Krovinių pervežimas į Angliją: kas iš tikrųjų svarbu, kai vežiesi visą gyvenimą kartu

Jau gal penkiolika metų vežioju daiktus į Angliją ir atgal. Neišmokau to nei universitete, nei kursuose – tiesiog metalu kvepiančioje fūroje praleidau daugiau laiko nei namuose. Krovinių pervežimas į Angliją skamba formaliai, bet realiai tai – dešimtys dėžių su kažkieno gyvenimu. Sofa, kurioje gulėjo katė. Lėkštės iš močiutės. Kompiuteris su darbais. Šiandien papasakosiu, kaip tai vyksta be filtro.

Kainos, terminai ir kaip tai prasideda

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją, jei išvažiuoju visam gyvenimui ir turiu maždaug 20 dėžių?

Sunku paleisti skaičių į orą nepamačius, bet jei jau reikia orientyro – nuo trijų šešių šimtų eurų. Ne vienam klientui nustembu, kad galvoja, jog tai kainuos kaip kelionė su lėktuvu. Ne. Fūra, degalai, vairuotojo nakvynė, keltas – tai nemaža suma. Jeigu turite dar baldų, kaina šokteli. Buvęs klientas iš Klaipėdos turėjo dvidešimt dėžių ir dviratį – išėjo apie aštuonis šimtus. Kiekvienas atvejis kitoks, bet pigiai nebus, tiesiog faktas.

Ar tiesa, kad jei pats supakuoju daiktus, tai galiu sutaupyti? Nes girdėjau įvairiai.

Teoriškai taip, praktiškai – įvairiai. Kai kurios įmonės nurėžia ką nors, kitos ne, nes jos vis tiek turi užtikrinti, kad niekas nesuduš. Aš matau didelę problemą: žmonės susimeta drabužius į parduotuvių maišus ir galvoja, kad pervežimas į Angliją juos išgelbės. Ne. Kartą klientas taip supakavo, maišai suplyšo, kelnės išbyrėjo pakeliui. Sutaupė trisdešimt eurų, prarado pusę spintos. Dėžės kainuoja, bet apsimoka.

Ar reikia kažkokio avanso ir kas jei aš apsigalvosiu?

Paprastai imame trisdešimt procentų. Tai standartas. Apsigalvoji? Na, priklauso kada. Jei iki išvykimo liko savaitė, avansas dažniausiai negrąžinamas, nes laikas jau buvo užrezervuotas. Buvęs atvejis: moteris užsakė, paskui rado pigesnį variantą internete, atšaukė. Suprantu, visi nori sutaupyti, bet mes jau buvome atmetę kitą užsakymą tam laikui. Skambinkite kuo anksčiau, jei kyla abejonių.

Kiek laiko prieš išvykimą reikia užsakyti pervežimą, ypač jei važiuoju į Londoną?

Minimaliai – dvi savaitės. Kuo anksčiau, tuo geriau. Vasarą, rugpjūtį–rugsėjį, vietos fūrose tirpsta kaip ledai ant asfalto. Tada net prieš mėnesį būna vėlu. Jeigu skambinsite likus trims dienoms, gausite „ne“ arba kainą, kurią matydami išpūsite akis. Yra švenčių sezonai, yra mėnesio pabaigos. Planuokitės. Ne visada galiu padėti paskutinę minutę, nors ir norėčiau.

Ar kaina skiriasi, jei kraunama ne iš Vilniaus, o kažkur iš toliau, pvz., Panevėžio rajono?

Žinoma. Mūsų bazė yra Kaune, tad jei fūra važiuoja į Panevėžio rajoną, tai papildomi kilometrai. Kartais pasiūlau klientui atvežti daiktus į artimiausią miestą pats – jei turi kaimyną su furgonu, sutaupo. Ai, kad ir kaip ten būtų, nuo atstumo priklauso. Krovinių pervežimas į Angliją nėra stebuklas, kur kilometrai nesiskaito. Skaičiuojasi degalai, vairuotojo valandos. Tai realu.

Daiktai, dėžės ir smulkmenos

Ar tikrai būtina viską dėti į dėžes? Turiu nemažai maišų su drabužiais, atrodo kvaila pirkti dėžes jiems.

„Kodėl mano daiktai atvežti suplyšę?“ – toks klausimas mane persekioja. Atsakymas paprastas: maišai. Jie plėšiasi, slysta, trinasi. Drabužiai išbyra, batai subraižo baldus. Naudokitės dėžėmis. Jeigu labai norima sutaupyti, geriau įpakuokite daiktus į šiukšlių maišus kaip apsaugą, bet viduje dėžės. Kai matau fūroje maišų kalną, žinau – bus problemų. Ir būna.

Kaip supakuoti stiklą ar kitus trapius daiktus, kad jie nebūtų sudaužyti kelyje per Prancūziją?

Burbuline plėvele – minimum du sluoksniai. Tada į dėžę, tarp daiktų – antklodės, rankšluosčiai. Žmonės kartais suvynioja puoduką į vieną servetėlę ir stebisi, kodėl rankena nulūžo. Kelias per Prancūziją nėra tramplinas, bet fūra vibruoja. Valandų valandas. Aš rašau ant dėžių „STIKLAS“ didžiosiomis, nors kai kurie vairuotojai sako, kad tai nieko nekeičia. Aš vis tiek rašau. Daugiau saugumo, mažiau galvos skausmo.

Ar galiu vežtis maistą, prieskonius, tušinukus – žodžiu, smulkmenas?

Tušinukus – taip. Maistą – atsargiai. Atidaryti produktai, mėsos gaminiai – ne. Gali kilti problemų pasienyje. Prieskoniai gerai supakuoti – dažniausiai praeina. Turėjome atvejį, klientė vežėsi šaldytuvą pilną kiaušinių ir sūrio. Privažiavome muitinę – teko išmesti pusę. Gaila, bet taip yra. Geriau maistą palikti giminaičiams ar suvalgyti prieš kelionę. Nereikia vargo dėl dešrelių.

Ką daryti su augalais? Turiu du didelius fikusus, nenoriu jų palikti.

Hmm… Augalai. Čia aš nebeesu šimtu procentų tikras po tų visų taisyklių pasikeitimų, bet žinau, kad į Angliją vežtis augalus yra keblu. Jiems reikia fitosanitarinio pažymėjimo. Ar kas jį tikrina kiekvieną sykį? Ne visada. Ar rizikuoti? Jūsų pasirinkimas. Buvo klientė, atsivežė du fikusus, niekas neužkliuvo. Kita atvežė palmą – teko palikti Calais. Jei augalai brangūs kaip vaikai – geriau išsiaiškinkite oficialiai. Aš nesu muitininkas.

Ar IKEA baldai, kuriuos čia nusipirkau, verta vežtis, ar jie ten sulauks sveiki?

Oi, čia jautri tema. IKEA spintos dažniausiai yra gražus kartonas, tuščiaviduris viduje. Pervežimo metu jos trinasi, slysta, kartais subyra. Jei tai Billy ar kažkas panašaus – pagalvokite, ar verta mokėti už transportą, kai Londone tą patį nusipirksite už panašią kainą. Žinoma, jei tai sena, tvirta komoda – vežkitės. Bet tie lavinimai fūroje mane nervina, nes dažnai piktinasi, kad „brokuota“. Supakuokite tvirtai.

Ar galiu daiktus laikyti pas jus sandėlyje, jei dar nežinau tikslaus adreso Anglijoje?

Taip, galima, bet ne visiems patinka. Mes turime limituotą vietą Kaune. Savaitė, dvi – dažniausiai suremontuojame. Ilgiau – reikia mokėti. Buvęs studentas taip padarė: daiktai pas mus, pats išskrido į Londoną ieškoti buto. Surado per dešimt dienų, tada nurodė adresą. Einasi. Bet jei jūsų daiktai ten stovės mėnesį, tai jau ne sandėliavimas, o archyvavimas. Reikia pagalvoti apie drėgmę, nors pas mus sausas sandėlis, vis tiek. Trumpai – taip, bet pasitarkite.

Kelias, fūros ir kas vyksta trasoje

Kiek dienų dažniausiai trunka krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Jeigu viskas einasi pagal planą – keturios penkios darbo dienos (nors dabar pagalvojęs – ne, keturios tiksliau, jei keltas vėluoja – penkios). Kai kurie žada trys. Nebūna. Kartą sniegas užklojo visą Lenkiją, pavėlavom dvi dienas. Klientas Skajpu pyko. Suprantu pyktį, bet aš oro nemoku valdyti. Planuokitės su atsarga. Neskubinkite gyvenimo. Keturios penkios – normalu.

Ar fūra važiuoja tiesiai pas mane, ar mano daiktai bus kažkur perkraunami?

Čia atsakymas nemalonus: jei dalinis krovinys (o dažniausiai taip), daiktai bus kraunami. Nebent samdote visą fūrą. Dalinio atveju gali būti perkraunama kitoje fūroje ar terminale. Gerąja prasme – taip sumažinama kaina. Blogąja – atsiranda rizika. Aš visada sakau atvirai. Yra įmonių, kurios slepia šį faktą. Aš ne. Jūs nusprendžiate, ar verta mokėti trigubai už tiesioginį reisą.

Kas jei apsiniaukęs oras ar keltas atšaukiamas – ar mano daiktai supūs?

Ne, ne supūs. Fūros neperšlampa, jos dengtos, plombuojamos. Bet gali vėluoti. Kartais Calais uoste stringame po dvidešimt valandų. Per tą laiką gali pasitaikyti drėgmės pokytis, ypač jei konteineriai stovi atviroje aikštelėje. Gali pakvipti uždaryta. Drabužiai, knygos – jautrūs. Todėl vėlgi sakau: pakuotė turi būti atspari. Ne maišai. Fūra ne šaldytuvas, bet ir ne sauna. Normaliomis sąlygomis – viskas sausą.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus į antrą aukštą Londone?

Vairuotojas nėra samdinys. Jis nenešios dėžių į septynioliktą butą be lifto. Paprastai paslauga yra iki durų arba iki namo. Jeigu reikia nešimo, reikia užsakyti papildomai. Turėjau situaciją: klientas nežinojo angliškai, aš nebuvau kartu, vairuotojas nei suprato, nei norėjo tempti sofą. Buvo nejauku. Paslaugų ribos egzistuoja ne iš blogos valios. Čia sveiko proto klausimas – penkias valandas vairavęs vyras nebus jūsų kilnojimo komanda.

Popieriai, muitai ir kodėl juos reikia suprasti

Ar man reikia kažkokio popieriaus dėl muitinės, jei aš persikraustau į Angliją dirbti?

Reikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“ arba ToR forma. Ji įrodo, kad persikraustote, o ne prekiaujate. Užpildote internetu, gaunate patvirtinimą. Be to, gali tekti mokėti muito sąskaita už naujus daiktus. Aš pats neatstatau muitų, bet be šito popieriaus gali kilti valandų klausimas. Kai kurie klientai atsiunčia tinkamai užpildytą formą – mes drąsiai važiuojame. Kitam nepasako nieko, o paskui stebisi, kodėl keltas nepriima arba stabdo.

Kas yra ta T1 dokumentacija, apie kurią kai kurios įmonės šneka?

T1 yra tranzito dokumentas. Kai fūra važiuoja per Europą, reikia įrodyti, kad krovinys nepaleidžiamas pakeliui. Kai kurios įmonės tai suveda, kai kurios – neaišku kas. Aš dirbu su vežėjais, kurie tai tvarko. Jums kaip klientui nesinori rūpintis, bet jei kas paklausia – tai normalu. Kartą mačiau, kaip vežėjas neturėjo T1, teko laukti prie pasienio penkias valandas. Negražu. Būna ir taip. Tik ne su mano fūromis, tikiuosi.

Ar mano daiktai bus apdrausti kelyje ir kas, jei fūra padegs?

Drąsus klausimas. Standartinis vežėjo draudimas dengia CMR atsakomybę – kilograminę, ne verte. Reiškia, jei degės fūra, gausite pagal svorį, ne pagal tai, kad ten buvo brangus kompiuteris. Tai neparanku. Brangiems daiktams siūlyčiau papildomą draudimą. Buvo atvejis prieš trejus metus: avarija, sužaloti baldai. Klientas gavo atlygį, bet tik dalinį. Aš visada sakau – jeigu vertingi daiktai, apdrauskite atskirai. Saugiau.

O jeigu aš nusipirkau kompiuterį prieš mėnesį, ar jį vežant reikia mokėti mokesčių?

Aha, čia Brexit gudrybės. Jei daiktas pirktas mažiau nei prieš pusę metų, jis laikomas nauju. Muitininkai gali paprašyti sumokėti PDV ar muitą. Geriau paslėpti čekį (juokauju, nereikia slėpti), bet taip, reikia įrodyti, kad tai jūsų asmeninis daiktas. Kartais patikrina, kartais ne. Aš absoliučios garantijos neduodu, kaip elgsis muitininkai. Būkite pasirengę. Nauji daiktai visada kelia įtarimų. Ypač technika.

Garantijos, problemos ir keblūs atvejai

Kas jei atvažiavus į Birmingemą trūksta vieno krėslo? Ar tai mano problema?

Tai mūsų problema. Perkraustymo metu darom sąrašą, fiksuojame kiekius. Jei kažkas pradingsta – ieškome. Dalinio krovinio atveju kartais daiktai pasimeta per… va, nukrypstu. Buvo Birmingeme, klientas nerado darbo stalo. Pasirodo, pakrovimo metu pateko į kitą fūrą per klaidą. Atvežė vėliau. Nuostoliai mūsų, ne kliento. Todėl garantija realiai veikia tik tada, kai viskas fiksuojama raštu. Popierius yra jūsų šarvas.

Ar įmonė gali garantuoti, kad viskas atvyks nepažeista?

Galiu garantuoti tik tai, ką kontroliuoju. O keliai, oras, kiti vairuotojai – to neįveiksi. Galiu garantuoti, kad dirbsiu sąžiningai, kad pakuosiu atsakingai, kad jei kas – atsilyginsiu pagal sutartį. Bet šimto procentų garantijos, kad niekas nenubraižys – ne. Net auksinėmis rankomis dirbant. Yra draudimas būtent tokiems atvejams. Jis ir yra ta garantija, kuri padengia piniginę vertę. Realybė tokia.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, o paskui dingsta savaitę?

Oi, čia jau griuvėsių zona. Yra kompanijų, kurios paima užsakymus, paskui subkontraktuoja kam nors kitam už mažesnę kainą. Tada tas „kas nors kitas“ stringa. Arba meluoja turėdamos viltį įtemps. Aš tai vadinu „parduoti orą“. Klientas džiaugiasi greitu terminu ir maža kaina, o paskui sėdi be daiktų savaitę. Patarimas: jei kaina žemiau rinkos trisdešimt procentų ir terminas skamba kaip stebuklas – tai greičiausiai ir yra stebuklas. Atsargiai.

Ar geriau rinktis didelę firmą ar mažą, kuri turi tik vieną fūrą?

Maža įmonė, kuri turi tik vieną fūrą, kartais gali pasiūlyt geresnę kainą ir lankstumą. Bet jei ta fūra sugedo Rygos apylinkėse – jūsų daiktai ten ir liks. Didelė įmonė turi resursų, bet jūs – eilėje. Aš pats esu kažkur per vidurį. Stambios firmos kartais praranda žmogiškumą, mažos – garantijas. Nėra idealu. Žiūrėkite ne į logotipą, o į tai, kaip su jumis kalbama. Ar atsakinėja į klausimus, ar slėpia. Tai svarbiausia.

Ar galiu vežtis dviratį ir ar jį reikia kaip nors paruošti?

Taip, dviračius vežamės dažnai. Geriausia nuimti priekinį ratą, pasukti vairą, sutvirtinti diržais. Žmonės kartais nuleidžia padangas, kiti tiesiog meta fūron. Metalas trinasi, gadina daiktus. Kartą klientas atsivežė penkis dviračius – tris vaikams, du sau. Supakavome į kartoną su putplasčiu. Atgabeno sveikus. Neapšnerkškite fūros su tepalu, tai svarbu. Pasakykite iš anksto, nes dviratis užima vietą, o tai keičia kainą.

Ką daryti, jei prieš paskutinę minutę prisimenu, kad noriu dar kažką pridėti?

Skambinkite nedelsiant. Kartais galima, kartais ne. Jei fūra jau pakrauta ir suskaičiuoti kroviniai – pridėti naują dėžę reiškia perkrauti pusę turinio. Buvo, klientė atbėgo su dviem lagaminais, kai fūra jau stovėjo kieme. Vairuotojas pagraudeno, bet sutiko – minkšti, įtilpo. Kita vertus, jei tai šaldytuvas – ne. Negalima. Jūsų sąžiningumas ir mūsų lankstumas turi ribas. Geriau sąrašą darykitės prieš savaitę ir laikykites. Taip ramiau.

Ką reiškia „perkraustymas su garantija“ – ar tai tik marketingo triukas?

Kai kur – taip, triukas. Kai kur – realus įsipareigojimas. Garantija nereiškia, kad daiktai nepasikeis. Gali pasikeisti. Garantija reiškia, kad jei kas nutiks – bus atsakingas žmogus, kuris tai ištaisys arba atlygins. Aš pats garantuoju, kad neišmesiu pakelėj, kad atsakysiu į skambutį net sekmadienį vakare (na, jei labai skubu) ir kad jei suklysiu – pripažinsiu. Tai daugiau apie sąžinę nei apie stebuklus. Bet rinkoje yra visko. Tikrinkite atsiliepimus.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne bagažo numetimas. Tai dešimtys smulkių sprendimų, kuriuos geriausia priimti ramiai ir iš anksto. Neieškokite stebuklo už trisdešimt eurų mažiau. Rinkitės tą, kuris atsako į klausimus, net jei jie nemieli. Jūsų daiktai nusipelno saugaus kelio. Kartais atsakau ir naktį, jei neišjungiu telefono. Sekmės renkantis.