas: fotografuok viską prieš pakrovimą. Skamba beviltiškai, bet ginčo metu nuotraukos gelbėja. Būna, kad klientas pamato įbrėžimą, kuris buvo jau seniai. Negalime atsakyti už senas žaizdas.

Kas atsakingas, jei vėluojama dėl mano kaltės?

Tu. Jei nepasiruošęs iki sutarto laiko, o mašina stovi – laukimo laikas kainuoja. Standartinis mokestis – šešiasdešimt eurų per valandą (o gal keturiasdešimt? Turiu pasitikslinti pas buhalterę, bet maždaug tiek). Jei vėluoji dieną – gali tekti mokėti už papildomą naktį.