Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais: patogi paslauga, kurios neverta bijoti

Žinai, daug žmonių galvoja, kad jei reikia daiktus iš Lietuvos nugabenti į Londoną ar Birmingemą, būtinai reikalingas didelis sunkvežimis. Bet aš, dirbantis tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt trejus metus, galiu pasakyti – mikroautobusas dažnai yra daug protingesnis pasirinkimas. Ypač jei tai ne visa fabriko įranga, o tiesiog baldai, dėžės, asmeniniai daiktai. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – patogi paslauga, kuri sutaupo ir pinigų, ir laiko. Šiandien pasakysiu viską taip, kaip paaiškinčiau draugui prie kavos – su realybe, be jokių reklaminių saldainių.

Kaip viskas prasideda – pirmi žingsniai ir klaidos, kurių galima išvengti

Ar galiu pervežti tik vieną sofą ir stiklinį staliuką į Londoną mikroautobusu?

Žinoma gali. Būtent dėl tokių užsakymų krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais ir yra patogi paslauga. Ne visiems reikia dvidešimt tonų fūros – kartais tereikia laisvų kubų ir gero priekabos. Mes vežam ir po vieną spintą. Jei sofa modulinė ir išsiardo, problemos nėra. Mikroautobusas manevringas, privažiuoja prie pat namų, kur didelis vilkikas nepralystų. Tiesiog kainą skaičiuosim pagal apimtį, o ne orą.

Kiek laiko prieš išvyką reikia užsakyti pervežimą, jei vežu daiktus iš Kauno į Manchesterį?

Na, nereikia būti naiviam – paskambinsi šiandien, rytoj nevažiuosi. Sezonas gegužę, rugpjūtį, rugsėjį – savaitės laukimo. Bet jei lankstus, kartais užtenka ir penkių dienų. Aš siūlyčiau planuoti bent dvi savaites. Turėjom klientą, kuris skambino trečiadienį, o išvykti reikėjo pirmadienį. Radom variantą, bet jis sumokėjo brangiau – greitieji derinimai kainuoja. Jeigu turi laiko, neprisiimk streso.

Ar vairuotojas padės rankomis išnešti daiktus iš trečio aukšto?

Čia toks šlubas momentas. Oficialiai daugelis sako, kad taip. Realybė – vieni lipa be liftų, kiti staiga prisimena, kad jie tik vairuotojai, o ne samdiniai. Geriau neprisileisk situacijos, kur tikiesi, jog viskas padaryta už tave. Paklausk aiškiai dar prieš sutartį. Jeigu reikia pagalbos, reikalauk surašyti (retai kas rimtai įformina). Mačiau blogesnių situacijų, kai žmonės liko vieni su dvimetrine spinta ties laiptine, nes vairuotojas pasakė, kad nugarą skauda ir jis pasirašęs tik vairuoti.

Kainos, oi tos kainos – kodėl viskas taip nevienodai

Kiek dabar kainuoja pervežti maždaug 5 kubų krovinį į Angliją mikroautobusu?

Maždaug nuo 700 iki 1200 eurų. Plačiai, bet kam pasakyti tiksliau, reikia žinoti iš kur į kur. Kuras kyla, keltas brangsta, tikslaus skaičiaus nepadėsiu. Mažesnis mikroautobusas su daliniu kroviniu dažniausiai apsieis pigiau nei atskiras vilkikas. Čia jau ne 100% tikras, bet man rodos pernai vidurkis buvo arčiau 900. Kiekvienas atvejis unikalus, nebijok klausti kelių skirtingų pervežėjų ir palyginti.

Ar tikrai visos įmonės pasirašo sutartis? Pirmą kartą vežuosi ir baisu.

Būtent taip ir reikia jaustis. Bet štai kas: daug mažesnių ar individualių pervežėjų dirba tik per žinutes. Aš pats pradžioje irgi taip daręs, kai neturėjau rašiklių stalui. Sutartis yra saugus pagrindas. Jei įmonė atsisako rašyti – raudona vėliava. Neabejotinai reikalauk sąskaitos. Yra buvę, kad žmonės pervedė avansą į asmeninę sąskaitą, o paskui tylu rimta. Rimtas verslas be sutarčių dabar nebeįsivaizduojamas.

Kodėl vieni prašo 800, kiti 1300 eurų už tą patį maršrutą?

Tai nėra tas pats maršrutas, nors taškai sutampa. Vieni važiuoja moderniu Ducato su draudimu, kitas – su subyrėjusiu Transit ir be kuro pinigų. Pigiau ne visada reiškia taupymą – kartais tai rizika. Mačiau, kaip klientai džiaugėsi sutaupę tris šimtus, o paskui pezėjo tris savaites, kol atgavo daiktus iš kažkokio sandėliuko. Pigiausias dažnai būna brangiausias. Pagalvok apie tai.

Popieriai, muitai ir chaosas po Brexit

Ar reikia kažkokių specialių popierių, jei vežu asmeninius daiktus iš Lietuvos į Angliją?

Reikia, nors skauda pripažinti. Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar reikia CMR, sąrašo daiktų, kartais muitinės deklaracijos, ypač jei nauji. Seni baldai – paprasčiau, bet sąrašo reikia. Vienas klientas bandė vežti naują dviratį kaip naudotą – muitininkai pažiūrėjo, bauda. Geriau deklaruoti sąžiningai. Jeigu mikroautobusas registruotas kaip krovininis – dar papildomų leidimų gali prireikti. Nuobodu, bet būtina.

Ką daryti, jei sustabdo Prancūzijos muitininkai ir nori tikrinti turinį?

Sustoji, laukiesi. Atidarai, rodai. Vaikinai tikrina dažniausiai atsitiktinai. Turėk sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Vieną kartą vairuotojas Prancūzijoje praleido keturias valandas, nes klientas į dėžę buvo įmetęs butelius alaus. Muitininkai galvojo, kad cigarečių kontrabanda. Juokinga? Ne tada, kai lauki šaltyje. Kad ir kaip kvailai beskambėtų, neišmesk popieriaus su daiktų aprašymu. Jis tau gali sutaupyti nervų.

Ar aš pats galiu sėsti prie vairuotojo kartu ir važiuoti su savo daiktais?

Gali, jei yra vietos. Paprastai viena vieta šalia vairuotojo. Jei daiktai užima viską, tenka taikytis. Kaina dažniausiai nekinta arba minimaliai. Tai bus kaip draugiška kelionė, ne komforto klasė. Kartais klientai skrenda lėktuvu, o daiktai važiuoja atskirai – irgi variantas. Bet jei nori matyti, kur tavo sofą krauna – sėsk šalia. Tik nepamiršk vairuotojo kavos – kartais ji bjauri po kelių valandų kelyje.

Ar galiu gabenti maisto produktus ar valymo priemones kartu su baldais?

Atsargiai. Maistas – pienas, mėsa – problema. Sausieji produktai, konservai dažniausiai nekliūna, bet ribotai. O chemija – pavojinga, jei prasiskiria. Mačiau, kaip indų skystis užliejo drabužių dėžes, nes dangtelis atsuko važiuojant posūkiuose. Nuo to laiko kaskart perspėju: chemija atskirai, sandariai, į maišus. Geriau nereikia ieškoti nemalonumų. Ir taip pakankamai stresuoji prieš persikraustymą, nereikia papildomų bėdų.

Tai kas ten kelyje tikriausiai – eismas, nakvynės, nuovargis

Kur nakvoja tie vairuotojai, kurie veža mikroautobusais į Angliją?

Kabinoje, jei yra gultas. O jei be gulto – sėdynėse arba pigiuose moteliuose netoli autostrados. Rimtesnės įmonės turi viešbučius, o individualūs uždarbiai taupo kiekvieną eurą. Aš prisimenu savo pradžią – miegojau salos keltų terminale ant savo storos striukės, nes viešbutis atrodė neįperkama prabanga. Tiesa, dabar jau miegu normaliai ir turiu darbo stalą, bet tuos laikus prisimenu kaip vakar. Tokia tos situacijom. Tai ne visada romantiška. Bet paklausk iš anksto, ar vairuotojas turi kur normaliai išsimiegoti, nes nepailsėjęs žmogus prie vairo yra pavojingas sau ir tavo daiktams.

Ar dažnai vėluoja dėl keltų pakeliui? Skaičiau, kad dabar chaosas.

Oi, keltai... Būna viskas plaukia, būna lauki šešias valandas. Po Brexito chaosas buvo juntamas. Dabar kiek rimčiau, bet praėjusį mėnesį du mūsų mikroautobusai strigo Calais pusantros dienos dėl streiko. Ne mūsų kaltė. Planuok laiką su buferiu. Niekada nežadėk kambario išsinuomoti Birmingeme tiksliai tą dieną, kai mašina turėtų atvažiuoti. Visada yra šansas, kad keltas pajudės vėliau.

Kokia reali kelionės trukmė, jei važiuoja mikroautobusas iš Vilniaus į Birmingemą?

Teorija – trys paras. Realybė – dažniausiai keturios, reikia valgyti, miegoti, pilti kurą. Buvę ir greičiau, bet vairuotojas kažkur prie Brusseli dūro į atitvėrimą – tada laukė policijos. Ne mūsų bičas, kolega papasakojo. Parodo, kad greitis ne draugas. Jei kas žada per dvi paras – meluoja arba pažeidinėja taisykles. Normaliai trys su puse, keturios dienos. Nesitikėk stebuklų nei šią, nei kitą savaitę.

Ar mano daiktai važiuoja be sustojimų, ar dar pakrauna kitų klientų krovinius?

Čia priklauso nuo pasirinkimo. Pilnas krovinys – važiuoji tiesiai pas tave ir į galutinį tašką. Dalinis – daliniesi vietą su kitais. Pigiau, bet gali tekti palaukti, kol surenka dar porą siuntinių pakeliui Kuršėnuose. Nesumažina saugumo, jei tvirtinama. Aš vadinu autobuso taisykle – stoja ne tik ten, kur tu. Normalu, tik reikia žinoti iš anksto, kad nespoksotum į telefoną kas penkias minutes.

Draudimas, pakavimas ir kai kas nors vistiek lūžta

Ar verta drausti krovinį, ar tai tiesiog būdas iš manęs daugiau išpešti pinigų?

Aš apie tai galvoju kaip apie šalmą – nereikia, kol nereikia. Kai reikia – baisu. Transportininkai paprastai turi civilinį draudimą, bet jis ne visada dengia viską. Turėjom atvejį – klientas atnešė veidrodį į seną patalynę. Važiuojant per Prancūziją (o gal per Liuksemburgą? Ne, per Prancūziją) veidrodys sudužo. Draudimas nekompensavo – "netinkamas pakavimas". Draudimas geras, bet tik su geru pakavimu. Kai kurios įmonės įtraukia privalomai – čia jau nuo sąžinės.

Ar man pačiam reikia viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarote?

Pats. Geriausiai tu žinai savo daiktus. Mes galime pasiūlyti pakavimą, bet brangiau – reikia medžiagų ir žmonių. Stiklui, elektronikai reikia burbulo, polietileno. Klientas spėjo, kad televizorius originalioje dėžėje neatšoks. Atšoko. Nuo to laiko sakau: originali dėžė nėra stebuklinga. Perdraisk iš viršaus. Mes vežam, bet neaugam daiktams sparnų. Tavo atsakomybė juos teisingai paruošti.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir "pilnas krovinys" realybėje, be marketingo?

Įsivaizduok kebabinę. Pilnas krovinys – visas lavašas su tavo mėsa. Dalinis – pusė, kitą pusę gauna kitas. Pilnas važiuoja tik su tavimi, krauni pagal savo grafiką. Dalinis – daliniesi, pigiau, bet gali tekti palaukti. Kartais dalinis virsta pilnu, jei kitas atšaukia. Tokių siurprizų pasitaiko. Mikroautobusas turi mažiau vietos nei fūra, todėl pilnas krovinys čia nereiškia fabriko – reiškia pilną mašiną tavo daiktų.

Kas atsako, jei atvažiavus randausi, kad stiklinis stalas įskilęs?

Tai priklauso, kur pyksta. Jei vairuotojas trenkė – mes. Jei tu nepakavai – tu. Būna įskilimas buvo dar prieš pakrovimą, tik nepastebėjai. Todėl fotografuok prieš. Rimtos įmonės padaro nuotraukas prieš pakraunant. Buvę, kad klientas rado braškę, bet nuotrauka parodė – ji jau ten buvo. Nebuvo malonu, bet teisybė. Dėl to pasisakau už skaidrumą. Jeigu mūsų kaltė – mokam arba taisom.

Blogos įmonės, sukčiai ir kaip jų nepasotinti (taip, apie tai irgi reikia šnekėti)

Kaip atpažinti įmonę, kuri realiai neturi mašinos, o tik perparduoda mane toliau?

Jei negali atsiųsti mašinos nuotraukos, nes "turi labai daug mašinų" – pavojus. Jei nežino vairuotojo vardo iki paskutinės minutės – irgi keista. Būna tokių "biurų", kur surenka užsakymus, tada meta į forumą ieškodami pigiausio varianto. Tu sumoki tūkstantį, jie sumoka penkis šimtus kažkokiam bičiuliui. Tikros įmonės turi parką arba nuolatinius partnerius. Nori patikrinti? Paprašyk nueiti į aikštelę. Jei pradeda apie "konfidencialumą" – sprunk.

Kodėl kai kurie prašo viso užmokesčio prieš pakrovimą?