Krovinių pervežimas į Angliją iš Mažeikių: ką reikia žinoti prieš kraustantis

Dvidešimt treji metai perkraustymų rinkoje – skamba kaip amžinybė, ar ne? Per tiek laiko iš Mažeikių į Angliją, į Londoną, Birmingamą, Mančesterį esu krovęs visko: nuo vienos spintos iki viso namų turto. Krovinių pervežimas į Angliją iš Mažeikių dažnai atrodo kaip labai paprastas žingsnis – paskambini, atvažiuoja, paima, nuveža. Iš tiesų čia yra nemažai niuansų, kuriuos žmonės supranta tik tada, kai jau per vėlu. Aš nepretenduoju, kad viską žinau tobulai – kiekvienas reisas šiek tiek skiriasi, bet galiu papasakoti, kas laukia realybėje, kai sėdi ant lagaminų Mažeikiuose ir lauki, kol atvažiuos furgonas.

Kaina, paėmimas ir logistika

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Mažeikių į Londoną, jei turiu sofą, spintą ir dviratį?

Žiūrėk, tas krovinių pervežimas į Angliją iš Mažeikių tokiu atveju kainuoja maždaug nuo keturių šešių iki aštuonių šimtų eurų. Žinoma, jei sofa tikrai didelė, o spinta išlupinėta iš kampinio gaminio, vietos reikia daugiau, o tada brangiau. Dalinis krovinys visada pigesnis nei visa mašina. Kartais žmonės mano, kad du šimtai užteks, bet pažiūrėjus į daiktus realybė būna kitokia. Kaina priklauso nuo svorio, matmenų, ar reikės nešt į trečią aukštą. Mes skaičiuojam pagal kubinius metrus, ne pagal sentimentinę vertę.

Ar tikrai važiuojate iki pat Mažeikių, ar reikia į Kauną vežti?

Taip, iki pat Mažeikių, nereikia niekur temptis į Kauną ar Klaipėdą. Aš pats esu buvęs Mažeikiuose šimtus kartų, kraunam tiesiogiai iš ten. Jeigu esi užmiestyje, gal už dvidešimt kilometrų – gali tekti smulkią priemoką, bet mieste – be problemų. Kartais klientai siūlo patiems atvežti į centrą – nereikia. Furgonas atvažiuos į tavo kiemą, jei gatvėje galima pastatyti. Mažeikiuose gatvės kartais siauros, senamiestyje tenka susitikti erdvesnėje vietoje, bet tai ne tragedija. Tik pasakyk adresą iš anksto.

Ar man tikrai reikia mokėti už visą mašiną, jei daiktai neužima jos visos?

Ne, tikrai ne. Jei tavo daiktai neužpils visos mašinos – moki tik už užimamą vietą. Vadinasi dalinis krovinys. Vieną kartą vežiau studento mantiją iš Mažeikių: du lagaminai, dėžė knygų ir gitara. Neužėmė nė pusės furgono, sumokėjo mažiau nei keturis šimtus. Kai turi šaldytuvą ir tris spintas – tada pilnas furgonas, tenka mokėti už visą. Reisai vyksta dažnai, vietos paprastai randasi. Čia kaip taksi: važiuoji vienas – moki už save.

Pakavimas ir ruošimas – visi čia daro klaidų

Ar turiu pats supakuoti ar jūs tai padarote?

Gali pats, bet jei pats – turi daryti gerai. Aš mačiau, kaip žmonės krištolą sudeda į žemdirbystės maišus ir tiki stebuklu. Ne taip veikia – tas stiklas nepasieks Londono sveikas. Mes siūlome pakavimo paslaugą, kainuoja papildomai, bet po to nematai ašarų iškrovimo metu. Jei renkiesi pats – dežės turi būti dvigubo sluoksnio, kiekviena pažymėta. Apie indų pakavimą galėčiau atskirą ese rašyt... nu, tiesiog suvyniok į burbulinę plėvelę. Ir nepatingėk – daiktų kiekis visada didesnis nei atrodo.

Ką daryti, jei turiu gyvą augalą – ar galima jį vežti į Angliją?

Čia aš šimtu procentų nesu tikras, tad pasakysiu atvirai. Man rodos, reikia fitosanitarinio sertifikato, bet gyvų augalų pervežimą į UK reglamentuoja griežtai. Kai kurie augalai draudžiami išvis, kiti – su leidimais. Geriausia palikti mamai ar kaimynei. Jei labai brangus egzempliorius – pasitikrink pas veterinarą arba tiesiai UK muitinėje, nes aš negaliu garantuoti. Per dvidešimt metų vežėm gal du augalus, nes žmonės paprastai pasako „paliksiu“. Jei tau tai kritiška – pasitikrink atskirai, nenoriu čia apsimeluoti.

Ar galima vežti maisto produktus, rūkytą dešrą močiutei?

Tai čia jau riba. Asmeniniams kroviniams maistas leidžiamas tik tam tikrose normose, bet mėsos produktai – deja. Jungtinė Karalystė griežta, ypač po Brexit. Jei rasi muitinėje dešrą – bus konfiskavimas ar bauda, arba abu. Kartais klientai bando slėpti po drabužiais – tai kvaila, nes rentgenas arba šuo tai pamatys. Siųsk močiutei pinigų ir nupirks Marks & Spencer. Blogai pasakyta? Gal. Bet taip saugiau. Buvo atvejis, kai klientas gabeno užšaldytą žuvį. Teko palikti pasienyje. Nepatogu, bet realybė tokia.

Popieriai, muitinė ir kiti nemalonūs dalykai

Ar man reikia kokios nors deklaracijos, kai veži asmeninius daiktus?

Taip, reikia. Vadinasi C3 forma arba ToR – Transfer of Residence. Ji reikalinga, jei persikraustai gyventi. Jei taip nėra – daiktai gali būti vertinami kaip prekės, ir teks mokėti muito mokestį. Aš visada patariu – prieš vežant bet ką, paklausk muitinės tarpininko. Kartais formas pildai elektroniniu būdu, kartais popieriuje. Kai kurie, girdėjau, bando apgauti sistema rašydami „dovana“, bet aš to nerekomenduoju – neteisėga ir gali baigtis blogai. Geriau pusvalandis biurokratijos nei mėnesiai galvos skausmo.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs patikrinti mano dėžes?

Tai jų teisė, ir nutinka dažniau, nei žmonės galvoja. Atidarom dėžę, žiūrim kas viduje, lyginam su sąrašu. Jei sutampa – važiuojam toliau. Jei randi tą dešrą apie kurią kalbėjom – bus bėda. Vieną kartą patikrino vaikiną iš Mažeikių, rado papildomą dėžę su cigaretėmis – aš tų cigarečių nemačiau pakraunant, bet vairuotojas atsakingas kartu. Todėl sąrašas turi būti tikslus. Nebandyk šaunuolio – muitininkai matę visokių. Dar svarbu – dežės turi būti lengvai pasiekiamos, ne užkrautos po visa kroviniu.

Ar daiktų sąrašą rašyti lietuviškai ar angliškai?

Angliškai. Arba bent jau su vertimu šalia. Muitinėje Anglijoje dirba anglakaliai, logiška. Aš lietuviškai rašau sau, bet tau sakau – pildyk dviem kalbom. Jei nemoki – paprašyk manęs ar bet kurio kito, kas dirba su tarptautiniais kroviniais. Kartais gaunu sąrašus kaip eilėraščius: „dėžė su senomis knygomis ir taip toliau“. Ne. Reikia aprašymo, kiekio, vertės. Jei vertės nerašysi – muitinė įvertins pagal savo nuojautą, o ji žiauri. Geriau perteklinė informacija nei trūkumas. Žodžiu, sąrašas – svarbiausias popierius visoje šioje istorijoje.

Kas dedasi furgone kelyje

Kaip dažnai vykstate iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai du kartus per savaitę, kartais dažniau, priklauso nuo sezono. Rugsėjis ir birželis – pikas, tada gal ir trys reisai. Iš Mažeikių furgonai pajuda, suka pro Klaipėdos uostą arba keliauja sausuma per Lenkiją. Keliai pasikeitę per tuos metus. Klientai klausia – o kodėl ne per Belgiją? Gali ir ten, bet kam, jei greitesnis maršrutas. Realiai, kai pakrauta Mažeikiuose, daiktai furgone važiuoja apie dvi tris dienas iki keltų, dar plaukimas... iš viso keturios penkios dienos. Ne dvi, kaip kartais rašo neaiškūs skelbimai internete.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Ne. Tai krovininis furgonas, ne autobusas. Draudimas to neleidžia, vietos nėra, ir aš ten nesodinsiu nei žmogaus, nei katės. Kartais labai prašo – sako, atsisėsiu ant dėžių. Ne. Absoliučiai ne. Jei nori į Angliją – lėktuvu, autobusu, savo mašina. Yra buvęs atvejis, kai labai seniai, gal aštuoniolika metų atgal, leidau... bet tada buvo kitos taisyklės ir aš buvau jaunesnis bei kvailensis. Dabar – jokio nemokamų keleivių. Be to, furgone nėra saugos diržų, o jei staigiai stabdau – padariniai liūdni.

Kiek laiko daiktai važiuoja – ar tikrai savaitę, kaip rašo internete?

Iš Mažeikių į Londoną – jei viskas sklandu – keturios penkios darbo dienos. Kartais savaitė, jei problemos su keltu arba Doverio uoste eilės. Na, o jei kyla techninė bėda... tada ilgiau, bet taip retai. Aš stengiuosi nežadėti stebuklų. Vieną kartą buvom užstrigę Prancūzijoje dvylika valandų dėl avarijos kelyje. Klientas skambinėjo kas tris valandas. Suprantu jo jaudulį, bet aš vairuotojui telefono neatimu – jis vairuoja. Realybė – transportas vyksta ne laboratorinėmis sąlygomis. Dėl to „per dvi dienas“ – tik jei esi lėktuve.

Kai bėdos – faktai, kurių niekas nepasako

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti ar subraižyti?

Pirma – fotografuok iškart, prieš pasirašant. Antra – skundas per trisdešimt dienų. Tada nagrinėjam. Bet pasakysiu nepatogų dalyką: jei pats supakavai stiklą į laikraščius be apsaugos – draudimas gali atsisakyti mokėti. Ne dėlto, kad norim apgauti, o dėl to, kad tai neprofesionalus pakavimas. Mačiau, kaip antrą kartą žmonės užsisako mūsų pakavimą, nes pirmą „sutaupė“. Kai mes darom – viskas atvažiuoja sveikai. Jei vairuotojas kaltas dėl tvirtinimo – tada atsakom mes. Bet sąžiningai – devyni iš dešimties atvejų kaltas nepakankamas pakavimas.

Kaip atskirti normalią pervežimo įmonę nuo sukčių internete?

Labai paprasta: jei kaina tris kartus mažesnė nei pas kitus – tai sukčiai arba diletantai. Dar – jei neturi svetainės, tik Messenger su trimis nuotraukomis, jei prašo visos sumos į priekį pavedimu į privatų sąskaitą. Normali įmonė turi kodą, biurą, sutartį, sąskaitą faktūrą. Mažeikiuose girdėjau iš kolegų, kad žmonės sumokėjo už pervežimą į Angliją, o mašina nerodėsi. Dingo kaip į vandenį. Todėl aš visada sakau – pasirašyk sutartį. Skauda? Ne. Bet taip saugiau tavo daiktams ir nervams. Nepasitikėk vien telefonu.

Ar gali nutikti taip, kad įmonė pasiima daiktus ir reikalauja daugiau pinigų iškrovimo metu?

Gali. Yra tokių firmų. Pasitaiko, kad žmonės skambina pikti, nors aš ne tas vežėjas – surado pigų skelbimą. Atvažiavo, pakrauta, o po savaitės skambutis: „jei nepamokėsi dar tris šimtus – neiškrauiam“. Tai vadinama įkaitų praktika. Aš to nedaryčiau niekada, bet rinka pilna nekokių tipų. Todėl sutartyje turi būti aiški galutinė kaina. Jei grasina – kviesk policiją Anglijoje. Deja, negaliu pasakyti, kad tai reta. Buvo atvejis, kai teko padėt klientui atgaut daiktus teisiniu keliu – ilga istorija.

Ką daryti, jei vairuotojas nepasirodo sutartu laiku Mažeikiuose?

Pirma – skambink, nelauk. Kartais tai penkių valandų vėlavimas dėl gedimo. Kartais vairuotojas kaltina prieš tai buvusį klientą. Jei visai nepasirodo – skambink ofisui. Aš stengiuosi informuoti iš anksto. Mažeikiuose kartais sunku rasti vietą prie daugiabučio, ypač senamiestyje... krovinį... (ai, turiu galvoje krovinį, ne kraują), tada gali truputį užtrukti. Atvykstam, bet tenka palaukti, kol atsilaisvins vieta. Jei vėluojam ilgiau nei pusdienį – siūlau nuolaidą. Taip sąžininga, nors anksčiau to nedariau, o dabar atrodo elementaru.

Techninės smulkmenos

Ar mano daiktai bus perkraunami, ar važiuoja tiesiai iš Mažeikių?

Tiesiai neišvengiamai nevažiuoja, jei dalinis krovinys. Furgonas surenka iš kelių adresų, tada į terminalą Klaipėdoje arba Kaune. Ten perkeliami į didesnį transportą – vadinasi konsolidacija. Tavo sofa pabūs su svetima spinta, bet apklota, pažymėta ir pritvirtinta. Žinau, kad žmonėms nepatinka mintis apie perkrovimą, bet kitaip logistika neapsimokėtų. Kiekvienas daiktas registruojamas, ne taip, kad meta į krūvą kaip malkas. Kartais mažesni daiktai keliauja suspausti, kad neužimtų oro – erdvė furgone brangi.

Kaip veikia dalinis krovinys – mano daiktai važiuoja su svetimais?

Būtent taip. Už tai ir sumoki mažiau. Furgonas suka į Mažeikius, paskui dar kažkur paima, tada į terminalą. Ten sukomplektuojama pagal geografiją. Mano patarimas – nieko brangaus nepridėk prie svetimų. Kartais žmonės palieka raktus, dokumentus... na, neįžeidinėju, bet taip būna. Tada skambina iš Londono, kad kaimyno dėžėje neranda paso. Terminalo darbuotojai neskiria tavo miegamojo dėžės nuo kito, jei nepasižymėjai. Ženklintis reikia nepriekaištingai. Žodžiu, bendras furgonas – normalu, tik nešiukšlink.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, ar tai įskaičiuota į kainą?

Standartinė civilinė atsakomybė yra, bet ribota. Senai komodai užteks. Bet elektronikai, vertingesniems daiktams – pranešk. Galime sutvarkyti papildomą draudimą, kainuoja apie procentą kitą nuo vertės. Pusė klientų pamiršta paminėti, kad turi brangią įrangą. Tada nutikus bėdai – nemalonu ginčytis. Geriau permokėti dešimt eurų nei verkti dėl trijų šimtų vėliau. Aš primenu kiekvieną kartą, bet tu pats turi pasakyti – mes protaujančiosios nesame. Nebent perskaito mintis.

Ar galima vežti benzininiu pjūklu – turiu tvarkyti sodo sklypą Londone?

Įrankiai su vidaus degimo varikliais sudėtingesni. Techniškai galima, bet be benzino ir alyvos. Net mažiausia kuro liekana kelia problemų keltuose. Vežiau vejapjovę, klientas sakė išpylęs kurą. Rentgenas parodė lašelį – teko palikti. Pjūklas turi būti atjungtas ir išvalytas. O gal geriau parduok čia ir nusipirk ten. Anglijoje kištukai kiti, įtamos... nu, regis, 230, bet adapteris reikalingas. Nežinau, ar verta tos ceremonijos. Geriau nusipirk ten kokį Bosch ir ramiai dirbk sode.

Anglijoje – pristatymas ir netikėtumai

Jei dar neišsinuomojau buto, kur laikysite daiktus Londone?

Terminalas, sandėlis. Savaitę-du galima palikti be mokesčio, jei sutarta. Paskui – mokama. Bet aš stengiuosi nevežti, jei nėra kur dėti. Buvo jaunuolis iš Mažeikių, atvažiavo mantijos, o nuoma subyrėjo paskutinę minutę. Laikiau tris savaites, paskui pristačiau į Vatfordą. Įmanoma, bet planuok išmintingai. Jei dar tik žiūrinėjiesi – pasakyk. Mes važiuosim, bet žinosim, kad reikės dviejų etapų. Nesusidėliok visko ant vieno varianto, turėk atsarginį planą, nes Londone būstas dingsta greičiau nei atsiranda.

Ar pristatote iki durų Anglijoje, ar tik iki sandėlio?

Iki durų, jei ne trečias aukštas be lifto. Kai kurie Londono rajonai turi siaurus įėjimus, furgonas netelpa. Buvęs atvejis Brixtone – gatvė prigrūsta, teko statyti toli ir nešti. Klientas pyko. Furgonas dviejų tonų – neįvažiuosi. „Door-to-door“ su sveiku protu. Jei trečias aukštas Noting Hile – pagalvok iš anksto. Aš nešėjas, bet ne Halkas. Visada sutariam, bet sąžiningai – ne visur privažiuosiu prie pat slenksčio. Pasitarkim prieš tai, kad nereikėtų vėliau pykti.

Ką daryti, jei gatvė per siaura Birmingame, kur gyvenu?

Žinoma problema. Birmingas, Lesteris – gatvės siauros. Mažesnis furgonas važiuos. Jei krovinys didelis – perkeliam arba vežam dalimis. Tai kainuoja papildomai? Jei žinojom – ne. Jei tik atvykę sužinom – derėsimės. Kai rašai dėl krovinių pervežimo į Angliją iš Mažeikių, pasakyk: „gatvė siaura“. Anglijoje gatvės įvairios, navigacija pasigenda. Furgono atbulinė avara – košmaras. Geriau pasiruošti iš anksto nei vargti prie durų lyginant temperamentus su kaimynais.

Įvairūs klausimai, kuriuos tikrai girdėjau

Ar verta vežti seną skalbimo mašiną, ar geriau nusipirkti naują Londone?

Priklauso. Jei turi kokybišką Miele – gal verta. Bet standartinė? Ne. Anglijoje kištukai kiti, įtampų skirtumai... nu, regis, dabar jau 230, bet vis tiek adapteriai reikalingi. Be to, nuomuose dažnai jau būna integruotos skalbyklės. Vienas klientas vežė Haier skalbyklę iš Mažeikių, o naujoje vietoje radęs įmontuotą. Teko parduoti vietiniam už penkiasdešimt svarų – nuostolinga. Senus buitinius daiktus aš linkęs palikti. Žodžiu, pagalvok, ar ta skalbimo mašina verta tavo pinigų ir nervų. Aš pasiūčiau dovanų mamai.

Ar galima mokėti grynais pinigais, ar tik pavedimu?

Grynais galima kai pristatome. Aš priimu – nesvarbu, eurai ar svarai. Tik jei svarai – patikrinu ar nepadirbti, nes kartą gavau dvidešimties svarų kupiūrą abejotinos kilmės. Dabar turiu tikrintuvą. Sumokėjęs pavedimu esi ramiau, nereikia galvot tą pačią dieną. Jei nori mokėti dalimis – pusę prieš, pusę po – sutinkama. Svarbu pasakyk iš anksto. Verslas be streso geriau nei peštynės dėl pinigų. Be to, pavedimas palieka pėdsaką – turi įrodymą. Gryni – jau ne visada patikima.

O jei pakeičiau planus ir noriu pristatyti ne į Londoną, o į Mančesterį?

Tai derinama. Jei daiktai dar Lietuvoje – paprasta, pakeičiam adresą. Jei jau pakeliui arba sandėlyje – bus papildomos išlaidos. Mančesteris ne už kampo nuo pagrindinio maršruto. Kartais klientai persigalvoja Londone, nes gavo darbą Bristolyje. Suprantama, gyvenimas taip jau būna. Aš bandau padėti, bet krovinys nėra taksi. Ne visada galiu tą pačią dieną numesti į kitą miestą. Dažniausiai perplanuojam antrą reisą mažesniu furgonu. Mokama atskirai, bet nėra pasaulio pabaigos. Svarbu – pranešk kuo greičiau, kol dar esu Mažeikiuose.

Krovinių pervežimas į Angliją iš Mažeikių nėra raketų mokslas, bet reikalauja proto ir planavimo. Per dvidešimt trejus metus supratau, kad sėkmė priklauso ne nuo didžiausio furgono, o nuo atvirumo – ką veži, kiek, kur ir kada. Nedaryk to paskutinę minutę, netikėk stebuklingai mažom kainom ir visada rašyk sąrašą dviejom kalbom. Jei ką – mes čia, važiuojam reguliariai, ir pažįstam tuos kelius lyg savo penkis pirštus. Sėkmės kraustantis, ir iki pasimatymo kelyje.