Krovinių pervežimas į Angliją: kokie įkainiai už paletes ir ką svarbu žinoti klientui

Daug kas skambina iškart klausdamas apie kainą. Suprantama – nori žinoti, kiek kainuoja palečių gabenimas į Angliją, gal į Londoną, gal į sodininkų bendriją netoli Birmingemo. Bet kai dvidešimt ketverius metus dirbi tarptautinių perkraustymų ir krovinių pervežimo srityje, supranti, kad čia nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo svorio, nuo to, ar reikia užnešti į antrą aukštą, ar paletė standartinė. Šitame tekste bandysiu atsakyti taip, lyg sėdėtume prie kavos – be to štiobiško oficiozinio bla-bla, kurio pilna internete.

Kainos – apie ką čia viskas ir iš ko susideda ta suma

Kiek maždaug kainuoja vienos paletės pervežimas į Angliją?

Vienos standartinės EUR-6 paletės gabenimas iš Vilniaus iki Londono dažniausiai kainuoja nuo devyniasdešimt iki šimto keturiasdešimt eurų. Bet tai labai grubus vidurkis. Jei ant tos paletės surūšiuotos metalinės detalės ir sveria beveik toną – kaina šokteli. Buvo atvejis pernai, kai klientas tilpo į vieną padėklą, bet svoris mušė visas ribas. Tada mokėjo gerokai daugiau. Skaičiuojasi ne tik atstumas, bet ir kaip sunkiai perkraunama. Taigi pamatęs skelbime "nuo 90 eurų" džiaukis tik tuomet, jei turi lengvą siuntą iš didmiesčio.

O jei aš iš Kauno, o ne iš Vilniaus – ar jau brangiau?

Iš esmės Kaunas nėra užkampis, atstumas tik keliolika kilometrų skirtumo. Bet jei gyvenate Naujamiesčio apylinkėse ar kur nors prie Pasvalio, kur mašinos nelenda be tvirto GPS ir gero vairuotojo, vežėjas gali užmesti dvidešimt eurų priklausomai nuo maršruto. Klogistikos žmonės vengia vienetinių važiavimų į kaimus, nes tai laiko ir degalų švaistymas. Verta patiems nusivežti siuntą į artimiausią terminalą, jei taupote. Kai kurie mano pažįstami taip ir daro – sutaupo, nors ir pakrūtina savo automobilio bagažinę.

Ką reiškia kai sako "kaina nuo 90 eurų" – ar tikrai tiek sumokėsiu?

Čia norisi akis išversti. "Nuo 90" žinoma vilioja, bet realiai tiek gaunasi tik jei vežate plunksas į Londono centrą be jokio užnešimo. Jei reikia greito pristatymo, jei paletė nestandartinė – pamirškite tą "nuo". Esu matęs, kaip klientas pykstamai skambina: "Kodėl sąskaitoj 170, o skelbime 90?" Na, o kaip manote, kodėl? Nes "nuo" sugeneruoja skambutį, bet ne realybę. Jūsų atsakingas vežėjas turėtų pasakyti tikslią sumą dar prieš tai, kai fūra atvažiuoja prie jūsų durų.

Kodėl vieni vežėjai prašo 120, kiti 200 už tą pačią paletę?

O kodėl vieni batai kainuoja 30, o kiti 300? Skirtingos sąnaudos, skirtingas servisas. Pigus variantas dažnai būna groupage, kai jūsų paletė laukia sandėlyje, kol surenka pilną mašiną. Brangesnis – kai reikia skubių krovinių pervežimų į Angliją ir mašina juda be sustojimų. Kartais 200 prašo todėl, kad jie tikrai važiuoja ir turi draudimą. O kartais 120 prašo žmogus be licencijos, tikėdamasis, kad nieko nenutiks. Būkite atsargūs su per saldžiais pasiūlymais – jie kartais kartaus galo.

Dokumentai, pakavimas ir tos smulkios aferos

Ar mano paletė privalo būti būtent EUR-6, ar galiu mest viską ant savo padėklo?

EUR-6 nėra šventa karvė. Galite vežti ant savadarbių padėklų, bet problema tame, kad Anglijos sandėliuose dažnai būna tik standartiniai keltuvai. Jei padėklas perlūžta ar nestandartinis – gali tiesiog atsisakyti priimti. Buvo atvejis, kai klientą supakavosi ant medinių padėkų, o Anglijos sandėlyje jo net neėmė, nes netilpo į liftą. Tada teko ant vietos viską perkrauti – kainavo papildomai. Ir laikas suėdė. Geriau dažniausiai naudoti standartą, jei nenorite nemalonių staigmenų svetur.

Ką daryti, jei neturiu laiko supakuoti – ar vežėjas gali viską sutvarkyti?

Gali. Bet aš asmeniškai rekomenduočiau tik tada, jei žinote, kad tai patikima įmonė, ir galite prižiūrėti. Yra pasitaikiusių istorijų, kai "supakavo" tiesiog mesdami daiktus į dėžes be putplasčio, o Anglijoje gavote... na, trupinius. Aišku, yra puikių kompanijų, kurios siūlo pilną perkraustymą, bet tuomet kaina nebe šimtas eurų, o du trys šimtai. Viskas turi savo kainą. Jei daiktai vertingi – geriau pats supakuoti arba sumokėti specialistui atskirai, ne per pigiausią vežėjo pasiūlymą.

Kokia dokumentacija reikalinga siunčiant prekes į Londoną ar Birmingemą?

Po Brexit viskas pasikeitė. Reikia CMR lapo, sąskaitos-faktūros anglų kalba, tikslaus prekių aprašymo su HS kodais. Jei siunčiate asmeninius daiktus – pakuojamasis sąrašas su vertinimais. Kartais klientai sako "ten tik seni rūbai", bet muitinė gali užsispirti ir tikrinti. Geriau per daug informacijos, negu per mažai. Jeigu prekės naujos – gali prireikti sertifikatų. Šitoje vietoje aš ne visada 100 procentų atsakau, nes labai priklauso nuo prekių rūšies, tegul tai patikrina jūsų buhalteris arba muitinės tarpininkas.

Ar būtina drausti krovinį, jei jis nėra labai brangus?

Būtina. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, CMR konvencija dengia ribotą atsakomybę pagal svorį, ne pagal vertę. Tai reiškia, kad jei vežate kompiuterius, kurių vertė 5000, o svoris 50 kg, gausite atlygį už keliasdešimt kilogramų, kas bus juokinga palyginus su nuostoliu. Antra, mano praktikoje buvo porcelianas. Nedraustė. Mašinoje nieko blogo neatsitiko, bet štampas kampu per stipriai prispaudė paletę. Stiklas plyšo. Tik draudimas gelbėja, kai fizika padaro savo darbą.

Kas nutinka kelyje ir kodėl kartais vėluoja

Kiek dienų realiai važiuoja mašina iš Lietuvos iki Mančesterio?

Priklauso. Labai priklauso. Jei tiesioginis reisas ir vairuotojas be problemų – dvi dienos. Bet kartais pasienyje pasimeta valandos, o kartais ir paros. Prisimenu atvejį, kai dėl Dover uosto eilių vairuotojas praleido aštuoniolika valandų. Paskui – vairavimo laikas, poilsis. Ir dviejų dienų krovinių pervežimas virto keturių dienų nuotykiu. Klientai galvoja, kad Europa – kaip taksi: atsisėdai ir per valandą ten. Deja, krovininis transportas turi savo taisykles, o uostų eilės yra visai atskira kalba, kurią galėčiau aptarinėti iki rytojaus.

Ar visada galima sekti, kur yra mano krovinys?

Ne. Ne visada. Didelės kompanijos turi GPS, bet jei vežėjas mažas, daro groupage, o mašina priklauso partneriui iš kaimo – sekumas gali būti labai sąlyginis. Skambinate vairuotojui, o jis sako "taip, taip, jau netoli". Kartą klientas skambino kas tris valandas, o vairuotojas vis dar buvo prieš Kaliningradą, nors turėjo būti ties Birmingemu. Pasirodo, mašinoje gedimas, bet apie tai sužinojome tik kai jis pats paskambino. Taigi realybė ne visada yra tas mėlynas taškas žemėlapyje, kokį rodote reklamose.

Kas nutinka, jei Anglijos muitinė nusprendžia patikrinti būtent mano paletę?

Atidaroma. Tikrinama. Kartais išpakuojama. Procesas – nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jeigu dokumentai sutampa – paleidžia. Jeigu ne, pavyzdžiui, prekės aprašytos kaip "metalas", o iš tikrųjų tai dviračių dalys – gali įsiplieksti. Turėjome atvejį, kai dėl neaiškaus aprašymo muitininkas pradėjo detalų patikrinimą. Pristatymas vėlavę savaitę. Tai ne vežėjo kaltė, o jūsų dokumentacijos pasekmė. Todėl sakau – rašykite tiksliai. "Striukės" – tai striukės, o ne "tekstilės gaminiai sudėtingi".

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog gali palikti ir dingti?

Teoriškai paskambina likus pusvalandžiui. Praktiškai – angliškai arba gestais bando surasti. Jei neatsiliepiate, palieka sandėlyje, jei ten kas nors pasirengęs priimti. O jei privatus adresas, o jūs darbe – problemą (ai, problema). Kartais vairuotojai skuba, jų poilsio laikas jau artėja, todėl jei neatsiliepėte – gali tiesiog palikti paletę laiptinėje. Ne visai legalu, bet pasitaiko. Patarimas: palikite kontaktą, kuris bus vietoje. Ir numerį ant paletės didžiosiomis – elementaru, bet daugelis pamiršta ir paskui pyksta.

Realūs niuansai, kuriuos žino tik kasdien dirbantys

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus, jei neužpildau paletės pilnai?

Taip, bet ekonomiškai neefektyvu. Jeigu paletėje trys dėžės, o likusi vieta tuščia – mokate už visą vietą mašinoje. Vežėjas kartais sutiks prigrūsti kitų daiktų, bet rizikuojate. Geriau pridėti daugiau savų, prigrūsti kokybiškai, kad nieko nekratytųsi. Tušti kampai kelyje virsta katastrofa. Buvęs klientas vežė keramiką, paliko tuščių tarpų, nes "taip mažiau sveria". O po to stebėjosi, kodėl viskas susit远航i... susitūžę (na, suplyšę). Fizika nesimeldžia – jei daiktas gali judėti, jis judės ir daušis.

Kaip yra su maisto produktais ir kosmetika po Brexit – ar galima taip vežti?

Čia biurokratinis galvos skausmas. Maistas, kosmetika – reikia papildomų leidimų. Anglijai (arba JK... na, suprantat) dabar galioja kita tvarka nei ES. Aš stengiuosi vengti maisto, nes buvo istorija, kai kažkoks losjonas buvo sulaikytas, nes trūko lietuviškos etiketės vertimo. Maistas irgi – jei neturite veterinarinio sertifikato, paletė gali vęsti pasienyje ilgiau, nei važiuoja iki gavėjo. Šiaip rekomenduoju: asmeniniai daiktai taip, drabužiai taip, o maistas – geriau pasitarkite su muitinės agentu, prieš leisdami pinigus vėjais.

Kodėl kai kurie Anglijos sandėliai atsisako iškrauti, jei nėra reach truck?

Ah, šitas geras. LT mašinos dažnai turi hidraulinį liftą gale. Anglijoje daug senesnių sandėlių neturi nei reach truck, nei paprasto keltuvo, ir darbuotojai tikisi, kad vairuotojas pats nuleis. Jei paletė sveria 900 kg, o liftas neveikia arba nėra – jie gali atsisakyti. Turėjome atvejį Birmingeme, kai jaunuolis pasakė "we got no forklift mate". Teko antrą kartą mokėti už vietinį keltuvą. Tai prieš siųsdami – pasitikrinkite, ar gavėjas turi ką iškrauti. Rimtai, pasitikrinkite. Kitaip aš ko neperkuotis.

Kas yra "groupage" ir kodėl man tai rūpi, jei turiu tik dvi paletes?

Groupage – kai kelių klientų siuntos sudedamos į vieną mašiną. Jūs turite dvi, kažkas kitas – tris, ir važiuoja pilnas autotraukinys. Pigiau negu visa mašina sau. Bet minusas – laukiate, kol sukomplektuoja. Kartais tai reiškia, kad palečių gabenimas į Angliją užtrunka ne dvi, o penkias dienas. Aš paprastai sakau: jei neskubu – groupage yra auksas. Jeigu reikia rytoj – tada reikia express paslaugos arba mažesnės mašinos, bet kaina jau visai kitokia. Pradedantieji verslininkai dažnai pradeda būtent su groupage, nes logic.

Ką reiškia "full load" ir ar man to reikia?

Full load – pilnas 13,6 metro priekaba arba 120 kubų. Reikia jei vežate 20-25 paletes ar visus namų baldus. Jei turite vieną ar dvi – beprasmiška, kaip samdyti autobusą vienam. Nors buvo anekdotiškas atvejis, kai klientas nusprendė "jau geriau visa mašina" keturioms paletėms, nes "noriu greitai". Sumokėjo tūkstantį aštuonis šimtus vietoj keturių šimtų. Aš nežinau, gal turėjo priežasčių, bet neįtikino. Full load įkainiai prasideda nuo tūkstančio eurų aukštyn, priklausomai nuo kurso ir dienos.

Sunkūs atvejai ir kas nutinka, kai kas nors nepaeina pagal planą

Ar galiu pasitikėti bet kokiu vežėju, surastu per skelbimų portalą?

Labai atvirai: internete pilna žmonių, turinčių tik mašiną ir mobilųjį. Bet neturinčių licencijų, draudimo, o kartais ir tinkamo pažymėjimo. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Buvo atvejis, kai "vežėjas" paėmė avansą ir padarė Kolumbijos vanishing act. Paletė pragulėjo Lenkijos sandėlyje, nes žmogui nebeskubėjo. Rimtos krovinių pervežimo į Angliją įmonės dirba su sutartimis, turi draudimą, suteikia dokumentus. Jei vengia sutarties – raudona vėliava. Pasitikėkite, bet tikrinkite. Jūsų daiktai verti daugiau nei keliolika sutaupyta eurų.

Ką daryti, jei paletė atvažiavo sulamdyta – kas čia kaltas?

Pirmas žingsnis – fiksuoti nuotraukas prieš pasirašant CMR. Jeigu matote pažeidimą, nepasirašykite "gavau sveiką", nes tada atsakomybė lieka ant jūsų pečių. Vėliau – pretenzija vežėjui per kelias dienas (ar kiek ten dabar CMR nustato, tiksliai jau nebeatmenu, tegul pasitikrina teisininkas). Jei drausta – draudimas dengia. Jei ne – vežėjas dengia iš savo kišenės, jei pripažįsta kaltę. Būna atvejų, kai kaltė marga: pažeidimas padarytas prieškraustymo metu, o ne kelyje. Tada prasideda ta savotiška teniso partija, kur kamuoliukas – jūsų skundas. Būna labai nejauku.

Ar teko matyti, kad kas nors pasiklystų su kroviniu – kur kreiptis?

Teko ne kartą. Kartą mašina su dvylika palečių (ne mūsų, o partnerių) nuklydo ne į tą Anglijos miestą, nes vairuotojas supainiojo pašto indeksą. Klientas skambina: "kur mano daiktai?" Paaiškėja, kad iškrauta netinkamame taške, kažkur Bristolyje. Teko siųsti kitą transportą pasiimti. Kur kreiptis? Pirma – į tą, kas surinko jūsų pinigus. Antra – į Vežėjų asociaciją, jei neatsako. Trečia – advokatai brangūs, todėl geriau rinktis įmonę, kuri nežaidžia slėpynių. Rimtai, GPS kodas ir komunikacija turėtų būti savaime suprantami, bet ne visada yra.

Kodėl kartais kaina skiriasi, jei vežu į pietų Angliją, o ne į rytus?

Anglija didelė. Iki Folkestone ar Doverio arti uosto – trumpos distancijos. O iki Mančesterio ar Liverpulio – gerokai toliau. Jei vežėjas jau turi krovinį į Londoną, papildoma paletė ten pat – smulkmena. Bet jei gyvenate Cornwalls arba kur nors Škotijos pasienyje, kur jis neturėjo važiuoti – turi sukti iš kelio, degalai, laikas, poilsis. Kaina šokteli. Klientai pyksta: "tai ta pati Anglija!" Na, tai tas pats, kas klausti, kodėl į Kauną ir į Švenčionis skirtingai kainuoja. Atstimas, atstumas ir dar kartą atstumas. Ir kartais blogi keliai.

Paskutiniai praktiniai dalykai prieš užsakant

Kaip elgtis su grįžtančiomis EUR paletėmis – pirkti naujas ar grąžinti?

EUR paletė techniškai priklauso systemai ir turėtų grįžti. Praktiškai Anglijoje dažnai jas palieka sandėlyje, nes grąžinimas kainuoja brangiau nei nusipirkti naują. Aš sakau klientams: jei paletė grįžta tuščia – parduokite ją vietoje arba atiduokite gavėjui. Nes vežti tuščią padėklą atgal į Lietuvą kainuoja kokius 40-60 eurų. Vien paletei! Nonsensas. Geriau nusipirkti pigų padėklą LT pusėje. Žinoma, jei turite verslą su atvirkštine logistika – tada kita kalba, bet individualiems siuntiniams tai retai aktualu.

Ar verta rinktis pigiausią variantą, jei labai skuba?

Ne. Neverta. Tie, kas skuba ir renkasi pigiausią – dažniausiai paskui skuba rašyti skundus. Skubus transportavimas į Londoną ir apskritai greiti kroviniai kainuoja daugiau iš principo. Reikia tiesioginio reiso, prioriteto. Pigus variantas – laukiate, kol susirenka. Jeigu jums sako "pigiai ir rytoj" – klauskite, kaip. Kartais pasitaiko, bet retai. Atsimenu atvejį, kai klientas rinkosi 70 eurų pasiūlymą vietoj 120. Paletė pragulėjo savaitę Klaipėdos terminale, nes "dar nesurinko pakankamai". Jis paskui pats atsiėmė ir parsivežė namo. Sutaupė? Ne, prarado nervus.

Ar reikia mokėti atskirai, jei Anglijoje reikia užnešti paletę į antrą aukštą?

Reikia. Ir kartais nemažai. Vairuotojas vienas nepaneš penkių šimtų kilogramų. Reikalinga technika arba pagalbininkai. Standartinė paslauga yra "iki durų", o ne "iki svetainės centro". Bristolyje kažkada teko kviesti vietinius vyrukus nešti kėdes – sumokėjo šimtą svarų sterlingų. Anglijoje samdinys kainuoja kitaip nei Lietuvoje. Jeigu žinote, kad reikės į aukštą – įspėkite iš anksto. "O gal su draugais" – draugai Britanijoje retai padeda, ten visi schedule turi ir skuba. Geriau planuoti iš karto, nei tada stovėti aikštelėj su nepakrautais daiktais.

Koks paskutinis patarimas iš žmogaus, kuris 24 metus dirba šitą darbą?

Nešdinkite nebūtinus daiktus. Supakuokite taip, kad sau pačiam nekiltų gėda. Pasirinkite vežėją, kuris atsako į telefoną net tada, kai nenori – tai rodo atsakomybę. Ir nepulkite į paniką, jei siunta vėluoja dieną. Kartais sniegas, kartadienį mašinos gedimas, kartais vairuotojo šuo susirgo – na, gyvenimas. Krovinių pervežimas į Angliją yra logistikos dalis, o logistika – ne matematikos formulė, o bandymas suvaldyti chaotišką pasaulį. Ir dar – visada drauskite. Net jei atrodo, kad nieko nenutiks. Nutiks tada, kai mažiausiai tikitės.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją kainų atžvilgiu nėra raketų mokslas, bet ir ne turgus, kur viskas po fiksuotą kainą. Kiekviena paletė turi savo istoriją, svorį, kelią ir kartais charakterį. Jei klaustumėte tiesiai – nebijokite užduoti klausimų vežėjui, nestingėkite dėl draudimo ir nepulkite ant pigiausio pasiūlymo lyg bitės ant medaus. Aš tikrai ne viską žinau, net po dvidešimt ketverių metų, bet tai, ką žinau – pasidalinau čia. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.