Krovinių pervežimas į Angliją iš Skirsnemunės: ką verta žinoti prieš renkantis pervežėją

Žinai, Skirsnemunė – ne pats didžiausias taškas žemėlapyje. Nemunas pro šalį teka, tiltas į Kuršą veda, o kai kas nors sako, kad reikia pervežti daiktus į Angliją, daugelis pirmiausia pagalvoja: o kaip čia dabar iš šito kampo? Dirbu šitame reikale jau gal dvylika metų, jei gerai suskaičiavau. Neseniai važiavau pro Jurbarką, pasiėmiau krovinį iš tos gatutės prie bažnyčios. Krovinių pervežimas į Angliją iš Skirsnemunės vyksta taip pat kaip ir iš kitur, tik reikia, kad žmogus suprastų vieną dalyką: mažas miestas nerodo blogiau, tiesiog reikia geresnio plano. Aš čia rašiu tau, ne kažkokiai miniai. Tiesiog pasakoju, kaip yra.

Kainos, sutartys ir tas keistas jausmas, kad mažam mieste viskas brangiau

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją iš Skirsnemunės, lyginant su didmiestiu?

Skirsnemunė nėra brangesnė. Problema tik ta, kad jei mašina važiuoja iš Kauno link Anglijos, nuvažiuoti į Skirsnemunę – papildomas zigzagas. Ne katastrofa, bet keliasdešimt kilometrų. Kaina priklauso nuo kiekio. Jei pilnas krovinys, skirtumo beveik nepajusi. Jei dalinis – gali biškį kilti. Surinkus keletą užsakymų iš aplinkui, jau visai neblogai susidėlioja. Reikia skambinti, pasakyt ką turi, ir tada jau matom.

Ar man reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima per kelias dalis?

Dažniausiai prašom avanso. Ne todėl, kad nepasitikim, o todėl, kad buvę atvejų... na, žmogus atšaukia, o mašina jau užsakyta. Avansas – kokiu 30 procentų. Likutis prieš kelionę arba kai pakrauna. Yra tokių, kurie prašo visko cash rankoje, bet čia jau nebeskanu. Atrodo kaip iš filmuko. Fiksuota sutartis, pavedimas – ir ramu. Jei pervežėjas reikalauja visų pinigų prieš tai, kol kas nepametė – pagalvokit dar kartą.

Jūs tikrai atvažiuosite į Skirsnemunę, o ne liepsite man tempti daiktus į Kauną?

Atvažiuojam. Tikrai. Gatvė siaura? Nu ir kas. Mašina ne visada didelė. Kartais siunčiam mažesnę, kad privažiuotų. Būna, kad kieme apsisukti negalima, tai su vežimėliu iki vartų. Pernai pavasarį vienas vyrukas gyveno ten tiesiai prie pagrindinės gatvės, tilta link. Kieme drėgna buvo, mašina įsismegzti rizikavo. Tai nešėm dėžes per kiemą gal kokius 40 metrų. Žmogus pasiūlė arbatos. Mes taip darom.

Kodėl vieni pervežėjai siūlo kainą dvigubai mažesnę nei kiti?

Čia tas pats, kaip su striukėmis turguj. Yra kaina, yra kokybė, yra dar vienas dalykas – ar tai iš viso tikra kaina. Buvo atvejų, kai klientas paskambina po to: tipo, sutiko perpus pigiau, o po savaitės skambina išgelbėti, nes jie paprasčiausiai neatvažiavo. Arba paskui pareikalauja papildomai už kiekvieną aukštą. Negrašiuok. Skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Rimtas pervežėjas pasakys, ką turi, už kiek, ir kur paslėpti akmenys.

Ar galiu gauti tikslų sąskaitos pavyzdį prieš pasirašydamas sutartį?

Gali. Ir turi gauti. Jeigu žmogus sako, kad „aš tiksliai tau paskaičiuosiu, kai pakrausim“ – nu ne, taip neveikia. Turi žinoti, ar ten įeina krovimas, ar muitinės popieriai, ar kuro kainų permainos kažką keičia. Būna, kad sezono metu kaina tikrai šokteli – vasarą mašinų trūksta. Tai jei rašom sutartį, rašom su sąlyga, kad gal pabrangs, bet ir tai turi būti aišku. Jei neaišku – neženk.

O jei sutartis atrodo kaip atsispausdintas lapas su klaidom – ar verta pasirašyti?

Hmmm... na (čia aš pats sau truputį pataisau) – ne, verta su rimtesniu variantu dirbti. Sutartis turi turėti abiejų pusių rekvizitus, datą, kainą ir sąlygas. Jeigu tai toks lapas „aš paėmiau, aš pavesiu“ – gali kilti problemų, jei draudimas nepasiteisina. Kai kurie chuliganiški pervežėjai taip dirba. Buvęs klientas Rodžeris (ne, tiksliau Romas) rodė tokią sutartį – vos ne ant tuščio lapo. Tai nelabai.

Daiktai, pakavimas ir draudimas – kai norisi, kad baldai atgyventų

Ar mano senelės komoda išgyvens iki Londono, jei ją tik į celofaną suvyniosiu?

Neišgyvens. Arba yra didelė tikimybė, kad ne. Aš nesu interjero dizaineris, bet mačiau, kaip atrodo komoda, kurią „tik pridengėm“. Purvas, įbrėžimai, o jei ten dar ir drėgmė pasitaiko kely... Apmutiuriok kampu, apvyniok minkšta medžiaga, tada jau plėvelė. Kartais žmonės sako „ai, man ten ta komoda nieko verta“, bet paskui... paskui verkia. Geriau nepagailėti trijų kitų dėžių ir šiek tiek laiko.

Kas jei aš supakuosiu viską į maišus, o ne į dėžes? Ar tikrai taip blogai?

Maišai... nu, blogai. Yra viena problema – maišai neatlaiko slėgio. Krauni vieną maišą ant kito, apačioje esantis tiesiog susispaudžia. Buvęs atvejis, moteris supakavo indus į pirkinių maišus. Atvažiavom – porcelianas buvo toks kokteilis, kad net graudu. Dėžės tam ir skirtos, kad apsaugotų ir viena nuo kitos. Yra specialios drabužių dėžės, jei kam įdomu. O paprasti maišai tam tikriems daiktams tinka, bet ne viskam.

Jūs turite draudimą, ar tai tik tuščias pasakymas, kad nuraminti?

Turiu. Bet... (ne, čia dauguma turėtų turėti, bet aš konkrečiai žinau savo situaciją) – turime CMR draudimą ir papildomą krovinio draudimą. Bet draudimas dažnai nepadengia to, ką pats blogai supakovojai. Jei tu pats supylei vandenį į dėžę ir padėjai ją dugnu žemyn – draudikas pasakys „ką jūs čia darot“. Kitas dalykas – draudimo sumos turi ribas. Už pusę milijono vertės krovinį reikia atskiro sutarimo. Tiesiog pasiklausk.

Ar galiu vežti ir augalą, ir tą seną dviratį be pedalų, ir tuos keturis vazonus su žemėm?

Augalai į Angliją... blogas reikalas. Po Brexit ten beveik viskas gyvas neleidžiama be fitosanitarinio. Žemė ypač. Dviratį – vežk, tik atsuk vairą ar kažką, kad neužimtų vietos. O vazonai su žeme... nu žinai, aš nežinau visų punktų mintinai (čia muitinės reikalas jau), bet dažniausiai sakau – žemė nepraėjo. Augalas be žemės, šaknys suvyniotos, gal. Geriau palikti kaimynui tuos vazonus. Daiktai – taip.

O jei kaimynas nori padėti krautis, bet nėra draudžiama, jei jis susižeistų?

Tada reikia, kad jis žinotų, ką daro. Mes turim savo krovėjus, bet jei klientas padeda – nieko blogo. Kartais žmonės įsivels ir be žodžių pradeda tempti. Būna situacijų... sunkių. Atsimenu, Panevėžy, vyriokas nusprendė pats nešt šaldytuvą. Nubyrėjo laiptais. Laimei, jam nieko – tik šaldytuvas. Aš jau nebekalbu apie draudimą, kalbu apie sąžinę. Jei nežinai, kad pajėgsi – nepakilk. Daiktai turi būt supakuoti gerai.

Jūs patys supakuosite, jei aš neturiu tam laiko?

Galim. Bet tai nebepervežimas, o perkraustymas su pilnu aptarnavimu. Kaina kyla, žinoma. Dažnai žmonės sako, kad neturi laiko, bet paskui supranta, jog mes nežinom, kas jiems svarbu, o kas – šiukšlė. Buvęs atvejis kažkur netoli Klaipėdos, mes supakavom viską, o paskui klientas ieškojo seno žirklionių rinkinio keturias savaites. Tai jei leidi svetimiems rankioti – turi tikėtis, kad tvarka bus ...hmm... kitokia.

Popieriai, muitinė ir Brexitas – kodėl dabar viskas truputį sudėtingiau

Ar po Brexit pasikeitė kažkas iš esmės, jei vežu asmeninius daiktus?

Pasikeitė. Anksčiau – atidarai ribą, pravažiuoji, pamojuoji. Dabar reikia muitinės deklaracijos net ir asmeniniams daiktams. Ne visada, bet dažnai. Ekvivalentas turi atitikti, negali atvežti visko, kas panosėj buitinės technikos, ir sakyti „tai mano daiktai“. Turi būti naudoti, turėti pėdsakų. Muitininkai kartais patikrina. Buvęs atvejis, kai žmogus vežė 12 naujų dulkių siurblių „asmeniniam naudojimui“. Prigavo. Faktas.

Ar reikia sąrašo daiktų, ir jis turi būti angliškai?

Reikia sąrašo. Vertimas – taip, reikia angliškai arba bent jau aiškiai. Kai kurie pervežėjai išverčia patys, bet jei darai pats – nerasinėk poietiškai. „Dėžė pilna laimės“ – muitininkas neįvertins. Vertės nurodymas – realus, ne iš piršto laužtas. Aš dažnai padedu klientams susidėlioti, bet jei jis pats rašo „nežinau, gal kokie 500 eurų viskas“ – tada problemos. Yra Excel šablonai, bet mes siunčiam savo pavyzdį.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia patikrinti mano krovinį?

Žinai, sunku pasakyti kiek laiko tai užtruks... (čia aš jau nebe taip tikras) – paprastai nuo kelių valandų iki dienos. Tu negali nieko daryti, tik laukti. Mūsų vairuotojas turi būti su visais popieriais. Kartais prašo atidaryti dėžes. Pamenu, kartą jie norėjo matyti, kas ten deklaruota kaip „elektronika“. Buvo senas radijas. Pažiūrėjo, palygino su sąrašu, užrašė. Tai jei sąžiningai deklaruoji – praeisi. Jei slepi – rizikuoji.

Ar galiu vežti mamos uogienių, sūrio ir dešrų į Angliją?

Mamos uogienės... jausmas šiltas, bet muitinė šaltai žiūri. Maisto produktai, ypač mėsos, pieno, kiaušinių – paprastai draudžiami privačiam įvežimui be licencijų. Kartais praleidžia mažą kiekį, bet mes nepatariam. Buvęs atvejis – vežė šakočius, sūrius. Anglijos pusėje išėmė dalį. Kitaip sakant, tai priklauso nuo pareigūno nuotaodos (nors nenoriu taip sakyti, bet realybė tokia), bet taisyklės griežtos. Geriau mamos uogienes suvalgyti čia.

Ar jūs tvarkysite muitinės dokumentus, ar aš turiu rašyti paraiškas?

Mes tvarkom. Tai mūsų darbas. Bet tu turi pateikti teisingą informaciją. Aš nežinau, ką turi dėžėje, jei tu nepasakai. Kartais žmonės sako „ten kažkokia elektronika“ – o ten visas kompiuteris. Smulkmena, bet deklaracijoje turi būt tikslu. Užpildome EORI, jei reikia, darome T1 jei reikia. Jei klientas nori pats tvarkyti – gali, bet aš nesuprantu kam to reikia. Juk mes važiuojam ten dešimtą kartą per mėnesį.

Jeigu pats važiuoju lėktuvu, o daiktai – mašina, ar reikia manęs muitinėje?

Ne. Tu gali atskristi ankščiau arba vėliau. Krovinys keliauja pagal savo grafiką. Svarbu, kad adresai sutaptų Anglijos pusėje. Kartais klientai skambina: „o aš jau Heathrow, o mašina dar Doverije“. Taip, mašina vyksta kitaip. Laivai, traukiniai, eilės. Reikia kantrybės. Tiesiog susitariam pristatymo langą, o ne tikslią valandą.

Kelias, laikas ir kartais nemalonios staigmenos, kurių norėtųsi išvengti

Kiek realiai trunka krovinių pervežimas į Angliją iš Skirsnemunės – 5 dienos ar dvi savaitės?

Realiai – 5–7 darbo dienos. Ne dvi savaitės, jei viskas pagal planą. Bet jei mašina renka dar iš Šiaulių, Rygos... o gal laukia keltos eilėje piko metu... (nors ne, pikas vasarą, tada be ryškios priežasties savaitė gali temptis). Dažniausiai sakome 5–7, bet turėk atsarginę maržą. Skirsnemunės nerodome atskirai, nes visur Lietuvoje paėmimas – viena diena. Toliau – Europą leki per Vokietiją. Kelias ilgas.

Ką daryti, jei atvažiavus į Angliją aš dar neturiu rakto iš nuomotojo?

Būna. Būna ir taip. Tada daiktai lieka sandėlyje 1–2 dienas. Kartais savaitę, jei visai katastrofa. Kai kurios įmonės ima papildomą mokestį už saugojimą, kitos – ne, jei trumpai. Mes stengiamės suderinti taip, kad pristatymas būtų tą dieną, kai tu jau gali pasiimti. Bet gyvenimas. Naujas darbas, agentūros, rakto gavimas vėluoja – aš matęs visko. Geriau planuok atsargiai, nei skubėk ir mokėk du kartus.

Ar daiktai visada atvažiuoja tiesiai į butą, ar į kokį nors sandėlį prie Londono?

Priklauso nuo paslaugos. Jeigu „iki durų“ – iki durų. Jeigu dalinis krovinys – kartais reikia nuvažiuoti į terminalą, kur perskirsto. Kai kurie žmonės nenori mokėti už Londono centrą, kur sunku privažiuoti, ir patys važiuoja į sandėlį. Aš patarčiau rinktis duris, jei yra ką vežti. Nes po to vėl pervežimas per Londoną – tas pats filmas, tik su išsinuomota mašina, kurios neturi.

Kodėl jūs sakot, kad reikia 5–7 dienos, o kitas pervežėjas pažadėjo per 2 paras?

Nu tai melas. Atsiprašau, bet taip yra. Arba jis specialiai vilioja, arba turi pilną mašiną, kuri tuoj pat išvažiuoja. Bet iš Skirsnemunės per 2 paras iki Jorkšyro? Teoriškai galima, bet praktiškai – arba tu sumoki NASA kainą už ekspresą, arba jis meluoja. Greitai skamba gerai, bet realybėje greitis = pinigai. O jei dar pamatysi kainą „tik 300 eurų per dvi dienas“ – bėk. Greičiausias kelias paprastai būna ne pigiausias.

Ar buvote turėję atvejų, kai krovinys tiesiog pasimetė ar buvo paliktas kažkur?

Buvau. Ne aš asmeniškai – aš perduodu atsakingai, – bet industrijoj mačiau. Yra tokių „vežėjų“, kurie krauna daiktus į didelę mašiną, paskai kažkur permeta, pameta sąrašo lapelį... Klientas skambina po mėnesio. Kur daiktai? Pasirodo – sandėlyje prie Minsko. Čia ne pokštas, tikras atvejis. Todėl renkiesi pagal tai, ar įmonė turi ofisą, ar atsako telefonu. Jeigu tik žinutėm korespondencija – rizikuoji.

Ar man svarbu, iš kurios Anglijos pusės mašina išvažiuoja – Šiaurės ar Pietų?

Svarbu nėra. Iš kur išvažiavo mašina, ne tiek svarbu, kiek ar ji važiuoja ten, kur tau reikia. Problema dažniausiai būna ne tranzitas, o paskutinis kilometras Londone. Automobilių spūstys, mašinos dydis, APLEZ (ar kaip ten rašosi) zona... pardon, vietinė rinkliava. Kai kurie vairuotojai bijo įsivažiuoti į centrą. Tai jei turi butą Zonoje 1, pasakyk iš anksto. Mes tvarkom leidimus, bet tai kainuoja. Ne visada įtraukta į bazinę kainą.

Ar man reikia padėti krautis, jei aš vienas Skirsnemunėje gyvenu ir neturiu pagalbininkų?

Jei rinkaisi paslaugą „tik pervežimas“, tai taip, reikia kažko prie durų. Mes galim atsivežti krovėją, bet turi žinoti iš anksto, nes Skirsnemunėje ne gyvenu (hmm, ar gyvenu? ne, negyvenu) – atvažiuoti reikia. Jei tik vienas esi ir sunkūs baldai – nešdink kaimyną arba mokėk už krovimą. Aš suprantu, kad norisi sutaupyti. Būna, klientas sako „aš pats“, o tada stovi su sofa vidury kiemo. Nelengva.

Krovinių pervežimas į Angliją iš Skirsnemunės – tai ne raketų mokslas, bet reikia kantrybės ir gero žmogaus vairoje. Nedidelis miestas nėra kliūtis, tik reikia, kad kas nors žinotų, kur tas miestas yra. Renkiesi ne kainą, o atsakingą ranką. Jei kas neaišku – parašyk, paskambinsiu kai tik grįšiu iš maršruto. Ir nepamiršk supakuot dėžėse. Ne maišuose. Žinau, kartojuosi. Bet svarbu.