Krovinių pervežimas į Angliją: kaip iš tiesų vyksta patikimas ir greitas pristatymas

Dvidesimt metų vežioju daiktus po Europą, o didžiąją dalį šio laiko – būtent į Angliją. Pradžioj galvojau, kad reikia tik gero autoparko ir žinojimo, kur yra Londonas. Taip, reikia, bet svarbiausia – suprasti, kad užsakovas nerimauja. Jei ieškote patikimo ir greito krovinių pervežimo į Angliją, čia pamėginsiu atsakyti taip, lyg būtume prie kavos. Ne visada viskas vyksta pagal planą, ne visa informacija kaupiama vadovėliuose, bet per du dešimtmečius susidūriau su viskuo – nuo puikiai supakuotų siuntų iki chaoso, kai klientas dar nebuvo nieko sudėjęs į dėžes. Pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų.

Kainos ir terminai – tai, ką visi nori žinoti pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją?

Neišeis pasakyti vieno skaičiaus, nes kaina šokinėja kaip žirafa. Jei vežate pilną krovinį maždaug dvidešimt kubinių metrų, iš JK į Lietuvą ar atvirkščiai, dažnai kalbame apie sumą nuo 800 iki 1500 eurų, bet čia labai apytiksliai. Grupinis krovinys kainuos mažiau, bet reikės palaukti, kol surinksime kitų klientų daiktus. Kartais, jei pervežimas reikalingas skubiai ir į Londono centrą, kur sunkiai manevruoti, gali užkalti papildomi šimtai. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas paskambina ir sako: „turiu sofą, dvi spintas ir dviratį“. Tuomet aš jau galiu orientuotis. Bendri skaičiai be turinio – tiesiog oras.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Tiesiogiai pasakysiu – neturėtų būti, bet būna. Yra tokių įmonių, kurios pasiūlo kainą telefonu, o paskui, kai mašina jau kelio viduryje prie Doverio, praneša: „o dabar dar reikia mokėti už keltą“. Tai absurdas. Keltą, draudimą, kurą ir vairuotojo dienpinigius turi įskaičiuoti pradinė kaina. Tačiau jei užsakovas pavėlaiuoja ir vairuotojas turi stovėti ir laukti tris valandas, gali būti delspinigiai. Tai ne paslėptas mokestis, tai taisyklės, parašytos sutartyje, kurias žmonės kartais skaito pasišokinėdami. Skaitykite smulkų šriftą. Rimtai.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Iš principo – ne itin. Didieji maršrutai tokie patys, mes važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, neretai bandom pro Belgiją jei kamščiai Prancūzijoje. Skirtumas gali išryškėti, jei reikia atskirai paimti daiktus nuo kažkokio atokaus kaimo prie Marijampolės, tada prijungiamos kuro sąnaudos. Iš fabriko tiesiai Kaune gal net pigiau, jei mašina neturi kryžiuoti per visą Lietuvą. Bet jei jūs gyvenate Vilniuje centre, bet gražiai paruošta aikštelė ir liftas, vairuotojai net mielai ten sustos. Kaina priklauso nuo logistikos, ne nuo to, ar mieste yra daugiau gyventojų.

Kaip veikia svorio ir tūrio santykis?

Čia daugeliui nesusipratimų. Jūs manote, kad svarbu tik kilogramai, bet tarptautiniame krovinių pervežime svarbiausia yra erdvė, kurią užimate mašinoje. Turite šimtą kilogramų plunksų ir šimtą kilogramų knygų. Knygos – svorių vienetas, bet užima mažai vietos. Plunksos – lengvos, bet užims visą puspriekabę, todėl vežėjas už jas gali imti daugiau, nes nebetelpa kito kliento sofa. Yra tokia formulė, vadinama apmokestinamuoju svoriu, bet aš ją pateiksiu paprastai: jei daiktai dideli ir lengvi, rūpinkitės kubiniais metrais. Jei maži ir sunkūs – kilogramais. Realybėje abu dalykai susiję kaip du broliai dvyniai, vienas be kito neina.

Ruošiant siuntą – daugiausia klaidų daroma čia

Ar turiu pats pakuoti daiktus?

Ne, nereikia, bet jei norite sutaupyti ir žinoti, kad viskas padaryta taip, kaip jums reikia – patariu pasiimti vakarą laisvą. Mes galime atsiųsti komandą, kuri supakuos per kelias valandas, bet tai kainuoja. Vienas klientas prieš trejus metus atidavė niekaip neapvyniotą stiklų porcelianą. Rezultatas Londone buvo liūdnas – keli šukių kalnai. Aš pats savo namuose vežioju daiktus kitaip nei profesionalai, bet principas paprastas: burbulinė plėvelė, dėžės, tuščios ertmės užpildytos. Jei nesupakuosite, vežėjas gali atsisakyti vežti arba pakraus, bet parašys aktą, kad priėmė nekaip supakuotą. Tada joks draudimas nepadės.

Ar galima vežti maistą, augalus ar alkoholį?

Taip, ir ne. Alkoholis – ribotas kiekis, asmeniniam naudojimui, reikia deklaruoti. Dėl maisto ir augalų po Brexit pasikeitė taisyklės, ir čia aš turiu prisipažinti – ne visada esu 100 proc. tikras dėl konkretaus kiekio, kurį galite vežti iš Lietuvos sodų. Žinau tiksliai, kad sėklos ir augalai be fitosanitarinio patvirtinimo dažnai stringa muitinėje. O dėl maisto – konservai, džiovinta mėsa, sūriai – muitininkai gali klausti. Patarimas: nevežkit šviežių mėsos gaminių ir nesikarkit su augalais. Vietoj to įsipilkite arbatos (pataisa: turėjau galvoje, kad arbatos paprastai neklausia) ir ramiai pakuokit drabužius.

Ką daryti, jei turiu tik pusdienį supakuoti?

Būna. Atsimenu situaciją, kai klientė Kaune paskambino ryte, o vakare jau reikėjo išvažiuoti į oro uostą, o mašina turėjo ateiti po pietų. Tada mes padarome taip: atsiunčiame du žmones, kurie supakuoja per tris–keturias valandas, o klientas pasirašo popierius ir gali važiuoti. Bet toks skubus pervežimas į Angliją kainuos brangiau, nes trikdomi kiti skirtami maršrutai. Jei turite tik pusdienį, pirmiausia susimeskite tai, kas brangu ir vertinga, o likusį galima palikti mums su instrukcijomis. Kartais žmonės palieka rakto kopiją kaimynui. Nėra gero scenarijaus, yra tik realybė, su kuria tenka dirbti.

Ar reikia drausti siuntą?

Turėtumėte. Mūsų CMR draudimas dengia tam tikrą sumą pagal tarptautines konvencijas, bet jei vežate antikvarinį staliuką, kurį paveldėjote iš močiučių, tas draudimas gali būti nepakankamas. Yra galimybė padidinti draudimo limitą arba apdrausti atskirai. Kartais klientai sako: „o kodėl man dar reikia mokėti, juk jūs jau apdrausti“. Taip, esame, bet standartiškai. Pritaikykite draudimą savo turiniui kaip pėdkelnes prie batų. Ne viskas tinka universaliai. Nes jei suges traktoriukas žoliapjovė, o ji jums kainavo tris tūkstančius, CMR gali atseikėti tik kelis eurus už kilogramą. Ir tada bus liūdna.

Kaip vyksta pats pervežimas – iš vidaus

Kokia technika dažniausiai važiuoja?

Į Angliją dažniausiai važiuojame vadinamosiomis vilkikų puspriekabėmis, talpa iki 90–120 kubinių metrų. Jei krovinys mažas – grupinis, pakrauname į mažesnę transporto priemonę arba surenkame kelis užsakymus. Dar turime furgonus iki 20 kubų – čia ekspresiniai pervežimai, kai reikia labai skubiai ir tiesiai. Kartais žmonės klausia, ar gali atvažiuoti MAN arba DAF. Man atrodo, kad svarbiau, jog vilkikas turėtų Euro 6 standartą, nes kitaip nepateksite į Low Emission zonas Londone ar Birmingeme. Vardiniai modeliai – nesvarbu, svarbu, kad mašina važiuotų ir nestrigtų prie Lamanšo.

Ar vairuotojai krauna patys?

Dažniausiai – taip. Mūsų ekipažai dirba poromis, vienas vairuoja, kitas padeda krauti ir iškrauti. Bet aš turiu būti atviras: jei reikia nešti sofa iš dešimto aukšto be lifto, tai viršija standartinį pakrovimą. Vairuotojas nėra Hėraklis. Tada reikia samdyti vietinius nešiklius derinant laiką. Tai būna grubus nesusipratimas, kai klientas sako: „o anas pervežėjas buvo sakęs, kad krauna patys“. Krauna, bet nekilnoja amforų į Everestą. Jei sąlygos sudėtingos, pasakykite iš anksto. Mes tada atsivežame rampą, liftą arba dar vieną porą rankų. Paprastai, tiesa?

Kodėl kartais mašina vėluoja dvi dienas?

Atsakymas paprastas: kelias toli ir pilnas siurprizų. Eurotunelis gali užsikimšti, Prancūzijoje kartais protestuoja ūkininkai ir uždaro magistrales, o Vokietijoje – techniniai gedimai. Vairuotojai negali viršyti darbo valandų, kaip citrinų spausti negalima. Kartais vėluojame dėl paties kliento – pakeičia adresą paskutinę minutę. Suprantu, kad norite tikslaus laiko, bet patikimas pervežimas į Angliją nereiškia teleportacijos. Tai reiškia, kad stengiamės ir informuojame. Praėjusį mėnesį generatoriaus diržas įsidegė kelyje – skambinau klientui ir derinau kitą mašiną. Kiekviena savaitė meta naujų kortų.

Ką reiškia „grupinis krovinys“?

Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių kroviniais viename vilkike. Jūsų sofa gali gulėti šalia kažkieno šaldytuvo iš Kauno ir dar motociklo iš Panevėžio. Tai puikus būdas sutaupyti, jei neturite pilnos mašinos. Tačiau reikia suprasti, kad pristatymo data nėra „rytoj 10 val.“ – mes suplanuojame maršrutą logistiškai protingai. Kartais grupinis krovinys į Londoną užtrunka 4–5 dienos, nors pilnas vilkikas galėtų per dvi. Bet kaina – dvigubai mažesnė. Tai lyg autobusas vietoj taksi: jums nereikia mokėti už visą baką, bet reikės prisitaikyti prie grafiko.

Anglija ir muitinė – nauji taisymai po Brexit

Ar po Brexit viskas pasikeitė?

Pasikeitė tikrai. Anksčiau važiuodavom beveik kaip į gretimą rajoną. Dabar reikia muitinės deklaracijų, pasų tikrinimo ir tų visų popierių, kurie anksčiau buvo formalumas. Krovinių pervežimas į Angliją dabar reikalauja daugiau biurokratijos. Jei anksčiau mašina praeidavo Calais per valandą, dabar gali užtrukti tris. Yra privalomi patikrinimai, paklausia kas viduje. Asmeniniams daiktams taikomos lengvatos, bet jas reikia pagrįsti. Nėra jau katastrofa, tiesiog reikia išmanyti taisykles. Būna, kad klientas pyksta: „o kodėl taip ilgai?“. Atsakymas: taip sudarytos taisyklės, mes jas tik vykdome.

Ar reikia EORI numerio siunčiant asmeninius daiktus?

Jei siunčiate asmeninius daiktus persikraustymo tikslais – dažniausiai ne, mes galime deklaruoti per savo įmonės EORI. Bet čia smulkmena, kurią turi patikrinti kiekvienas atskirai. Jei daiktai keliauja komerciniam reikalui – tada taip, be EORI neapsieisite. Kartais žmonės sumaišo asmeninį ir komercinį krovinį. Pavyzdžiui, atiduoda dešimt dėžių drabužių ir vieną dėžę su tablečių pakuote parduoti. Viskas tampa preke, ir tada muitinės protokolas visai kitas. Mus tai liečia mažiau, bet žinokite: jei vežate pardavimui, pasiruoškite EORI ir dar mokesčius. O jei tik persikraustote – kvėpuokit ramiai, mes sutvarkom.

Ką daryti, jei muitinėje laiko krovinį?

Būna. Nieko negalima padaryti, tik laukti ir teikti papildomus dokumentus, jei to paprašo. Mes visada turime atsarginį planą: jei muitinė Doveryje sulaiko krovinį dėl netikslios deklaracijos, mūsų agentai dirba, kol išsprendžia. Kartais pasitaiko absurdiškų situacijų – vieną kartą sulaikė dėl to, kad dėžėje buvo kūdikio vežimėlis, o deklaracijoje parašyta „vaikiškos prekės“. Muitininkas norėjo CE ženklinimo. Po kelių valandų išaiškinome, kad tai naudotas asmeninis daiktas. Jūsų vaidmuo – nepulti į paniką. Fizinės galios sustabdyti muitininką neturime, bet kantrybę ir skambučius – taip.

Ar galiu gabenti automobilį drauge su baldais?

Taip, bet čia reikia atskiro aptarimo. Automobilis kraunamas ant autovežio arba vežamas pilname vilkike, bet tada jis užima didelę erdvę, todėl daiktų telpa mažiau. Reikia registracijos dokumentų, raktų ir techninės apžiūros kopijų. Jei automobilis nevažiuoja – kainuoja dar daugiau, nes reikia specialios technikos. Kartais žmonės mano, kad automobilį galima prikimšti daiktų ir tiek. Negalima – dėl svorio paskirstymo ir saugumo. Jei labai reikia ir automobilis, ir baldai, dažnai apskaičiuojame, kad tiesiog geriau du atskirus vilkikus. Skamba brangiai, bet saugumas svarbiau.

Problemų sprendimas – ten, kur nesmagu, bet reikia

Ar buvę, kad klientas liko be savo daiktų?

Deja, taip, bet ne dėl mūsų kaltės. Buvo toks atvejis prieš keletą metų: klientas sumokėjo kažkokiai firmai, kuri siūlė stebuklingai mažą kainą krovinių pervežimui į Angliją, o paskui tos firmos tiesiog nebeliko. Telefonas išjungtas, biuras tuščias. Mes paskui padėjome gelbėti situaciją, bet dalis daiktų dingo visam laikui. Tai nutinka, kai renkamasi ne pagal reputaciją, o pagal penkis eurus pigiau. Aš neatstumsiu kliento dėl trijų pasiūlymų lyginimo, bet jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį – čia signalas. Kartais skaudu tai sakyti, bet rinkoje yra žmonių, kuriems svarbiausia paimti avansą ir išnykti.

Kaip atpažinti nesąžiningą pervežėją?

Jei jie nekelia klausimų – tai jau blogas ženklas. Rimtas vežėjas klausia, kas per daiktai, koks svoris, koks aukštas, ar yra lifto. Jei telefonu sako: „mums viskas gerai, pervesk 200 eurų ir ramu“ – bėkit. Rimtoje įmonėje bus sandoris, sąskaita ir CMR. Beje, jei Facebook'e radote skelbimą be įmonės rekvizitų, o profilio nuotrauka – BMW X5 – pagalvokit du kartus. Tiesa, BMW mano manymu visai nieko automobilis (trumpas nukrypimas: pats važinėju Opel, bet tai jau amžinas ginčas), bet kai vežėjas parduoda rimtumą per automobilio nuotrauką, tai keista. Sutartis yra privaloma. Ir niekur neskubėkit. Taškas.

Ką daryti, jei pristatymo metu randu sugadintą sofą?

Pirmiausia – fiksuokite. Telefono foto, vaizdo įrašas, CMR knygoje įrašykite pastabą PRIEŠ parašą. Kartais žmonės pasirašo švarų lapą, o paskui rašo skundą. Deja, be įrašo pristatymo metu, tai beveik beviltiška. Tada perduodate draudimui: CMR, sąskaita, nuotraukos. Procesas trunka savaites. Buvęs klientas Londone gavo sužalotą šaldytuvą – mes tvarkėm dokumentus, bet jis turėjo laukti. Ir dar vienas dalykas: jei pats buvote supakavę sofą į seną antklodę, o ne į burbulinę plėvelę, draudimas gali sumokėti mažiau. Ruoškitės kaip karui, tada rezultatai geresni.

Ar visi vežėjai turi draudimą?

Turėtų turėti, bet realybėje – ne. Yra vairuotojų, kurie dirba kaip individualios veiklos pažymą turintys žmonės vieni patys. Jie turi privalomąją vilkiko techninę apžiūrą, bet CMR draudimas ne visada apima visus jų pervežimus. Kartais jie prisijungia prie platformų ir veža be jokio baldų draudimo. Tada, jei įvyksta avarija, jūsų naudai lieka tik teismas ir viltis. Todėl klauskite tiesiai: „ar turite galiojantį CMR draudimą šiai siuntai?“. Jei atsako laužyta kalba – žinokite, kad kažkas ne taip. Nes per dvidešimt metų mačiau visko: ir puikių didelių firmų, ir briedžių ant drėgnų padangų. Nepatogi tiesa, bet rinkoje yra spragų.

Atsitiktiniai, bet svarbūs klausimai

Ar galima vežti dviratį?

Žinoma. Dviratis yra vienas lengviausių daiktų transportuoti. Nuimame priekinį ratą, pritvirtiname prie mašinos sienos ir važiuojame. Jei yra du ar trys dviračiai, jie gali užimti nemažai vietos, bet nieko sudėtingo. Buvęs atvejis: klientė vežė penkis dviračius šeimos iš Ukmergės į Bristolį. Visi tilpo, bet teko nuimti sėdynes. Kaina priklauso nuo bendro siuntos tūrio. Dviratis neturėtų būti paliktas balkone iki paskutinės minutės – sutepęs grandines ir padangas vėliau tepalą pernešite ant sofos. Valykit prieš pakraudami.

Kiek prieš reikia užsakyti?

Idealiu atveju – savaitę ar dvi. Realybėje – mes priimame ir skubius užsakymus, jei turime laisvą ekipažą. Bet jei planuojate perkraustymą į Angliją vasaros sezonu – birželį, liepą, rugpjūtį – geriau net du mėnesius prieš. Tuo metu vilkikai graibstomi kaip bandelės. Žiemą situacija laidesnė. Skambinkit bent prieš 3–4 dienas. Yra toks posakis keleivių pervežime (nors mes ne keleivius vežame, bet kai vežame ir asmeninius daiktus, žmonės palygina): kas gali laukti, tas gauna geriau. Skubant visada brangiau ir chaotiškiau.

Ar galima keisti pristatymo adresą Londone paskutinę dieną?

Galima, bet kainuoja. Londone adreso pakeitimas reikalauja perskaičiuoti maršrutą, nes eismas ten siaubingas, ir išėjimas iš vienos zonos į kitą gali užtrukti dvi valandas. Jei krovinys jau kelio viduryje, o jūs persikėlėte iš Kroidono į Enfildą – žemėlapis apsiverkia. Stengiamės padėti, bet toks pokytis gali kainuoti papildomus 100–200 svarų. Yra istorijų, kai klientai pasikeičia butą paskutinę savaitę. Mes suprantame, gyvenimas nestovi vietoje, bet vilkikas fizikos dėsnių nepažeis. Todėl jei galite – patvirtinkite adresą bent prieš savaitę. Bus ramiau visiems.

Ar jūs patys tiksliai žinote, kiek tai kainuos po penkių metų?

Ne, šitam klausime aš tikrai pasimesiu. Nežinau, kaip bus po penkerių metų, gal kuro kainos šoktels dar labiau, gal Doverio uostas priims tik elektrinius vilkikus, gal muitinės taisyklės pasikeis trečią kartą. Krovinių pervežimas į Angliją po Brexit vis dar konstruojamas kas kelis mėnesius. Įstatymai svyruoja, rinka irgi. Galiu pasakyti tik tai, kad patikimus ir greitus sprendimus visada vertins žmonės, bet ar jie bus pigūs – nežinau. Kartais man atrodo, kad mes, vežėjai, ir patys skęstame tuose pokyčiuose. Taigi neplanuokit tolimesnės ateities nei su manimi, nei su kaina, nebent norite filosofinės diskusijos prie alaus.

Aš nežinau, ar viską čia paaiškinau tobulai, bet taip jau būna, kai kalbi iš patirties, o ne iš vadovėlio. Krovinių pervežimas į Angliją gali būti greitas ir patikimas, jei renkatės ne kainą lentelės apačioje, o žmones, kurie atsakinėja į skambučius ir nevengia nepatogių temų. Skambinkite, klauskite, lyginkite, o tada – pasitikėkite. Aš tik pasakiau, ką mačiau per dvidešimt metų. Likęs žingsnis – jūsų.