Krovinių pervežimas į Angliją: greitas baldų pristatymas

Jei skaitai šį tekstą, greičiausiai planuoji persikraustymą arba nusipirkai baldų, kuriuos reikia greitai nuvežti į Angliją. Aš šitą darbą dariau jau kokius dvidešimt metų, tai galiu pasakyt – krovinių pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš patikint savo sofą pirmam pasitaikiusiam vairuotojui. Ypač kai kalba eina apie baldus. Jie dideli, sunkūs, o Anglijoj situacija su keliais, muitais ir parkingais... nu, ten savos taisyklės. Tiesiog atsakysiu į dažniausius klausimus, kuriuos man užduoda žmonės prieš pirmą kartą vežantis baldus iš Lietuvos į Londoną ar kitur.

Kainos ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja pervežti baldus į Londoną?

Na, čia toks klausimas, į kurį niekas nenori atsakyti "nuo... iki...", bet ką padarysi. Standartiškai, jei veži didelių gabaritų baldus – sofą, spintą, lovą – iš Vilniaus ar Kauno į Londoną, kaina sukasi apie 400–800 eurų. Arba brangiau, jei baldai užima visą furgoną. Aš turėjau atvejį, kai klientė vežė kolonijinę medinę spintą, kuri svėrė kaip mažas automobilis – teko didinti kainą, nes vairuotojas galėjo pasiimti tik ją vieną ir dar vieną kėdę. Pridėk kelto mokestį, degalus. Visa tai susideda. Jei kas nors žada per pigiai – paklausk, ar furgonas tikrai nuvažiuos.

Ar galiu vežti tik dalį furgono, jei mano baldai neužima visos vietos?

Jo, vadinasi dalinis krovinys, arba, kaip mes kartais neteisingai sakom, "grupe". Susipakuoji savo daiktus, juos pakrauna į furgoną, kuriame yra ir kitų klientų kroviniai. Kaina tada mažesnė, kartais ir per pus. Bet turi suprast – gali tekti kelias dienas palaukt, kol surinks pakankamai krovinių į tą pačią pusę. Būna, kad laukimas pailgėja diena kitai, jei kitas klientas kažkur stringa. Jei tau nėra skubu, tai geras variantas sutaupyt. Aš dažnai taip siūlau studentams ar tiems, kuriems tik viena komoda ir kelios dėžės. Svarbu – teiraukis, ar bus saugomi tavo daiktai pakeliui.

Ar reikia mokėti avansą ir kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai taip, avansas yra standartas – kokie trisdešimt ar keturiasdešimt procentų. Kai kurios įmonės prašo pusės. Aš dirbu taip: pusė užsakymo metu, pusė kai furgonas jau beveik prie namų stovi. Buvo atvejis, kaime vienas vaikinas mokėjo tik grynais pakraunant, o paskui kai dingo keletai dienų... nu, mes nerimavom. Geriau avansas, tada visi rimčiau žiūri. Bet atsargiai – jei kas prašo visos sumos prieš pakrovimą, ypač kai dar nematei mašinos, pagalvok du kartus. Skamba per gerai? Greičiausiai ir yra per gerai. Aš tokių istorijų girdėjęs per daug.

Ar kaina priklauso nuo svorio, nes turiu labai sunkią spintą?

Žinai, visi galvoja, kad kaina tiesiog proporcinga kilogramams. Nėra taip visiškai, bet iš dalies taip. Standartiniai baldai – spintos, sofos, stalai – jau įskaičiuoti į bazinę kainą. Bet jei turi kokią nors milžinišką sekciją iš Klaipėdos sovietmečio, kuri sveria pustrečio šimto kilogramų – tada taip, gali koreguotis kaina. Vairuotojams svarbu neperkrauti furgono. Kartais, žinok, užsakovai nutyli svorį, o paskui furgonas vos juda. Beja, apie tikslius svorius verta kalbėtis dar prieš pakrovimą, nes vėliau bėdos neišvengsi. Kartais skambina ir klausia, o paskui paaiškėja, kad ten ne spinta, o archyvavų spinta. Visai kas kita.

Kelias ir laikas – ką verta žinot prieš planuojant?

Kiek laiko trunka pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Greičiausiai, jei viskas gerai, dvi-trys dienos. Bet realiai? Dažniau trys-keturios (na, tiksliau 2-4, priklauso nuo maršruto). Furgonas išvažiuoja, lekia per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, paskui keltas per Lamanšą. Kartais pasienyje sustoja ilgiau. Būna, kad Londono centre pristatymas užtrunka valandą vien dėl to, kad nėra kur sustot. Aš prisimenu vieną kartą – turėjom pristatyti sofą Vestminsterio rajone, furgonas stovėjo eilėje prie degalinės kokias dvi valandas. Tai planuok ne tik kelio laiką, bet ir "pakirstą" laiką dėl eismo. Jei tau reikia tiksliai iki sekmadienio – geriau pradėt trečiadienį, o ne penktadienį. Toks jau tas krovinių pervežimas į Angliją.

Ar tiesiai varo, ar kažkur furgone sustoja per nakčiai?

Vairuotojai turi poilsio laiką – pagal taisykles privalo sustot. Dažnai sustoja kokiame vokiškam ar lenkiškam parkinge, pailsi, paskui toliau. Privažiavę keltą Folkestone ar Doveryje – laukia kito reiso. Ne, jie nevažiuoja be sustojimo. Tai fizinė galimybė. Kartais klientai galvoja, kad furgonas kaip tanks – varo be perstojo. Ne, vairuotojas turi valgyt, miegoti, išeit į tualetą. O tas laikas įskaičiuotas į maršrutą. Pasakyčiau, kad iš viso realus važiavimas yra apie 22-26 valandos, bet su visais privalomais pertraukimais gaunasi dvi paros. Ir tai be jokių eilių pasienyje.

Ar greitasis pristatymas kainuoja ženkliai brangiau?

Taip, brangiau. Jei nori, kad furgonas važiuotų tik tavo baldai ir nieko daugiau, ir dar skubiai – tai ekspresinis pervežimas. Kaina šokteli penkiasdešimt ar net šimtą procentų. Kartais daugiau, jei reikia važiuoti savaitgalį. Nes vairuotojui tenka tempti vienas pats, be kitų krovinių, o maršrutas turi būt labai tiksliai suskaičiuotas. Bet jei veši brangią odinę sofą, kurią reikia pervežti per savaitę, nes buto nuoma baigiasi – gal verta. Aš retai siūlau ekspresą, nebent jau labai bėda. Paprastai optimumas yra dalinis krovinys su normaliu laukimo laiku. Pinigai sutaupomi ne juokais.

Pakavimas ir paruošimas – čia viskas arba nieko

Ar reikia baldus išrinkti prieš vežant?

Ne visada privaloma, bet labai rekomenduoju. Ypač didelius spintų korpusus. Aš mačiau, kaip vežama neišrinkta spinta, kuri praėjo pro duris kaip per sviestą, bet paskui, pasiekusi Londoną, buvo subraižyta per visą šoną, nes kelionėje trankėsi. Jei išrinksi, sumažini tūrį, o kartu ir kainą, nes mažiau vietos užima. Tik nepamiršk – varžtus, rankenėles, visus mažmožius į dėžutes ir gerai pažymėk. Buvo toks atvejis, kai klientas supakavo viską puikiai, bet varžtų dėžutę paliko ant stalo, kurio nebevežė. Teko siųsti paštu. Nežinia kam čia didesnė bėda – jo, man, nes teko aiškintis dėl to pašto dar bent savaitę.

Ką daryti su stiklinėmis durimis ir veidrodžiais?

Čia jau reikia ypatingo dėmesio. Stiklas – stiklas. Jokių kompromisų. Geriausia – antikorozinė pakavimo plėvelė, putos, o po to – medžio ar kartono rėmas. Aš vairuotojams sakau: jei matot stiklą – elkitės kaip su kūdikiu. Nors... na, geriau negu su kūdikiu, nereikia maitint. (Suprantat, apie atsargumą kalbu.) Kartais klientai bando sutaupyt ant pakavimo ir apvynioja senais laikraščiais. Nu ne, laikraščiai nesaugo. Investuok į burbulinę plėvelę, bent jau dvigubą sluoksnį. Mano patarimas – jei nežinai, ar pakankamai saugu, įsivyniok dar kartą. Gerai apsuktas stiklas kelionę per Lamanšą išgyvena net ir tada, kai keltas daužosi.

Ar pervežėjai patys supakuoja, ar čia mano rūpestis?

Atskiras atvejis. Kai kurie ūkiškai dirbantys vyrukai padeda, kai kurie sako – ne, mes tik vežam. Jei užsakinėji pas mane arba panašią įmonę, kuri specializuojasi į baldų pervežimą, dažniausiai pagalbą suteikiame. Bet turi suprast – tai kainuoja laiko, o laikas yra pinigai. Aš dažnai klientams sakau: jei norit sutaupyt, supakuokit patys. Jei norit ramios sąžinės – mokėkit mums. Esminis dalykas – viskas turi būti sutarta IŠ ANKSTO. Būna, kad paskambina klientas, o ten dar viskas ant grindų mėtoma. Tada vairuotojas stovi, piktas, degalai dega, o aš negaliu jam padėt, nes skrydis spaudžia. Tai planuok laiką. Tikrai.

Ar aš galiu padėt krauti, ar geriau stovėt iš šono?

Gali padėt, jei turi jėgų. Daugelis vairuotojų net priešingai – apsidžiaugia, ypač jei baldai sunkūs kaip akmuo. Tik nepulk viską tempt patys be sutikimo, nes jei kas nors įskaitys tave ir pats susižeisi – tada bėda. O dėl technikos – jei yra liftas, super. Jei ne – laiptai. Aš turėjau situaciją Vilniuje, kai klientas labai norėjo padėt nepastumdamas lovos, bet užkliuvo už kilimėlio. Lovą sugriebėm, bet vargti teko. Tai realiai – padėk, jei klausi, kaip ir kur padėt, o ne savavališkai. Ir dažniausiai būna taip, kad klientas galų gale sako "o gal jūs jau patys". Hah. Tai žmogiška.

Dokumentai ir muitai – Brexit viską sujaukė, tiesa?

Ar dabar, kai Brexit, reikia muitų formų baldams?

Taip, reikia. Anglija jau nebe ES, taigi kiekvienas krovinys turi turėti CMR važtaraštį, sąskaitas, kartais kilmės deklaraciją. Jei baldai naudoti, reikia įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, o ne prekyba. Pakraunate deklaraciją, nurodote apytikslius kiekius. Byla tokia – jei muitininkas nuspręs, kad tai prekybinis krovinys, gali tekt mokėti importo mokestį. Aš čia ne šimtu procentų įsitikinęs dėl naujausių taisyklių dėl antrų rankų baldų, nes ten keičiasi smulkmenos, bet pagrindas toks: asmeniniai daiktai – viena, nauji baldai pardavimui – visai kas kita. Pasitikrink su muitininku arba paklausk pervežėjo, kuris dirba po Brexit jau kelerius metus.

Ką reiškia T1 procedūra ir ar man tai svarbu?

T1 – tai tranzito procedūra. Kai furgonas iš Lietuvos išvažiuoja su kroviniais, jis turi uždaryt muitinę sandėlį arba tranzitą iki kol pasieks Angliją. Tau asmeniškai maybe nesvarbu, bet jei pervežėjas ne tvarkingai vykdo šitą – gali strigt pasienyje. Kartais pasieniečiai atidaro furgoną ir tikrina. Aš mačiau, kaip vairuotojas Lenkijos-Vokietijos pasienyje prastovėjo šešias valandas, nes dokumentuose buvo klaidelė. Vienas nulis. Tai labai atidžiai rinkis įmonę, kuri moka tvarkytis popierius. Nes jei jie strigsta – strigsta ir tavo sofa. O tau vakare draugai ateina, o sofos nėra. Nefaina.

Ar naudotiems baldams taikomi papildomi mokesčiai Anglijoje?

Naudotiems – paprastai ne, jei jie yra tavo asmeniniai daiktai ir vežami persikraustymo metu. Bet turi būti naudoti ilgiau nei pusę metų, jei neklystu. Nors gal čia ir ne pusės metų, gal metai – tiksliai neprisimenu, rašau iš kasdienės praktikos, bet reikia pasitikslinti. Bet esmė – negali vežti naujų baldų po priedanga "naudoti". Jei pakeliui muitininkas pamatys dvylika identiškų nesulankstomų kėdžių, supras, kad prekyba. Tada uždės PVM arba muitą. Anglijos muitinės žmonės nekvaili. Turėjau klientą, kuris bandė taip "sutaupyt" veždamas parduotuvės likučius. Baigėsi tuo, kad sumokėjo dvigubai. Tai buk atviras su pervežėju, jis pasakys, kaip teisingai išrašyti.

Realybė kelyje – blogi scenarijai ir kaip jų išvengti

Ką daryt, jei vairuotojas vėluoja dieną ar net dvi – ar tai normalu?

Na, "normalu" – nežinau, ar geras žodis, bet pasitaiko. Ypač žiemą, kai sniegas nukraipo kelius per Europos vidurį. Arba kai keltai atšaukiami dėl audros. Furgonas jau ne lėktuvas – jei audra, jis nelaukia oro uoste, jis stovi uoste. Aš vienaip suprantu klientus, kurie laukia savo baldų, ypač jei išsijungęs ir jokio atsakymo. Bet kartais vairuotojai negali atsakyt, nes jie vairuoja. Arba miega. Praktika tokia: jei vėluojama iki paros – nelabai ką padarysi, tai logistika. Jei ilgiau – skambink vežėjui ir reikalauk paaiškinimų. O blogiausia, kai pervežėjas pradeda vynioti nosį ir aiškint, kad "visas pasaulis prieš jį". Tada jau blogas ženklas.

Ar būna, kad baldus pakrauna, o paskui jie dingsta kažkur sandėlyje?

Būna. Ypač su tarpininkais, kurie surinkinėja krovinius po visą Lietuvą. Paima pas klientą, suveža į didelį sandėlį prie Kauno ar Vilniaus, o paskui ten stovi savaitę, kol surenka pilną maišelį į Angliją. Jeigu įmonė sąžininga – pasako, kad tavo baldai bus saugomi X sandėlyje savaitę. Jeigu ne – tai gali net nepasakyti. Aš negerbiu tokių praktikų. Geriau pasakyti iš karto "pristatysim per dešimt dienų", nei meluoti, kad rytoj bus, o tada laikyti savaitę kažkur. Rinkoje yra visokių. Baldų pervežimas į užsienį – tai pasitikėjimo reikalas. Tavo spinta turi atvažiuoti, o ne papuošti nežinomybės sandėlio kampe.

Ar draudimas visada dengia sugadinimus per važiavimą?

Teoriškai taip, bet praktiškai – žiūrėk, koks draudimas. Yra vežėjo CMR draudimas, bet jis dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį. Tavo brangi itališka virtuvė gali kainuoti penkis tūkstančius eurų, o dengiama bus... na, ženkliai mažiau. Todėl kartais verta daryti papildomą draudimą "visų rizikų". Aš dažnai siūlau klientams, ypač jei baldai vertingi. Buvo situacija, kai furgoną apipylė kito sunkvežimio aušinimo skystis (net ne mūsų kaltė), o dėl drėgmės sublogavo odinė komodos dalis. Paprastas CMR būtų nedavęs beveik nieko, o papildomas draudimas padengė. Skamba kaip pardavimas? Tai taip ir yra. Aš pats sau parduodu tą draudimą, bet žinau, kad kartais jis išgelbsti.

Ką reiškia, kai įmonė sako "viskas apdrausta", bet paskui aiškėja kitaip?

Tai reiškia, kad jie arba neišmano, arba puošia realybę. "Viskas apdrausta" – tuščias marketinginis žodis. Klausyk, kokio dydžio draudimas, kokios išimtys. Aš dirbu su pasitikėjimu, todėl sakau klientams tiesiai: standartinis draudimas yra, bet jis ribotas. Jei nori ramybės – mokėk papildomai. Nes jei mes kalbam apie baldų pristatymo į Angliją paslaugas, čia yra didelių svorių ir apimčių daiktai, kurių nesinori prarast dėl biurokratinės smulkmenos. Aš mačiau įmones, kurios žadėjo auksą, o kai ištiko bėda – pečiais traukėsi. Nei kolegialumo, nei pagalbos. Tai semkis iš patyrusių, ne iš gražiausių interneto svetainių. Rimtai.

Pristatymas Anglijoje – vietiniai niuansai

Ar jie užneša baldus į mano butą trečiame aukšte?

Taip, jei apie tai sutarta. Anglijoj yra specifika – daugiabučiuose liftai maži, laiptinės siauros. Vienas mūsų vairuotojas prisimena, kai tempė sofą į Kensingtono butą – laiptai vingiuoti kažkokie, kampai ne kampai. Užnešė, bet paprašė papildomo mokesčio už aukštą. Ir tai logiška. Standartiškai, jei nėra lifto ir daugiau nei pirmas aukštas – ten jau reikia derėtis. Ne visi furgonininkai sutiks tempti į ketvirtą aukštą be lifto. O jei aukštis Londono centre ir furgonas negali prie pat durų prisistatyti dėl raudonų linijų arba užimtos vietos – gali tekt tempti iš gatvės. Tai būna nelabai malonus momentas, ypač kai lyja, kaip dažnai Londone.

Ar galima pristatymą sutarti tiksliai į valandą?

Gali bandyti, bet aš nežadu. Ha, ne, rimtai – galima planuoti intervalu, pavyzdžiui, tarp dviejų ir keturių popiet, bet tiksliai į pusę trijų? Londono eismas, keltai, eilės – čiurkšlė po čiurkšlės. Aš labiau pasitikiu intervalais. Jei turi darbą ir negali išeiti – pasamink draugą arba sutark, kad paliks prie durų tik su tavimi. Kartais vairuotojai paskambina pusvalandį iki atvykimo. Būna, kad ryšys Anglijoj blogas (tarp operatorių kažkokia nesąmonė), ir skambutis nepasiekia. Tai turi planą B. Bet ekspresūs pervežėjai dažniausiai precise (stengiasi būt tikslūs), nes už tą precizitetą ir moki. Bet auditorija ne visada verta tos kainos.

Ką daryti, jei furgonas negali sustot prie namų Londone?

Tai Londono yda. Rašyti laišką karalienei? Ne, šiaip teks eiti pasitikt. Būna, kad reikia parkingo leidimo, būna, kad raudonos linijos, būna, kad vienkartinis sustojimas leidžiamas dvidešimt minučių. Vairuotojai žino apie kamerų pavojų, todėl gerai, jei tu jau išsiaiškinęs vietą. Pats padėk suktis. Kartais tenka išsikraut gatvės kamputyje ir tempti šimtą metrų. Aš nesu to Londono eismo ekspertas (nors važiuoju ten jau du dešimtmečius, vis dar stebiuos, kaip žmonės ten susirenka), bet patarimas paprastas – pasikalbėk su savo pervežėju apie konkrečią adreso lokaciją prieš pasirašydamas sutartį. Jei reikia, susitark dėl mažesnio furgono, kad tilptų tarp namų.

Keisti, bet svarbūs klausimai

Ar galiu kartu su baldais vežtis ir augalą?

Oi, nukrypstam, bet kad dažnai klausia. Augalai – gyvi organizmai, jiems reikia dokumentų. Į Angliją negali tiesiog taip pasiimti fikusą. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Tai turi būti patikrinta, ar ... na, aš šitoj temoj ne ekspertas, bet žinau, kad tiesiog įkištą į furgoną tarp sofos ir spintos fikusą gali atimti pasienyje. Tai geriau augalus palikti kaimynui arba draugei. O jei labai brangus bonzai – kraustykis be jo, nusipirk Londone naują. Ten augalų pilna. Grįžtant prie baldų – augalai ne baldai, bet žmonės bando. Nerekomenduoju. Geriau žiūrėk, ar tavo stiklinė vitrina supakuota, o ne ar fikusas palaistytas.

Ar verta vežti IKEA baldus iš Lietuvos, o ne pirkti vietoj Anglijoje?

Čia jau ekonominis klausimas. IKEA yra IKEA – kainos ten panašios, o kartais Anglijoje net pigiau dėl masto. Bet jei turi seną patikrintą komodą iš Lietuvos arba mamos dovanotą indaują, kurią vertini emociškai – vešk. Aš mačiau, kaip žmonės veža visą butą, nes "Lietuvoje pigiau". Paskaičiavus pervežimo kainą, kartais išeina taip pat, plius visas tas vargas. Bet yra ir tokių, kurie randa super pasiūlymus čia ir veža parduot. Kiekvieno sava logika. Aš tiesiog vežu, nesiskaitau. Jei sakai, kad vešk – aš vežu. Tiesa, kartais lietuviškos furnitūros atsarginių dalių Londone negausi, tai pagalvok, ar tavo spinta atlaikys britų drėgmę. Nes ten visgi kita klima. Ir rozetės kitokios.

O jei baldai neatitinka naujojo buto durų Anglijoje?

Būna ir taip, kad vežam, vežam, o paskui – netelpa pro duris. Anglijos senesniuose namuose durys siauresnės nei Lietuvoje, ypač tuose terraced house'uose. Kartais laiptinė tokia, kad tik suvirintas fotelis praeitų. Prieš veždamas pasimatuok durų apvadus, koridorius. Buvo istorija, kai klientas atsigabeno didžiulę sekciją, o ta netilpo į būstą. Teko kviesti stalių, ardyti angą, arba... grąžinti atgal. Nu grąžinti atgal kainuoja ant tiek pat. Tai žinok, kad kartais tai padeda turėti kontaktą vietiniam baldų surinkėjui Londone, nes gal išrinkus ir surinkus kitaip – praeis. Aš turiu kelis tokius kontaktus, bet ne visada jie laisvi. Tai pasiruošk. Ir nepulk pirmos dienos.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčiaus?

Rimtas klausimas. Paprasta taisyklė – jei bendrauji tik per žinutes, telefono numeris keistas, kaina per maža, o puslapio nėra arba jis padarytas vakar – atsargiai. Normali įmonė turi registracijos numerį, bent jau kokią istoriją internete. Aš neinu ant "visi nauji yra blogi", bet patirtis rodo, kad per maža kaina dažnai reiškia paslėptus mokesčius vėliau arba pradingimą. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo avansą "vaikinukui su furgonu", o tas paskui išjungė telefoną. Niekas neuž laidų. Krovinių pervežimas į Angliją rinkoje pilnas tarpininkų ir pavienių. Neblogai pavieniai dirba, bet rizika ant tavęs. Pasitikrink, ar turi jie CMR draudimą, raštišką sutartį, o ne tik Messenger žinutes. Ir neužmiršk – jei kaina kelis kartus mažesnė nei pas kitus, kažkur yra kiaulidė. Visada.

Ar į tą patį furgoną galiu pridėti dėžių su drabužiais?

Jo, jei yra vietos ir apie tai pasakyta iš anksto. Realiai, jei veši baldus, o furgone lieka kampas – kodėl gi ne? Užstatyk dėžes, tik nepripilk vandens butelių ar chemikalų, kurie galėtų apgadinti baldus. Aš dažnai sakau – jei jau mokai už dalį furgono, kuo daugiau pakyškite į tą erdvę, nes kaina nuo to nesikeis. Buvo toks perkraustymas, kai klientė be baldų prikrovė dar keturias dideles dėžes drabužių, dviratį ir vežimėlį. Viskas tilpo, niekas nepakenkė. Tik žinok, kad per muitus vis tiek deklaruojama visa, kas važiuoja kartu. Taigi nesislėpk. Pasakyk: "mano daiktai yra štai tokie ir tokie". Viskas paprasta, kai nesistengi apgaut. Svarbiausia sąžiningumas kelionėje.

Taigi, jei galvojat apie krovinių pervežimą į Angliją ir reikia greitai atgabenti baldus – nesijaučkit pasmerktas naviguoti šitą chaoso vandenyną vienas. Susiraskit normalų vežėją, kuris atsako į skambučius, duoda rašytinę kainą ir nežada auksu padengtų kalnų. Greitas baldų pristatymas įmanomas, bet jis reiškia pasitikėjimą, o ne stebuklą per naktį. Aš darau šitą darbą ilgai ir žinau – geriau kartą per daug paklausti, nei kartą per mažai. Sekmės persikeliant.