Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių pervežimas į Angliją: kas slypi už kainos etiketės
Krovinių pervežimas į Angliją atrodo paprastas, kol nesusiduri su smulkmenomis. Dirbu šioje srityje jau gerą dvidešimtmetį ir mačiau visko – nuo idealių perkraustymų į Londono centrą iki visiškos katastrofos, kai klientas liko be sofos pasienyje. Daugelis skambina ir klausia tik kainos. O aš visada atsakau: o kas bus, jei vairuotojas neatidavė muitinės deklaracijos, o tavo daiktai įstrigs Kelyje? Žemiau – atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda bene kas antras klientas. Nesitikėkite akademinės paskaitos. Tai pokalbis kaip su kaimynu, kuris atsitiktinai pervežė pusę Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
Kainos ir planavimas: ko klausti pirmiausia
Kiek kainuoja krovinio pervežimas į Angliją?
Tai va, kainos – klausimas nr. vienas. Jei daiktų nedaug, grupažas į Londoną gali kainuoti nuo poros šimtų eurų. Visa fūra – jau gerokai brangiau, dažnai virš tūkstančio. Daug kas priklauso nuo iškrovimo sąlygų: jei centras be lifto, reikia papildomų rankų. Kartais pigesnis pasiūlymas virsta magnetu problemoms. Pamenu atvejį, kai klientas sutaupė šimtą eurų, bet vėliau mokėjo trigubai dėl netikėtų pasienio mokesčių. Kaina ne visada pasako tikrąją istoriją.
Kada man pradėti ieškoti vežėjo?
Kuo anksčiau, tuo ramiau. Bent mėnesiu prieš norimą datą turėtumėte žinoti, kas varys. Skambinti paskutinę savaitę su „rytoj reikia“ – įmanoma, bet brangu. Fūrų pasirinkimas mažėja, ypač jei keliaujama rugsėjo-birželio pikuose. Aš pats mačiau, kad krovinių pervežimas į Angliją tuo metu tampa lenktynėmis dėl laisvų vietų. Jei galvojate apie vasaros pabaigą, skambinkite dar liepos pradžioj. Rimtai, geriau tą datą rezervuoti ir paskui keisti nei ieškoti tada, kai visi kiti jau užimti.
Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Vilniaus į Londoną?
Paprastai – nuo trijų iki penkių parų. Vairuotojas per naktį praleidžia Vokietijoje, paskui kerta kanalą. Kartais keltas vėluoja dėl audros. Kartą klientas skambino kasdien: „jau trečia diena, kur daiktai?“ O fūra stovėjo Doverio uoste dėl rūko. Žiemą kelionės užtrunka ilgiau. Jei dar reikia muitinės patikros Kelyje – diena lengvai pavirsta savaitgaliu. Realybė tokia, kad tikslus laikas yra orientacinis, o raketinis tikslumas čia neveikia.
Kas geriau – visa fūra ar grupažas?
Jei daugiau nei trys kambariai – fūra. Keli lagaminai – grupažas, kai daiktai važiuoja su kitų kroviniu. Fūra važiuoja tiesiai pas jus, laikas aiškesnis. Grupažas pigesnis, bet lankstumo mažiau. Kartais tenka palaukti, kol surinks pakankamai krovinių. Dėl kuro ir leidimų kainų skirtumas nebe toks drastiškas kaip seniau. Aš visada klausiu atgal: kiek turite kubų ir ar reikia liftuoto iškrovimo? Pagal atsakymus jau aišku, kas jums tinka geriau.
Dokumentai, muitinė ir Brexit: popieriai, kuriuos privalai tvarkingai suvesti
Ar po Brexit labai pasikeitė taisyklės?
Pasikeitė. Anksčiau daiktai judėjo beveik kaip ES viduje. Dabar reikia muitinės deklaracijų, kai kurie buities daiktai sukelia klausimų pasienyje. Aš tiksliai nepasakysiu kiekvienos naujos taisyklės datos – jos keičiasi greitai. Bet principas toks: asmeniniams daiktams lengvatos taikomos, bet popieriai privalomi. Geriau klauskite vežėjo, o ne draugo, kuris važiavo prieš trejus metus. Krovinių pervežimas į Angliją dabar reikalauja kiek daugiau kantrybės nei anksčiau.
Kokių dokumentų reikia siuntai į Angliją?
Pirmiausia – sąrašas daiktų anglų kalba. Jūsų dokumento kopija. Kartais reikia įrodyti, kad tai jūsų daiktai – sutartis ar sąskaitos. Jei vežate naujus baldus, gali pareikalauti pirkimo dokumentų, nes muitininkai gali pagalvoti, kad prekiaujate. EORI numeris ne visada būtinas asmeniniams daiktams, bet kai kurie vežėjai jo prašo. Geriau dėl visko pasitikslinti individualiai. Kiekvienas krovinys šiek tiek skiriasi, o pasienio reikalavimai irgi nestovi vietoje.
Ar galiu vežti maisto produktus ir prieskonius?
Būkite atsargūs. Asmeniniams kiekiams kai kas praleidžiama, bet mėsa ir pieno produktai – stiprus ne-ne. Sausi produktai, arbata dažnai praslysta, jei pakuotė originali. Pamenu klientą, kuris vežė šaldytuvo turinį. Dalis jo pasienyje atsidūrė konteineryje. Jam buvo gaila to sūrio. Jei labai reikia maisto – geriau pasitikslinti su muitine. Beje, apie augalus – tų jie nenori matyti be tinkamų popierių. Bet apie tai jau kitas klausimas apačioje.
Ar reikia mokėti muitą už savo naudotus baldus?
Asmeniniams naudotiems daiktams, kurie jūsų ir naudoti ilgiau nei pusę metų, muito atleidimas taikomas. Bet dokumente turi būti nurodyta Transfer of Residence. Naujas virtuvės komplektas sužavės muitininką blogai – pamenu porą, kuri turėjo mokėti. Čia ne visada aišku kiekvienas atvejis, patikslinkite su tarpininku. Aš nebespėju sekti visų niuansų kas mėnesį. Bet jei įrodote, kad ketinate gyventi JK, naudotiems daiktams paprastai nieko mokėti nereikia. Svarbu – teisingai užpildyti sąrašą.
Transporto būdai: ar verta rinktis fūrą, ar pakaks grupažo
Kas yra tie garsieji „paslėpti mokesčiai“?
Tai sumos, apie kurias nežinojote pasirašydami. Pavyzdžiui: už iškrovimą, keltą, muitinės tarpininką, sandėlį. Aš nemėgstu tokių žaidimų. Kai kurios įmonės meta žemą kainą, paskui prideda. Klientui Londone teko mokėti du šimtus svarų papildomai, nes vairuotojas negalėjo laukti ir įmetė daiktus į sandėlį. Nebuvo perspėjęs. Klauskite: ar kaina galutinė? Kas įeina? Ar gali dar kas nors užsiprašyti pinigų ant kelio? Taip išvengsite nemalonių staigmenų.
Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartu laiku?
Neslėpkite galvos po pagalve, skambinkite. Jei dingsta – peržiūrėkite sutartį. Fūra sugedo, vairuotojas susirgo, arba jie pervertino galimybes ir pasiėmė per daug darbų. Buvo situacija: fūra Klaipėdoje laukė antros dalies. Klientas į Londoną skrido konkrečiai dienai. Teko laukti. Visada turėkite planą B ir nepamirškite pasikeisti telefono numerio. Į Angliją atskridę skirtingai nei daiktai, kurie važiuoja žeme, jūs galite atsidurti greičiau nei fūra.
Ar pasitaiko, kad daiktai dingsta kelyje į Birminghamą?
Pasitaiko, bet dėl netvarkos, o ne filmų vagysčių. Grupaže dažnai maišosi dėžės, kažkas paima svetimą. Daiktai į Birminghamą važiuoja per kelias rankas. Kartą klientas rado savo kompiuterį dėžėje su svetima pavarde. Svarbiausia – numeruokite, fiksuokite turinį. Brangenybes, dokumentus vežkite su savimi – aš taip darau visada. O apie daiktus, kurių pats vežėjas vėliau nebeatsimena, kiek buvo dėžių... geriau stebėkite savo. Pasitikėkite, bet tikrinkite.
Kodėl vieni vežėjai pigesni už kitus – kur šuo pakastas?
O čia tema iki rytojaus. Pigūs pasiūlymai dažnai – grupažas be licencijų, be draudimo arba pavieninkas be patirties. Pamenu „vežėją“, kuris paėmė avansą ir dingo į bloką. Klientas liko be pinigų ir be parketo. Jei kaina žymiai mažesnė nei rinkos vidurkis, kažkur nusiperkama. Ant tiekėjo arba ant jūsų. Kai kurie vaikinai kabina skelbimą internete, neturi kur padėti krovinių ir „organizuoja“. Tai tiesiogiai ir negražiai, bet taip yra. Nesigailėkite to, kas pigu.
Pakavimas, draudimas ir ką vežėjai nutyli
Ar mano daiktai bus apdrausti kelyje?
Turėtų būti, bet čia bėda. Vieni draudžia pilnai, kiti slepia, kad CMR draudimas beveik nieko nepadengia vertingiems daiktams. Visada prašykite poliso kopijos. Jeigu vežėjas purkštauja – signalas. Fūra kartais apsiverčia, o sužinai, kad elektronika apdrausta keliais eurais už kilogramą. Polisas buvo beveik nieko nepadengė. Verkiau su tuo klientu. Krovinių pervežimas į Angliją turi būti atsakingas ne popieriaus lapeliu, o žmogumi. Nepatikėkite gražiais pažadais be dokumentų.
Ar tikrai turiu pats supakuoti visus daiktus?
Ne privaloma, bet labai patartina. Jeigu dėžės tvarkingai sukrautos, vežėjas žino, kad gali dėti kitas ant viršaus. O jei kas nutiks – atsakomybė aiški. Pamenu vaizdą: drabužiai maišuose vyniojasi apie stalą. Klientas stebėjosi. Aš kartais pats patariu, kaip apsaugoti televizorių. Kiekvienas vežėjas turi savo standartą – vieni atsiima kaip yra, kiti nepakuotų net neliečia. Paklauskite iš anksto. Bus aiškiau abiem pusėms ir mažiau streso ant vairuotojo kaktos.
Kaip reikia pakuoti stiklines duris ar veidrodžius?
Stiklas – aršus priešas kelyje. Reikia storos kartono plėvelės, kampų apsaugų, medinių karkasų. Vežėme vitrinos dalį į Manchester. Buvau įsitikinęs, kad pakavimas geras, o pasienyje (nors tiesą sakant, tai buvo krovinys į Norvegiją, panašus principas) vibracija padarė savo. Dabar sakau: apvyniokite dukart burbuline. Kai kurie daiktai buvo gerai supakuotas, bet stiklas per plonas buvo. Kartais geriau nusipirkti naujas duris Anglijoje nei mokėti už beprotišką pakavimą be garantijų.
Ar galima vežti augalus į Angliją be jokių leidimų?
Ne, be popierių ne. Yra mitas, kad vienas vazoninis praslys. Deja, fitosanitarinis pasas ir deklaracija būtini. Dirvožemis – tabu. Vieną kartą ponia norėjo atsivežti vyšnios sodinuką. Teko palikti pasienyje. Aš ne botanikas, bet žinau: krovinių pervežimas į Angliją su augalais be lapų baigiasi liūdnai. Vežėjai kai kurių daiktų net neims, nes nenori tvarkyti dokumentų. Jei augalas sentimentiškai brangus – nufotografuokite ir nusipirkite Britanijoje naują. Mažiau streso.
Kai braška: nepasiteisinę pristatymai ir nekokybiški žaidimai
Kas yra tie garsieji „paslėpti mokesčiai“?
Tai sumos, apie kurias nežinojote pasirašydami. Pavyzdžiui: už iškrovimą, keltą, muitinės tarpininką, sandėlį. Aš nemėgstu tokių žaidimų. Kai kurios įmonės meta žemą kainą, paskui prideda. Klientui Londone teko mokėti du šimtus svarų papildomai, nes vairuotojas negalėjo laukti ir įmetė daiktus į sandėlį. Nebuvo perspėjęs. Klauskite: ar kaina galutinė? Kas įeina? Ar gali dar kas nors užsiprašyti pinigų ant kelio? Taip išvengsite nemalonių staigmenų.
Ar verta pasitikėti vežėju, kuris prašo viso apmokėjimo prieš kelionę?
Aš renkuosi dalį – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu. Taip saugiau. Visiškas išankstinis apmokėjimas – rizikos signalas. Yra sąžiningų, kurie taip dirba, bet retai. Pirma kartą bendraujant – jokiu būdu ne. Ypač didelėms sumoms. Buvo „firma“, paėmė viską ir laidas dingo. Policija ten nepadeda dėl civilinių sutarčių. Tiesiogiai sakau: jei žmogus internete gražiai kalba, bet prašo visko iš anksto, pagalvokite du kartus. Ypač kai jūsų daiktai dar niekur nepajudėję iš Lietuvos.
Atvykus į Angliją: iškrovimas ir paskutiniai formalumai
Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus į butą be lifto?
Pagal sutartį – dažniausiai tik iki automobilio. Bet daugelis vairuotojų, matydami vienišą žmogų, padeda. Tai žmogiška. Tačiau trečias aukštas be lifto ir sunkūs baldai – ne jų darbas. Yra tokia paslauga su platforma arba samdyti vietinius. Mačiau, kaip vairuotojas nešė sofa, bet po trijų aukštų nugara nepadėkoja. Kai kurie atsisako ir teisūs. Sutarkite iš anksto, ne tada, kai jis jau piktas nuo Kento spūsčių ir laukia kieme.
Ką reiškia, kai sakoma, kad krovinys „stovi pasienyje“?
Laukiama muitinės patikros arba dokumentų patvirtinimo. Po Brexit pasienyje, ypač Kelyje, susidarė eilės. Fūros stovi valandas. Tai nereiškia, kad konfiskuota, tiesiog sistema praleidžia vienas po kito. Kartą klientas manė, viskas prarasta, nes dvi paras nepajudėjo. O čia tik eilė. Muitininkai renkasi atsitiktine tvarka. Jei dokumentai tvarkingi, didžiausia bėda – laikas. Ir nervai. Dažniausiai nervai, nes norisi greičiau atsidaryti savo dėžes.
Kaip muitininkai patikrina fūros turinį Kelyje?
Atsitiktine atranka. Atidaroma fūra, lyginama su sąrašu. Kartais rentgenas, kartais šuo. Asmeniniems daiktams dažnai formaliai. Bet jei dviratis užvirtęs ant kavos aparato – muitininkas papurtės galvą gūžčiodamas. Klientas pats taip sukrovė. Svarbu neslėpti vertingų daiktų po krūva drabužių – ne draudžiama, bet atrodo įtartinai. O įtartini kroviniai tikrinami ilgiau. Tvarkingai sudėtas krovinys ir aiškus sąrašas sutaupo valandų Kelyje.
Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nėra namie?
Labai blogai. Vairuotojas negali laukti valandų, ypač centre su dvipusiu eismu. Daiktai grįžta į sandėlį arba, blogiausiu atveju, paliekami kieme. Turėkite atsarginį žmogų – draugą, kaimyną. Vienas klientas buvo parduotuvėje penkiolikai minučių – praleido. Teko suktis. Galima mokėti už laukimo laiką, bet ne visi sutiks. Pristatymo dieną laikykite kaip vestuves: geriau sėdėkite vietoje dvigubai anksčiau nei skambins telefonu. Kitaip teks vėl mokėti už sandėlį arba laukimo valandas.
Kiek sandėliavimas kainuoja Londone, jei negaliu iš karto priimti daiktų?
Londone vietos nėra, kainos kandžiojasi. Savaitė saugykloje – šimtas penkiasdešimt svarų ir daugiau. Už miesto pigiau. Kartais vežėjai turi savo bazes. Bet kiekviena laukta diena kainuoja: kai kurie skaičiuoja po penkiasdešimt svarų už parą. Gerai sutarti iš anksto. Vienas vairuotojas Londone stovėjo tris dienas, nes klientas užtruko su dokumentais. Sąskaitą gavo tikrai didžiulės. Tam reikia būti pasiruošus. Skaičiai Londone auga greičiau nei moliai mano močiutės sode.
Ar galiu siųsti krovinį, jei dar neturiu JK adreso?
Galima, bet nepatogu. Geriausias variantas – draugo adresas arba laikinasis. Yra sandėlių Londone, bet laikas juose ribotas. Kai kurie žmonės nuomojasi butą tiesiog dėl krovinio. Vežėjai gali laukti, bet kiekviena para kainuoja. Jei adreso neturite, pervežimas į Angliją virsta galvos skausmu dėl pristatymo lango. Pasistatykite atsarginį planą: kur fūra privažiuos, kas atidarys duris. Kitaip daiktai pradės gyventi savo gyvenimą terminalo aikštelėje neaišku kaip ilgai.
Kaip suprasti, kad krovinių pervežimas į Angliją buvo sėkmingas?
Sėkmė matuojama ne greičiu, o sveikais daiktais ir jūsų nervais. Kai atidarote paskutinę dėžę, randate puodelį sveiką ir atsisedate – tada viskas pavyko. Pamenu žinutę: „Viskas čia gerai, dėžės kvepia automobiliu, bet niekas nesudaužyta." Tai idealus rezultatas. Po dvidešimt metų sakau – nėra tobulo pervežimo, bet yra sąžiningi žmonės. Suraskite tą, kuris atsako į skambutį vakare. Visa kita – smulkmenos, kurias laiku aptarus, galima ištverti lengviau.
Krovinių pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet gyvenimiškos išminties reikalauja. Per dvidešimt metų supratau, kad geriausi projektai pavyksta tada, kai klientas ir vežėjas kalbasi kaip žmonės, o ne kaip automatizuoti skaičiuotuvai. Nepasitikėkite vien kaina, visada klauskite apie draudimą ir paslėptus mokesčius. O svarbiausia – rinkitės tuos, kurie atsako į telefoną net po darbo valandų. Nes jei kelyje kažkas nutiks, Google jums fūros nepristatys.