Krovinių pervežimas į Angliją: kokybė su optimalia kaina – ar tai realu?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo dvidešimt ketvirtųjų metų, ir jei manęs kas paklaustų tiesiai šviesiai – taip, krovinių pervežimas į Angliją gali būti ir kokybiškas, ir nekainuoti rankos bei kojos. Bet reikia žinoti kelias smulkmenas, kurias naujos įmonės arba nutyli, arba pačios nežino. Brexit viską šiek tiek apvertė aukštyn kojom, kainos šokinėja nuo kuro ir keltų bilietų, o klientai dažnai paskambina paskutinę savaitę prieš išsikraustymą ir nori stebuklo per dvi dienas. Šiame – na, šioje medžiagoje – papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be cukraus ir be marketingo šūkių.

Kainos – kaip čia viskas sudėliota

Kiek dabar kainuoja nuvaryti visą mašiną krovinių į Angliją, jei mano daiktai užima ją pilnai?

Pilnas krovininis automobilis, tarkime, 20 kubinių metrų, šiuo metu svyruoja nuo pusantro iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą, kai visi važiuoja, kaina šokteli. Žiemą, ypač po Naujųjų, galima derėtis. Aš kalbu apie standartinį maršrutą Vilnius–Londonas. Jeigu važiuojate iš Klaipėdos ar dar kur į pakraščius, na, tada reikia pridėti už papildomus kilometrus. Ir dar – kuras pastaruoju metu kaprizingas. Bet tai realūs skaičiai, be paslėptų mokesčių, jei dirbate su normaliais žmonėmis.

O jei mano daiktai neišeina į pilną mašiną – man vis tiek mokėti už visą furgoną?

Ne, čia jau ieškotės dalinio krovinio – vadinamo "groupage". Jūsų daiktai susėda šalia kitų klientų daiktų ir dalinasi išlaidas. Realiai sumokate už kubus arba paletes. Pvz., jei turite dešimt dėžių ir stalą, gali išeiti kokie 400–600 eurų. Bet žinokit – tokiu atveju mašina važiuoja lėčiau, nes renka iš kelių taškų. Ir kartais teks palaukti dieną kitą, kol susirenka pilnas furgonas. Aš asmeniškai siūlau šitą variantą, jei nespėju bėgi. O jei reikia skubiai – tada jau pilnas transportas.

Įmonių pasirinkimas – kam patikėti daiktus

Skambinu kelioms įmonėms, viena sako 800, kita 1400 – kaip čia suprasti, kas apgaudinėja?

Gali būti, kad nei viena. 800 eurų – tai gali būti tik gabenimas be pakrovimo, be iškrovimo, be muito dokumentų. O 1400 – su viskuo, draudimu, patogiomis datomis. Būna, kad pasiūlo žemesnę kainą, o paskui prie durų pridėjo už kilimų apsaugą, laiptus ar dar ką nors. Aš matęs tokių. Buvo atvejis – klientui pasakė 900, o prie Lancastery raudonų plytų namo paprašė dar 300, nes be lifto, trečias aukštas. Tai klauskite aiškiai: o kas įskaičiuota? Rašykite el. paštu, ne tik telefonu.

Ar tie draudimai ir sertifikatai, kuriuos visi giriasi, tikrai kažką garantuoja, ar čia tiesiog popierius svetainei?

Draudimas – ne popierius, bet yra caveatas. Standartinis CMR draudimas dengia krovinį pagal svorį, o ne pagal emocinę vertę. Jeigu vežate senelės komodą, kuri jums neįkainojama, draudikai pasakys, kad jos rinkos vertė – trisdešimt eurų. Todėl vertingesnius daiktus aprašykite atskirai, mokėkite papildomai. Sertifikatai – na, CMR yra būtinas, bet tai nereiškia, kad įmonė bus sąžininga. Aš pažįstu žmonių su puikiais popieriais, kurie mašinose laiko tvarką的原因之一. Svarbiausiai – reputacija.

Pakavimasis ir ką galima vežti

Ar man pačiam reikia viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarote už mane?

Mes galime padaryti, bet tai kainuoja laiko ir darbo mokestį. Jei norite sutaupyti – pakuokite patys. Bet ne taip, kaip tas pone iš Panevėžio, kuris porceliano vazą į vatinį sluoksnį... (na, į laikraščius suvyniojo, be jokios putos). Supykau tada, nes dūžo. Naudokite dvigubes dėžes, burbulinę plėvelę, nepatingėkite pažymėti "viršų". Kuo geriau supakuota – tuo mažiau streso jums ir mums. O jei bijosite – sumokėkite profesionalams. Rimtai.

Kiek laiko prieš išvykimą reikia pradėti ruoštis, nes aš tokia persona, kuri viską palieka paskutinei dienai?

Aš suprantu, mes visi tokie. Bet pervežimui į Angliją – ypač jei per Kalėdas ar rugsėjį, kai studentai lekia – patariu pradėti bent prieš tris keturias savaites. Ne tiek dėl mūsų, kiek dėl jūsų nervų. Reikia atšaukti komunalines paslaugas, sutvarkyti banko reikalus, o dar tie popieriai muitinei. Aš senamadiškas, man patinka popierius į rankas. Jei skubus krovinys – galima ir per savaitę, bet tada mokate daugiau. Anksčiau planuojate – pigiau išeina. Paprasta.

Kokių daiktų geriau palikti Lietuvoje, nes per muitinę vistiek nepraleis arba bus problemų?

Maisto produktai – ypač pieno, mėsos, medaus – po Brexit visiškai užgriebti. Aš tiksliai neatsimenu ar gali įvežti šviežių kiaušinių, bet geriau ne. (pataisymas: negalima, palikite juos kaimynams). Alkoholio per daug nevežkite – ribos griežtos. Augalai – žemių kamuoliai, vazonai – reikia fitosanitarinių pažymų. Ir degtukai, dujos. Geriau išeikvokite. Dažniausiai žmonės veža baldus, drabužius, buitį – ten problemų nebūna, jei seni ir naudoti. Naujiems daiktams gali reikėti muito, bet čia jau kita istorija.

Kelyje – kas vyksta realiai

Ar mano daiktai važiuos tiesiai iš Lietuvos į mano duris Londone, ar bus kažkur perkeliami?

Jei pilnas krovinys – dažniausiai tiesiai, ypač jei maršrutas sutartas kaip "door to door". Bet jei dalinis krovinys – tikrai bus perkelta per terminalą Belgijoje arba pačioje Londone. Kartais tenka perlipti iš vienos mašinos į kitą. Buvo taip, kad vairuotojas Teryje... Tilbury, o gal Folkstone... vis tiek, ten prie kanalo laukė tris valandas dėl eilės. Daiktai perkeliami atsargiai, bet kuo mažiau rankų prisiliečia, tuo geriau. Aš pats mėgstu, kai važiuoja be persėdimų.

Kaip dažnai pasitaiko vėlavimų, ir kiek realiai tenka palaukti, jei mašina neužvažiuoja laiku?

Pasitaiko. Ne paslaptis – oras, eilės prie keltų, o kartais vairuotojas užstringa dėl tachografo limitų. Realiai – jei vėluoja pilno krovinio mašina, tai diena, dvi. Daliniam kroviniui – gali ir savaitė, jei terminale kažkas užstrigo. Turėjau klientą Braitone, kuris laukė sofos dešimt dienų. Pasirodo, dokumente klaida – viena raidė pavardėje. Todėl visada reikia dvigubai tikrinti pasus ir sąrašus. Vienas dalykas pažadėti, kitas – per Doverio uostą prasmukti penktadienį.

Ar vairuotojai miega kabinose, ar jie turi normalius viešbučius kelionės metu?

Vyresni vairuotojai dažnai miega kabinoje – taip sutaupo laiko. Jaunesni kartais nueina į motelį, ypač jei reikia nusiprausti. Bet šiuolaikinės kabinos turi lovas, šildymą, kartais net kavos aparatą. Svarbu, kad vairuotojas nepavargtų, nes tai – saugumas. Aš pats prieš dvidešimt metų vairuodavau ir miegodavau ant siūlymo tiesiog stovėjimo aikštelėje prie M1 greitkelio. Kitokie laikai buvo. Dabar viskas reguliuojama. Nors kartais jie užsilieka valandą per ilgai. Taip būna.

Muitinė, popieriai ir Brexit

Po Brexit dabar viskas pasikeitė – ar man reikia kažkokių specifinių popierių, kad daiktai praeitų muitinę?

Taip, reikia detalaus turinio sąrašo – inventory list – anglų arba anglų ir lietuvių kalba. Jei daiktai seni ir naudoti, muitas netaikomas, bet sąrašas privalomas. Reikia paso kopijos, o kartais – gyvenamosios vietos Anglijoje įrodymo. Aš dažnai padedu klientams suformuluoti tą sąrašą, nes žmonės rašo "dėžė su daiktais" – to neužtenka. Muitininkai gali atidaryti ir tikrinti. Po Brexit jie tapo griežtesni nei prieš tai. Nebe ES laisvas judėjimas, suprantat. Tai – biurokratija, bet įveikiama.

Ar į Angliją dar galima vežti maisto produktus, ar viskas dabar visiškai uždrausta?

Ribojama, bet ne viskas. Konservai, makaronai, sausieji pusryčiai – dažniausiai praeina. Bet šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai, medus... Ne, geriau ne. Buvo klientas, kuris norėjo vežti šaldytą dešrą iš kaimo. Atkalbėjau. Už kiekvieną pažeistą taisyklę gali bausti ne tik tą, kuris veža, bet ir tą, kuris siunčia. Ir tada jūsų daiktai užstringa pasienyje, o jums reikia mokėti saugojimą. Neverta. Anglijoje ir taip yra parduotuvių, apsipirkite ten. Aš pats iš Lietuvos kartais pasivežu šokolado, bet tai juk ne maistas, tiesa?

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra, jei jie nusprendžia atidaryti būtent mano krovinį?

Jei traukia į šoną – nuo kelių valandų iki visos dienos. Buvo atvejis, kad dėl politinio susitikimo Doverio uoste sustiprino kontrolę ir mūsų mašina stovėjo aštuonias valandas. Klientas skambino kas valandą. Suprantu jo paniką. Jei turite tvarkingus popierius ir nieko neleistino – vistiek nervina, bet išleis. Tikėkitės, kad vairuotojas pavėluos į iškrovimą. Planuokite ne pirmadienį ryte, jei skubate. Penktadieniai ten prie muitinių – tragedija. Vengiu kaip maro.

Draudimai ir kai kas nors lūžta

Ar draudimas padengs žalą, jei ant sofos nuteka kažkoks skystis iš kito kliento daiktų daliniame krovinyje?

Čia bėda. Dalinio krovinio atveju visi dalinasi erdvę. Jei kažkas blogai supakuotas ir apsitaško – draudimo kompanija gali ieškoti, kas kaltas. Jei tai mūsų kaltė – dengiame. Jei kito kliento skystis blogai užsuktas – tada ieškome to kliento. Bet faktas – jūs turite įrodyti daikto vertę ir pažeidimą. Todėl aš visada sakau: fotografuokite prieš pakraudami. Aš ne pasikliaukit manimi – pasikliaukit nuotraukomis. Buvo taip, kad klientas pats blogai užspaudė indą, o kaltino mus. Vandenį sunku įveikti.

Kas atsakingas, jei sulūžta daiktas, kurį pats supakavau, nors gabeno jūsų komanda?

Priklauso nuo sutarties. Dažnai būna, kad klientas sako "aš pats supakavau" norėdamas sutaupyti, bet jei dėžė per silpna ir viduje nėra amortizacijos – kaltė ne visada mūsų. CMR konvencija numato, kad vežėjas atsako už krovinį, bet jei pakuotė neatitinka standartų – galima diskutuoti. Būna, kad mes tiesiog taisome baldus savo sąskaita, kad išsaugoti reputaciją, nors pagal popierius galėtume atsisakyti. Verslas toks – kartais pigiau sutvarkyti pačiam nei samdyti advokatus dėl mažų sumų. Blogiausios situacijos, kai klientas nieko nefotografuoja.

Kaip apsaugoti vertingiausius daiktus – ar yra koks nors triukas, kurio paprastai žmonės nežino?

Taip. Neverkite brangią elektroniką ar porcelianą į didelę dėžę su daug kitais daiktais. Jiems bus geriau mažoje, tvirtoje dėžėje, su burbuline plėvele, o tą dėžę įstatyti viduryje, tarp minkštų daiktų – pagalvių, pledų. Aš vadinu tai "kapsulės metodu". Ir dar – neikite į spąstus, kad savaime suprantama, viskas bus gerai. Pažadinkite vidinį paranojiką. Jeigu vežate kompiuterį – išimkite kietąjį diską ir pasiimkite su savo rankinėje. Patikėkite, aš mačiau, kaip atrodo du tūkstančių eurų monitorius po netinkamo tvirtinimo. Graudu buvo.

Iškrovimas ir kur palikti daiktus

Ar jūs padedate iškrauti daiktus iš mašinos, jei aš gyvenu trečiame aukšte be lifto Londone?

Mes padedame, bet tai vadinama aukščio darbu ir kainuoja papildomai. Ne dėl to, kad esame goblinai – o dėl laiko. Tris valandas nešti spintą laiptais – tai tris valandas, kai vairuotojas nekaupia kito krovinio. Yra įmonių, kurios pažada "viskas įskaičiuota", o paskui prie durų sako "na, palauk, prieš tris aukštus dar šimtą svarų". Aš to nedarau – kainą sakau iš anksto. Kartais net siūlau klientui pasamdyti vietinius pagalbininkus Brikstone, pigiau išeina nei mūsų žmogaus valanda.

Kas jei aš Londone dar neturiu buto ir reikia kuriam laikui palikti daiktus – turite sandėlį?

Turime partnerių terminaluose – Croydon, netoli Brixton... na, pietuose. Daiktai saugomi suremontuotuose konteineriuose arba sandėliuose. Kaina – apie 50–70 svarų per savaitę priklausomai nuo kubatūros. Bet jei ilgam – geriau išsinuomoti saugyklą patys, be mūsų tarpininkavimo. (Užrašiau per daug laiškų angliškai, atleiskite). Aš patariu neveluoti ten ilgiau nei mėnesį, nes kaupiasi mokestis, o paskui žmonės pamiršta, kas ten stovi. Buvę atvejų.

Ar privalau būti pats iškrovimo metu, ar gali atstovauti mano brolis, gyvenantis Birmingeme?

Gali atstovauti bet kas, jei pasitikite. Svarbu, kad jis pasirašytų ant CMR dokumento – tai reiškia, kad priėmė krovinį be pretenzijų. Aš asmeniškai siūlau bent vienam iš jūsų būti, nes jei ką nors pastebėsite tik paskui – dokumentas jau pasirašytas, ir ginčytis sunkiau. Buvo taip, kad sesuo priėmė sofą, viskas lyg ir gerai, o po savaitės rado įbrėžimą. Ar tai padarė mes, ar jie perstūmė bute – nežinia. Dėl to darau net trumpą apžiūrą prieš pasirašant.

Blogos istorijos ir kaip jų išvengti

Ar pasitaiko, kad įmonė pasiima užstatą ir pradingsta – kaip tai atpažinti iš anksto?

Deja, pasitaiko. Yra tokių "vaiduoklių", kurios turi gražias svetaines, bet niekada neregistruotos kaip normalūs vežėjai. Po 100 eurų užstato telefonas išjungtas. Kaip atpažinti? Pažiūrėkite, ar turi fizinį adresą, ar atsako į skambučius vakarais (jei tik dirbtinis balsas – pabėkit). Ar prašo visos sumos į priekį? Mes paprastai imame dešimt ar penkiolika procentų – tiek, kad užfiksuoti datą. Daugiau – įtartina. Ir jei kaina per maža – klauskite, kur pinigai. Verslas ne labdara. Aš matau, kaip žmoniškumas tirpsta dėl tokių apgavysčių.

Kokia buvo keisčiausia ar blogiausia situacija per tuos dvidešimt metų?

Keisčiausia – kai teko gabenti šuns narą. Ne šunį – narva. Šuo jau buvo Anglijoj, o narvas liko Klaipėdoje. Supakuoti kaip krovinį. Bet blogiausia buvo, kai patvirtinome keltą, o jis neišplaukė dėl audros. Mašina stovėjo uoste tris dienas, klientas – emigrantas, kuriam darbas prasidėjo pirmadienį. Visi plaukai šoko. Mes nuomojome jam vietinę mašiną iš savo kišenės, kad galėtų atvykti į darbovietę. Kartais tenka improvizuoti. Verslas – ne tik mašinos, bet ir žmonių supratimas.

Ką daryti, jei atvežus pakuotę trūksta – kaip įrodyti, kad aš ją buvau atidavęs?

Būna. Ir tai – košmaras. Jei neturite sąrašo, kur pasirašė vairuotojas pakrovimo metu – sunku. Aš visada siūlau daryti du sąrašus: vieną mums, kitą sau. Ir suskaičiuokite dėžes prieš pakrovimą. Taip paprasta, bet žmonės pamiršta. Buvo atvejis, kai klientas sakė "o kur mano dviratis", o jis buvo paliktas buto rūsyje. Radom, žinoma. Bet jei tikrai dingo – pirmiausia skambinkite vežėjui, tada rašykite pretenziją per tris dienas. Ilgiau uždelsti – blogai. Be nuotraukų pakrovimo metu labai sunku kovoti. Daug kas priklauso nuo dokumentų.

Bendri patarimai prieš kelionę

Ar tikrai verta vežtis senus baldus į Angliją, ar nepigiau nusipirkti vietoje?

Skaičiuokite. Seno sofos pervežimas gali kainuoti 300 eurų, o nauja iš parduotuvių ten panašiai. Bet jei tai antikvaras ar tiesiog geros medžiagos daiktas – vežkit. Kitu atveju – parduokite čia, o Londone nusipirksite. Aš mėgstu vežti tai, kas turi sielą. Komodos iš tėvų namų – taip. Trejų metų laminuotą spintelę – ne. Jūs daiktai renkatės patys. Bet pinigų galite nemažai sutaupyti atrinkdami rimtai. Optimali kaina ne visada reiškia pervežti viską, kartais protingiau palikti.

Koks yra pats svarbiausias patarimas, kurį duotumėt žmogui, pirmą kartą vežančiam krovinį į Angliją?

Planuokite anksčiau ir nebijokite užduoti kvailų klausimų. Kvailas klausimas – tai tas, kurio nepaklausėte, o paskui sumokėjote dvigubai. Aš geriau dešimt kartų paaiškinsiu apie dėžių žymėjimą, nei spėliosiu, kodėl man skambina įtūžęs klientas iš Rydingo. Ir dar – jei jums kažkas atrodo per pigu, tai taip tikriausiai ir yra. Per dvidešimt ketverius metus nesu matęs, kad kokybė su per žema kaina būtų draugai. Jie paprastai stringa pasienyje arba baigiasi ašarom. Rimtai.

Kuo skiriasi krovinio pervežimas į Angliją nuo pervežimo į Vokietiją – ar ten kažkoks ypatingas triukas?

Anglija – sala. Ir tai keičia viską. Reikia keltų arba eurotunelio, kas prideda šimtą eurų į kainą ir pusdienį į kelionę. Be to, Anglijoje vairuojama kita puse, o mašinos dažnai siauresnės gatvėse. Londone – ypač. Mūsų vairuotojai turi mokėti vairuoti "veidrodėliu", kaip sakoma. Į Vokietiją tiesiai per Lenkiją, be vandenų, be didesnių muitinių siurprizų. Todėl krovinių pervežimas į Angliją visada bus kažkiek brangesnis dėl geografijos. Negalima to apeiti, galima tik optimizuoti. Ir dar – Anglijoje baudos už stovėjimą žiaurios.

Galutinė mintis

Krovinių pervežimas į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet ir ne automatiškas procesas. Kokybė su optimalia kaina įmanoma, jei neiškraustote paskutinę minutę, klausiate apie paslėptus mokesčius ir fotografuojate daiktus prieš pakrovimą. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: renkitės ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal sąžiningą pokalbį. Geriausi klientai tie, kurie pasitiki, bet tikrina. Ir jei kai kas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tikėkitės staigmenos. Sėkmės kraustantis.