Krovinių pervežimas į Angliją furgonais: patogu ir greita

Dabar jau, rodos, 23-eji metai kaip vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos – nuo tada, kai dar reikėdavo stabtelti prie Kalės uosto ir pasižiūrėti, ar neprapuolė kokia dokumentų kuponėlė tarp sėdynių. Krovinių pervežimas į Angliją furgonais per tiek laiko pasikeitė neįtikėtinai, bet žmonių klausimai išlieka tie patys: kiek kainuoja, ar saugu, kaip ten su muitais po Brexit. Furgonas čia – aukso viduriukas: ne lagaminas, kur negali sutalpinti sofos, bet ir ne milžiniškas traileris, kurio neįsuksi į siaurą gatvelę Birmingame ar Braitone. Surinkau atsakymus, kokius duodu beveik kas savaitę, kai skamba telefonas.

Apie kainą ir laiką – tik kaip yra

Kiek maždaug kainuoja pervežimas furgonu į Londoną?

Atsakymas priklauso nuo kelių dalykų, bet jei suvesti į vieną, sakyčiau, kad pilnas furgonas iš Kauno ar Vilniaus į Londoną šiuo metu gali kainuoti nuo 800 iki 1400 eurų. Žinoma, jei vežate tik daiktų už pusę furgono, tai labai apytiksliai – galima ir už penkis šešis šimtus susitarti, ypač jei laikas lankstus. Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir ar reikia vairuotojui padėti kilnoti. Žmonės kartais pamiršta, kad kuro kainos dabar... na, pažįstamos situacija. Aš pats visada sakau – jei pasiūlymas skamba geriau nei 600 eurų už pilną furgoną, geriau paklausk, kur yra kabliukas, nes mačiau visokių dalykų.

Kiek laiko furgonas važiuoja iš Vilniaus į Angliją?

Na, teoriškai galima ir per dvi paras, jei kas antrą valandą keičiasi vairuotojai ir nėra jokių eilių. Realybė kitokia. Paprastai skaičiuojame tris–penkias darbo dienas, priklausomai nuo to, kaip furgonas surenkamas – ar važiuoja tiesiai pas jus, ar surenka po vieną krovinį iš kelių vietų. Kartais, tiesiogiai kalbant, uoste ar Eurotunelyje nutinka spūstys, kurių nei pirmadienį, nei penktadienį nenujauti. Būna ir taip, kad vairuotojas pagal tacho režimą privalo padaryti pertrauką, nors tu ir paskambini pykdamas, kodėl stringa. Aš asmeniškai mėgstu nenumatyti optimistiškai – geriau pasakyti keturias dienas ir pristatyti per tris, nei atvirkščiai. Patikėk, iš patirties.

Ar galiu tiksliai suplanuoti pristatymo dieną ir valandą?

Valanda... valanda yra sudėtingesnis dalykas nei diena. Dieną, taip, galima suplanuoti, jei furgonas važiuoja tiesiogiai iš taško A į tašką B ir nėra papildomų sustojimų. O štai tiksli valanda – čia jau reikia laiko langų. Nei vienas normalus vairuotojas nepasakys „būsiu lygiai 14:15“, nes Londone kamščiai, o pasienyje gali bent pusvalandiuką užtrukti dokumentų tikrinimas. Jei jums reikia, kad būtent nuo 10 iki 12 ryto būtų pristatymas, tada reikia derintis atskirai, o tai paprastai brangiau. Aš klientams sakau: planuokite dieną, o valandą spėsime patikslinti kai furgonas jau kerta tą uostą Anglijos pusėj – Folkstoną, taip?

Ar kaina mažesnė, jei vežu tik kelias dėžes, o ne visą furgoną?

Čia toks dalykas, kad jei turite keturias dėžes, tada tai nėra furgono krovinys, o labiau pašto siunta, tik didesnė. Furgonas į Angliją paprastai važiuoja ne tuščias ir nėra prasmės leisti pusę tuščio automobilio. Kita vertus, jei sudėsite daiktus į pusę furgono metro kubų, tada kaina tikrai mažesnė nei už pilną krovinį. Atsimenu, praėjusiais metais viena ponia iš Klaipėdos vežė tik porą kreslų ir spintą – gavosi pigiau nei pilnas perkraustymas, bet brangiau nei galvojo, nes vis tiek reikėjo paimt iš durų ir pristatyt iki durų. Taigi dažnai geriau rasti dar kelis krovinius, kuriuos galima sukomplektuoti, arba paprasčiausiai laukti, kol kas nors važiuos ir prisikraus prie jūsų daiktų.

Ar saugu vežti daiktus furgonu, ar jie neišbyrės?

Žinot, furgonas turi privalumą prieš didelį trailerį – daiktai mažiau juda, jei supakuoti normaliai. Dažniausiai pervežimas furgonu į Angliją daromas su vadinamuoju „tail lift“ arba tiesiog sukraunama ant palečių. Blogiausia, ką galima padaryti, tai sumesti laisvai stovinčias dėžes be fiksavimo – tada taip, lenkiant posūkį link Kalės... na, ten Prancūzijoj, daiktai gali pasistumti. Aš visada sakau: jei negirdit skeptiško vyro balso, kuris pilsto bėdas, geriau paprašykit, kad atvažiuotų pažiūrėt prieš pakraunant. Kartais tie, kurie skambina kaina mažiausia, paskui daiktus į stiklo šukes supakuoja. Nesu tikras, ar čia dėl įmonės ar dėl to, kad vairuotojui buvo pirmadienis, bet faktas.

Ruošiamės kelionei – pakavimas ir kitos bėdos

Ar man pačiam reikia viską supakuoti ar jūs tai padarysite?

Tai priklauso nuo... na, kiek norite mokėti. Mes galime atsiųsti žmonės, kurie supakuos, bet tai kainuos papildomai, žinoma. Paprastai žmonės patys susirenka daiktus į dėžes, o mes tiesiog padedame juos sutvarkyti furgone, kad tilptų kaip tetris. Aš pats esu iš tų, kurie mano, kad jei pats supakuosi savo šeimos nuotraukas, rasi jas tose pačiose vietose, kur padėjai. Kartą teko vežti stalčių spintą, kurią klientas supakavo į seną žurnalą – na, atvykus į Birmingemą... nelabai kas liko iš to stiklo. Taigi jei laiko turit – pakuokit patys. Jei tingit ar neturit – paslauga egzistuoja, tik reikės už ją mokėt.

Ką daryti, jei nebeturiu laiko bėgti į parduotuvę dėl dėžių?

O čia tai žinoma problema. Kartais man paskambina žmogus trečiadienį, o furgonas išvažiuoja penktadienį. Parduotuvėse kartais nebūna pakankamai didelių dėžių, o iš draugų prispraškinti... ne visi turi. Tada tenka improvizuoti – vežame daiktus įkytai į maišus, antklodes suvyniojame kaip apsaugą. Aišku, idealiausia, kai yra normalios dėžės, bet gyvenimas ne visada idealus. Aš siūlau klientams – jei neturit, mes atvežam, bet reikia žinoti iš anksto. Sykį vairuotojas pats nuvažiavo į vietinį prekybos centrą ir parnešė tuos dėžes, kurias ten turėjo užsilikusios sandėlyje – ne visi biurai turi tokią prabangę, bet mūsų vaikinai paprastai išsisuka.

Ar furgone galima kartu važiuoti ir augintiniams?

Furgone – ne. Iš principo. Nelegalu vežti keleivius krovininiame skyriuje, o kabinoje vietos limituota. Augintiniui, jei tai katė ar šuo, reikia dokumentų – paso, skiepų, mikroschemos. Dėl to atsakingas pats šeimininkas, o ne pervežimo įmonė. Aš patarčiau augintinius vežtis atskirai arba ieškoti specializuotų gyvūnų pervežėjų. Dėl ką tik gimusių gyvūnų ir žiurkėnų – (nors, atsiprašau, žiurkėnas ir taip gyvūnas) – nežinau tikslių taisyklių, tai teiraukitės veterinarijos. Furgonai skirti daiktams. Nors, prisipažinsiu, kartą kolega pasakojo, kad vežėsi auksines žuvels... bet tai jau atskira istorija.

Ar galiu vežti savo augalą iš Lietuvos į Angliją?

Augalai... palaukite, ar mes kalbam apie kambarinę gėlę ar apie medelį? Kambarinės gėlės paprastai praleidžiamos kaip asmeniniai daiktai, bet ne visada. Po Brexit tapo griežčiau – reikia fitosanitarinio paso, augalas turi būti patikrintas. Mažas sukulentas vazone turbūt prasmuks, bet didelis apelsinmedis? Ne, čia jau rizika. Aš asmeniškai mačiau, kad muitinėje išima augalus ir tikrina, jei kažkas labai įtartina. O pasienio darbuotojai... kartais jie tiesiog pavargo ir nieko neklausia, o kartais klausia visko. Todėl patariu – geriau augalą padovanoti kaimynei. Juk Anglijoj nusipirksit kitą. Nepyk, sodo mylėtojau, bet taip saugiau.

Kaip supakuoti stiklus, kad neišbyrėtų kelio?

O čia tai svarbiausias dalykas. Popierinis laikraštis – nebe tas pats, kas anksčiau, kai jis būdavo storas. Geriausia naudoti burbulinę plėvelę, specialias kampeles, o jei neturit – senus patalus. Kiekvienas stiklinis daiktas atskirai, o tarp jų – sluoksnis. Atsimenu atvejį, kai vežėme veidrodį į Mančesterį – klientas buvo suvyniojęs į kilimą. Visą kelią aš jaudinausi per radiją... bet atvežėm sveiką. Kartais žmonės taupo ant pakavimo medžiagų, bet tada permoka daiktais. Čia tas atvejis, kai pora eurų plėvelei sutaupo šimtą eurų veidrodžiui. Nors, jei atvirai, aš pats namie sudaužiau puodelį vos vakar, tai gal ir nėra man kaip autoriteto kalbėt...

Dokumentai ir tas pasienis

Ar po Brexit labai pasikeitė taisyklės siuntoms į Angliją?

Pasikeitė. Ne pasakyčiau, kad dramatiškai, bet pakankamai, kad prieš dešimt metų naudoti metodai dabar nebetiktų. Anksčiau tiesiog užkraudavai ir važiuoji, o dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerio jei esi verslas, arba bent jau sąrašo su verte jei tai asmeniniai daiktai. Furgonas vis dar gali pravažiuoti, bet dokumentai turi būti tvarkingi. Buvo toks laikotarpis, kai niekas nesuprato naujų taisyklių – 2021-aisiais mes stovėjom eilėse po kelias valandas, nes popieriai buvo netvarkingi. Dabar jau įpratom. Bet pasikeitimai vis dar vyksta, taigi prieš kiekvieną kelionę aš pats pasitikslinu, ar nėra kažkokio naujo lobio, kurio reikia. Kartais, po tiesa, sunku atsiminti visus kodų pakeitimus.

Ar būtina drausti krovinį, jei perku pervežimą furgonu?

Būtina? Teisiškai tikriausiai ne, jei vežėjas turi savo vežėjo civilinės atsakomybės draudimą. Bet ar protinga nedrausti savo daiktų atskirai? Ne. Aš esu matęs situacijų, kai dėl prakiurusio stogo furgone – sugavo sofa ir keli kompiuteriai. Jei klientas būtų nusipirkęs papildomą draudimą, būtų atgavęs pinigus. Mes, žinoma, stengiamės, kad taip neatsitiktų, bet... kelias yra kelias. Kartą mačiau, kaip kitos įmonės vairuotojas atidarė duris ir ant jo iškrito dėžė su lempomis – ten jau niekas nepadėjo. Drauskite. Brangu, bet ramu. Aš nei vienam nesakau: „o taip, čia tik formalumas“ – nes nebūna.

Kas yra tas CMR ir ar aš turiu jį pasirašyti?

CMR – tai vežimo sutarties dokumentas, tarptautinis. Jūs, kaip siuntėjas, pasirašote vieną egzempliorių prieš pakraunant, o antrą – kai gaunate daiktus. Tai toks popierius, kuris įrodo, kad perdavėte krovinį ir kad furgonas jį paėmė. Aš žmonėms aiškinu paprastai: jei kas nors dings pakeliui, be CMR bus sunkiau įrodyti, kad mes tikrai paėmėme jūsų daiktus. Nereikia ten nieko filosofiško rašyti, tiesiog parašas. Tik patikrinkite, kad sąrašas ant popieriaus sutaptų su tikrove. Sykį klientas pasirašė nepaskaitęs, o paskui aiškino, kad mes neva pamiršome vieną dėžę – o ji buvo tame sąraše, kad nėra. Skaitykit, žmonės, skaitykit. Rimtas daiktas, nors atrodo kaip šlamštas.

Ar muitinės dar tikrina kiekvieną siuntą dabar?

Ne kiekvieną. Bet taip, tikrina dažniau nei anksčiau. Yra rizikos laipsniai – jei furgonas važiuoja iš Lietuvos, kur dažnai maži kroviniai, kartais tik pasirenka atsitiktinai arba jei krovinio aprašymas kelia įtarimą. „Asmeniniai daiktai“ paprastai praleidžiami lengviau nei „prekės pardavimui“. Būna, kad tiesiog nuskenuoja dokumentus ir paleidžia, o būna, kad liepia atidaryti ir parodyti. Sykį 2022-aisiais atidarė visą furgoną dėl vienos dėžės su vadintais „elektronikos prietaisais“ – paaiškėjo, kad ten buvo senas radijas. Praradom dvi valandas. Tikrinimas priklauso nuo nuovargio, algoritmo ir... galbūt oro. Kartais man rodos, kad nuo mėnulio fazės.

Kokių dokumentų man reikia, jei vežu asmeninius daiktus?

Paprastai – paso kopija, sąrašas daiktų su apytikslėmis vertėmis, deklaracija. Jei baldai nauji, reikia sąskaitų faktūrų, kitaip muitininkai pagalvos, kad verčiatės prekyba. Jei vežate antibiotikus ar kosmetikos – gali prireikti paaiškinimų. Aš visada sakau: rašykite tiesą. „Senas nudriskęs foteliukas“ skamba geriau nei „prekė“ ir muitinė taip supranta. Geriau turėti daugiau popierių nei mažiau. Kartą klientas turėjo vertingą paveikslą – neturėjo jokių dokumentų, bet buvo senas, ant rėmo išskilęs. Muitininkas pažiūrėjo, nusijuokė ir paleido. Bet tai laimės dalykas, ne planas. Nepasitikėkit senu rėmu, kad visada išgelbės.

Kas realiai nutinka kelyje – nesaldinta versija

Kas nutinka, jei furgonas stringa kelyje arba uoste?

Stringa – taip, būna. Ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad tunelio eilė, arba vėjas uoste per didelis, arba... na, yra tūkstantis priežasčių. Mes turime kontaktus, žinome, kur kreiptis, bet faktas – jūsų daiktai vėluos. Jei furgonas suges kelyje, turime techninę pagalbą ir paprastai keičiame transportą per 12-24 valandas. Aišku, jei tai nutinka viduryje niekur, Prancūzijos kaime, tada viskas trunka ilgiau. Svarbiausia – nepanikuoti. Patikėkit, per dvidešimt trejus metus mačiau viską: nuo sprogusios padangos iki uždarytų uostų dėl sniego. Daiktai vis tiek atvyksta, tik kartais su vėlavimu. O vėlavimas – ne pasaulio pabaiga.

Ar vairuotojas padės man įnešti daiktus į vidų, jei gyvenu be lifto?

Čia reikia derėtis iš anksto. Standartiškai – pristatymas iki durų, o įnešimas vidun yra papildoma paslauga. Aš pats pasakau atvirai: jei tai senas namas Londone, trečias aukštas be lifto, o ten dar sofą reikia supinti pro balkoną – tai kainuoja. Mūsų vaikinai padeda, bet ne už dyką. Būna klientų, kurie sako: „o jūs gi vyras, jums ne problema“. Tai problema. Yra svoriai, yra nugara, yra laikas. Jei žinote, kad reikės kelti, pasakykite iš anksto. Kartais atsiunčiam du vyrus, jei krovinys sunkus. Sykį vienas vairuotojas pats tempė šaldytuvą ir... na, buvo negražu, bet jis ištvėrė. Nepatarčiau kartoti tos patirties namie.

Kodėl kai kurios įmonės furgonais į Angliją vengia vežti tik elektroniką?

Nes elektronika – rizikingas krovinys. Ne dėl svorio, o dėl vagysčių ir draudimo. Kompiuteriai, telefonai, konsolės – tai lengva parduoti. Jei furgonas stovi kažkur per naktį, yra pavojus. Be to, draudikai kartais brangina elektronikai skirtas siuntas, nes žino, kad dingsta. Todėl mažos įmonės, kurios turi du tris furgonus, nelabai nori rizikuot visu savo turtu dėl vieno kliento, kuris veža keturis laptopus. Mes vežam, bet tik su geromis sąlygomis – kad furgonas nebūtų paliekamas be priežiūros, kad būtų tvirtos dėžės. Buvo atvejis, kai nežinia kas, gal kas nors iš uosto, atvėrė duris ir paėmė dėžę su monitoriais. To negrąžinsi. Ir draudimas kartais čia nieko nepadeda, jei neaišku, kur dingo.

Ar tikrai visada furgonas važiuoja "tiesiogiai", kaip sako operatrė telefonu?

Ah, šitas klausimas... Operatrės darbas – parduoti. „Tiesiogiai“ dažnai reiškia, kad furgonas važiuoja be perkrovimų dideliuose sandėliuose, bet nebūtinai, kad tik jūsų daiktai viduje. Tiesioginis furgonas gali važiuoti iš Lietuvos į Angliją surenkant tris krovinius iš skirtingų miestų. Tai vis dar tiesioginis – nes neperkraunamas ant kito auto. Bet jei jūs manote, kad furgonas tuščias atvažiuos tik dėl jūsų į Kėdainius, tada... na, turite būti pasiruošę mokėti atitinkamai. Aš iš principo niekada nesakau „tik jūsų daiktai“, jei taip nėra. Kartais pikta klientams girdėti, bet geriau jau būti atviram nei apgaudinėti. Žodžiai telefone yra pigūs, o kelias tikras.

Kaip atpažinti, kad pervežimo įmonė nebus problema?

Gerų ženklų yra keli. Pirma, jie duoda realias kainas, o ne žada po 300 eurų paskui pareikalauja 800. Antra, turi fizinį adresą, kur galite atvažiuoti, o ne tik WhatsApp numerį. Trečia, atsakinėja į nepatogius klausimus. Aš, pavyzdžiui, visada sakau žmonėms: pažiūrėkit, ar jie kalba apie draudimą, ar vengia temos. Jei vengia – bėkit. Yra tokių, kurie renka krovinius pigiai, o paskui dingsta nepatikrinę, kas per daiktai. Sykį girdėjau, kad viena „įmonė“ buvo tik vienas vaikinas su aktyviu telefonu ir jokių furgonų. Tikrąja žodžio prasme – afera. Rimtas krovinių pervežimas furgonais į Angliją visada turi registraciją, licencijas ir bent vieną seną, apibraižytą furgoną, kurį galite pamatyti nuotraukoje... arba gyvai prie ofiso.

Furgonai ir keisti kroviniai

Koks furgonas geresnis – didelis XL ar du mažesni?

Daugiau metro kubų – geriau. XL furgonas, vadinamasis jumbo, talpina apie 15-20 kubinių metrų daiktų ir yra ekonomiškiau nei du maži, jei jūsų daiktų daug. Du maži furgonai reiškia du vairuotojus, du degalu badžius, bet dvigubai daug kuro. Bet jei gyvenate siauroje gatvelėje Londone, kur XL furgonas neprisispaus, tada geriau mažesnis. Kartais mesteliu idėją klientui: o gal pervežimas furgonu į Angliją pigiau išeitų, jei vieną daiktą išmestumėm ar parduotumėt čia? Ne viskas verta vežti. Aš pats vežiau seną sofą, kuri galiausiai atsidūrė sąvartyne – tiesą pasakius, galėjo ten ir likti Lietuvoje. Bet sprendimą priimate jūs. Aš tik vežu.

Ar furgonu galima vežti motorolerį su kitais baldais?

Galima, bet reikia paruošti. Motoroleris turi būti be benzino arba beveik sausas, nes kuras – pavojingas krovinys. Užfiksuojame jį atskirai, apkrauname taip, kad nesubraižytų kitų daiktų. Kartais reikia specialaus plano... na, nežemėlapio, o tvirtinimo schemos – suprantat, ką turiu galvoje. Krovinių pervežimas į Angliją furgonais kartais apima ir tokius mišrius variantus. Sykį vežėme motorolerį, dviratį ir sofą vienu ypu. Svarbiausia, kad klientas iš anksto pasakytų – motoroleris ne tik sveria, bet ir užima vietą. Jei to nepasakysite, gali netilpti arba teks važiuoti antrą kartą, o tai jau visai kita kaina. Aš visada prašau nuotraukos prieš pakraunant. Nes kai pamatai, visada kitaip nei kai pasakoja.

Ar įmanoma kartu vežti šaldytuosius produktus su buities daiktais?

Ne, nerekomenduočiau. Šaldytiems produktams reikia autonominio šaldymo, o furgonai skirti bendram kroviniui. Temperatūros režimas nesuderinamas – jūsų šaldiklis veikia kitaip nei furgono ventiliacija. Be to, maisto produktai, ypač mėsa ar pieno gaminiai, gali gesti per kelias dienas, o jei dar vėluoja transportas... na, nekoks kvapas išsivysto. Mes atsisakome tokių komplektacijų, jei matome, kad kas nors bus pažeista. Yra specializuotų šaldytuvų furgonų, bet tai jau nebe persikraustymo kaina, o atskiras verslas. Jei norit nusivežti lietuviškų šaldytų kotletų – geriau draugui atiduoti. Anglijoje irgi yra parduotuvių, nors skonis, pripažinkim, šiek tiek kitoks. Kartais pasiilgstu mūsų šalies duonos, bet čia jau nebe furgono reikalas.

Kodėl kai kurie brokeriai siūlo pervežimą furgonu pigiau nei dideli vežėjai?

Brokeris gauna komisinius. Jis parduoda ne paslaugą, o idėją. Surenka krovinį, parduoda jį didesnei įmonei, o skirtumas – jo uždarbis. Kartais tai naudinga, nes brokeris randa tuščius furgonus, kuriems reikia krovinio atgal į Angliją. Bet dažnai kaina žemesnė todėl, kad jis nenumatė visko – draudimo, muito, kuro mokesčių. Aš mačiau situacijų, kai brokeris pažadėjo pervežimą furgonu už 400 eurų, o vairuotojas atvykęs pareikalavo dar 300 antrąjai duriai atidaryti. Ne visi brokeriai blogi, bet aš pats renkuosi kalbėt tiesiogiai su vežėju arba su kompanija, kuri turi savo parką. Bent žinau, kas kaltas, jei kas nutinka. O štai brokeris po to gali tiesiog... pasimesti realybėj.

Daugiau nei du dešimtmečiai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos išmokė vieno – furgonas yra geriausias pasirinkimas, kai reikia baldo, dėžių ar keisto daikto pervežimo neprarandant lankstumo. Krovinių pervežimas į Angliją furgonais nebūna tobulas, bet jis gyvas, tikras ir daugmaž prognozuojamas. Svarbiausia – nepagalvoti, kad mažiausia kaina yra draugas. Rinkitės tuos, kurie atsako į klausimus be užuolankų, turi ką parodyti ir nežada stebuklų per naktį. Jei kils dar klausimų – skambinkit. Aš paprastai atsiliepiu, jei ne vairuoju tuo metu tuneliu. Sėkmės persikrastant.