Krovinių pervežimas į Angliją mažais kroviniais – ką verta žinoti prieš perkraustantis

Jau gal kokie 22 metai sukuosi aplink šituos reikalus – pradėjau, kai į Angliją važiuodavo tikri vilkikai pilni baldų ir niekas neklausinėjo apie papildomus muitus. Dabar viskas visiškai kitaip. Žmonės nori pervežti du lagaminus, dešimt dėžių, pusę kambario ar mažą sofą. Krovinių pervežimas į Angliją mažais kroviniais tapo normalia kasdienybe, bet painiavos dėl to tik daugėja. Nežino, nuo ko pradėti, kokios kainos realiai, ar daiktai bus saugūs, o galvojimas apie Brexit maišo protą. Šitame faq surašiau atsakymus, kuriuos paprastai laidau žinutėmis klientams tiesiai. Nieko išgalvoto, tik tai, ką nuolat tenka aiškinti.

Pradžiai – nes visi klausia to paties

Kokiais atvejais mažas krovinys į Angliją yra geriausias pasirinkimas?

Dažniausiai tada, kai neturi pilno kambario ar viso buto. Renkiesi gabenti stalą, komodą, dėžes su asmeniniais daiktais, gal augintinio narvelį. Pilnas vilkikas tam – visiškas absurdas. Mažas krovinys – logiška išeitis. Sumoki tik už vietą, kurią realiai užimi mūsų mašinoje. Būna, kad klientas paskambina norėdamas vežti keturias dėžes ir klausia, ar nereikia furgono. Ne, nereikia. Supakuojam, sukraunam su kitomis siuntomis. Važiuoja kartu. Štai ir visas triukas.

Kuo skiriasi grupinis krovinių gabenimas nuo tiesioginio pervežimo?

Tiesioginis – kai mašina važiuoja tik tavo daiktams. Nuo durų iki durų. Greičiau, bet brangiau. O grupinis, dar kitaip vadinamas dalinių krovinių pervežimu, reiškia, kad furgone ar vilkike yra kelių klientų siuntos. Tu moki mažiau, nes daliniesi kelionės sąnaudas. Minusas – gali tekti palaukti, kol surinks kitas krovinius. Prisimenu, prieš kelerius metus vežėm į Londoną kėdes iš Kauno. Pasiėmėm dar dviratį iš Jonavos, dėžes iš Vilniaus. Visi buvo patenkinti, nors važiavom ilgiau nei tiesiogiai. Sutaupė kiekvienas po porą šimtų.

Ar mano siunta bus vienintelė mašinoje, jei užsakinėju mažo krovinio pervežimą?

Ne, tikrai ne. Na, nebent mokėsi už pilną furgoną, bet tada jau nebe mažas krovinys vadinsis. Paprastai būna dviejų, trijų, kartais penkių siuntų. Kiekviena sutvirtinta atskirai. Taip veikia grupinis užsakymas. Ar tai blogai? Ne, jei vežėjas moka savo darbą. Aišku, yra įmonių, kurios krauna bet kaip – tavo šešių kilogramų daikčiuką po kažkieno sofos spyruoklėmis. Tada gauni sulamdytą siuntą. Todėl visada klausk, kaip krovėjas fiksuoja tavo daiktus. Jeigu atsako „nu, sudėsim“ – bėk.

Kainos ir skaičiavimai – čia visada painu

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Angliją mažais kroviniais?

Sunku pasakyti vieną skaičių visiems. Šiai dienai dažnai matome kainas nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo miesto, kiekio, ar reikia padėti nešti. Jeigu vežam iš Vilniaus į Londoną dvi paletes – kita kaina nei jei iš Zarasų į mažą kaimelį prie Mančesterio. Būna sezonų. Rugpjūtį visi važiuoja, kaina kyla. Vasarį – atvirkščiai, kartais pasiūlom ir pigiau, nei norėtum. Reikia siųsti bent svorį ir matmenis. Tuomet jau galima pasakyti bent apytiksliai. Aklai – nieko negalima.

Kaip suprasti, ar mane apmokestino pagal svorį, ar pagal tūrį?

Įdomus klausimas, nes daugelis net nežino, kad vilkikai turi ribą – ko daugiau, to negali tempti. Vežėjas skaičiuoja vadinamąją „kubinę masę“. Paimi ilgį, plotį, aukštį, sudaugini, gauni kubus. Jei dežė lengva, bet didelė – mokėsi kaip už sunkią. Nes ji užima vietą. Prieš metus vežėm labai didulę lempą. Svoris – keturiolika kilogramų, bet dviem kubiniais. Mokėjo kaip už du šimtus kilogramų. Klientas pyko, bet tai standartas. Taip veikia transportas. Nėra čia apgaulės, tiesiog fizika.

Ar galiu sužinoti kainą iš karto, paskambinęs telefonu?

Galima taip pat, kaip ir paklausti kiek kainuoja pietūs nepasakius, kurioje restorane valgysi. Kartais atspėsi, bet retai. Reikia žinoti bent apytiksliai: ką vežam, iš kur, į kur, ar yra liftas, ar reikės nešti iš penkto aukšto. Vien „į Angliją“ – per mažai. Būna, kad per pokalbį klientas sako „nu, dėžių koks dvidešimt“, o pamatai – trisdešimt penkias. Tada ir kaina šokteli. Paskambinus galima gauti orientyrą, tikslų skaičių – tik apsvarsčius viską. Kartais net pats per greitai pasakau „okey, padarysim“, o paskui pats sau graužiu nagus.

Kodėl man pasakė 400 eurų, o sąskaitoje – 650?

Oi, šitas skauda. Būna dėlto, kad pradinė kaina – tik bazė, o paskui prisideda pakavimas, muitinio tarpininko paslaugos, draudimas, kuro antkainis. Blogiausias variantas – kai imi ir randi „svogūnų“ įmonę, kurios specializacija – žemesnė kaina telefone, o paskui pridirbti. Tikra situacija: pažadėjo 350, o paskui prirašė 280 eurų mokestį už „palečių tvarkymą“. Kas per nesąmonė? Todėl klausk iš anksto: ar įskaičiuota viskas? Kainoraštis turi būti skaidrus. Jeigu vengia atsakyti – ženklas ne pats geriausias.

Kelias ir laikas – ką verta žinoti

Kiek dienų važiuoja mažas krovinys iš Lietuvos į Angliją?

Standartiškai – nuo 4 iki 7 darbo dienų. Kartais per 5 dienas (na, kartais per 7, jei muitinėj eilė ar vairuotojui tenka remontuoti padangą prie Lilio). Būna, kad mašina jau Anglijoj, bet pristatymas stringa, nes Londone spūstys beprotiškos. Aš pats stebiuosi, kaip kartais tas pats kelias trunka tris dienas, o kartais dešimt. Šviežio pieno nenuneši, aišku, bet normaliems daiktams tinka. Svarbu žinoti, kad grupinis krovinys niekada nekris kaip iš dangaus per dvi dienas.

Ar mažas krovinys važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją kaip ir visi kiti?

Dažniausiai taip. Maršrutas standartinis: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija arba Belgija, tunelis arba keltas, Anglija. Nėra čia jokių slaptų perėjimų. Kartais vairuotojai važiuoja per Prancūzijos šiaurę, kartais aplenkia mokamus kelius. Koks skirtumas klientui? Jokio, jei daiktai sveiki. Svarbiausia – kad vairuotojas nepavargtų. Būna, kad per Kalėdas maršrutas pailgėja, nes vengiame tam tikrų zonų. Aš asmeniškai mėgstu, kai važiuoja per Olandiją – ten keliai lygūs, kavos geresnės.

Kas jei mano daiktai stringa muitinėje – kiek ilgai gali užtrukti?

Post-brexit situacija tokia, kad stringa dažniau nei anksčiau. Paprastai muitinė – kelios valandos, gal diena. Būna, kad dokumentuose neatitikimas, tada savaitė ar dvi. Pernai vienas krovinys Vilnius-Manchesteris užtruko dvidešimt dienų dėl to, kad pareigūnai nenorėjo pripažinti sąskaitos formato. Ar galėjome padaryti ką nors? Ne, tiesiog lauke. Šitą su muitais visada verta pasitikslinti atskirai, nes aš paskutiniu metu nebeviską šimtu procentų žinau – taisyklingai keičiasi. Jeigu vežate asmeninius daiktus – svarbu teisingai užpildyti inventorizaciją. Jie atidarys ir tikrins.

Dokumentai ir muitai po Brexit

Ar reikia EORI numerio, jei siunčiu tik asmeninius daiktus mažu kroviniu?

Čia visi apsimeta, kad žino, bet realiai – ne visada. Jei tai tikrai asmeniniai daiktai, ne nauji baldai pardavimui – EORI ne visada reikalingas. Būna, kad muitinė praleidžia be jo, ypač jei vertė nedidelė. Bet aš tiksliai to nebegaliu garantuoti – po 2021 m. viskas taip pasikeitė, kad kartais ir patys muitininkai nežino. Yra atvejų, kai klausia, o kartais – ne. Todėl patariu pasitikrinti prieš siunčiant. Geriau mokėti 30 eurų konsultacijai nei vėliau laukti siuntos savaitę.

Kokių dokumentų reikia vežti baldus į Angliją mažu kroviniu?

Bent jau sąskaita faktūra arba inventorinis sąrašas lietuvių ir anglų kalba. Reikia nurodyti vertę, paskirtį – asmeninis naudojimas, gavėjo adresą. Jei baldai nauji – gali kilti įtarimų, kad prekiaujate. Tada jau reikia daugiau popierių. Buvo atvejis – klientė vežė visiškai naują sofą, dar su etikete. Muitininkai užstrigdino, nes pagalvojo, kad verslas. Teko aiškinti, kad dovana mamai. Ir taip, mama buvo Anglijoj. Padedam užpildyti, bet jei meluojat dėl vertės – rizikuojat. Mano patarimas: rašykite tikrąją vertę.

Ar muitai dabar taikomi ir mažoms siuntoms į Angliją?

Taip, taikomi. Brexit viską pakeitė. Anksčiau laisvai, dabar – taisyklės kaip į trečiąją šalį. Bet jei daiktai seni, naudoti, asmeniniai, dažnai muito mokestis – nulinis. Mokėsite tik už tarpininko paslaugas. Kitaip nei su naujais baldais ar elektronika. Kartais klientai stebisi, kodėl turi mokėti šimtą eurų muitui už kompiuterį. Nes jis naujas, štai kodėl. O sena dėžė su drabužiais – nieko. Yra taisyklė dėl vertės limitų, bet čia jau reikia tiksliai pasitikrinti su specialistais, nes skaičiai keičiasi.

Pakavimas ir saugumas – realybė kelyje

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų pakeliui į Angliją?

Gerai. Labai gerai. Nenaudokit sulūžusių dėžių iš prekybos centro – aš nuolat matau, kaip žmonės taupo dešimt eurų ant dėžių, o paskui ploja sau per kaktą, kai lėkštės – šukes. Pirkite dvigubas sieneles turinčias dėžes, apvyniokite lipnia juosta per visas siūles. Stiklus – į burbulinę plėvelę, ir į kampo apsaugas. Jei vežate kėdes – apsaugokite kojas, nes mūsų mašinoj jos mynosi lyg kokioj diskotekoj. Kalbu rimtai, mašinos duobėtose aikštelėse šokinėja. Kuo tvirčiau – tuo ramiau miegate.

Ar reikia drausti krovinį, jei tai – tik kelios dėžės siunčiamos į Angliją?

Žinot, aš drąsiai sakau – taip. Ne todėl, kad parduodu draudimus. O todėl, kad matęs visko. Vieną kartą vežėm mažą krovinį iki Birmingamo. Nu, trys dėžės. Vienoje – senas senelio laikrodis. Mašinoje prasisuko kažkoks strypas nuo kito krovinio ir pradūrė dėžę. Laikrodis – niekinamas. Klientas nedraudęs. Mes atsakingi? Teisiškai – limituota suma pagal CMR, centai gaunasi. Jei būtų draudęs – būtų atgavęs pilną vertę. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės. Pigiau nei kava oro uoste.

Kas atsakingas, jei pakeliui kažkas sudužo mažame krovinyje?

Pagal CMR konvenciją – vežėjas. Bet atlyginimas ribotas, dažnai juokingas. Yra formulė, skaičiuojama pagal svorį, ne tikrąją vertę. Todėl ir kalbu apie draudimą. Būna, kad vežėjas kaltas, bet įrodyti – kančia. Reikia fiksuoti pakrovimo metu būklę, pasirašyti aktus. Jeigu priėmei daiktus, nepasižiūrėjęs, o namie radai broką – vežėjas gali pasakyti, kad tu pats sulaužei iškraustydamas. Buvo atvejis: klientas rado įbrėžimą ant komodos. Negalėjome įrodyti, kad jis nepadarė. Todėl tikrinam kartu.

Kas nutinka, kai kas nors nepavyksta

Ar buvę, kad mažas krovinys visai nepasiekia Anglijos?

Buvę. Bet ne todėl, kad pavogė ar prarado. O todėl, kad bloga įmonė nebeišvežė ar pardavė krovinį kitam perpardavėjui. Reali istorija: pažino vežėją per skelbimą, sumokėjo avansą, o kontaktai užsičiaupė. Tokios įmonės surenka pinigus ir dingsta. Tavo daiktai gali mėnesius stovėti kažkokiame sandėlyje Šiauliuose. Būna ir kitokių nesąmonių – pvz., muitinė konfiskavo dėl netinkamų dokumentų. Ar dėl neleistinų daiktų. Todėl renkiesi patikimą vežėją. Ne pagal tai, kas gražiausiai šneka, o kas ilgiausiai dirba.

Kas jei aš pats pavėlavau atiduoti daiktus sutartu laiku?

Tada viskas stringa. Grupinis krovinys laukia nesulaukia tavęs, ir vairuotojas turi rinktis – laukti ir vėluoti kitiems, ar važiuoti be tavęs. Paprastai važiuoja. Tavo daiktai lieka kitam reisui, o kitas reisas – gal po savaitės. Būna, kad klientai sako „bet aš tik pusvalandį pavėlavau“. Suprantu, bet maršrutai ypatingai nekenčia paskutinės minutės. Kartais dar pavyksta, jei pakeliui pro miestą, bet nebetikėkite, kad skubiai patenkins. Vairuotojai irgi žmonės, turi grafikus. Vėlavimas tavo kišenėje arba – niekur.

Ar galima kažką keisti, kai krovinys jau išvažiavęs į Angliją?

Adresą? Kartais, jei mašina dar netoli. Bet keisti turinį, iškrautinęs, pridėti dar dėžę – ne. Kelias jau vyksta, daiktai sukrauti, kartais kitų žmonių daiktai ant viršaus. Buvo atvejis, kad klientas prisiminė, jog įmetė svarbų dokumentą į vieną dėžę, o jis jau Klaipėdos apylinkėse. Nieko padaryti negalėjom, tik pažadėjom, kad jei pakeliui sustos – pasiimsim. Nesustojo. Nesustoja tokiose kelionėse be rimtos priežasties. Todėl prieš paskutinį patikrinimą – užeikite į kambarį dar kartą. Ar tikrai viskas išnešta.

Dalykai, kuriuos žmonės dažnai painioja

Ar mažas krovinys į Angliją – tai tas pats, kas kurjerinė siunta?

Ne, ir tai labai svarbus skirtumas. Kurjeris paima tavo siuntą, ji važiuoja per skirstymo centrus, maišoma su tūkstančiais kitų. Mažas krovinys – tavo daiktai keliauja daug asmeniškiau. Jie nekratinami per automatinius skirstymo terminalus. Jie rankomis kraunami į vilkiką, dažniausiai stebimi to paties žmogaus. Bėda, kad kai kurios įmonės apsimeta vežėjais, o iš tiesų – tik perparduoda kurjerių paslaugas. Tada kaina tokia pat, o kontrolės nulis. Užsakant, klauskite: ar tai važiuos jūsų transportu?

Ar galiu vežti maistą ar augalus mažu kroviniu?

Maistas – būtinai ne. Gyvų augalų – irgi ne. Absoliutus draudimas. Yra tam tikri leidimai verslininkams, bet paprastam žmogui vežant asmeninius daiktus – neįmanoma. Buvo klientė, bandžiusi paslėpti svogūnų laiškus tarp drabužių, iš mamos daržo. Muitinė rado, skyrė baudą ir sunaikino. Dar ir krovinį vėlavo, nes tikrino viską. Aš sakau tiesiai – nebandykite. Anglija itin griežta dėl maisto produktų ir augalų. Ne tik iš Lietuvos – iš visur. Palikite svogūnus namie, mama supras.

Kuo skiriasi perkraustymas į Angliją nuo įprasto krovinių pervežimo mažais kroviniais?

Perkraustymas – kai mums reikia atvažiuoti, supakuoti, išnešti, iškrauti, sudėti. Mažas krovinys – kai tu pats atveži į terminalą arba sutariame, kad paimsiu nuo slenksčio. Perkraustymas kainuoja brangiau, bet tu nieko neliečiu. Mažas krovinys – tau tenka darbas. Yra ir hibridas: pasiimame nuo durų ir pristatome iki durų Anglijoje, bet pats pakavimas – tavo. Pacituosiu kolegą: „perkraustymas – tai kai mes tampom viską, o mažas krovinys – kai tu pats apsipylei prakaitu, o mes tik vežam“. Nėra čia gėdos rinktis pigesnį variantą.

Paprasti patarimai prieš užsakant

Kaip atpažinti, kad įmonė tikrai veža mažus krovinius į Angliją, o ne tik renka užsakymus?

Paklauskite, kada paskutinis jų automobilis važiavo į Londoną. Jei pradeda vedžioti aplink – ženklas blogas. Paprašykite nuotraukos iš kabinos arba vaizdo įrašo, kaip kraunasi kroviniai. Realūs vežėjai turi šimtus tokių. Taip pat – ar jie patys atsako telefonu, ar tik brokeris? Brokeriai neblogi, bet kartais pridaro chaosą, nes krovinys perduodamas trečiai įmonei. Būna, kad skambini, o tavo žmogus net nežino, kur tavo daiktai. Vengiu tokių schemų. Geriau mažiau, bet tiesiogiai.

Ar verta tikėtis, kad krovinys bus lygiai šeštadienį 14 val.?

Galima tikėtis saulės šeštadienį, bet ne krovinio. Mes duodame savaitės intervalą. Tiksliai planuoti grupinį krovinį neįmanoma – kombinuojamos siuntos, eilės, oras, eismo įvykiai. Kartais klientai pyksta: „bet jūs sakėt penktadienis“. Sakiau, kad „apie“ penktadienį. Kuo tiksliau reikalaujate datos, tuo didesnė įtampa visiems. Jei jums reikia kritiškai tiksliai – rinkitės oro uostą, o ne kelių transportą. O jei keliai – būkite lankstūs. Šeštadienis 14 val. gali nutikti, bet tai laimės dalykas.

Ką aš, kaip klientas, privalau padaryti prieš perduodamas daiktus vežėjui?

Patikrinti, ar dėžėse nėra draudžiamų daiktų. Baterijos, degikliai, dažai – išimkite. Parašyti ant kiekvienos dėžės savo vardą ir paskirties adresą. Pasiruošti sąrašą, ką vežate. Būti namie arba patikėti raktus, jei pats nepristatote į terminalą. Jeigu pakuojate patys – darykite tai kaip žmonės, ne kaip pašernavimą kiaulių. Aš rimtai, kartais atidarau kliento dėžę ir negaliu suprasti, ar ten siuntimas į Angliją, ar šiukšlių utilizavimas. Tvarka yra pusė darbo.

Pabaigai – apie tai, ko internete nerasi

Ar po 22 metų dar smagu vežti mažus krovinius į Angliją?

Smagu... Ne, nebe smagu kaip pradžioj. Bet įdomu. Kiekvienas krovinys – kitokia istorija. Vieni veža verkdamos išsiskyrimo, kiti – džiaugsmu persikeliant. Matau daiktus, o ne statistiką. Žinau, kad kažkur Anglijoj laukia močiutė, kuriai reikalingos lietuviškos birbynės. O, armonikos? Kaip ten tos dūdos... Turiu omeny buities daiktus, kurie nėra antikvarai, bet geresni nei ten vietiniai. Krovinių pervežimas į Angliją mažais kroviniais – tai mano duona kasdieninė. Ne visada skani. Bet pažįstama. Štai ko nerasi internete – kad vežėjas irgi turi nuovargį ir emocijas. Retam tai rūpi.

Krovinių pervežimas į Angliją mažais kroviniais nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias paprastas taisykles. Nepatikėk viskuo, ką parašo skelbimuose. Paklausk, pasidomėk, užsirašyk. Rinkis ne kainą, o žmogų, kuris mieliau prisipažins nežinąs, nei meluos. Aš per daug metų mačiau visko – ir gražių pervežimų, ir absoliučių fiasko, kai daiktai dingo be žinios. Svarbiausia – tavo ramybė. Jeigu po pokalbio su vežėju jos nėra – rinkis kitą. Viskas pasakyta. Sėkmės perkraustant ir sklandaus kelio daiktams.