Krovinių pervežimas į Angliją – ką žinau po dvidešimt ketverių metų šiame versle

Žinai, kai pirmą kartą sėdau prie tarptautinių perkraustymų dokumentų, Anglijoje dar viskas atrodė kitaip – net pašto ženklai su karaliene priminė muziejų. Dabar, po dvidešimt ketverių metų, krovinių pervežimas į Angliją pasikeitė neatpažįstamai: Brexit'as, eilės Doverio uoste, kainos, šokinėjančios kaip užkeiktos, ir begalė naujų taisyklių. Internetas mirga nuo patrauklių pasiūlymų, bet realybėje ne viskas taip blizga. Esmė išlikusi – žmonės nori, kad daiktai iš Lietuvos pasiektų Londoną, Birmingemą ar Glazgą gyvus, sveikus ir nepamestus. Čia – ne iš rinkodaros departamento, o iš to žmogaus, kuriam dar skambėjo telefonas ir šeštadienį, – pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tiesų. Kartais negražiai, bet sąžiningai.

Kainos ir pasiūlymai – kodėl pigiausias nėra draugas

Kiek dabar kainuoja krovinių pervežimas į Angliją, jei vežu iš Vilniaus?

Na, jei pilnas furgonas iki Londono – žiūrėk kokių nuo 800 iki 1400 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarį, kai visi studentai grįžta ar kolektyvai kraustosi, kaina šokteli. Žiemą gal ir pigiau, bet tada oras per Lamanšą gadina reikalus. Čia ne koks vidurkis iš interneto – pats praėjusį mėnesį vežiau baldų komplektą iš Vilniaus į Mančesterį už 1100, bet klientas turėjo palaukti dvi dienas, kol su Kaunu suradau papildomą krovinį, kad susidėliotų. Tad jei turi laiko – gali sutaupyti, jei skuba – mokėsi viršaus.

Kodėl vieni pasiūlymai tokie pigūs, o kiti – dvigubai brangesni?

Oho, čia ta tema... Kartais paskambina klientas ir sako – radau už 600. Aš jam – draugeli, pasitikrink, ar jie apskritai turi licenciją vežti į trečiąsias šalis. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia, kad mašina važiuos aplink Europą surinkinėdama krovinių kaip zuikis grybų, arba kad draudimo neliks nė cento. Buvęs atvejis – furgonas Prancūzijoje apvirtęs, daiktai išsibarstę. Tie "pigieji" dingo kaip į vandenį. Tiesa, būna ir sąžiningų mažesnių įmonių, bet jos retai kainuoja tris kartus mažiau. Nepirk katės maiše.

Ar tikrai egzistuoja tie "patrauklūs pasiūlymai", apie kuriuos garsiai šaukia internete?

Yra, bet ne visada jie patrauklūs tau. "Pervežimas į Angliją – nuolaida 50%" dažnai reiškia, kad pradinė kaina buvo paaukštinta prieš mėnesį. Kitas triukas – kaina be mokesčių ar be muitoforminimo. Aš asmeniškai nemėgstu žodžio "akcija", nes tarptautinis transportas nėr pienas prekybos centre su galiojimo laiku. Bet būna tikrai gerų pasiūlymų, kai mašina grįžta tuščia – tada sutrambai kainą. Tai labiau klausk, iš kur ta kaina, o ne džiaukis nuolaida. Skauda galva matant tuos skelbimus...

Ar verta rinktis dalinį krovinį, jei mano daiktai neužima viso furgono?

Visiškai verta, jei neveži krištolinių šviestuvų. Dalinis krovinys į Angliją – tai vadinamas LTL arba tiesiog groupage – daliniesi vietą su kitais. Kaina krenta perpus, kartais ir daugiau. Bet rizika – laikas. Tavo daiktai gali palaukti Kolno terminale dvi dienas, kol surinks kitą partiją. Kartą vežiau seifą – stovėjo Barksyro sandėlyje keturias dienas, nes kolega vėlavo su savo kroviniu. Jei skamba baisiai – taip, bet 400 eurų ekonomija skamba džiugiau. Tik nepamiršk, kad kraunama du kartus ir perkeliama.

Kaip sužinoti, kad manęs nežada apgauti su paslėptomis kainomis?

Paprašyk išrašo. Normali įmonė nedrįsta žaisti su paslėptomis kainomis, nes reputacija... nors šiandien daug kas drįsta. Bet rimtai – turi gauti komercinį pasiūlymą, kur parašyta kas įskaičiuota: kuro mokesčiai, kelių rinkliavos, keltai, muitinė, krovos darbas. Jeigu matai tik "nuo... iki", bėk. Buvo atvejis – klientui prikaišiavo dar 300 eurų už "exporto deklaraciją", nors tai turėjo būt standarte. Pasirašyk sutartį, nors ir trumpą. Žodinis susitarimas šioje srityje vertas tiek, kiek popierius, ant kurio jis niek neįrašytas.

Ar kaina skiriasi, jei vežu į Londoną, o ne į kokią mažesnę gyvenvietę Anglijoje?

Taip, bet ne taip jau drastiškai. Londonas – maršrutas, kurį važiuojam beveik kas savaitę. Mažas kaimelis Šiaurės Velse – jau reikės papildomo furgono arba perdavimo vietiniams kolegoms. Aš neatsimenu tiksliai (o gal atsimenu, bet ne taip tiksliai, kad viešai teigčiu), kolega į Pigį vežė – kaina paaugo 180 eurų dėl atstumo. Kitas dalykas – Londonas turi juodųjų zonų vairavimo apribojimai. Kartais pristatymas centriniame rajone brangesnis net nei krovinys iš Lietuvos. Utopiška? Ne, realybė.

Popieriai, kuriuos verta suprasti prieš kelionę

Kokių dokumentų reikia, kad krovinys kirstų sieną į Angliją po Brexito?

Po Brexito Anglija – tai trečioji šalis. Reikia eksporto deklaracijos, CMR važtaraščio, pakuočių sąrašo su vertėmis, kartais EORI numerio. Jei gabenami asmeniniai daiktai – dar ir perrašymo aktas arba deklaracija, kad tai ne prekyba. Aš pasakysiu atvirai – muitinės formalumus dabar tvarko mūsų biuro kolegės, o aš tik padedu pasirašyt. Bet žinau tiksliai: jei popierius netvarkingas, krovinys stovi. Praeitą savaitę vieno kliento siunta strigo Doverio muitinėje dėl to, kad sąraše trūko vienos pozicijos – sofa buvo, o lempos nebuvo, nors vizualiai buvo dokumente. Sulipdėme papildomai, bet prarado dieną.

Ar man reikia muitinės tarpininko, ar galiu viską tvarkytis pats?

Gali pats, jei mėgsti biurokratiją ir turi laiko dviem gyvenimais. Rimtai – jei veži savo asmeninius daiktus, daug kas priklauso nuo vertės. Iki tam tikros ribos gali pats pateikti deklaraciją. Bet aš rekomenduoju – tiesiog įtrauk tai į paslaugą. Muitinės tarpininkas kainuos nuo 80 iki 150 eurų, bet sutaupys tavo nervų. Aš ne viską apie muitinės kodų klasifikacijas žinau. Yra drėgnų daiktų kategorijos, kuriose net nutarimai skiriasi. Pats kartais pasikonsultuoju su jais. Tad jei neplanuoji tapti muitininku – nepiktnaudžiauk savo kantrybe.

Ką daryti, jei muitinėje sulaiko mano baldus dėl kažkokių popierių trūkumo?

Pirmiausia – nepanikuok, nes dažniausia tai išsprendžiama per kelias valandas. Susisiek su vežėju. Jei dokumentas koks nors trūksta – pavyzdžiui, turi sąskaitą, bet neoriginalą – faksu ar skenuotai atsiunti. Buvęs atvejis, kai Doveryje pareigūnai netikrėjo dėl buitinės technikos CE ženklinimo. Klientas neturėjo nieko, aš pats neturėjau, bet paskambinau gamintojui, jie atsiuntė PDF per valandą. Kartais pareigūnai tiesiog eilės stumia – nori, kad greičiau važiuotum. Problema būna tik su neaiškios kilmės gaminiais ar draudžiamomis prekėmis. Tuomet gali tekt kreiptis į advokatus. O tai jau brangu.

Ar reikia vertinti daiktus, jei vežu tik savo asmeninius baldus į Angliją?

Taip, reikia bent apytikslių verčių sąrašo. Nebus taip, kad tavo dešimties metų rašomasis stalas vertas tūkstantį, bet taip, jei deklaruoji nulį – muitininkai įtars, kad bandai kažką prastumti. Aš rašau ką nors vidutiniško – pavyzdžiui, sofa 400, šaldytuvas 200. Svarbiausia – įrodymai, kad tai tikrai tavo naudoti daiktai, o ne prekyba. Buvo toks keistas atvejis, kai vienas klientas vežė 30 identiškų kavos aparatų. Sako, asmeniniai. Muitinė nelabai patikėjo. Ilgai aiškinomės. Asmeniniai daiktai – tai ne urmu pirkta prekė. Turi būt protingas.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros, kai krovinys vyksta į JK?

Dabar? Po Brexit – ilgiau nei anksčiau. Jei dokumentai tvarkingi ir eilės normalios – pusdienį, dieną. Bet Doverio uoste pikas gali temptis iki trijų dienų. Kartą sausį, kai badavo tas pasienio chaosas, mūsų furgonas laukė beveik dvi paras. Vairuotojas skambino, aš nežinojau, ką jam atsakyti. Tai buvo vieni tų kartų, kai jautiesi bejėgis. Tokių dalykų neprognozuosi. Tad jei tau sako, kad "visada praeina per pusdienį" – nepasitikėk. Realybė turi blogų dienų. Planuok atsargiai.

Kelias – kartais ilgesnis, nei žemėlapyje atrodo

Kiek dienų trunka transportas iš Lietuvos į Angliją furgonu?

Paprastai – dvi-trys darbo dienos. Išsikrauname Kaune ar Vilniuje, sekančią dieną Lenkija, Vokietija, trečią – jau prie Lamanšo, ketvirtą – Anglijoje. Bet tai jei tiesiogiai ir be vėlavimų. Praktikoje... na, dvikeliui. Kartais vairuotojas perkaitina (ups, ne – jam perkaista, aš pats susipainiojau) ir privalo stoti paraitei. Kitą kartą eilės uoste. Buvęs greičiausias pervežimas – 36 valandos. Lėčiausias – šešios dienos, nes furgoną Lenkijoje aplamdė mikroautobusas. Realus atsakymas: tikėkis trijų, planuok penkioms.

Ar mano daiktai keisis kelis kartus iš vienos mašinos į kitą?

Jei pasirinkai pilną apkrovą – ne, viskas toje pačioje mašinoje. Bet jei dalinis krovinys – tikimybė didelė. Kraunama iš tavo buto į furgoną, tada gali būt perkrauta į didesnį autovežį arba terminalo sandėlyje perskirstyta. Aš pats stengiuosi to išvengti – turiu partnerius Belgijoje, kur perkrauname kuo rečiau. Nes kiekvienas perkrovimas – tai rizika subraižyti, pamiršti ar sukeisti. Reali situacija: prieš trejus metus drabužių dėžė po perkrovimo Kelnė atsidūrė Amsterdame. Radome, bet po dviejų savaičių. Kiekvienas perkrovimas – mažas loterijos bilietas.

Ar galiu žinoti, kur tiksliai yra mano krovinys važiavimo metu?

Modernesni vežėjai turi GPS, bet ne visada dalinasi prieiga su klientu. Aš asmeniškai siunčiu atnaujinimus kasdien – tiesiog žinutę, kad "vakarą buvome Briuselyje, rytoj ryte ferry". Bet tiesą sakant, kroviniai dar nėra kaip pristatymo tarnybos, kad matytum tašką karte realiu laiku. Buvo vienas projektas, bandėm įdiegti stebėjimą – kainavo brangiai, baterijos greitai seko. Tai neretai žinoma tik apytikslė buvimo vieta. Jei tau tai absoliuti būtinybė – rašyk sutartyje. Bet nepamenu, kad kas nors klientas dėl to būtų atsisakęs paslaugų. Svarbiausia – daiktai atvažiuoja.

Kas bus, jei vairuotojas vėluoja dėl oro sąlygų ar eilių uoste?

Turi sau leisti suprasti – tai ne taksi paslauga, kur pavėluos dešimt minučių. Vairuotojai – irgi žmonės. Sniegas Alpėse, rūkas pakeliui, streikai Prancūzijoje – viskas veikia tave. Sutartyje turėtų būti parašyta, kad esant force majeure terminai prasideda. Aš visada sakau klientams: jei turi skrydis ar nori sutapti su buto atidavimu – daryk sau buferį dieną-kitą. Buvęs atvejis: vairuotojas įklimpo sniege netoli Lietsio (ar kaip tas miestas... Lile, taip, Lile, atsiprašau), vėlavo pusantros dienos. Klientas spėjo pakeisti laiku, viskas baigėsi gerai. Tolerancijos reikia.

Ar galima paskutinę minutę pakeisti pristatymo adresą Anglijoje?

Galima, jei furgonas dar neišvažiavo iš Lietuvos. Jeigu jau nusigavo iki Vokietijos – sudėtingiau. Kuras, laikas, kelių rinkliavos. Kartais pakeitimas kainuoja papildomai 100–200 eurų, jei adresas visiškai kitoje pusėje Londono. Aš esu turėjęs, kad klientas pamiršo pasakyti, jog naujasis butas be lifto. Vairuotojas atvažiavo, pamatė laiptus, apskaičiavo, kad neįmanoma. Teko ieškoti kranų. Tad pakeitimai galimi, bet logistika – ne guminė. Kuo vėliau praneši, tuo brangiau bus. Atsimink: furgonas su tona svorio neprivažiuos prie durų kaip koks dviratis.

Ar galima vežti maisto produktų ar augalų į Angliją?

Beveik ne. Anglija turi drakoninius taisyklius dėl maisto ir augalų importo. Mėsa, pienas, medus – tik su specialiais leidimais, kuriuos asmeniškai nežinau, kaip gauti pigiai. Augalai – irgi per kontrolę. Buvęs atvejis: klientė norėjo vežtis obelų sodinukus iš močiutės. Aš iš pradžių pagalvojau – nu, kas čia blogo, tyliai įdėsim... (ne, juokauju, žinoma ne!) Rimtai – ne. Muitinė tikrina, baudžia, naikina. Asmeniniai daiktai – ne prekyba, bet ir čia nėr išimčių lengvai. Verčiau palik pomidorus mamai. Ir taip jų Anglijoj per akis.

Ruošk daiktus taip, kad nereiktų gailėtis

Ar privalau pats supakuoti daiktus, ar tai padarys pervežimo įmonė?

Gali padaryti pats, bet jei dėl to nukentės – atsakingas pats. Mes siūlome pakavimą, bet daugelis nori sutaupyti. Tada gauname dėžes su indais, kurios tiesiog subyra pakeliui. Praeitą vasarą vežiau komodą, kurią klientas suvyniojo į seną laikraštį... radau viduryje kelio komodos dalis. Laikraštis – ne pakavimo medžiaga. Jei pats pakuoji – naudok burbulinę plėvelę, kartoną, kampų apsaugas. O jei nori ramybės – sumokėk mums. Jūsų atsakomybė, jūsų daiktai, bet aš nemėgstu matyti sudaužytų vaikų žaislų. Skamba sentimentaliai, bet tiesa.

Ką daryti su buitine technika – ar reikia ką nors atjungti？

Šaldytuvą atjunk ir atitirpink prieš dvi dienas. Aš ne kartą atidaręs mašinoje uždarytą šaldytuvą... kvapas, kurį tu jauti – neaprėpiamas. Kitaip tariant, drėgmė genda, pelėsiai veisiasi, ir tada tos dėžės kupinom bakterijom gabename kartu su baldais. Skalbimo mašiną – išleisk vandenį, nes žarnos laša. Kartą klientas pamiršo – visa kelionė kilimas buvo šlapias. Elektroniką – atjungimo laidus susuk ir priklijuok ant pakuotės. Anglijoje kištukai kitokie, bet nereikia nieko perdaryti prieš transportą. Tik nepamiršk, kad mūsų furgonuose nėra rozetės. Nebent vežiesi generatorių pats...

Ar galiu gabenti drabužius tiesiog maišuose, ar būtina dėžės？

Maišai – blogiausia, ką gali padaryti. Rimtai. Drabužiai maišuose slysta, spaudžiami, virsta į gumulą, o jei kelyje plyš maišas – turi nebe drabužius, o kilimą su kelio dulkėmis. Aš rekomenduoju drabužių dėžes arba specialius drabužių konteinerius su lentynėlėmis. Kartą vežiau krepšį su kostiumais – klientas prisipynęs šiukšlių maišą. Atidarius pasirodė, kad kelnės tapo šlepetėmis. Na, ne visai, bet taip susivėlė, kad reikėjo valyklos. Dėžės turi dvigubas sienas, lengvai kraunasi. Arba spintos-dėžės variantas, kur kabo. Taupymas čia nedera.

Koks daiktas dažniausiai nukenčia per tarptautinius pervežimus ir kodėl?

Stiklas. Veidrodžiai, stiklinės durys, vazonai. Žmonės mano, kad šiek tiek kartono pakaks. Nope. Prie grandinėlės judesio furgone – stiklas lūžta. Buvęs atvejis, kai vežiau veidrodį, apmažintą turbūt į ketvirtadalį originalo, nes klientas suvyniojo į pledą. Pledas gražus, minkštas – bet neturi amortizacijos. Aš dabar visada sakau – jei stiklas, imk profesionalų pakavimą. Arba pasirašyk, kad vežame savo rizika. Žmonės pyksta, kai sužino, kad draudimas ne visada dengia nepagerintą pakavimą. Skamba grubiai, bet tai apsaugo visus nuo barnių.

Kai viskas eina ne pagal planą

O jeigu pervežimo metu dūžta mano daiktai – kas už tai atsakingas?

Jei tai mūsų kaltė – mes. Jei tu pats supakavai kaip šventasis Velykas laukiantis – tada atsakomybė dalijasi. Būna, kad neišvengiamai dūžta dėl kelių duobių. CMR konvencija reguliuoja atsakomybę, bet yra limitai. Draudimo bendrovės mėgsta ieškoti spragų. Prieš trejus metus radome sudaužytą porceliano servizą – babutės palikimas. Draudimas sumokėjo, bet tik po to, kai pateikėme pakavimo stadijoje darytas nuotraukas. Todėl mano auksinė taisyklė – fiksuok viską, kas vertinga, dar prieš kelionę. Nepasitikėk vien žodžiais.

Ar tikrai visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios į Angliją, turi licencijas?

Nejaugi. Atsakau – ne, tikrai ne visos. Būna tokių, kurie išvis neturi transporto licencijos vežti tarptautiniuose maršrutuose, bet gražiai kalba telefonu. Patarimas paprastas – paprašyk numerio ir pasitikrink transporto inspekcijos puslapyje. Arba tarptautinio vežėjo pažymėjimo. Buvęs atvejis – klientas rado "aaa-super-pervezimai.uk" ar kažką panašaus, sumokėjo avansą, o pasirodo, jog vaikinas su sena savo transporteriu be jokio leidimo. Daiktai dingo. Policija sakė, kad tokių atvejų dešimtys per metus. Neverta rizikuot dėl poros šimtų sutaupytų eurų. Čia kaip su dantimis – pigiausias ne visada geriausias.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku ir nekelia ragelio？

Ai, šitas skauda. Būna, kad vairuotojas perkaista, patingi paskambinti arba nuklysta į kitą adresą. Rimtos įmonės turi dispečerius, kurie tave informuoja. Bet jei skambini į kokį jedinstveną numerį ir niekas nekyla ragelio – turėk Planą B. Buvęs atvejis: vairuotojas užsilenkė Klaipėdoje dėl variklio. Aš neišsidaviau panikos, bet pats pakrūpavau – turėjome iškrauti į kitą mašiną per naktį. Klientas miegojo ramiai, nes mes tvarkėmės. Apie tokius dalykus nepagalvosi, kai renkiesi pagal skelbimą. Svarbu – kas atsitikus, rūpinasi tavimi, o ne apsimeta, kad nieko nebuvo.

Paskutiniai patarimai prieš išvykstant

Kaip atskirti normalią transporto įmonę nuo tų, kurie apsiima bet kuo？

Aš tau pasakysiu – žiūrėk ne į svetainę, o į santykį. Rimtas vežėjas paklaus tavęs apie daiktus, apie aukštą, apie liftą, apie laiką. Pigus skelbimukas – tiesiog parašys "taip, vežam, kainuos 300". Paskambink, paklausk buities – pavyzdžiui, ar jie žino, kas yra CMR. Jei telefonas užsieniečio "laba diena" ir nieko daugiau – bėk. Aš nesiūlau rinktis tik mane, bet rinkis tuos, kurie dirba jau ne vienerius metus. Patikimas krovinių pervežimas į Angliją nėra stebuklas – tai organizuotas, bet žemiškas darbas. O už žemišką darbą atsakingai moka tik tie, kas gerbia daiktus.

Ar verta daryti turimų daiktų sąrašą prieš krovinių pervežimą į Angliją？

Taip, sąrašas – tavo šarvas. Ne todėl, kad aš nemoku skaityti minty, bet todėl, kad pasirašant CMR reikia bent apytikslio turinio aprašymo. Be to, kai daiktai kraunami, furgone lengva pasimesti. Buvęs atvejis – klientas turėjo 47 dėžes. Numeravom kartu, bet jis ėmė ir pats jas sumaišė prieš pakrovimą. Anglijoje ieškojom valandą. Sąrašas su numeracija ir trumpa turinio santrauka – "virtuvės reikalai", "miegamasis" – nuostabus dalykas. Dar geriau – nufotografuok turinį. Jei reikės draudimo – turi įrodymus. O jei nieko nereikės – vis tiek ramiau miegsi pirmą naktį naujame bute.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją nėra taip paprastas, kaip atrodo – bent jau ne visada. Po dviejų dešimtmečių šiame darbe galiu patarti tik tiek: rinkis vežėją, kuris nebijo atsakyti į nepatogius klausimus, kuris turi tikrą biuro adresą, o ne tik gražią svetainę, ir kuris supranta, kad tavo daiktai – ne tik dėžės, o dalis gyvenimo. Internete patrauklių pasiūlymų ir akcijų pilna, bet sąžiningumas visada ilgainiui atsiperka geriau nei didžiausia nuolaida. Linkiu saugių kelionių tavo daiktams.