Krovinių pervežimas į Angliją: lankstumas ir patikimumas kartu

Daugiau nei du dešimtmečius sėdiu šioje kėdėje – na, ne tiesiogiai šioje, keletą kartų keičiau ofisą – ir matau, kaip keičiasi krovinių pervežimas į Angliją. Vieną dieną viskas paprasta, kitą – Brexit, muitinės, nauji popieriai, eilės uostuose. Bet esmė nesikeičia: žmonės nori, kad daiktai nuo taško A pasiektų tašką B gyvi, sveiki ir laiku. Aš čia ne tam, kad parduočiau sapnus. Papasakosiu, kaip viskas vyksta tikrovėje, su visais strigimais, vėlavimais ir tais stebuklais, kai viskas pavyksta idealiai. Kad žinotumėte, ko tikėtis. Nes taip ir būna – kartais puikiai, kartais truputį kitaip.

Kainos, terminai ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją, pvz., į Londoną?

Na žinokit, kaip su mašinos remontu – be kapoto nežinai kainos. Šiuo metu standartinė paletė iš Vilniaus į Londono sritį kainuoja nuo 180 iki 280 eurų. FTL, pilnas fūras, prasideda nuo 2200. Jei kas siūlo 80 eurų už paletę – neskambink, nebent nori, kad daiktai pasisvečiuotų Lenkijoje mėnesį. Kainos šokinėja dėl kuro ir maršruto, rinka gyva. Visa kita – pagal svorį, tūrį, papildomas paslaugas. Paprašykite konkretaus skaičiavimo.

Ar galiu siųsti tik vieną paletę arba tai pere mažai?

Gali ir dar kaip. Tai vadinasi LTL – dalinių krovinių pervežimas. Nereikia nuomotis visos fūros dėl vienos paletės. Susideda kelių klientų daiktai, kiekvienas moka už savo vietą. Tik nepersistenkite su svoriu – jei perkrausite, vairuotojas pyks, o jie ir taip nelabai džiaugiasi viena palete. Viena ar trys – visai normalu. Mes tokias siuntas vežam nuolat.

Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Teoriškai – trys keturios dienos. Realiai – keturios, kartais penkios. Buvo atvejis: vairuotojas strigo Dunkerke dėl chaoso, pragulėjo dvi paras. O turėjo būti Express. Standartiškai, trečiadienį išleistas krovinys sekmadienį jau Birmingeme. Bet aš klientams visada sakau: planuokitės penkias. Ateina anksčiau – visi laimingi. Ne – irgi normalu, nes kitaip gali būti labai blogai viskas.

Pakuotė, popieriai ir visa muitinė

Ko reikia dokumentų, kad siųsti krovinį į Angliją dabar?

Po Brexit viskas apsunko. Reikia komercinės sąskaitos faktūros, packing listo, CMR ir EORI. Kartais – kilmės sertifikatai. Aš ne muitininkas (šitoje vietoje geriau paklauskite brokerio), bet žinau: be tvarkingų popierių krovinys Anglijoje įstrigs. Klientas pamiršo HS kodą – tris dienas stovėjo. Nejuokinga. Suruoškit dokumentus prieš atiduodant krovinį. Tada viskas vyksta sklandžiai.

Ar man reikia EORI numerio jei aš tik siunčiu dovaną sesei?

Hmm... dovanai? Jeigu fizinis asmuo, be komercinės vertės... Čia jau nebe 100% tikras, muitinė interpretuoja savaip. Geriau turėti, nei ne. Verslui – tikrai reikia (na, gerai, privatiems gal ir ne visada, tik nenoriu gąsdinti). Bet Anglija – trečioji šalis. Ne kaip anksčiau. Pasitikrinkite GOV.UK. Dažnai galvojama, kad įmeti į paštą ir viskas. Nebėra taip paprasta, kai krovinių pervežimas į Angliją vyksta nebe ES viduje.

Kas bus jei muitinė sustabdys mano krovinį?

Prasideda „linksmybės“. Sustabdo dėl popierių trūkumo arba netinkamo HS kodo. Mes gaunam skambutį: „Fūra stovi.“ Skambina jums, jūs – brokeriui. Kroviniui gresia saugojimo mokestis už kiekvieną dieną – buvo atvejis, 1200 svarų per savaitę. Ar vertėjo taupyti ant dokumentų? Ne. Nuo to niekas neapdraustas. Daugelis to nepasako, kol pamato sąskaitą. Blogai, bet taip yra. Realybė tokia.

Ar pakuotė iš Ikea dėžių pakankamai gera?

Ne. Nebent vežate nykštukų baldus. Ikea dėžės skirtos lentynoms, ne 2500 km kelionei fūroje. Kartą klientas panaudotas daržovių dėžes atgabeno... rezultatas – atsikišęs kampas ir smarvė (dabar pagalvojau – gal per griežtai nuskambės, bet tiesa). Naudokite dvigubas dėžes, lipnią juostą, pakavimo medžiagą. Investuokite – arba vėliau investuosite į naujus baldus. Fūra stabdo, suka, išposkėja. Mechanics. Ne magija.

Kas važiuoja ir kas stringa kelyje

Ką daryti jei vairuotojas nepasiekia telefonu?

Pirma – nesijaudink. Kartais nėra ryšio, kartais nepasako tarnybinio numerio. Buvo atvejis: vairuotojas miegojo po 11 valandų vairavimo, o klientas jau rašė testamentą. Tai geras ženklas – dirba pagal taisykles, ne kaip pamišę. Palikit aiškų numerį, mes susisieksim per kolegas. Kartais reikia kantrybės dieną ar dvi. Jie nedingsta, tik nuovargis didelis. Supraskit – jie irgi žmonės.

Ar tikrai mano daiktai važiuoja tiesiai į Angliją, ar dar kažkur lankosi?

Jei FTL – taip, tiesiai. Jeigu LTL – aplankys terminalą Olandijoje arba Belgijoje, ten perkrauvs. Kartais – distribucijos centras netoli Oksfordo. Jūsų daiktai ne vaikščioja po Europą be tikslo, jie rūšiuojami. Tik nesitikėkit stebuklų – persikrovimas prideda dieną ar dvi, jei sistema užstringa. Tai normalus krovinių pervežimas į Angliją procesas. tiesiog ne visada tiesus kaip lazeris.

Kodėl kartais krovinys Anglijoje atsiranda ne tą dieną, kurią žadėjo?

Na, nes gyvenimas. Eilės Doverio uoste, oras, vairuotojo poilsis, gedimai. Kartą radiatorius sutrūko, fūra stovėjo kelyje. MES stengiamės dėl lankstumo ir patikimumo, bet gamta turi savo nuomonę. „Express“ pažadai „rytoj“ – dažnai optimistiškas tikslas. Nors kai kurie vežėjai tai ir sako, nors žino, kad po savaitės... Atsargiai su tokiais pažadais. Geriau jau realistai.

Ar vairuotojai nakvoja kabinoje?

Žinoma. Kur dar? Viešbutis kiekvieną vakarą? Ne, tai ne filmas. Kabina – biuras, virtuvė ir miegamasis. Europos taisyklės reglamentuoja darbo ir poilsio laiką. Sąlygos kartais... na, būna įvairiai. Bet profesionalai susitvarko. Kartais klausia: „Tai jis gali skambinti vidurnaktį?“ Ne, miega. O jei nemiega – problemos. Po COVID daug kas pasikeitė – mažiau kavinių, daugiau makaronų kabinoje. Toks vairuotojo gyvenimas. Jie žmonės, ne robotai.

Kai nutinka bėda (arba beveik nutinka)

Ar draudimas padengia jei paletė apdaužyta?

Čia svarbu – kieno kaltė? Jei transporto įmonės, taip, CMR draudimas. Bet jei pats pakišote taurę po variklio detalę – jūsų bėda. CMR limitai žinomi, bet draudikai mėgsta aiškintis. Atvejis: veidrodis be rėmo, fūra sužvyravo. 47 šukės. Draudimas nesumokėjo – „netinkama pakuotė“. Ginčai, laikas, nervai. Geriau paklauskite papildomo draudimo brangiems daiktams. Sutaupysite galvos skausmo. Rimtai.

Ką daryti jei gavėjas Anglijoje nieko nežino apie atvažiuojantį krovinį?

Klasika. „Petras žinos.“ Petras – Anglijoje, nekelia. Skambiname, paaiškėja, kad visai kitas Petras. Fūra stovi gatvėje, eismas, nervai. Bandome surasti kontaktą, jei ne – grąžiname sandėlį, papildomi mokesčiai. Sutvarkykite tikslų adresą, telefoną, asmenį prieš siųsdami. Pašto kodas Anglijoje – šventas dalykas. Nurodykite NR16 8XD, o ne „nuo tilto pas Bobą“. Kitaip bus problemų.

Ar galiu atšaukti pervežimą jei staiga viskas apsivertė?

Jei fūra dar nepas jus – taip, galima. Jau pakrauta – sudėtingiau, bus storno išlaidų. O jei keliasi per Lenkiją – sumokėsite už visą maršrutą arba ieškokite kito gavėjo. Buvo klientas atšaukė, kai krovinys jau arti Kaliningrado... na, gal ne ten, bet arti. Teko derėtis. Nenupirkit pilnos fūros, jei nežinot ar verslas išeis. Degalai realūs, pinigai baigiasi greitai.

Praktika, kurios niekas nesupakuoja į brošiūrą

Ar galiu vežti maisto produktus į Angliją?

Gali, bet su „bet“. Šviežią mėsą – sunku, reikia veterinarinių pažymų. Anglijos standartai griežti. Aš asmeniškai nevežioju šaldytų kišenių – savas pasaulis. Konservai, sausainiai – lengviau. Verslui viskas registruojama. Privačiam asmeniui? Hmm... keletas kg turbūt galima, bet čia jau ne mano sritis. Pasitikrinkite taisykles. Ir nedėkite dešrų po sofa – muitinė nemėgsta staigmenų.

Ar verta rinktis stebėtinai pigų pasiūlymą?

Ne. Jei negeri savo daiktų. Mačiau kompanijų, kurios ima 120 eurų už paletę. Be draudimo, be licencijų, mašinos... kaip iš metalolomo. Nežinosite, kur krovinys – gali dulkėti Varšuvoje tris savaites. Pigiai dabar, brangiau po to. Realios kainos rinkoje – realios. Yra tokių „vežėjų“, kurie paima pinigus ir dingsta. Atsargiai. Mokėkite rinkos kainą ir turėkite ramybę.

Ar galiu pats sukrauti krovinį į mašiną?

Jei turite techniką – gal galima, bet geriau ne. Vairuotojai nėra jūsų pagalbininkai, jie atvažiuoja pasiimti paruoštą krovinio. FTL atveju – jie palaukia. LTL – atvežate terminalui. Jeigu tikitės, kad šiandig taps kroviku – nuliūsite. Be to, netinkamai sukrautas krovinys – jūsų atsakomybė. Fūroje reikia žinoti svorio paskirstymą. Kartą klientas pats sukrovė, viskas nuriedėjo į šoną duris atidarant. Bam – sugadinta. Geriau mokėkite krautuvams.

Koks skirtumas tarp FTL ir LTL ir kam to reikia žinoti?

FTL – pilnas fūras, tik jūsų krovinys, važiuoja tiesiai. LTL – dalis vietos, dalijatės su kitais. Jei siunčiate 33 europaletes – FTL. Jeigu tris – LTL. Kam žinoti? Kad mokėtumėte protingai. Kartais klientas vežia 15 palečių FTL, nes skuba. Galima ir taip, bet brangiau. Aš paprastai paklausiu: „Kiek laiko turi?“ Jei savaitė – LTL. Jei rytoj – FTL arba Express. Nėra čia raketų mokslas. Tik nereikia galvoti, kad LTL blogiau. Tai tiesiog kitoks krovinių pervežimas į Angliją modelis.

Ar reikia angliškai rašyti adresą ant paletės?

Nevalia rašyti tik lietuviškai. Aš visada sakau: ant kiekvienos pakuotės – angliškai, didelės raidės, aiškus adresas, gavėjo telefonas. Kodėl? Nes Anglijoje rūšiuotojai retai kalba lietuviškai. Keista, tiesa? Kartą pakuotė ėjo į Bradford, bet užrašas buvo neaiškus – lietuviškas trumpinys. Rezultatas – dvi savaitės paieškų sandėlyje Birmingham. Kai parašai ryškiai anglų kalba, viskas pagreitėja. Ir dar – pašto kodas. Parašykite markeriu, ne štrichinuku.

Ar sekmadieniais pristatomi kroviniai Anglijoje?

Retai. Anglijos sandėliai, muitinės, daugelis gavėjų – viskas uždaryta. Mes galime atvežti, bet kam, jei niekas nepriims? Yra išorės paslaugų, kurios dirba sekmadieniais, bet kainos... nu, kitos. Aš asmeniškai stengiuosi nekrauti savaitgaliais, nes ir vairuotojai žmonės (nors kartais jie patys nori, kad greičiau grįžtų namo). Jei jūsų gavėjas nurodė „Monday to Friday 9-5“ – vadinasi, taip. Geriau pirmadienį 8 ryto atiduoti sveiką krovinį, nei sekmadienį vakare pulti į priverstinę stovėjimo aikštelę kur nors M6 kelyje. Ramybė svarbiausia.

Kaip man rasti patikimą įmonę tarp tūkstančių?

Pagal kvapą. Ne, rimtai – pagal tai, ar jie atsakinėja į klausimus, ar turi ADR licencijas jei reikia, ar rodo CMR draudimą. Pažiūrėkite, ar turi ofisą, ar tik graži svetainė. Paklauskite – ką darysit, jei fūra užsidegs? (Tikimės, kad neužsidegs.) Kiek metų rinkoje? Ar turi savo parką, ar tik telefonas? Aš pats nustembu, kai skambina „vežėjas“, o pasirodo, neturi mašinų. Realiai – paieškokite atsiliepimų, bet ir ten būna nupirktų. Patikimumas – tai ne kaina, o istorija.

Ar galiu vežti ir automobilį, ir baldus kartu?

Gali, tai perkraustymų kombinacija. Yra autovežiai su erdve daiktams. Automobilis beveik tuščias bakas, daiktai – ne pavojingi. Kaina pagal kubus. Kartą vežėm BMW ir kalną dėžių – tilpo, bet milimetro tikslumu. Jei daug daiktų, gal atskirai paprasčiau? Aš paskaičiuoju, parodau variantus. Kartais automobilio pervežimas į Angliją atskirai yra patogiau – na, atskirai yra patogiau (supratote mintį). Priimkit sprendimą pagal biudžetą.

Kiek draudimas dengia jei krovinys dingsta visai?

CMR – kilogramo tarifu, juokingai mažai. Brangiems daiktams – full cover draudimas. Jei vežat kompiuterių už 50 000, nedrauskit pagal CMR, gausite eurą už kilogramą. Dėl dingimo – fūros linkusios pasiklysti terminale, o ne dingti. Buvo vagysčių Prancūzijoje, bet Anglijoje – retai. Sutartyje aiškiai surašykite. Jei kas sako „nieko nedingsta“ – arba melagis, arba laimingas pradedantysis. Drauskis. Rimtai.

Ar pervežimas į Angliją skiriasi nuo pervežimo į Vokietiją?

Skiriasi, po velnių. Vokietija – ES, jokių muitinių. Anglija – sala, vairuoja kita puse, po Brexit trečioji šalis. Daugiau popierių, kantrybės, kitokių įgūdžių vairuotojams. Į Vokietiją pravažiuoji kaip per kiemą. Į Angliją – laivai arba traukiniai po vandeniu, eilės, kontrolė. Kitos kainos, taisyklės. Daugelis galvoja: Anglija šalia Prancūzijos, vadinasi paprasta. Ne. Atskiri įstatymai, atskira rinka. Ir kainos atitinkamai aukštesnės. Ne be reikalo.

Ar galiu sekti savo krovinį kaip siuntinį per DPD?

Negali. Bent jau ne taip. Fūros nėra DPD siuntiniai. Yra GPS, bet tai vilkiko vieta, ne dėžutės. LTL terminalas duoda: „gauta“, „kelyje“, „pristatyta“. Bet „kelyje“ – 800 km ruožas. Klientas rašė kas valandą: „Kur?“ Atsakymas: „Tarp Liūbo ir Hanoverio.“ Po valandos – vis dar ten, nes stovi. Sekimas egzistuoja, bet ne toks detalus kaip Amazon. Supratingumas padeda. Pasitikėkite vairuotoju, o ne stebuklinga programėle. Čia jūsų lankstumo ir patikimumo dalis.

Krovinių pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivaikščiojimas parku. Reikia žinoti kainas, nebijoti popierių ir suprasti, kad fūros kartais vėluoja gamtos ar technikos dėka. Per du dešimtmečius mačiau viską – nuo idealių pristatymų Londono centre iki bemiegių naktų prie muitinės Doverio. Jei ieškote lankstumo ir patikimumo, rinkitės tuos, kurie nesivelia į pasakas, o pasako kaip yra. Taip ir turi būti. Sėkmės renkantis – o jei kils klausimų, rašykit, aš čia, bandysiu atsakyti.