Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių pervežimas į Angliją iš Šilutės ir Pagėgių – ką reikia žinoti prieš siunčiant pirmą dėžę
Krovinių pervežimas į Angliją iš Šilutės ir Pagėgių – tai ne tas pats, kas parvežti baldus iš Klaipėdos. Aš čia jau, na, gal dvidešimt ketverius metus kapstausi po tarptautinius perkraustymus, tai galiu pasakyt – Žemaitijos ir Pamario krašto link Jungtinės Karalystės važiuojama kitaip. Žinai, Šilutė ir Pagėgiai – toks kraštas, kur visi vieni kitus pažįsta. Bet kai reikia perkelti butą ar siuntą per Lamanšą, geriausios kaimynystės garantijų nėra. Brexitas viską apsivertė aukštyn kojom, o jei dar klientas pats blogai supakuoja daiktus Skalvykoje ar Pagėgiuose... tada bandymas sutaupyti tris šimtus eurų gali baigtis dviguba kaina. Šiame tekste neprirašysiu neįmanomų pažadų – tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos manęs klausia beveik kasdien.
Pradžiai – kaina, terminai ir kaip čia viskas suplanuota
Kiek maždaug kainuoja pervežti krovinį į Angliją iš Šilutės?
Na, iš Šilutės krašto į Angliją pilnas fūros krovinys dažniausiai kainuoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų, priklausomai nuo metų laiko ir kiekio. Jeigu vežam dalinę siuntą, tada skaičiuojam pagal kubus. Aš atsimenu, praėjusį rudenį vežiau vieną kambarių butą su baldais iš Šilutės gatvės tiesiogiai į Londoną – gavosi tūkstantis dešimt. Bet buvo ir tokių, kur darėme grupažą, tai žmogus sumokėjo šešis šimtus. Kartais žmonės skambina ir sako: „o man pasiūlė keturis šimtus." Aš tada tik galvą iškraipau – tokios kainos būna tik tada, jei pervežėjas planuoja tavo daiktus parduoti arba numesti prie Doverio. Rimtai, teko matyti.
O jei aš iš Pagėgių, o ne iš Šilutės, ar man brangiau?
Ne, nebūtinai. Žiūrėk, jei mašina važiuoja pro Klaipėdos pusę, Pagėgiai dažnai būna netgi arčiau magistralės nei koks užkampis prie Šilutės rajono. Bet jei tu gyveni giliai kaime prie Rusnės, tada gal ir papildomas kilometražas kainuoja. Realiai didžioji dalis vežėjų keliauja tomis pačiomis Klaipėdos kryptimis, tai tarp Šilutės ir Pagėgių didelio skirtumo nėra. Svarbiau ne tai, ar tu iš Pagėgių, ar iš Šilutės, o ar tavo kieme gali apsisukti fūra, ar reikės mažesnio mikroautobusiuko, o tai jau visai kitas pokalbis.
Kiek laiko važiuoja mašina iki Londono su kroviniu iš Šilutės krašto?
Mašinai tuščiai gal ir per dvi paras. Su kroviniu, jei viskas gerai, trys–keturios dienos. Bet aš turiu pasakyti – tai jei sėkmingai pralįsti pro visus kamščius Olandijoj ir Doverio uosto eilė nebūna kilometro ilgio. Kartais nutinka, kad vairuotojas užstringa... buvo toks atvejis prieš porą metų, kai vairuotojas Balys (vardas pakeistas, bet beveik tikras) praleido pusę paros ten, nes kompiuterinė sistema sugedo. Tai skaičiuok keturias dienas, o penkta diena bus tarsi dovana. Jei reikia skubiai – yra oro uostas, bet baldais nepaskrisi.
Ar galiu pats atgabenti daiktus į jūsų sandėlį Klaipėdoje, kad būtų pigiau?
Gali, bet ar tikrai sutaupysi? Turiu klientą iš Šilutės, kuris su kemperiu tris kartus vežiojo dėžes į mūsų bazę Klaipėdoje, išleido kurui šimtą penkiasdešimt eurų, sugaišo dvi dienos, o skirtumas buvo šešiasdešimt eurų. Nebent turi didelį furgoną ir veži verslui. O jei asmeniniai daiktai – apsimoka tik jei taip ir taip važiuoji. Mes pasiimam beveik visur – Šilutėje, Pagėgiuose, net Priekulėje. Man asmeniškai paprasčiau atvažiuoti pas klientą, nei klausytis, kodėl jis įstrigo su savo krovinuku.
Dokumentai, muitai ir Brexitas – viskas, kas verčia krūptelėti
Ką reiškia Brexitas mano siuntai – ar dabar viskas sudėtingiau?
Oho, taip, sudėtingiau. Dabar Jungtinė Karalystė yra už ES ribų, reiškia – muitinė, pasienio patikra, daugiau popierių. Anksčiau fūra tiesiog pravažiuodavo. Dabar kiekviena siunta turi turėti EORI numerį, prekių aprašymą, dažnai reikia CMR lapo ir dar papildomų deklaracijų. Ne per vaidenis baisu, bet jei tu pats pakuoji ir numoji į dokumentus, gali gauti baudą. Arba tavo daiktai savaitę gyvens muitinėje. Aš visuomet sakau – jei nesupranti, verčiau lek pas brokerį arba vežėją, kuris tai daro už tave, o nesi sėdi ir neramba keiktis.
Ar reikia kokio nors eksporto dokumento jeigu vežu asmeninius daiktus emigruodamas?
Reikia. Net jei tai tavo nešvarūs džinsai ir senas kavos aparatas iš tėvų namų Krašto gatvėje Pagėgiuose – tai vis tiek traktuojama kaip prekių arba asmeninių daiktų tarptautinis gabenimas. Dažniausiai reikia vadinamosios Tor2 dokumentacijos arba pakuotės sąrašo su verte. Jei veža pervežėjas, jis žino. Jei bandai pats su draugu ir draugas neturi EORI... na, gali būti blogai. Mačiau atvejį, kai Panevėžio vaikinas pats varydo furgoną, o Doverio pasienio punkte (taip, atsiprašau, ne muitinėje, o patikros zonoje) pasodino keturioms valandoms, nes dokumentų trūko.
Ar verta rinktis mažesnę įmonę iš Šilutės krašto, o ne didžiulę kompaniją iš Kauno?
Čia jau kaip kam. Mažesnė įmonė – dažniau pažįsta vairuotojus, gali daugiau dėmesio skirti. Didelė kompanija iš Kauno turi daugiau mašinų, bet tu būsi vienas iš šimto. Kita vertus, maža įmonė gali neturėti atsarginių planų. Aš dirbu vidutinėje kompanijoje ir žinau, kad kai klientas iš Šilutės paskambina tiesiogiai, aš atsimenu, kad jo kiemas netelpa dvidešimt metrų fūrai. Didelė įmonė to nežinos – ten tai bus tik eilinis adresas. Jei vertini asmeniškumą – rinkis vietinį. Jei reikia grandiozės – didieji.
Ar jūs tvarkote Anglijos pusės muitus, ar aš pats turiu krapštytis tarp formų?
Mes tvarkom. Bent jau aš stengiuosi, kad klientas to nematytų. Bet yra tokių... na, pabrėšiu, yra tokių pigiausių vežėjų, kurie pasako: „tu pats susitvarkyk Doverį". Tai nesąmonė. Kai samdai tarptautinį pervežimą iš Pagėgių į Birminghamą, muitinės aptarnavimas turi būti įskaičiuotas arba aiškiai pasakytas. Jei taip nėra – bėk. Aš tvarkau eksporto deklaracijas, o JK pusėje – importo procedūras. Kartais ten protokolai pasikeičia, tada tenka adaptuotis per dieną. Tai nėra raketų mokslas, bet kam gi jį mokėti, jei gali samdyti žmogų.
Ruošiant siuntą – praktiniai dalykai iš gyvenimo
Kokia yra tikroji pakrovimo tvarka, ar tiksliai 8 valandą ryto turiu viską turėti?
Na, teorija graži. Praktiškai mes derinam laiką, bet gyvenimas Pamaryje – ypač žiemą – savas. Kartais tiltas ties Šilute atidaromas, laivai praleidžiami, ir tuomet pakliuvari dvidešimt minučių kamštyje. Aš sakau klientams – turėk viską paruoštą nuo pusės aštuonių, bet jei vairuotojas užtrunka, nereikia panikuoti. Kartais fūra atvažiuoja po devynių, kartais dešimtą. Tik nereikia klaidingai suprasti – jei tu pats nepasiruošes iki vidurdienio, o mašina turi dar tris siuntas į Klaipėdą, tada jau tavo problemos. Tvarkaraštis griežtas, bet ne karinis.
Ar man reikia pakuoti daiktus, ar jūs tai padarote už mane?
Gali daryti pats, gali mokėti mums. Jeigu pats – naudok dvigubas dėžes. Pamario drėgmeė... oi, drėgmė (taip, rašau telefone, atsiprašau) yra sunki, kartais dėžės prašlugsta garaže ir atsiranda pelėsis. Aš visada sakau: tekstilę dėk į maišus. Mes irgi teikiame pakavimą, bet kainuoja. Paprastai iš Šilutės krašto žmonės taupo, tada stebisi, kodėl šaldytuvas atvažiavo su įduba. Jei ant dėžės parašyta tik „stiklas" – vairuotojas nežinos, kad ten krištolas.
Ar galima vežti augalus į Angliją? Turiu du didelius fikusus iš buto Pagėgiuose.
Oi... žinok, aš čia ne šimtu procentu tikras. Man rods, kad gyvi augalai po Brexit ir su papildomais fitosanitariniais reikalavimais... sudėtinga. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti augalų, nes JK muitinė yra kaprizinga dėl organikos. Geriau palik kaimynei arba perduok giminėms Švėkšnoje. Bet jei labai reikia – turi būti specialus sertifikatas. Arba pasiimk kaip asmeninį daiktą, bet tada rizikuoji, kad Doverio inspektorius pasakys „ne". Aš neprisiimu atsakomybės už gėlių karalystės kirtimą. Augalai yra gyvi, jie pavysta kelyje, o ir problema nereikalinga.
Ar galima gabenti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą žuvį iš Pamario regiono?
Šaldytą žuvį? Hm. Techniškai, jei tai verslo siunta su visomis veterinarijos pažymomis, galima. Bet jei tai tavo šaldiklyje nuo Šilutės prieplaukos sugauta stinta, kurią nori parvežti sūnui į Angliją – nelabai. Yra temperatūros režimas, veterinarinės kontrolės reikalavimai, o JK labai saugo savo maisto rinką. Aš turėjau atvejį, kai klientas prigrūdo šaldytuvo, o pasieniečiai konfiskavo beveik viską. Tai gaila, bet palik tai lietuviškam stalui čia. Tiesą sakant, net jei ir verslas – reikia labai daug leidimų.
Ar galima siuntą palikti pas jus porai savaičių, kol išsinagrinėsiu kur tiksliai Anglijoje gyvensiu?
Dažniausiai taip, bet išlaikymo mokesčiai gali kauptis. Mes turime trumpalaikio saugojimo paslaugą Klaipėdos rajone. Žmonės iš Pagėgių ar Šilutės dažnai dar nežino, ar krisis į Londoną, ar į Mančesterį, ypač jei darbas dar nepatvirtintas. Tada mes paėmam krovinį, padedam į vietą, o kai klientas apsisprendžia – išsiunčiam. Tik reikia žinoti, kad kiekviena savaitė sandėlyje kainuoja, o jei ilgai stovi, gali prireikti papildomo draudimo. Ne visi tai pasako iš anksto, o paskui pykstasi.
Kas nutinka kelyje, Anglijoje ir kai planas keičiasi
Ar jūs vežat tik į Londoną, ar ir į kitus Anglijos miestus – Birminghamą, Bristoli?
Mes vežam visur. Londonas – populiariausias, bet daug juda ir į Birmingamą, Neverį, net Šefildą. Ypač iš Lietuvos vakarų pakrantės žmonės važiuoja ne tik į sostinę. Kartais fūra pirmiau meta krovinį Londone, tada lenkiasi į šiaurę. Jei tavo adresas Kornvolyje – na, ten šlapias galas, gali kainuoti papildomai, nes nuo Londono dar trys valandos. Bet vežam. Tik nepamiršk, kad mažesniuose miesteliuose siauros gatvės, o fūros nėra mažos.
Kokios yra dažniausios klaidos, kurias žmonės padaro ruošdami siuntas Šilutėje ar Pagėgiuose?
Pirmiausia – per sunkios dėžės. Žmonės meta knygas į vieną dėžę, paskui toji dėžė sveria keturiasdešimt penkis kilogramus, o vairuotojas vienas neprilaksto. Antra – nepamini dirbinių elektronikos prietaisų. Tada muitinė gali įtarti, kad prekiauji. Trečia – nepamatuoja durų. Buvo toks atvejis Šilutėje, erdviame bute, o durų anga šešiasdešimt trys centimetrai. Baldas netelpa, reikėjo kviesti stalių arba palikti. Aš visada sakau: pasimatuok anga prieš pakuodamas. Ketvirta – žmonės nepasižymi dėžių turinio. Atvažiavus į Angliją tada ieško puodų tarp rūbų.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju kaip keleivis iki Anglijos?
Hmm... žinok, teoriškai... (aš pasitaisau – teoriškai) kai kurie leidžia, bet aš nerekomenduočiau. Kabina yra darbo vieta, ne autobusas. Be to, draudimo klausimai – jei kas nutiktų, keleivis gali likti neapdraustas. Aš pats esu vežęs vieną vyruką kaip išimtį. Verčiau nusipirk lėktuvo bilietą iš Palangos. Jeigu nori stebėti daiktus – įrengiam vaizdo stebėjimą, o ne sėdi šoniniame sėdyne ir skaičiuoji pertraukėles.
Ar turėčiau drausti siuntą atskirai, ar draudimas būna įskaituotas į kainą?
Čia labai svarbu klausti. Kai kurie pigiausi rinkos žaidėjai iš viso neturi CMR draudimo arba jis minimalus. Aš rekomenduoju – jei veši baldus ir buitį už kelis tūkstančius eurų, paklausk apie papildomą krovinio draudimą. Standartinis CMR dengia tik dalį. Buvo atvejis, kai fūra pateko į avariją Belgijoje, o vieno kliento iš Pagėgių antikvarinė spinta... na, jos likimas buvo liūdnas. Jei būtų turėjęs pilną draudimą – būtų atsiperkama. Dabar tik ašaros. Tai nesistenk sutaupyti tos dešimties eurų ant draudimo.
Koks skirtumas tarp „pilnos mašinos" ir dalinės siuntos iš Šilutės į Angliją?
Paprastai. Pilna mašina – tau priklauso visa fūra, pakraunam kada derinam, vežam tiesiai. Dalinė siunta – tavo daiktai keliauja su kitų žmonių daiktais viename krovininiame. Iš Šilutės tiesiogiai dalinių siuntų mašinos nevažiuoja kasdien – dažniausiai pargabenam į bazę Klaipėdoje, tada komplektuojam. Dalinė siunta pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti kitus krovinius. Jei turi tik keturias dėžtes – imk dalinę. Jei visas butas – tik pilna mašina. Niekada nereikia permokėt už tuščius kubus.
Kai kažkas nepaeina – apie blogas įmones ir realias problemas
Kodėl vieni vežėjai sako 700€, o kiti 1400€ už tą patį krovinį?
Nes tai „ne tas pats" krovinys. Vienas mato du kambarių butą ir galvoja – pripūsiu kainą. Kitas mato tris dėžes. O dar yra banditų, kurie sako 700, pasiima avansą ir dingsta. Arba atvažiuoja prie namų Pagėgiuose ir sako – „o dabar dar mokėk už keltą, saulę ir mėnulį." Todėl jei kaina žemiau rinkos dvigubai – kilti šleikštys. Geriau mokėk tūkstantį ir miegoti ramiai, nei ieškoti daiktų po visą Europą be vilties.
Kas jei mano sofa netelpa į fūrą, nes jūs atvežėte per mažą mašiną?
Aaa, klasika. Klientas sako – „man tik sofa ir šaldytuvas", o realybėje dar yra dvigulė lova, trys komodos ir dvidešimt dėžių. Aš visada siunčiu žmogų įvertinti arba prašau nuotraukų. Jei fūra per maža – tai mūsų problema, jei mes blogai įvertinom. Bet jei tu pridėjai daiktų ir nepasakei – problemos ieškok savo kieme. Buvo atvejis, kai teko kviesti antrą mašiną iš Klaipėdos, o klientas pyko. Galų gale aiškėjo, kad jis „pamiršo" paminėti pianiną. Pianinas, rimtai. Tokio dalyko nepamirštama net nesamoningai.
Kas jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom – kaip tai būna realiai?
Taip būna. Ne pas mus dažnai, bet būna. Keltai atšaukiami, oras blogas prie Lamanšo, muitinėje stringa dokumentai. Kartais vairuotojas pervargsta, privalo pamiegoti, o taisyklės griežtos. Aš nemeluoju klientams – jei sakau trečiadienį, tai greičiausiai trečiadienį. Bet jei kas nors krypsta – skambinu paaiškinti. Yra tokių įmonių, kurios tiesiog nekelia ragelio savaitę. Tai ir yra didžiausias skundas, kurį girdžiu iš žmonių, persikrausčiusių su kitomis bendrovėmis. Nesąžininga, bet realu. Aš pats ragauju tą kartą, kai kas nors stringa.
Ar man reikia rašyti etiketes ant dėžių angliškai, ar lietuviškai tinka?
Ech, žinok, rašyk kaip nori, bet mano patarimas – pirmame aukšte, kambarys, o kas viduje – trumpai ir aiškiai. Angliškai geriau, nes JK pusėje gal konkretus žmogus nesupranta lietuvių kalbos. Bet vairuotojas mūsų lietuvis, tai jam vis tiek. Svarbiausia – numeruok dėžes. Aš esu matęs, kaip žmonės rašo „virtuvė" ant visų dešimties dėžių, o paskui Anglijoje niekaip neranda rūbų. Ir dar – užrašyk savo telefono numerį. Ne Anglijos, o Lietuvos, nes jei keltas vėluos, tau reiks skambinti. Ir nepiršyk etikečių ant baldo – nuimsi nešdamas.
Ką daryti, jei mano daiktai strigo muitinėje Doverio pusėje – ar tai mano galva?
Dažniausiai tai vežėjo galvos skausmas. Bet jei tu pateikei netikslią informaciją, pavyzdžiui, pasakei, kad veši senus rūbus, o viduje nauji kompiuteriai be sąskaitų – tada muitinė pati tuo įdominsis. Doveris... o Dieve, Doveris (aš pats ten buvau prieš pusantrų metų, košmaras) dabar turi automatizuotą sistemą, bet žmonių rankos vis dar stringa. Jei daiktai stringa – klausk vežėjo. Geros įmonės turi ten kontaktų. Blogos sako – „tu pats tvarkyk." Tai absurdas.
Ar reikia angliškai rašyti prekių aprašymą sąraše, ar lietuviškai galima?
Pažiūrėk, jei tai muitinės deklaracija – reikia angliškai, kartais pakanka lietuvių-anglų žodyno. Bet aš čia tiksliai nežinau, ar sistema priima lietuvių kalbą tiesiai – gal kai kurie brokeriai verčiasi patys. Svarbiausia, kad vertimas atitiktų realų turinį. Aš rašau dvikalbį sąrašą, kad klientas suprastų, o muitinė – irgi. Kartais paklausiu kolegos, kai kyla abejonių dėl techninių terminų. „Used household goods" – toks standartinis formulavimas. Jei rašai pats ir abejoji – geriau duok vežėjui, tegu peržiūri. Ne ta tema verta rizikuot.
Atsiskaitymas, keisti klausimai ir paskutiniai patarimai
Ar galima mokėti grynaisiais pinigais, kai daiktai jau atvyksta į Angliją?
Kai kurie nori, bet aš atsakingai sakau – mokėk pavedimu iš anksto arba dalimis. Grynais Anglijoje, ypač didelėms sumoms... na, keista. Be to, vežėjas neturi kaip tų grynų greitai į automobilį pasidėti saugiai. Aš priimu pavedimą į sąskaitą, kartais avansas trisdešimt procentų, likutis prieš iškrovimą. Buvo toks atvejis, kai klientas Londone bandė mokėti svarais grynais, o vairuotojas atšovė – neturiu su kuo čia tuoj pat pasikeisti, kursas blogas. Teisingai jis. Taupyk nervus – bankinis pavedimas geriausiai. Ir dar svarbiau – turi įrodymą, jog sumokejai.
Ir paskutinis klausimas – kaip aš galiu būti tikras, kad daiktai tikrai atvažiuos, o ne kažkur pakeliui dings?
Pasitikrink licenciją. Paprašyk CMR draudimo, EU licencijos. Pažiūrėk, ar turi realų adresą, ar tik pasiūlė per Facebook parašyti. Aš dirbu šitoje rinkoje nuo... 2000 metų, jei gerai pamenu (taip, nuo dviejų tūkstančių, kai važinėjome be navigatorių), tai matau, kas ilgamečiai. Jei kaina kosminė arba per maža – rizika. O šiaip rašom sutartis, duodam kvitus. Šilutės ir Pagėgių kraštas mažas – blogas vardas pasklis greitai. Tiesą sakant, jei rasi patikimą lokalinį – sėskis ant jo.
Išvada
Iš Šilutės ar Pagėgių į Angliją nugabenti krovinį – ne raketų mokslas, bet ir ne žaidimas. Reikia žmogaus, kuris žino, kurios Klaipėdos krašto gatvės siauros, kaip Brexitas pakeitė taisykles ir kodėl pianinas visada turi būti paminėtas iš anksto. Jei renkiesi tarptautinį pervežimą, nespaudyk visko į pigiausią pasiūlymą. Geriau paklausk apie draudimą, dokumentus ir pakrovimo tvarką pirma, nei raudonuosi dėl prapuolusios sofos vėliau. Krovinių pervežimas į Angliją iš Šilutės ir Pagėgių gali būti ramus – jei tik pasirinksi atsakingai.