Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais: papasakosiu kaip yra iš tikrųjų

Dvidešimt ketveri metai kelyje. Nei vienas be kelio į Angliją. Pradėjau tada, kai dar niekas nežinojo kas tas GPS, o navigacija buvo žmona žemėlapyje. (Nors dabar irgi ne visada padeda.) Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – tai kasdienybė. Ne stebuklas. Surenkam daiktus Lietuvoje, dažniausiai Vilniuje ar Kaune, susikraunam į Ford Transit ar Mercedes Sprinter, ir važiuojam. Kartais per Lenkiją naktį, kartais pro Kybartus rytą. Svarbu suprasti, kad mikroautobusas – ne krovininis sunkvežimis. Talpa ribota, bet lankstumas didžiulis. Ypač jei reikia pristatyti iki durų Londone ar mažesniame miestelyje Šiaurėje.

Pradžia – klausimai kuriuos užduoda 90% klientų

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Oi, čia tas klausimas nuo kurio viskas prasideda. Žiūrėk, pilnas mikroautobusas kainuoja kitaip nei kanapa ir dvi dėžės. Turim keturias kryptis – Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Braitonas. Į Londoną pigiausiai, nes važiuojam dažniausiai. Būna savaičių kai kuras šokteli ir ką nors pakoreguojam. Pilnas krovinys į Londoną nuo 800 iki 1200 eurų, priklauso nuo svorio. Nesam brangiausi, bet ir ne pigiausi. Maži kroviniai kaupiami kol surinksim grupažą. Tada skaičiuojam.

Ar imate vežti jei tik viena dėžė?

Taip, bet turi suprasti logiką. Mes nevažiuojam dėl vienos dėžės į Angliją specialiai, nebent tai būtų skubus medicininis krovinys, bet tą reikia tartis atskirai. Paprastai viena dėžė keliauja su kitais siuntiniais. Surinksim grupažą Vilniuje, sudėliosim prie kitų daiktų. Kartais tenka palaukti kelias dienas. Ne visiems tai tinka. Jei reikia skubiai – siūlau kuruoti. Bet žinai ką, kartais ta viena dėžė užima pusę vietos, nes žmonės pridirba daug daiktų. Tada ir kaina auga. Būna įvairiai.

Kaip greitai mano daiktai bus pristatyti?

Dažniausiai per 5–7 darbo dienas nuo pakrovimo. Kartais per 4 jei pasiseka su muitine ir nėra kamščių. Bet aš nekūrysiu – žiema yra žiauresnė nei vasara. Slidus kelias prie Kalė – tai ne pokštas. Buvo metas kai užtrukom devynias dienas dėl to kad Antverpene užlūžo infracstruktūra. Atleisk, infrastruktūra. Taip kad realiai – žadėsiu penkias, o širdyje ruošiuosi septynioms. Ir dar… kartais žmonės patys vėluoja ruošti daiktus, tada kaltina mus. Nu taip jau būna.

Ar reikia kažkokių popierių jei siunčiu asmeninius daiktus?

Reikia sąrašo. Ne visi tai mėgsta daryti, bet muitinė kartais prašo aprašymo. Ne todėl kad nori varginti – tiesiog turi matyti, kad nekomercinis krovinys. Parašai: drabužiai, dviratis, virtuvės dėžės. Sąrašas padeda ir mums, ir tau. Jeigu elektronika – vertę nurodyti reikia. Buvo atvejis kai klientas paslėpė kompiuterius be popieriaus. Muitinė patikrino, prisisuko. Savaitę stovėjom. Nemalonu visiems. Geriau pildyti atvirai. Nebijai, niekas nebaudžia.

Ar kartu gali važiuoti ir keleivis?

Iš principo taip, jei yra vieta salone. Bet turiu būti sąžiningas – mes ne keleivių pervežimo įmonė. Kartais sutinkam paimti vieną žmogų, jei sutampa maršrutas. Dabar po Brexit tapo sudėtingiau, nes gali reikėti vizų ar leidimų priklausomai nuo paskirties. Tai čia jau ne mano sritis. Geriau pasitikrink su ambasada. Mikroautobuse patogumo lygis ne kaip autobuse. Sėdės šalia dėžių, gali kvapti daiktais. Jei tinka – kalbam.

Apie pakrovimą ir tai kas vyksta iki kol išvažiuojam

Kur surenkate krovinį Lietuvoje?

Turim du taškus – Vilniuje ir Kaune. Vilniuje dažniausiai paėmimas iš namų arba sandėlio. Kaune sutinkam prie centro arba rajone. Kai kuriom savaitėm važiuojam pro Klaipėdą ar Šiaulius, bet derinam atskirai. Maršrutas nėra akmuo – keičiasi pagal paklausą. Jei kolekcija iš mažo miestelio, gali kainuoti papildomai keliolika eurų, nes mikroautobusas turi nuvažiuoti atskirai. Rankų darbas tai. Jei nori sutaupyt – atvežk į Vilnių pats.

Tikrinate vidų ar tik svorį?

Tikrinam. Ne visada atidarom kiekvieną dėžę, bet jei barška, kvepia keistai ar svoris nesiderina – atidarom. Standartinė procedūra. Kartais klientai pyksta: "kaip ten lįsit, asmeniniai daiktai!" Suprantu, bet yra taisyklės. Negalim vežti draudžiamų prekių, baterijų be apsaugos, dujų balionų. Vieną kartą radau neužsukusį butelį su spiritu. Gerai kad pastebėjau prieš muitinę. Kitu atveju būtų bėda. Patikra – ir mūsų saugumui, ir tavo.

Kas jei muitinė sustoja ir pradeda knistis?

Tai normalu, ypač po Brexit kai viskas apkrauta. Muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti. Jei dokumentai tvarkingi – didžiausia bėda laikas. Paprastai atlaisvinam per kelias valandas. Buvo istorija kai Doverio biuras pametė popierių. Stovėjom dvi dienas. Niekas nežinojo kur dėtis. Klientas nervinosi. Mes irgi. Kartais muitinė – ne techninis klausimas, o biurokratijos liūnas. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais priklauso ir nuo to ar pareigūnai šiandien gerai nusiteikę.

Ar dėžes privalu dėti ant palečių?

Paletės padeda, bet ne visada būtinos. Mikroautobuse vietos nėra tiek daug kaip fūroje. Kartais paletė užima vietą kuri galėtų eiti efektyviau. Tvirtai sukrautos dėžės, kartonu apvynioti baldai – irgi laikosi. Bet jei trapių daiktų, tada reikia medinių rėmų arba paletės kaip pagrindo. Mes geriau apkraunam rankomis ir diržais nei paletės voliojasi. Fūroje – kita kalba. Čia erdvė auksas. Kartais tenka žaisti tetrisą. Rimtai.

O jei tarp daiktų yra draudžiama prekė?

Sakytumėm prieš tai. Dažniausiai butelių turinys, aerozoliai, tam tikros baterijos. Jei randam pakraunant – išimam ir grąžinam. Jei kelionėje aptinkam – blogiau. Yra taisyklės, nors mikroautobusai ne visada techniškai kroviniai sunkvežimiai, bet draudimas galioja. Nevežam ką norim. Kartais klientai "pamiršta" kad dažų balionėlį paliko spintoje. Buvo atvejis kai toks prakiuro. Mikroautobusas dvokia dažais savaitę. Nepatogu visiems. Atidžiai tikrink ką dedi. Nepaslėpsi amžinai.

Kelias ir automobiliai – iš patirties

Koks mikroautobusas važiuoja, ar tikrai talpus?

Mes naudojam pailginti Ford Transit ir Sprinter. Talpa 8–12 kubų. Nei daug, nei mažai. Pilnas butas per vieną kartą neįspausi, neburlabai mažas. Kartais vežam du mikrobusus jei reikia. Ilgamečiai klientai žino – klausia ar užteks vietos. Nesam magai. Jeigu dviejų kambarių buto baldai, geriau rinktis fūrą. Nors fūros turi apribojimų Londone dėl sunkiojo transporto. Mikroautobusas – auksinis vidurys greičiui ir manevringumui. Camdene pravažiuosim kur fūra neis.

Važiuojate tiesiai į Londoną?

Turim kelis maršrutus. Kai renkam grupažą, sustojom Birmingame arba Mančesteryje jei ten užsakymas. Tiesiai iš Vilniaus į Londoną be stojimų – retenybė. Verslas toks: kraunam, pristatom, pakraunam atgal. Kartais atrodo kaip cirko maršrutas. Bet taip optimizuojam degalus. Nuo to priklauso ir kaina. Jei nori tiesiai per 48 valandas – kainuos dvigubai. Realiai pervežimas į Angliją mikroautobusais turi tarpines stoteles. Net jei niekas apie jas nemini. Atleisk, nenoriu meluoti.

Kiek trunka kelionė iš Vilniaus į Londoną?

Teoriškai apie du tūkstančius du šimtus kilometrų. Be perstojo gal ir per 26–28 valandas. Praktiškai – nakties poilsis privalomas. Vairuotojai pavargsta, o Lenkijos keliai... nu, kartais pavargina. Iš viso reali tranzito trukmė 3–4 dienos su pasieniu ir iškrovimais. Kartais pasiligojam antrame – pasiilgiam pailsėt. Bet rimtai, niekas neskraido. O jei dar Eurotunelis striga – pridėk dieną. Žiemą slidžiau. Vasarą spūstys. Taip jau yra.

Kas jei kelyje fermeris užbarikaduoja – teisybė ar anekdotas?

Oi, čia kolega papasakojo. Ne Anglijoje, o Prancūzijoje kaime fermeris neleido pravažiuoti nes avys ant kelio. Stovėjom tris valandas. Anglijoj ožių mažiau, tikriau – ožkų nėra tiek. Bet kaimo keliukai Anglijos pietuose siauri. Kartais GPS veda pro laukus, o ten vakarop kažkas gyvatvorę pjauna ir kelias užimtas. Dėl to mes renkamės pagrindinius kelius, nors ir ilgesni. Mikroautobusui tai sveikiau. Nereikia gyvulių varytis. Nors iš toli atrodo juokinga, kai stovi, nebesijuoki.

Ar jūsų mašinos tik naujos?

Nauji – ne. Patikimi – taip. Naujas Sprinteris kainuoja tiek kad atsigauti reiktų be perstojo važiuoti. Turim 2018–2021 metų techniką. Reguliariai aptarnaujam, keičiam kaladėles anksčiau negu reikia. Kartais važiuodamas po Vokietiją ant priekabos sviečia liepsna... atleisk, užsidegimo lemputė. Bet sustojom, patikrinom, varžtas atsilošęs – sutvarkėm. Amžius nesvarbu kai ranka prižiūrima. Blogiau kai įmonės perka devyniolikmečius trąšvežius. Pas mus taip nėra. Nors irgi būna problemų, neneigsiu.

Pinigai, draudimas ir nesugludinti kampai

Ar mokėti reikia prieš išvažiavimą?

Standartiškai – avansas prieš pakrovimą. Buvau metais anksčiau minkštesnis, bet teisybė tokia kad buvo nemalonių situacijų. Žmonės pasiima daiktus, o paskui tris savaites slepiasi. Ne visi, bet vienas iš dešimties. Dėl to dabar tvarka: trisdešimt arba penkiasdešimt proc. priekaba, likutis prieš iškrovimą arba pristatymo akto pasirašymą. Suprantu, kad norisi mokėti kai viskas saugu tavo akivaizdoj. Irgi taip norėčiau. Bet logistika – pasitikėjimo reikalas. Reikia abiem kryptim būt sąžiningiems.

Kaip ten su draudimu – jūs apdraudžiate?

Vežėjas – CMR draudimas. Bet čia subtilu. CMR apima tam tikrą atsakomybę, bet ne visada pilną vertę. Jei šaldytuvas kainavo du tūkstančius, o limitas yra SDR'ais... pagal konvenciją gali gauti mažiau. Siūlom papildomai apdrausti brangius daiktus. Pigūs vežėjai dažnai tyli apie tai. Tada įvykus bėdai sako "o, ten juk CMR, pasiimkite šimtą eurų". Neteisinga. Mes rodome dokumentus iš anksto. Draudimas kainuos kelis procentus, bet miegsi ramiau. Verta.

Ką reiškia "lanksčios kainos"?

Čia marketologų šūkis. Aš tiesiogiai dirbu su klientais, todėl pasakysiu atvirai. Lanksčios kainos reiškia kad nėra fiksuoto bilieto kaip autobuse. Skaičiuojam pagal kilometrus, svorį, pakrovimo sudėtingumą, ar reikia liftu naudotis. Jei esi iš Londono centro su antru aukštu be lifto – brangiau nei garažas Hertfordšyre. Kartais kaina skiriasi net šimtu eurų tarp dviejų panašių krovinių dėl adreso. Tai ne noras pasipelnyti, o laikas. Kuo ilgiau kraunam – vėliau išvažiuojam. O laikas kelyje į Angliją – pinigai.

Ar visada pristatote iki durų?

Stengiamės. Bet eikim atvirai – yra Londono rajonų kur mikroautobusas neįvažiuos. Senieji Camden kiemai, siauros gatvės Braitone. Kartais privažiuojam kiek galim arčiau, tada pernešam. Jei nuosavas namas su kiemu – aišku, iki durų. Bet blokinis daugiabutis su trim laiptais? Čia jau derėtis dėl pernešėjo. Mes mielai padedam, bet dvi spintos – ne mūsų standartas jei nesusitarta. Pasitaiko kad žmonės pyksta, bet aš irgi nesu Halkas. Rimtai. Yra fizinės ribos.

Apie problemas – be cukraus

Kas bus jei dėl kuro kainos staiga pabrangsite?

Nebranginame jau suderėto užsakymo. Sutartis yra sutartis. Bet jei skambini šiandien o važiuoji po mėnesio – kaina gali keistis pagal rinką. Dabar kuras vijuriuoja. 2022 buvo beprotybė. Laimei stabiliau. Tačiau jei pervežimas į Angliją mikroautobusais deramas seniai – fiksuojam. Blogiausia kai klientas sako "oi, o mes tikėjomės senos kainos". Ne, skambinai prieš tris mėnesius ir neužsakiai. Taip neveikia. Užsakymas turi datą. Arba SMS patvirtinimą.

Daiktai pasitaiko kad sulūžta?

Pasitaiko. Nors ir kruopščiai pakraunam, kartais kelias duoda žinoti. Ypač jei klientas supakuoja per silpnai. Buvo atvejis kai taupyta ant burbulinės plėvelės – stiklinė vitrina. Lenkijoje duobė. Nebepasakosiu. Draudimas padengė, bet nuotaika suprastėjo. Kita vertus, mikroautobusai mažiau kliba nei fūros, nes amortizacija kitokia. Bet jei vežame keraminę kriauklę padėtą ant ratuko... na, ko tu čia nori. Tvirtai pakuok, perdėk prezervatyvu (nejuokiu, atsiprašau, tarpine medžiaga). Rimtai.

Ką veikti jei vairuotojas vėluoja dviem dienom?

Skambini. Ne į paniką kristi. Pirmiausia skambini mums, o ne visiems draugams feisbuke. Mes turim ryšį su vairuotoju. Gali būti priežastis – remontas kelyje, muitinė, arba tiesiog vairuotojas susirgo. Oi, čia jau neramu – bet taip yra buvę. Turim keitimo sistemą, bet jei maža įmonė ir visi užimti... užtrunka. Du dienas – daug. Paprastai informuojam iš anksto. Jeigu vėluojam – patys skambinam. Nebijok blogiausių scenarijų, bet realiai taip nutinka. Yra tokių kur pradingsta savaitei.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, o jūs ne?

O čia mano mėgstama tema. Kai kurios parduoda orą. Pažada dvi dienas, paima pinigus, o paskui atranda kad neturi laisvo mikroautobuso. Arba suvilioja gera kaina, o tada meta ant trečiųjų rankų. Patyriau iš klientų. Jie paskambina slogiai nusiteikę po "dviejų dienų pažado". Realus krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra pica pristatymas. Jei žada per 48 valandas – klausk kaip apeis muitinę. Greičiausiai meluoja. Nesmagu, bet rinkoje yra tokių.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Vežti galima maisto produktus asmeniniam vartojimui. Ne komercijai. Alkoholis – ribotai. Bet čia aš ne šimtu procentų tikras dėl leidžiamų kiekių, nes taisyklės po Brexit keitėsi kelis kartus. Geriau tau pasitikrinti GOV.UK, o mes pildysim deklaracijas pagal tai ką nurodysi. Buvo atvejis kai vežėm lietuvišką degtinę "dovanoms". Doverio muitinė paėmė dalį. Nepatikrino visko – tiesiog sumažino kiekį. Arba kažkas panašaus. Šitoj vietoj geriau konsultuotis su muitinės agentu jei didelis kiekis, nes aš ne visur išmanau.

Išvada

Per dvi dešimt ketverius metus ant kelio supratau, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais gyvuoja iš pasitikėjimo. Ne iš greičio rekordų. Surenkam, supakuojam, pravažiuojam muitinę, pristatom. Kartais per daigsti, bet dažniausiai – taip kaip žadėta. Svarbiausia nepasiklysti tarp pigiausių pasiūlymų ir rinktis tuos, kurie kalba atvirai. Jei turi klausimų – skambink. Geriau pakalbėti penkias minutes nei po to aiškinti kodėl kažkas nepavyko. Kelias į Angliją nėra trumpas, bet gali būti ramus. Su mikroautobusu – lanksčiai ir iki durų. Tiek jau šiandien.