Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu – ką verta žinoti prieš imant lagaminus

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo... na, gal kokie 23 metai, jei gerai suskaičiavau. Kasmet dešimtys žmonių rašo su klausimais apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu – į Londoną, Birmingamą, mažesnius miestelius. Kai kuriems reikia pilno kraustymosi, kitiems – dviejų dėžių ir vaikiškos lovytės pervežimo. Visi nori žinoti tą patį – ar pigu, ar saugu, ar greitai. Šiandien pabandysiu surėdyti atsakymus taip, lyg sėdėtume prie kavos, o jūs jau rytoj kraustotės.

Pradžiai – apie kainą ir terminus

Kiek dabar realiai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu, jei važiuoju vienas?

Šiuo metu, jei kalbame apie pilnų mikroautobusų krovinius, kaina dažnai sukasi tarp 800 ir 1500 eurų, priklauso nuo to, kiek daiktų, iš kur vežate ir ar reikia krovėjų. Nesu tikras dėl tikslios sumos į mažus miestelius Šiaurės Anglijoje – ten kartais priemoka būna, kartais ne. Pigiau nei 600 eurų už pilną mikriuką aš asmeniškai nepasitikėčiau, nors gal ir yra išimčių, kurių per dvidešimt metų nepastebėjau.

Ar galiu mokėti tik tada, kai jau atgaunu daiktus Londone, o ne anksčiau?

Atsakymas paprastas – ne. Na, gal yra tokių vežėjų, kurie sutinka, bet aš per du dešimtmečius sutikau gal du. Dažniausiai prašome dalies avanso, kad žmogus neapsigalvotų, o likutis – prieš išvykimą arba pristatymo dieną. Ypač jei važiuojate pirmą kartą. Buvo atvejis, kai klientas pažadėjo sumokėti, o paskui dingo tris dienas. Geriau jau mažas užstatas ir ramybė visiems.

Kodėl vienas vežėjas prašo aštuonis šimtus, o kitas beveik du tūkstančius eurų?

Na, čia kaip su mašinom – yra dyzelinis golfas, yra ir prabangus visureigis. Brangesnis variantas dažnai reiškia tiesioginį maršrutą, draudimą, sutartį, gal naujesnį mikroautobusą. Pigus gali būti tiekėjams, kurie veža grupuotus krovinius, sustoja pas kelis klientus, o tavo daiktai kitą savaitę važinėja po Europą. Ne visada pigiau blogiau, bet rizika didesnė. Kartais tiesiog skiriasi biuras nuo vienišo vairuotojo, neturinčio sąskaitų faktūrų.

Ar reikia mokėti už kurą atskirai, ar tai jau įskaičiuota?

Kuras visada įskaičiuotas į kainą. Bent jau pas mus taip, ir pas normalius kolegas irgi. Jei kas nors ima atskirai už kurą arba mokesčius už tunelį – tai bent jau man keista. Aišku, jei keičiame maršrutą viduryje kelionės, tada gali būti pokalbis, bet standartiniame krovinių pervežime į Angliją mikroautobusu viskas būna viena suma. Nebent tenka mokėti papildomai už keltą, jei vairuotojas važiuoja ne per tunelį, o jūs to prašote.

Ar į tą kainą įskaičiuotas ir daiktų supakavimas, ar tik vežimas?

Dažniausiai tik vežimas. Pakavimas – atskira paslauga, ir ją reikia užsakinėti atskirai. Nors būna, kad vairuotojas padeda, jei mato, jog senjoras vienas bando kelti spintą – nežmoniška gi. Bet oficialiai – ne. Jei norite, kad supakuotų profesionaliai, tai kainuos papildomai, kartais nemažai. Patarčiau pakuotis pačiam, jei leidžia sveikata – taip žinosite, kaip supakuota, o ir piniginė padėkos.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežu iš Vilniaus, ar iš kurio nors Žemaitijos kaimo?

Taip, žinoma. Kuo toliau nuo pagrindinių autostradų, tuo brangiau. Jei esate Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – standartinė kaina. O jei reikia važiuoti į šunkelių šunkelį Panevėžio rajone, ten ir degalų daugiau, ir laiko, ir vairuotojas grįžta tuščias arba pusaščiai. Kartais klientai sako, kad patys atveš daiktus į Vilnių, ir tada sutaupo porą šimtų. Tai visai protingas sprendimas.

Apie daiktus – kas tilps, kas ne

Ar galiu vienu metu vežtis šaldytuvą, dviratį, sofą ir dar penkiolika dėžių?

Teoriškai taip, jei mikroautobusas didelis, pvz., „Jumbo“ tipo arba ilgasis Sprinter. Bet praktiškai šaldytuvas turi būti supakuotas, dviratis užfiksuotas, o sofą gal kartais tenka išardyti. Aš esu matęs, kai klientas norėjo visko, bet nepasakė apie pianiną. Atvažiavome, o ten fortepijonas (na, tiksliau – paprastas pianinas, bet toks sunkus, kad rodos, fortas). Teko skambinti didesniam furgonui, o žmonės prarado pusę dienos ir nervus. Geriau iš karto pasakyti viską, ką turite, net jei atrodo ne taip svarbu.

Ar man reikia pakuoti daiktus į dėžes, ar jie tai padarys atvažiavę?

Patariu pakuoti patiems arba užsisakyti paslaugą prieš savaitę. Atvažiavus vairuotojui jau reikia, kad daiktai būtų paruošti. Vaizdas, kai žmonės dar tik tada pradeda vynioti stiklines lėkštes į laikraščius... tai geriau nepasakosiu. Laiko gaila. Aišku, jei turite tik poras baldų ir jie neatremiami – galima ir taip. Bet smulkmenos – tik į dėžes, ir dar pridėkite popieriaus, ką kurioje yra, nes vairuotojas nežinos. Juk gerai žinoma, kad jis neatsakingas už tai, kaip supakavote vidų.

Kas bus, jei pakeliui kažkas sudūžta?

Turi būti draudimas. Bet – draudimas būna įvairus. Vienas draudžia tik visą krovinį sudeginus, kitas – ir dūžius. Aš visada sakau žmonėms: jei vežate senelės porcelianą, geriau jį patys įsiraudokite ir padėkite taip, kad niekas nejudėtų. Nes draudimo išmokos kartais atkreipia juoką, palyginus su sentimentalia verte. Ir dar viena – blogi vežėjai išvis neturi jokio draudimo, tai pirma to paklauskite prieš mokėdami. Rimtai.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki Londono?

Taip, jei mikroautobuse yra keleivio vieta. Bet turėkite omenyje – kelionė ilga, krovinio skyriuje sėdėti negalima, ten net saugos diržų, o vairuotojas ne visada nori pokalbių dvidešimt valandų. Buvo klientų, kurie važiavo, bet paskui skundėsi, kad tiltai ir vairuotojo muzika – ne jų skonio. (Juokauju, bet dėl tilto – taip, kartais nejauku). Jei važiuojate, reikia sutarti iš anksto, ne paskutinę dieną, nes vietą reikia rezervuoti, o ne prisistatyti su kuprine ir viltimi.

Muitinė, popieriai ir kiti dalykai po Brexit

Ar man dabar reikia kažkokių specialių dokumentų, kad Angliją priimtų mano daiktai?

Taip, po Brexit viskas pasikeitė. Reikia muitinės deklaracijos, dažnai vadinamos C3 (ar C3A?) forma asmeniniams daiktams. Jei kraustotės gyventi, reikia įrodyti, kad daiktai naudoti bent pusę metų, ir pateikti buvusio būsto dokumentus. Dabar tiksliai nepasakysiu dėl naujausių taisyklių – jos šiek tiei keitėsi per pastaruosius porą metų, ir geriau pasitikslinti muitinėje arba pas brookerį. Bet popierių be abejo reikia.

Ar muitinė tikrina kiekvieną mikroautobusą, vykstantį iš Lietuvos?

Ne kiekvieną, bet tikrina dažnai, ypač jei krovinys atrodo įtartinas arba vairuotojas pirmą kartą važiuoja. Kartais tiesiog atsitiktinai išrenka. Buvo toks atvejis: važiavome jau beveik tuščiu mikriuku, nes dalį daiktų buvome pristatę Olandijoje, bet Anglijos muitininkai vis tiek išlupo viską, nes radarų... na, kažkas su dokumentais nesutapo. Praradom tris valandas. Tikrina nepaisydami jūsų geros nuotaikos.

Ar galiu vežtis maisto produktų – dešrų, sūrių, kelių butelių vyno?

Dešrų ir sūrių – geriau ne. Po Brexit ES ir JK santykiai dėl maisto griežti. Šviežia mėsa, pieno produktai – draudžiama atvežti nekomerciniams asmenims tik labai ribotais kiekiais, jei apskrudę. Vyno – gal keli buteliai asmeniniam vartojimui, bet ne dėžėmis. Buvo klientas, bandęs vežtis dešrų stalą seseriai – teko palikti muitinėje. Gaila, bet taip yra. Muitininkai nejuokauja su augalinės ir gyvūninės kilmės produktais.

Ką daryti, jei muitininkai sulaiko krovinį ir neleidžia pasiimti daiktų?

Pirmiausia – nepaniakuoti. Dažniausiai prasideda popierinis žaidimas – arba trūksta deklaracijos, arba reikia papildomo rašto. Jei turite normalų vežėją, jis turėtų žinoti, kur kreiptis. Jei vežatės viską patys – galit liūtėti dienų dienas, nes muitinės sandėliai brangūs. Kartais tenka samdyti agentą, o tai kainuos kelis šimtus svarų. Viena užsilikusi kėdė muitinėje gali tapti auksinė. Geriau iš karto tvarkingai deklaruoti.

Kas realiai vyksta kelyje – niekas apie to nerašo

Ar daiktai visada vežami tiesiai iš manęs iš namų į naują butą Londone?

Idealiu atveju – taip. Bet realybėje kartais būna grupuoti kroviniai. Ypač jei mokate mažiau. Tada jūsų sofos gali trumpai apsistoti kokioje nors saugojimo patalpoje netoli... hm, Luto ar Darbišyro, prieš patekdami pas jus. Standartinis krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu dažnai būna tiesioginis, jei apmokate pilną mašiną. Bet jei dalinis krovinys – pasiruoškite, kad maršrutas bus ilgesnis nei žemėlapyje.

Kaip dažnai pasitaiko vėlavimų, kai vežama į Londoną ar Birmingamą?

Vėlavimų pasitaiko. Ne dėl to, kad mes tinginiai, o dėl realių dalykų – eilės kelyje į keltą, avarijos, techninės problemos. Eurotunelis kartais stringa valandoms. Buvo rugpjūtį – kelias valandas stovėjome prie Kaleso, nes... atsimenu, kažkas atsitiko tunelyje. Klientas skambino kas pusvalandį. Suprantu nervus, bet mes tunelio neužkišome. Rekomenduoju neplanuoti pirmos darbo dienos Anglijoje iškart kitą dieną po planuoto atvykimo.

Ar vairuotojas man praneš bent dieną prieš atvežąs daiktus?

Turėtų pranešti. Normalus vairuotojas paskambina arba parašo, kai jau aišku, kad rytoj bus. Bet žinokite – kartais tai nutinka tik vakare prieš, nes dieną jis dar vairuoja, o vakare nusėda pavalgyti ir tada atsiunčia žinutę. Jei jums reikalinga absoliuti tikslumo – gali tekti nusivilti. Mobilusis ryšys Anglijoje ir Prancūzijoje ne visur tobulas, kartais žinutė ateina tik kai jau stovi po buto laiptais. Todėl planuokite lankstesnį grafiką ir nekirpkite kitų darbų greta atvykimo dienos. Kartais vairuotojas pavargęs pamiršta paskambinti – ir tai nereiškia, kad jūsų daiktai dingo.

Kas jei mikroautobusas sulūžta pakeliui, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Tai baisiausias scenarijus ir jis realus. Praėjusiais metais (na, gal užpernai) kolegos mašina pasibaigė netoli Frankfurto. Teko kviesti techninę pagalbą, perkrauti į kitą automobilį, o klientas gavo daiktus tik po trijų dienų, nors turėjo gauti rytoj. Tokios rizikos negalima panaikinti visai, bet normalios įmonės turi techninę pagalbą Europoje ir draudimą, kuris padengia tokius nuostolius. Vieniši vairuotojai be vežėjo licencijos dažnai palieka jus likimo valiai dviems dienoms.

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse per naktį kelyje?

Teoriškai turėtų būti saugu, jei stovima oficialioje aikštelėje. Bet aš asmeniškai nemėgstu taip daryti. Yra aikštelių, kuriose per naktį vogda. Buvo atvejis, tikrai ne mano, bet kolegos – paliko mašiną netoli Lilio, o ryte nesąmonė – dingo dviratis iš kabinos. Iš mikroautobuso nieko, nes buvo užrakinta, bet vis tiek. Vairuotojas meluoja, kad nieko neįvyko. Geriau važiuoti nenutrūkstamai arba rinktis saugiasias stovėjimo aikšteles su kameromis.

Kaip neišsirinkti šuns prieš renkantis vežėją

Kaip atskirti normalų žmogų nuo to, kuris paprasčiausiai nori pasiimti užstatą ir dingti?

Šiandien gera reklama kainuoja penkis eurus – bet kas gali pasidaryti gražią Facebook paskyrą. Paklauskite telefonu registracijos numerio, vežėjo licencijos, ar gali atsiųsti sutartį. Jei pradeda vengti – raudona vėliava. Taip pat per daug gražiai skambantys pažadai, pvz. "pervešime per 24 valandas iš Klaipėdos į Glasgą už 300 eurų" – tai fiziškai neįmanoma. Normalus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reikalauja laiko ir degalų, o stebuklų nebūna.

Ar visi vežėjai, skelbiantys internete, turi draudimą ir licencijas?

Deja, ne. Yra daug "padieniukų", kurie turi mikroautobusą ir galvoja, kad tai verslas. Draudimo gali neturėti, o licencijos – irgi. Jei vežėjas sako, kad draudimas "per eiles", kai kurios eilės Europoje nepadengia KET pažeidimų. Kartais jie veža "draugiškai", o realiai – neteisėtai. Blogiausia, kad tokių pilnas internetas. Aš nesu muitininkas, kad tikrinti visus, bet patariu klausti CMR draudimo ir vežėjo licencijos numerio. Rimtas žmogus nepasipiktins.

Kodėl kai kurie vežėjai taip nenori pasirašyti jokios raštiškos sutarties?

Aš zinau, kad popieriai nuobodūs, bet vieną lapą su įkainiais ir datomis verta turėti. Net jei ten nėra advokatiško žargono – svarbu, kad abu pasirašote. Buvo atvejis, kai žmogus neturėjo sutarties, o vežėjas pasakė, kad "taip jau gavosi" ir neplanavo mokėti už sudužusį veidrodį. Sutartis bent jau suteikia moralinę teisę reikalauti. O jei rimčiau – ir teisinę pagrindą, jei reikės kreiptis į teisėsaugą.

Ar pigiausias pasiūlymas visada reiškia blogiausią variantą?

Ne visada, bet statistiškai – dažnai. Yra naujokai, kurie nori rinktis reputaciją ir pasiūlo gerą kainą. Bet jei kaina gerokai žemiau rinkos, klauskitės savęs, ką aukojate. Greičiausiai – saugumą, draudimą arba terminą. Kartais pigūs vežėjai naudojasi jūsų daiktais kaip pretekstu pasidengti kuro išlaidas savo pirmajam reisui. Tai ne nusikaltimas, bet jūsų daiktai tampa eksperimentu. Neretai pasikeitęs galutinis adresas Londone apsukdavo – turiu omeny, apgaule didinama kaina.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu laiku ir nekelia telefono?

Verkti nepadės. Rašykite žinutes, skambinkite iš kito numerio, žiūrėkite, ar nesuaktyvino socialinių tinklų. Jei pradingo su užstatu – tai jau finansinis nusikaltimas. Būna, kad žmogus tiesiog susirašė su krepšinio draugu, o ne su įmone, ir draugas nusprendė pradanginti 300 eurų. Banko pavedimas į asmeninę sąskaitą – rizikingas požymis. Normalioje įmonėje visada yra bent antras žmogus, kuris atsako, jei vairuotojas išvažiavęs. Jei visą parą tylima – blogai.

Paskutiniai klausimai, jei vis dar svarstote

Ar verta vežtis visus baldus, jei planuoju Anglijoje būti tik pusę metų?

Užmuškite skaičiuotuvą. Dažnai pigiau parduoti baldus čia, o ten nusipirkti naudotus. Tik jei turite brangią techniką ar sentimentų pilną spintą – tada vežkite. Kita vertus, krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu ir atgal vėl kainuoja. Aš mačiau žmonių, kurie vežė sofą į Ipsvičą, o po keturių mėnesių suprato, kad netelpa naujame kambaryje, ir sofa grįžo atgal. Juokinga, tik ne piniginei. Paskaičiuokite du kartus.

Kada geriau rinktis didelį furgoną, o ne mikroautobusą?

Jei daiktų tiek, kad prikraunate pilną mikroautobusą ir dar lieka krūva, tada furgonas. Arba jei vežate piano, stambią buitinę techniką, daugiau nei dviejų kambarių butą. Mikroautobusas geras dviejų-keturių kambarių butui, jei daiktai apgalvoti. Kartais klientas sako, kad "tik trys dėžės", o pasirodo, kad trys dėžės yra trijų metrų ilgio surinktos lentynos. Tada netinka joks mikroautobusas. Geriau matuoti, o ne spėlioti, ir pasikonsultuoti prieš rezervuojant mašiną.

Svarbiausia, ką noriu pasakyti po dviejų dešimtmečių: krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu gali būti paprastas, jei nepulsite prie pigiausių pasiūlymų kaip vėžys prie šviesos. Paklauskite, palyginkite, pareikalaukite dokumentų. Daiktai – tai ne tik siuntiniai, tai jūsų gyvenimo aprūpinimas. Tinkamas vežėjas supras tai. Pasitikėkite instinktais, bet pasitvirtinkite faktais. Ir jei kils dar klausimų – rašykit, atsakysiu, kai tik grįšiu iš maršruto.