Krovinių pervežimas į Angliją – kaina kokybė greitis

Sveiki, čia aš. Dirbu šioje srityje jau beveik aštuonerius metus, tai tiek per tiek mažai, bet pakankamai, kad žinočiau, kaip viskas veikia. O veikia įvairiai. Kartais gerai, kartais prasčiau. Šiandien pakalbėsime apie krovinių pervežimą į Angliją – kainas, kokybę, greitį. Ir dar šiek tiek daugiau, nes gyvenime ne viskas tilpsta į tris žodžius.

Kainos ir kas jas lemia

Kiek tiksliai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai priklauso nuo daug ko. Paprastai kalbant – nuo 400 iki 2500 eurų, jei vežate asmeninius daiktus. Bet jei jums reikia perkraustyti visą namą su baldais, tai gali būti ir 3000, ir daugiau. Vienas mano klientas praėjusiais metais vežė tris kambarius baldų iš Kauno į Londoną – sumokėjo apie 1800 eurų. Kitas vežė tik kelis lagaminus ir dėžes – tilpo į 500. Taip kad tikslios sumos nepasakysiu, kol nežinau, ką vežate.

Kodėl vienos įmonės siūlo 800 eurų, o kitos 1500 už tą patį maršrutą?

Čia įdomu. Kartais tai tikrai kokybės skirtumas, kartais tiesiog marketingas. Aš mačiau įmones, kurios ima brangiau, bet paskui viską padaro perfect – ir klientai dėkingi. Mačiau ir pigesnes, kurios pristatė laiku, bet dėžes atidarė sulamdytas. Kartais skirtumas yra paprastas – vieni turi savo sunkvežimius, kiti samdo subrangovus. Ir dar priklauso nuo sezono – vasarą brangiau, žiemą pigiau, bet žiemą sunkiau surasti gerą vairuotoją.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia jautri tema. Aš pats rinkčiausi ne pigiausią, bet ir ne brangiausią. Kartais pigiausiame pasiūlyme slepiasi visokios papildomos išlaidos – draudimas atskirai, krovos darbai atskirai, dokumentai atskirai. Paskui paaiškėja, kad sumokėjai tiek pat, kiek būtumei brangesniam variante. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pasiėmė pasiūlymą už 600 eurų, o galutinė sąskaita buvo 1100. Taip jis man paskambino vėlai vakare, nelabai patenkintas. Aš jo nekaltinu.

Kaip susiformuoja kaina?

Pagrindiniai veiksniai: krovinio svoris ir tūris, atstumas (Anglija didelė, Londonas toliau nei Kembridžas), pasirinktas būdas (pilnas sunkvežimis, dalinis krovinys, konteineris), terminai (skubus brangiau), sezonas. Dar įtakos turi kuro kainos, kurios pastaruoju metu šokinėja kaip beprotiškos. Ir dar – jei reikia nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto, tai kainuoja brangiau. Aš tai žinau, nes pats nešiau kartą sofą į penktą aukštą Mančesteryje. Po to keturias diendas jautė rankas.

Ar galima kaip nors sutaupyti?

Galima, bet reikia žinoti kaip. Pirma – sumažinkite krovinio kiekį. Kuo mažiau vežate, tuo mažiau mokate. Antra – rinkitės dalinį krovinį, jei jums nereikia viso sunkvežimo. Trečia – planuokite iš anksto, nes skubus pervežimas visada brangesnis. Ketvirta – palyginkite kelis pasiūlymus, bet ne tik kainą, bet ir sąlygas. Ir dar patarimas – jei turite laiko, rinkitės ne sezono laikotarpį. Rugsėjis, spalis – geri mėnesiai, kainos žemesnės, o vairuotojų dar pakanka.

Kokybės klausimai

Kaip suprasti, ar įmonė kokybiška?

Sunku pasakyti 100%, bet yra ženklų. Pasidomėkite, kiek metų jie dirba. Pasiklauskite, ar turi savo transportą, ar samdo kitus. Perskaitykite atsiliepimus, bet ne tik gerus – blogi atsiliepimai dažnai atskleidžia tikrą vaizdą. Dar geras ženklas – jei įmonė užduoda daug klausimų apie jūsų krovinį. Jei tik paklausia kainos ir viskas, greičiausiai jie tiesiog perpardavinėja. Vienas mano kolega sako – jei per pirmą pokalbį nejauti, kad jiems rūpi tavo krovinys, eik kitur. Aš sutinku.

Kas blogiausia gali nutikti su kroviniu?

Įvairių dalykų. Gali būti prarastas krovinys – retai, bet pasitaiko. Gali būti sugadintas – dažniausiai dėl netinkamo pakavimo ar netvarkingų krovos darbų. Gali vėluoti – dėl eismo, muitinės problemų, oro sąlygų. Kartą mano kolega turėjo atvejį, kai krovinys iš Lietuvos į Angliją keliavo tris savaites vietoj numatytų penkių dienų. Pasirodo, sunkvežimis sugedo Vokietijoje, o įmonė net nepranešė klientui. Tas klientas buvo teisėtai įsiutęs.

Kaip apsaugoti savo daiktus?

Pirmiausia – tinkamai supakuoti. Aš visada sakau klientams: jei norite, kad daiktai atkeliautų sveiki, investuokite į pakavimą. Naudokite dėžes, burbulinius maišelius, putplasčio gabalėlius. Brangius daiktus – atskirai, su papildoma apsauga. Ir dar – draudimas. Daugelis įmonių siūlo draudimą, bet kainuoja papildomai. Kartais verta susimokėti, ypač jei vežate brangius daiktus. Aš pats visada draudžiu, nes jau mačiau per daug atvejų, kai kažkas nepasisekdavo.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Be atsiliepimų, dar galima pasidomėti jų licencijomis. Tarptautiniam pervežimui reikia tam tikrų leidimų, ypač jei vežama į Jungtinę Karalystę po Brexit. Pasitikrinkite, ar įmonė turi CMR draudimą – tai krovinio vežėjo atsakomybės draudimas. Dar galima paprašyti jų ankstesnių klientų kontaktų – jei jie atsisako, tai keistas ženklas. Aš visada duodu savo klientams ankstesnių klientų kontaktus, jei jie prašo. Man nėra ko slėpti.

Ką daryti, jei krovinys buvo sugadintas?

Pirmiausia – dokumentuokite. Nuotraukos, video, viskas. Paskui rašykite pretenziją įmonei, bet būtinai per oficialius kanalus – el. paštą, registered laišką. Svarbu tai padaryti greitai, nes yra terminai. Jei įmonė neatsako arba atsisako kompensuoti, galima kreiptis į vartotojų teises ginčijančią instituciją arba teismą. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Geriau iškart rinktis patikimą įmonę, nei po to teistis.

Greitis ir terminai

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?

Paprastai – nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo maršrutо. Iš Vilniaus iki Londono greičiausiai bus 3-4 dienos. Iš Kauno iki Mančesterio gali būti 4-5. Bet čia kalbame apie sklandžius atvejus. Kartais būna ir greičiau – mačiau, kad kai kurios įmonės pristato per 2 dienas, jei turi tiesioginį transportą. Bet dažniausiai reikia tikėtis 3-4 dienų. O jei vežate daliniu krovinu, gali užtrukti ir iki savaitės, nes reikia laukti, kol bus užpildytas sunkvežimys.

Kas lemia greitį?

Pagrindinis veiksnys – atstumas ir maršrutas. Bet dar svarbu: ar tai tiesioginis pervežimas, ar su perkrovimu. Tiesioginis greitesnis, bet brangesnis. Perkrovimas – lėtesnis, bet pigesnis. Dar įtakos turi muitinės procedūros. Po Brexit viskas tapo sudėtingiau, reikia daugiau dokumentų, kartais patikrinimai užtrunka. Vienas mano klientas praėjusiais metais laukė penkias dienas muitinėje, nes dokumentai buvo netvarkingai užpildyti. Tai ne įmonės kaltė, bet kliento – jis pats pateikė neteisingus duomenis. (čia gal reikėjo geriau patikrinti, bet jau buvo vėlu)

Ar galima greičiau, jei labai reikia?

Galima, bet kainuoja. Skubus pervežimas paprastai brangesnis 30-50%. Kai kurios įmonės siūlo express paslaugas – tada sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu, niekur nestojamas. Bet čia jau kitas kainų segmentas. Dar galima rinktis oro pervežimą, bet tai labai brangu ir tinka tik nedideliems kroviniams. Vienas mano klientas vežė dokumentus skubiai į Londoną – oro pervežimas kainavo 400 eurų, bet jis gavo tą pačią dieną. Vertėjo jam, nes buvo svarbu.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su įmone ir sužinokite priežastį. Dažniausiai būna objektyvių priežasčių – eismo problemos, oro sąlygos, muitinės delsimas. Bet jei įmonė nuolat vėluoja ir nepraneša, tai blogas ženklas. Jei vėluojate dėl įmonės kaltės, galite reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Visada skaitykite smulkųjį šriftą. Aš žinau, kad tai nuobodu, bet kartais ten būna svarbių dalykų.

Praktiniai klausimai

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?

Po Brexit reikia daugiau dokumentų nei anksčiau. Pagrindiniai: prekių sąrašas (invoice arba packing list), CMR važtaraštis, jei vežate asmeninius daiktus – gali prireikti įrodymo, kad tai jūsų daiktai (pvz., pirkimo čekiai, nuotraukos). Jei vežate naujas prekes – gali prireikti komercinės sąskaitos. Dar gali prireikti EORI numerio, jei verslo reikalais vežate. Geriausia pasitikslinti su įmone, kokių dokumentų reikia jūsų konkrečiu atveju. Aš visada duodu klientams sąrašą, bet kartais kažkas pasikeičia, tai geriau patikrinti prieš kelionę.

Ar reikia patiems dalyvauti krovyje?

Paprastai taip, jei vežate asmeninius daiktus iš namų. Bet kai kurios įmonės siūlo pilną paslaugą – atvažiuoja, supakuoja, pakrauna, išpakuoja. Žinoma, tai brangiau. Jei norite sutaupyti, galite patys pakrauti, bet tada atsakote už tinkamą pakavimą ir krovinio saugumą. Aš patarčiau bent jau prižiūrėti krovos procesą, nes kartais darbuotojai elgiasi ne taip atsargiai, kaip reikėtų. Vieną kartą mačiau, kaip vienas vairuotojas tiesiog mėtė dėžes į sunkvežimą. Po to klientui teko skambinti ir aiškintis dėl sulamdytų daiktų.

Kaip pasiruošti perkraustymui?

Pradėkite nuo sąrašo – ką vežate, ko ne. Mažiau – geriau. Paskui – supakuokite tvarkingai, žymėkite dėžes, užrašykite, kas viduje. Brangius daiktus laikykite atskirai, pasakykite įmonei. Jei turite baldų, kuriuos reikia išmontuoti – geriau išmontuokite patys, bet jei patys nemokat – paprašykite įmonės, ar jie gali padėti. Dar svarbu – paruoškite dokumentus iš anksto, kad nereikėtų skubėti paskutinę dieną. Ir dar patarimas – palikite sau kelis daiktus atskirai, jei kas nors nutiktų. Aš visada taip darau, nes jau per tiek metų mačiau visko.

Ką vežti verta, o ko geriau ne?

Vertėja vežti asmeninius daiktus, kurie jums brangūs arba sunkiai pakeičiami. Baldus – jei jie kokybiški ir brangūs, gali būti verta vežti, bet reikia paskaičiuoti. Kartais pigiau nusipirkti naujus Anglijoje. Drabužius, buitinę techniką – taip, verta. Ko neverta vežti – pigius daiktus, kurių vertė mažesnė už pervežimo kainą. Vienas mano klientas vežė seną televizorių, kuris Anglijoje kainavo 50 eurų, o pervežimas kainavo 200. Tai neturėjo prasmės. Dar neverta vežti didelių baldų, jei jie netelpa į naują namą – visada pasitikrinkite matmenis iš anksto.

Kaip elgtis su muitine?

Jei vežate asmeninius daiktus, paprastai muitinėje problemų nebūna, bet reikia tinkamų dokumentų. Svarbiausia – tiksliai deklaruoti, ką vežate. Jei kažką nuslėpsite, gali būti problemų, baudos, o kartais ir krovinio konfiskavimas. Po Brexit asmeninių daiktų atveju paprastai reikia pateikti sąrašą su vertėmis. Jei vežate naujas prekes – reikia mokėti muitus ir PVM. Čia jau sudėtingiau, geriau pasikonsultuoti su įmone arba muitinės brokeriu. Aš pats nesu muitinės specialistas, tai kartais patariu klientams pasitarti su tais, kurie geriau žino.

Bendri klausimai

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai – tai įmonės, kurios suranda pervežėją už jus. Jie ima savo komisinį, bet kartais gali sutaupyti jūsų laiko. Privalumas – jie turi daugiau patirties, žino, kas patikima. Trūkumas – mokate daugiau. Aš pats esu tarpininkas tam tikra prasme, tai turbūt nenuostabu, kad sakau – taip, kartais verta. Bet svarbu rinktis patikimą tarpininką, o ne pirmą pasitaikiusį. Yra tokių, kurie tiesiog suranda pigiausią variantą ir viskas, o paskui klientai skundžiasi. Geriau pasidomėti, kokias įmones jie naudoja, kokios jų sąlygos.

Kaip palyginti skirtingus pasiūlymus?

Pirmiausia – palyginkite, ką įmonės siūlo už tą pačią kainą. Ar įeina pakavimas? Ar įeina draudimas? Ar įeina krova? Kartais vienos įmonės kaina atrodo mažesnė, bet tenka mokėti papildomai už viską. Paskui – pasidomėkite terminais. Ir dar – sąlygomis, kas atsako, jei kas nors nutinka. Aš visada patariu prašyti rašytinio pasiūlymo su visomis sąlygomis, nes žodiniai pažadai kartais būna skirtingi nei galutinėje sutartyje. Vienas mano klientas buvo gavęs žodinį pažadą dėl konkrečios datos, o paskui paaiškėjo, kad sunkvežimis atvažiuos dviem dienomis vėliau. Rašytinė sutartyje būtų buvę aiškiau.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinote datą iš anksto – pvz., persikraustote dėl darbo – planuokite bent prieš mėnesį. Tai leis rinktis iš daugiau variantų, gauti geresnę kainą, susitvarkyti dokumentus. Jei reikia skubiai – taip pat galima, bet bus brangiau ir mažiau pasirinkimo. Dar svarbu – venkite rugpjūčio ir rugsėjo pradžios, nes tada dauguma persikrausto, kainos aukštos, terminai užimti. Geriausi laikotarpiai – žiemą arba pavasarį, bet žiemą kartais būna oro problemų. Taip kad vidutinis variantas – gegužė, birželis, spalis, lapkritis.

Kaip suprasti, kad įmonė patikima?

Ženklų yra keli. Pirma – jie turi aiškią informaciją apie save, kontaktus, adresą. Antra – jie atsako į klausimus, o ne tik siunčia standartinį atsakymą. Trečia – jie turi atsiliepimų, ir ne tik puikių. Ketvirta – jie siūlo rašytines sutartis, o ne tik žodinius susitarimus. Penkta – jie nežada neįmanomų dalykų. Jei kas nors žada pervežimą per vieną dieną už labai mažą kainą – greičiausiai kažkas negerai. Aš pats visada sakau klientams tiesą, net jei tai nėra tai, ką jie nori girdėti. Kartais jie nusivilia, bet po to būna dėkingi, kad neapgavau.

Ką daryti, jei pirmas kartas ir nežinote, ko klausti?

Tiesiog pradėkite nuo paprastų dalykų – kiek kainuos, kiek truks, kas įeina. Paskui, jei kas nors neaišku, klauskite. Nėra kvailų klausimų – aš per tiek metų girdėjau viską. Geriau paklausti ir sužinoti, nei praleisti ir po to turėti problemų. Dar galima pasiskaityti informaciją internete, bet čia jau reikia atsargiai – ne viskas, kas parašyta, yra tiesa. Aš pats bandžiau skaityti kai kuriuos straipsnius apie pervežimus ir kartais galvojau – kas čia rašė, ar jis kada nors iš viso dirbo šioje srityje? Taip kad geriausia – tiesiogiai kalbėtis su žmogumi, kuris dirba.

Išvada

Na štai, tiek turėjau pasakyti. Krovinių pervežimas į Angliją – tai ne raketų mokslas, bet yra niuansų. Kainos svyruoja, kokybė priklauso nuo įmonės, o greitis – nuo daugelio veiksnių. Svarbiausia – rinktis atsakingai, palyginti pasiūlymus, skaityti sutartis, ir nepamiršti, kad kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau, nei po to gailėtis. Aš per tuos aštuonerius metus mačiau ir labai patenkintus klientus, ir tuos, kurie norėjo grąžinti pinigus. Skirtumas paprastai būna tame, kaip jie rinkosi. O jūs dabar jau žinote, į ką atkreipti dėmesį. Sėkmės su pervežimu – jei reikės dar patarimų, žinokite, kur kreiptis.