Krovinių pervežimas į Angliją greitai patikimai mikroautobusu: ką verta žinoti prieš duodant siuntą

Krovinių pervežimas į Angliją greitai patikimai mikroautobusu dažnai atrodo kaip paslaptis, kurią žino tik savi žmonės. Aš jau dvidešimt ketverius metus sėdžiu prie vairo arba postyje tvarkau siuntas tarptautiniams perkraustymams, galiu pasakyti – viskas daug paprasčiau, nei atrodo, bet turi savo niuansų. Mikroautobusas čia laimi dėl lankstumo: nėra didžiulės mašinos logistikos, nėra savaitių laukimo. Bet reikia žinoti apie svorius, pakuotes, popierius po Brexit ir tuos vežėjus, kurie žada auksą iš dangaus. Šiame tekste atsakau į klausimus, kokie kyla dažniausiai – kaip pokalbyje prie kavos, be kostiumo ir be mandagios šypsenos, jei reikalas rimtas.

Pradžiai – nuo ko pradedam?

Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk, jei viskas klostosi normaliai, dažniausiai gaunasi apie tris–keturias dienas nuo durų iki durų. Pavyzdžiui, pasiimu daiktus Kaune pirmadienio rytą, antradienį jau būnu prie Calais, keltu arba tuneliu persikeliu į Doverį. Tada Londone dažniausiai atsiduriu trečiadienio vakarą, o jei reikia į šiaurę – ketvirtadienį. Kartais būna greičiau, kai express užsakymas, bet aš nenoriu meluoti – šiandien sienos nebe tokios kaip anksčiau, tai muitinė gali pakišti pagalius. Taip kad savaitė – maksimumas, jei kas nepasisuko. Bet britų pusėje pristatymas dažniausiai vyksta be vargo, jei adresas aiškus ir yra kas priima.

Ar tikrai mikroautobusu greičiau negu dideliu kėbulu?

Žinai, čia toks dalykas – didysis krovininis vilkas dažniausiai važinėja su pilnu konteineriu ir sustoja visur. Mikroautobusas – tai kaip express taksi daiktams. Dar šį pavasarį vežiau į Londono rytus siuntą su statybiniais įrankiais. Klientas skambino antradienį, pristatiau ketvirtadienio popietę. Kambary išeitų ne anksčiau kaip po savaitės, nes reikia surinkti kitus krovinius iš ten pat. Tai taip, jei reikia greitai ir patikimai, mikriukas laimi, nors kartais kelionė brangesnė. Be to, mikroautobusu galima pristatyti tiesiai prie namų durų, kur didelis krovininis sunkiai prisispaustų.

Kokių maršrutų važiuojate – tiesiai per Prancūziją, ar kaip nors kitaip?

Standartiškai – per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir į Calais. Nuo Doverio jau pagal adresą Anglijoje. Karta bandžiau važiuoti per Olandiją, bet ten tie kelių darbai manęs nesudžiugino. O dėl keltų vs Eurotunelis – dažniausiai renkuosi keltą, nes nors ir lėčiau, bet per tą pusvalandį įsijungiu kavą, pailsiu akis. Tunelis arčiau idėjos, bet brangesnis. Ai, ir dar – nuo Brexit Doverio uoste eilės būna baisios, tai kartais tenka paėsti sumuštinių eilėje. Dar prisimenu, kaip važiuodamas per Belgiją užkliuvau už baisių kamščius net sekmadienį, kai jų nesitiki.

Ar galiu pats įlipti į tą mikroautobusą drauge su kroviniu?

Ne, taip nebus. Jei mašina registruota kaip krovininė, keleiviai negali sėdėti šalia palečių – čia taisyklės. Kartais žmonės klausia, gal tilpsiu į priekį. Ne, saugos diržų ten nėra keleiviams, o policija Prancūzijoje gali baudą rašyti gerą. (Bent jau aš taip nedarau, gal kiti ir tempia, bet aš per 24 metus esu matęs per daug istorijų, kai baigiasi blogai.) Geriau susitinkam prie adreso, aš vežu daiktus, jūs laukiate Anglijoje prie savo naujų durų. Žinote, mano mašinoje vietos yra tik daiktams, o kartais ir tiems per mažai, kai klientas nemoka skaičiuoti.

Kainų dalykai

Kiek kainuoja krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu vidutiniškai?

Čia tas klausimas, kurio visi bijo. Maža siunta iš Vilniaus į Londoną kainuos kokius 350–550 eurų, jei užima pusę mašinos. Jei visas mikroautobusas pilnas ir važiuoja iki Birmingemo ar Mančesterio, tada gali atsiesti ir 700–900 eurų. O dabar svarbiausia: jei radote firmą, kuri žada 150 eurų – bėkite. Aš per savo karjerą mačiau, kaip tokie „vežėjai“ pasiima daiktus, o paskui skambina prašyti dar šimto eurų už degalus, nes, mat, pakliuvo į klaną. Normali kaina niekada nebūna pasaka. Aš orientuojuosi į sąžiningą kainą – ji sudaro realius degalus, kelių rinkliavas ir mano laiką.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Iš Kauno tikrai patogiau man asmeniškai, nes netoliese prasideda greitkelis link Suvalkų, bet skirtumas bus simbolinis – gal dvidešimt trisdešimt eurų. Kartais, jei kelionė jau suplanuota pro Kauną, apskritai nepriklausau papildomai. O va iš Klaipėdos – jau sunkiau, ten reikia atskirai važiuoti, degalų daugiau, laiko daugiau. Tiesa, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Vilnius yra arčiau centro, logistiškai Kaunas dažnai pasigauna geriau. Bet ne visada, priklauso nuo savaitės dienos. Jei užsakymas didelis, galiu specialiai užsukti, bet tada jau kalbame apie pilną reisą, o ne porą dėžių.

Ar galima sumokėti grynaisiais, kai pasiimt daiktus Londone?

Galima, bet aš asmeniškai mieliau pavedimą. Buvo atvejų – štai Londone vyras atidavė man šimtines svarais, o aš paskui pusę kelio bijojau, kad įlaužys mašiną. Grynieji YRA variantas, ypač jei žmogus be sąskaitos, bet tada reikia būti tikriems, kad bus raštiškas kvitas. O dėl kainos – jei mokate grynaisiais, greičiausiai galutinė suma nesikeičia, nebent su verslininkais deratesi kitaip. Geriausia pusę sumos prieš tai, pusę gavus. Geriausia sumokėti pusę avanso pavedimu prieš kelionę, o likusius pinigus atiduoti, kai perduodu daiktus į rankas Anglijoje.

Ar reikia užsakyti iš anksto, ar galima „ant liežuvio galo“?

Geriau savaitės bėgyje, minimaliai. Per 24 metus supratau, kad paskutinės minutės skambutis retai baigiasi sklandžiai. Aš ir „rytoj“ kartais galiu, bet tada jūsų daiktai šoks ant mano nervų, o ne atvirkščiai. Kartais likus dviem dienom pasitaiko laisva vieta, kai klientas atšaukia. Bet jei skambinsite penktadienio vakarą, kad šeštadienį reikia – turėsiu atsakyti „ne“, nes aš irgi žmogus, o mašina nėra teleportas. Planuokitės. Išskyrus atvejus, kai kažkas atšaukia ir aš turiu laisvą tarpą, bet tada jau skambučiai skrieja į grupes.

Kas telpa, kaip pakuoti

Kiek kilogramų galima sukišti į mikroautobusą?

Kalbant apie standartinį Sprinterį – vairuotojas ir krovinys drauge neturi viršyti 3,5 tonos. Pats mikriukas sveria apie 2,2–2,3 t, tai į priekabą lieka vos ne toną pakrauti. Realiai – 800–1000 kg, bet čia jei tolygiai paskirstyta. Dar šį rudenį vežiau kauniečiui plytas – prigrūdo 800 kilių. Pasienyje suspardė važiuoklę, reikėjo važiuoti remontuotis. Palikom dalį krovinio sandėlyje prie Calais. Nuo to laiko kiekvieną kartą svarstyklės kalbu. Tad rinkitės protingai – geriau dviem mašinom, nei vienai per daug apkrautai, jei spaudžia laikas.

Ar galiu vežti šaldytuvą, viryklę ir tris kėdes vienu metu?

Jei išmatuota – taip. Dažniausiai tilps. Bet šaldytuvas žmonėms atrodo mažesnis, kol neprieina prie jo realybėje. Kartais išeina, kad durų nebeuždarai, nes viryklė išsikiša per colį. Tada arba demontuojame duris, arba keli daiktai lieka. Geriausia man prieš tai nufotografuoti ir atsiųsti, aš akimis pamatavysiu. O kėdės – tai jau lengva, jas net į apačią po padėklu sukišam. Aš visada sakau: jei telpa žmonių pro duris, netelpa per sprinterio galines, nebent išardai.

Ar reikia kažkaip specialiai pakuoti daiktus mikroautobusui?

Dėžės. Kartoninės dėžės – jūsų draugai. Ne maišai, ne šiukšlių krepšiai, o normalios dėžės su lipnia juosta. Aš mašinoje turiu antklodes ir tempimo diržus, bet jei daiktas be pakuotės – gali nutrinti per kelias valandas važiavimo. (Na, tiesa, kartais ir be pakuotės vežam, jei tai baldai, bet tada dedam dvigubai minkštesnę apsaugą.) Stiklus ir veidrodžius apskritai patariu paletei – mano nervai ne geležiniai. Dar patarimas – nepildykite dėžių viršaus knygomis, nes dėžė susilpnėja ir gali prakiurti nešant į mašiną.

Ar leidžiama vežti skysčius, pavyzdžiui, dažus ar statybinius klijus?

Šitas klausimas pelina galvą. ADR reglamentas liepia neliesti pavojingų krovinių. Bet kiek gramų galima asmeniniam naudojimui? Nors aš dirbu jau virš dvidešimt metų, nenusimanau šimtu procentų dėl tikslaus leistino kiekio. Man rodos, kažkas leidžiama, bet jūs pasitikslinkite pas brokerį – aš nesu teisininkas. Geriau nevozti, jei nežinai. Yra buvę, kad klientas įmetė atidarytą flakoną su spiritu – kvapas visą kelią buvo pragariškas, o jei būtų išsilieję, mano mašina kvepėtų kaip laboratorija. Karta klientas slėpė dažus, o aš muitinėje vos neprisipažinau ne savo kaltę – nuo todien kiekvieną dėžę klausiu.

Kas bus, jei krovinys didesnis nei pažadėjau?

Aha, klasika. Žmonės sako: „Tik trys dėžės“, o išeina šešios ir dviratis. Aš linkęs padėti – kartais laisvą kampą turiu. Bet jei pilna mašina, tada arba dalį palieku, arba organizuojame kitą reisą, o tai kainuoja papildomai. Kartais Anglijoje stovėjau kieme ir žaidėme tetrisą pusvalandį, kol moteriškei sutalpino penkias papildomas dėžes tarp lentynų. Pavyko, bet be pykčio viduje nieko gero nepasakysi, o ir nugarą skaudėjo dar porą dienų. Jei žinote, kad turite daugiau nei sakėte, geriau praneškite iš anksto, tada aš atvažiuoju su didesne mašina arba dviem.

Popieriai, muitinė, Brexit dalykai

Ar vis dar reikia muitinės dokumentų siunčiant daiktus į Angliją po Brexit?

Taip, dabar Anglija – trečioji šalis. Jei anksčiau pravažiuodavom kaip per savą kiemą, tai dabar reikia eksporto deklaracijos, pakuočių sąrašo su vertėmis, kartais EORI numerio. Jei asmeniniai daiktai – reikia įrodyti, kad persikraustote, arba sumokėti muitus. Kitaip nei anksčiau. Aš pats nepildau kaip muitininkas, bet perduodu muitinės agentui, kuris tvarko. Jūsų darbas – paruošti sąrašą kas dėžėje. Tiesiai šviesiai. Atsiminkite, kad skaidrumas čia yra raktas – jei sąraše bus „makulatūra ir niekai“, muitinė gali sukti galvą ir viskas vėluoja.

Ką reiškia „T2L“ dokumentas ir ar man jo reikia?

Oi... (ar tai buvo T2L? Gal EORI? Hmm, pasimetu trumpam.) Iš tikrųjų tai jau nebe EU, tai seni ženklai neretai painiojasi. Mano muitinės agentas geriau žino, kokį popierių paimti – kartais reikia EX ar kitą eksporto formą. Jums tikrai nereikės to rašyti peuke – aš pasirūpinu agento paslauga ir popieriaus maršrutu. Bet klausiate gudriai. Svarbiausia, kad prekės būtų aprašytos aiškiai, be mistinių „įvairūs daiktai“ įrašų. Muitininkai tai erzina ir tada visiems vėluoja.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be mokesčių į Angliją?

Jei persikraustote gyventi – galima, bet reikia gauti Transfer of Relief ar kaip ten jis... Relief of Transfer? (Beje, UK muitinė ne visada linksma – kartais reikia priminti, kad tai jūsų naudoti drabužiai.) Jei siunčiate dovana ar parduodate – VAT ir muitai gali grėsti. Klientas iš Panevėžio manė, kad seni namų apyvokos daiktai visada laisvi. Nope – be tos pažymos iš HMRC priklausomai nuo vertės gali būti priskaičiuota. Tai pasitikrinkite prieš kelias savaites. Galų gale, kai kuriems daiktams taikomos išimtys, bet aš nesu muitinės ekspertas, todėl čia jūsų pasidomėjimo reikalas, o ne mano spėlionės.

Ar reikia draudimo kroviniui?

CMR draudimas pagal tarptautines konvencijas turi būti. Aš jį turiu. Bet žinokite – standartinė CMR riba ne visada padengia jūsų senelio vitražinį stalelį. Jei vertė didelė, darykite papildomą draudimą. Kai kurie mano kolegos vežėjai važinėja su CMR be jokio inventoriaus, ir jei kas, moka iš savo kišenės. O dar blogiau – kai kurie pradedantieji apskritai pamiršta apie tai. Aš esu matęs, kaip per vežimą nutrenkiamas spintelės kampas. Draudimas gelbsti nervus. Kartais žmonės vežia visą gyvenimo santaupų baldą, o tada gailisi, kad nesidraudė papildomai – nebūkite kaip jie.

Ar jūs tvarkote popierius, ar aš turiu eiti į muitinę pats?

Jūsų darbas – atsiųsti man sąrašą kas yra, kokia vertė, kam priklauso. Mano darbas – perduoti muitinės agentui. Jūs prie sienos su popieriais nestovėsite, aš irgi vengiu ten stovėti po Brexit tas eiles. Kartais agentas paklausia patikslinimo dėl kokios nors pozicijos – tada skambinu jums. Bet fizinis vaikščiojimas tarp postų – ne, tai ne jūsų galvos skausmas. Bent jau pas mane taip, nors pasitaiko vairuotojų, kurie liepia klientams patiems važiuoti į muitinę rašyti paaiškinimų, kas yra absurdiška. Žodžiu, jūs ruošiate sąrašą, aš – sandėlį ir maršrutą, o po to sėdam prie rato.

Realūs nesklandumai ir kaip jų išvengti

Kas, jei mikroautobusą sustabdo policija ar muitinė?

Per kokie 23 metus mane sustabdė du kartus Prancūzijoje: vieną kartą dėl keleivio sėdynės – netyčia buvau palikęs antrą sėdynę neįmontuotą (sava kaltė, baudą gavau). Kitais atvejais, jei dokumentai tvarkingi, svorio dokumentas po ranka ir draudimas, praleidžia. Muitinėje svarbu, kad daiktai atitiktų sąrašą. Jeigu kažko nerodo – atidarom. Kartais dėl to vėluojame į keltą, bet taip jau yra. Švariai dirbantys nieko nebijo. Atvirai pasakius, mano patirtis rodo, kad sąžiningumas muitinėje yra greičiausias būdas pravažiuoti – sukčiautojai stringa dienoms.

Ar buvote atėkę krovinių per Anglijos kelius?

Kas per klausimas... na, Londone ULEZ emisijos zona – jei mašina senesnė negu Euro 6, kiekvieną kartą reikia mokėti. Aš turiu naują, tai ramu. O Congestion Charge – ne visada, priklauso nuo centro. Bet jūsų kroviniui tai nesvarbu, tai mano sąnaudos. Tik štai – jei samdote vežėją su rūdijančiu 2005 metų Transit'u, jis gali pakišti sąskaitą už Londono mokesčius arba gauti baudą. Pigūs dažnai kainuoja brangiai. Jei samdininkas nežino apie ULEZ, jūsų siunta gali įstrigti netoli centro, kol jis ras apeitį, ir viskas vėluoja.

Ką daryti, jei pristatymo datos nesilaikote?

Pirmas dalykas – paskambinti jums, nelaukti kol pats paskambinsite. Kartais keltai atšaukiami dėl audrų, kartais eilės Doverio uoste. Praėjusią žiemą vežiau siuntą statybininkui į Braitoną – sniego chaosas uoste, vėlavau dvi paras. Statybininkas prarado užsakymą, aš praradau pinigus ir savijautą. Jūs negalite valdyti oro, bet galite rinktis patyrusį vairuotoją, kuris numato tokias nesąmones. Bent jau perspėja iš karto. Aš visada stengiuosi užbėgti įvykiams už akių, bet oro stichijos ir uostų kvailystės – tai jau ne mano valdos sritis, deja.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Adresas, sąskaita, CMR draudimas, atsiliepimai. Ir jei vardas „UAB Greitas pervežimas“ skamba kaip iš pažinčių portalo – atsargiai. Buvo pas mane klientė, kuri sumokėjo avansą kažkokiam vaikinukui iš skelbimo – mašinos nerado nei pirmą, nei antrą dieną. Aš pasiėmiau darbus tik paskui, kai reikėjo gelbėti likusius daiktus. Normali firma niekada neprašys visų pinigų prieš paėmimą. Ir dar – jei kaina per maža, jūs – ne klientas, o prekė. Dar vienas patarimas – pasitikrinkite, ar telefonas yra įjungtas, nes sukčiai dažnai komunikuoja tik per Messengerį ir dingsta.

Ar galima gabenti gyvūnus kartu su baldais mikroautobusu?

Gyvūnai man atrodo kita opera. Kroviniui skirto mikroautobuso gale nėra ventiliacijos gyvūnui, o taisyklės dėl gyvūnų pervežimo – atskiros. Aš nekvežu kačių ar šunų kampe, nes tam reikia veterinarinių pažymų, narvo, oro cirkuliacijos. Kartais klientai klausia, gal palei dėžes įkišim Taksą. Ne, taip nebus. Yra specialūs gyvūnų pervežimo servisai, pasiūlykite jiems. Aš vežu tik daiktus, gyvų būtybių neimtų jokių. Suprantu, kad norite sutaupyti, bet augintinio pervežimas reikalauja visai kitokio požiūrio nei dėžė su batais.

Kaina, maršrutai ir praktika

Jei mano daiktai pristatomi į Birmingemą, o ne į Londoną, ar kaina pasikeis?

Taip, nes iš Doverio iki Birmingemo dar geri du šimtai mylių. Bet Birmingemas tikrai ne tolimiausias taškas – Mančesteris, Liverpulis, o jei į Škotiją – ten jau kita kainų kategorija. Kartais suvedu kelis krovinius iškart: vienas Londone, kitas Birmingeme, trečias – netoliese. Tada kainos dalinamos. Jei pavienis reisas, brangiau. Bet nebijokite klausti – aš nekasninkas, skaičiuoju pagal degalus, kelių mokesčius ir tikrą laiką, kurį praleisiu važiuodamas. Be to, jei pristatymas yra į atokią kaimo vietą šiaurėje, gali prireikti ir papildomo laiko, ir papildomo degalų tarifo.

Koks yra pats didžiausias minusas vežant mikroautobusu į Angliją?

Talpa. Paprasčiausiai negalima pergabenti trijų kambarių buto vienu kartu. Jei reikia vežti tris spintas, sofą ir viršutinę stryką – mikroautobusas pralaimi. Buvo net atvejis – priėmiau užsakymą, o spinta buvo penkiais centimetrais aukštesnė nei mašinos lubos. Turėjau palikti ją sandėlyje, o jo... hmm, Vilniuje. Klientas liūdnas, aš sutrikes. Tai jei krovinys didelis, kamput visas, mikroautobusas – ne variantas. Bet jei reikia greitai ir nedaug – mikriukas yra karalius, nes didelis furgonas tokiai siuntai apskritai neatvažiuos. Kita vertus, jei viską suplanuosite iš anksto, galima ir dviem reisais nusivežti, tik tada jau kaina kyla.

Paskutiniai patarimai prieš užsakant

Ką darote, kai klientas pats nepasiruošęs daiktų, o jus jau laukia kieme?

Atsistoju, paskambinu, palaukiu kokią pusvalandį. Jei nepasiruošęs daiktų ir miegoja, įjungiu laukimo mokestį. Nekenčiu to daryti, bet kaip kitaip? Kartais žmonės pamiršta, kad aš turiu keltą pasivyti. Buvo – neatidarė durų, neišjungė telefono. Aš nuvariau tolyn, nes laikas pinigai. Paskambino piktas po valandos. Sakau – pats nepasiruošęs daiktų, ko pyksti? Susitvarkykite daiktus vakare prieš tai, o ne ryte kai aš stoviu kieme ir keltui likęs pusvalandis. Dar kartą sakau: miegojimas iki paskutinės minuties prieš perkraustymą yra bloga idėja, kuri kainuoja ir jums, ir man laiko.

Na va, krovinių pervežimas į Angliją greitai patikimai mikroautobusu iš tikrųjų veikia, kai žinai, ko tikėtis. Per beveik ketvirtį amžiaus šiame versle mačiau visko – ir gražių pristatymų, ir ašarų. Svarbiausia rinktis ne kainą, o patirtį, bei pasiruošti tikslų sąrašą. Tada viskas vyksta sklandžiau, nei galvojote. O jei kils abejonių – skambinkit, o ne spėliokit. Geriau pasiklausti prieš, nei ieškoti daiktų po.