Krovinių pervežimas į Angliją baldams: kaip neiššautinti nervų renkantis vežėją

Atrodo, kad krovinių pervežimas į Angliją baldams – paprastas reikalas. Pasiima furgoną, sukrauna, pavaro. Bet aš jau turbūt 23 metus vežioju krovinius po Europą ir galiu pasakyt – baldai yra vieni iš tų dalykų, kurie atrodo pakantūs, bet kelyje gali suplyšti, sulūžti arba tiesiog atsirasti visai kitoje vietoje. Ypač kai vežame į Londoną, Birmingemą ar į kokią Anglijos skylę, kur gatvės siauros ir parkavimas – kosmaras. Šitame tekste bandau atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Ne kaip enciklopedijoje, o kaip per pokalbį prie kavos. Neviskas bus tobula, bet bus tikra.

Pradžia – planavimas, pakavimas ir tos smulkmenos

Ar tiesiog galiu viską suversti į vieną krūvą ir vežti?

Ei, žinok, toks vaizdas man prieš akis iškart, kai paklausi. Praeitais metais važiavome su vieninteliu lėktuviniu staliuku – klientas pasakė, kad "jis tvirtas". Davėm diržą ir varydavom. Aišku, staliukas atrodė per didelė (hm) ir beveik atsiskyrė kojos. Antrasis variantas būna blogesnis – žmonės suverčia porcelianą kartu su stalčiais nuo spintos, o viršuje dar uždeda čiužinį. Čiužinys tampa porceliano padėklu, tik ne tuo geruoju būdu. Idealiu atveju – atskiri daiktai, atskiri sluoksniai, apsauginės plėvelės. Furgone nėra jūsų miegamasis – ten viskas mėto, jei neužfiksuota.

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia pradėti planuoti?

Geriausias laikas – ne tada, kai jau bute Londone stovi tuščios sienos, o gyventi kažkur reikia po trijų dienų. Taip, taip, žinau, gyvenimas. Aš pats matęs situacijų, kai žmonės skambina penktadienį, kad kitą antradienį reikia būti Mančesteryje. Būna, surenku, bet kaina tada kandžiojasi labiau. Paprastai jei planuojate gabenti baldus į Angliją, duokite sau mažiausiai dvi savaites paieškai ir sutarčiai. Rimtesnės įmonės kartais užimtos kelias savaites į priekį. Jei turite tiksliai žinomus datų langelius, neverta rizikuoti su paskutinės minutės variantu. Nors... kartais paskutinė minutė ir pasitaiko.

Ar būtina supakuoti sofą ar stalą?

Paklausyk, aš žinau, kad tai skamba kaip papildomos išlaidos. Bet sofą, kurią norite išsaugoti gražią, reikia apvynioti. Arba bent užmesti antklodę. Kartą vežėm odinę sofą be nieko – klientas pasakė, kad "odą lengva valyti". Furgono grindys buvo ne švariausios, o lijo. Rezultatas – balto siūlės paviršiaus juodi dryžiai, kuriuos nuvalyti pavyko tik dalinai. Kartais žmonės taupo šimtą eurų dėl pakavimo, o paskui pirka valymo priemes arba naują. Stiklo dalys – dvigubai apvyniojamos. Nes skylė furgono šone išsiurbia orą ir ten gali įstrigti. Nors gal čia perdedu.

Ar galiu tarp baldų įsimesti augalų arba drabužių?

Techniškai taip, jei turite vietos. Bet aš asmeniškai augalų nevežiojau nuo tada, kai viena orchidėja išsipylė ant antikvarinio sekretoriuko. Drabužiai geriau tinka dėžėse, ne maišuose – maišai trinasi ir subraižo baldus. Baldų pervežimas į Angliją nereiškia, kad automobilis tampa jūsų asmeniniu sandėliu. Jei perpildote, padidėja ir svoris, ir rizika. Be to, muitinėje retai, bet pasitaiko, kad pareikalauja išpakavoti. Tada jūsų gėlės stovi ant šalikelės. Geriau transportas skirtas tam, kam skirtas – baldams ir jų priedams.

Kainos, kurios šokiruoja

Kiek maždaug kainuoja gabenimas iš Vilniaus į Londoną?

Čia tas klausimas, kurio labiausiai bijau, nes žmonės nelabai mėgsta atsakymą "nu... priklauso". Jei kalbam apie pilną furgoną, šiuo metu tai gali būti nuo keturių šimtų iki dvylikos šimtų eurų. Į Londoną centre brangiau nei į Gloucestershire kaimą ne todėl, kad mes pikti, o todėl, kad Londone praleidi pusdienį ieškodamas vietos iškrovimui. Mažesnės siuntos, kurios dalinamos su kitu kroviniu, kainuoja mažiau. Bet jei turite penkias spintas, pianiną ir tris sofas – furgonas bus jūsų. O furgonas kainuoja. Nes kuro kaina, o juokdariai nestoja.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 2500 eurų?

Aš čia turiu būti atviras. Rinkoje yra visko. Yra vaikinukas su senesniu tranzitu, kuris važiuoja pats, moka mažiau algos sau ir neturi draudimo. Yra įmonė su septyniais furgonais, samdytais vairuotojais, CMR draudimu, kuro kortelėmis ir padangomis žiemai. Antras variantas niekada nepasiūlys tos pačios kainos kaip pirmas. Krovinių pervežimas į Angliją baldams nėra kaip pirkimas turguje, kur galima numesti iki galo. Jei kaina žemiau už kuro ir darbo sumą – kažkas ne taip. Arba vežėjas praras pinigus, arba jūs prarasite daiktus. Kartais pigiau apsimoka išmesti baldus ir nusipirkti naujus. Nu, čia gal per stipriai pasakiau.

Ar galiu sumokėti grynais, kai atgabena?

Nu žinai, yra tokių, kurie sutinka. Bet rimtos įmonės paprastai dirba pavedimu arba avansu prieš kelionę. Aš ne kartą mačiau situaciją, kai "grynųjų karalius" atvažiuoja, pamato, kad baldai netelpa, grasina palikti kieme ir pradingsta su pradiniu užstatu. Geriau žinoti įmonės sąskaitą, turėti sutartį. Grynieji – ne tai, kad tabu, bet nepalieka pėdsakų. Jei kas nutinka, banko pavedimas tai įrodymas. Be to, Anglijoje iškraunant paskutinis dalykas, kurio nori, yra sukti galvą, kur keisti eurus. Mokėkite civilizuotai. Bus ramiau.

Kiek dienų važiuoja furgonas iki Anglijos?

Iš Lietuvos – maždaug trys keturios dienos, priklausomai nuo to, ar vairuotojas važiuoja tiesiai, ar dar paima krovinius pakeliui. Beje, čia aš kalbu apie tą etapą, kai baldai jau išvažiavę iš mūsų sandėlio. Kartais pridedama diena susikrovimui, kitą dieną per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, keltas per Lamanšą. Jei veža į Šiaurės Angliją – dar pusdienis. Žiemą per Olandiją gali prasibliūkšti dėl rūko. Nesakau, kad taip bus, bet gali. Planuokite atsargesnę datą, nei jūsų vizų ar iškeldinimo terminai. Atsarga niekamd nedūlina.

Kas genda kelyje ir kaip (ne)apsaugoti

Kas jei baldai atvažiuoja sulaužyti – ką daryti?

Pirma, kvepuojam giliai. Antra, tikrinam CMR važtaraščio aprašymo skyrelį. Jei iškrovimo metu pamatėte įbrėžimą ar sulūžusią koją – fiksuokite foto, rašykite pastabą, pasirašykite kartu su vairuotoju tik tada, kai viskas užfiksuota. Po to – kreipiatės į vežėją. Jei jis apdraustas, tvarka turi eiti savo ratais. Realybė? Kartais žmonės pastebi skilimą po savaitės ir tada bando kaltinti vežėją. Bet juk tas skilimas galėjo atsirasti perkraustant bute. Todėl aš visada sakau: filmuokite pakrovimą ir iškrovimą. Telefonas kišenėje – ir jūs apsaugoti, ir mes, jei kiltų klausimų.

Ar furgono draudimas padengs mano baldų žalą?

Čia dažnas nesusipratimas – manyti, kad kas verslą draudžia, tas padengia ir jūsų sofą. Vežėjo automobilio draudimas ir krovinio draudimas – du skirtingi dalykai. Geri vežėjai turi krovinio draudimą, kuris dengia transportavimo metu atsiradusią žalą. Bet yra sąlygų – pavyzdžiui, jei baldai buvo blogai supakuoti arba per dideli svoriai nepranešti, draudimas gali atšaukti. Aš pats turėjau atvejį, kai sumušėm stiklą, bet vėliau paaiškėjo, kad jis jau buvo įskilęs prieš tai. Nu, ar tikrai buvo įskilęs, aš jau tiksliai nebepamenu, gal man rodėsi... Tiesiog skaitykite sąlygas. Nepatikėkite aklai.

Jei pats negaliu būti Londone, paliksite kieme?

Palikti kieme be žmogaus – techniškai galima, jei taip sutarta. Bet aš to nerekomenduoju. Kodėl? Nes furgone važiuoja vienas ar du vyrai. Jei nėra signalo, kad laukiate, paskambins, gali neatsiliepti, vairuotojas nervinasi, kad vėluoja į kitą reisą, ir gal palieka daiktus ten, kur patogu. Dar blogiau – Londone kieme palikti daiktai be priežiūros gali "pabėgti" su neaiškiais praeiviais. Geriau pavedikite kaimyną, draugą ar net išsinuomokite valandą saugomą aikštelę. Mano patarimas: sutvarkykite, kad kas nors tuo metu būtų. Nesvarbu, kad jūsų nuosavas namas. Tik nepalikite tyčiomis vienišų.

Kas jei stringame uoste arba kelyje?

Atsimenu vieną žiemą – rūkas Lamanše, trys valandos delsimo, vairuotojas paskambino klientui, o tas emocingai aiškino, kad buto nuoma baigiasi. Tokia realybė. Jei audra ar techninės priežastys stabdo, mes informuojame. Bet mes orų nesuvaldysim. Tai aišku. Krovinių pervežimas į Angliją baldams visada turi turėti laiko rezervą. Neplanuokite, kad furgonas atriedės 8 valandą ryto, o jūs 9 jau atiduosite buto raktus. Toks grafikas nepasiteisins. Kartais tenka palaukti eilėje Kaliuose arba Doveryje. Koks gi Doveris? Doveris. Ar Doveryje? Nu, ten uostas. (Ech, kaip ten tos angliškos vietos...) Jei kas – skambiname ir derinam.

Dokumentai po Brexit – tas galvos skausmas

Ar dabar dar reikia kokių popierių?

Po Brexit viskas pasikeitė, o po to vėl pasikeitė. Dabar Anglija yra už ES ribų, todėl muitinė tikrina krovinio aprašymą. Jūs turite turėti daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai persikraustymo tikslais, paprastai taikomos tam tikros lengvatos. Bet jei parduodate baldą draugei, kuri Londone gyvena – tada jau prekyba, o ne persikraustymas. Aš čia tikrai ne muitinės agentas ir ne 100% viską žinau apie naujausius pasikeitimus, bet mano patarimas – pasiklauskite tiesiai pas vežėją. Jis turėtų žinoti arba turi turėti kontaktą, kuris žino situaciją.

Ar muitininkai gali atidaryti sofą ir pažiūrėti vidun?

Taip, gali. Ir kartais daro. Ne visada, bet gali. Jei jūsų sąraše parašytas "lova, 200 eurų", o rentgenas rodo keistą metalo gausą – gali paprašyti atidaryti. Tai nereiškia, kad jie ieško jūsų paslėpto turto. Paprasčiausiai tikrina, ar neatgabenate draudžiamų prekių. Sofa atidaroma retai, nes sunkiai atidaroma, bet dėžės – taip. Atidaromos. Geriausia strategija – sąžiningas sąrašas. Nes jei suras cigarečių slėptuvę spintoje, tą spintą konfiskuos, o jus į sąrašą įtrauks kaip "įdomų klientą" ateinančiam kartui. Ir nebus jums lengva.

Kokią vertę rašyti sąraše – tikrą ar mažesnę?

Dabar bus nepatogus tiesus atsakymas. Rašykite tikrą arba realią rinkos vertę. Jei sumažinsite drastiškai, kad sumokėtumėte mažiau muito (jei muitas taikomas), o muitinė įvertins kitaip – gali atsirasti delsimas, papildomi mokesčiai arba bauda. Aš suprantu pagundą sutaupyti. Tikrai suprantu. Bet krovinio vertė reikalinga ne be reikalo. Jei draudžiama ir įvyksta įvykis, o vertė mažesnė nei tikrovėje – draudimas gali neišmokėti pilnos sumos. Tad taupykite kitur – ant pakavimo medžiagų ar kažkur kitur, bet ne čia. Čia rašykite taip, kad ranka neklibėtų. Nes po to gailėtis sudėtinga.

O jei pažįstamas siuntė be popierių ir viskas buvo gerai?

Pasitaiko. Ir ne kartą. Yra toks dalykas – laimės dėsnis. Kartais muitinė tiesiog mirksi ir praleidžia. Kartais vežėjas važiuoja ta trasa, kurioje savaitę jie netikrina. Bet tai ne taisyklė, o sėkmė. Aš pats esu matęs, kaip toks "laimingas be popierių" krovinys vėliau mėnesį kabėjo muitinėje, nes atsitiko paprastas dalykas – sugedo furgonas, teko perkrauti, ir tada viskas išėjo į paviršių. Krovinių pervežimas į Angliją baldams negali remtis tik sėkme. Jei norite drąstiškai rizikuoti – rizikuokite su kitais dalykais, ne su savo svetaine ir komoda. Geriau pusvalandis biurokratijos nei mėnuo be miego streso.

Kas laukia Anglijoje – iškrovimas ir realybė

Kas jei sofa netelpa į naujo buto laiptinę?

Londono laiptinės... jos, anksčiau, būdavo siauros. Atvežėme kartą didelę kampinę – žmonės nepamatavo lifto aukščio. Tiksliau, lifto nebuvo, o laiptai vinguriavo kaip pas voverę. Teko nešti per langą. Rimtai. Per langą, su virvėmis ir specialiais diržais. Tai kainavo papildomai, nes reikėjo samdyti dar du darbuotojus vietoje. Todėl prieš pervežimą atsistokite prie savo sofos ir paimkite matą. Išmatuokite duris, laiptų posūkius, lifto kabinos plotį. Jei matote, kad labai arti – praneškite iš anksto. Mes galime atsiųsti didesnę komandą arba baldus dar truputį išardyti. Bet jei durys – kaip sardinių dėžė, tada būna nemalonu visiems čia.

Ar padėsite išnešti iš trečio aukšto be lifto?

Paprastai taip, bet tai reikia sutarti iš anksto, ne tada, kai jau stovi furgone. Pasiklauskite: ar kaina įskaito tik pasikrovimą ir iškrovimą prie mašinos, ar ir išnešimas iš buto? Nes yra skirtumas. Vienas vyras nepaneš šaldytuvo iš trečio (ne, atsiprašau, antro) aukšto. Ypač jei laiptai be atsikvėpimo. Mes, aišku, padedame, kai būna galimybė, bet jei perkraustymo komandoje nėra sutarta dėl išnešimo, vairuotojas gali atsisakyti. Fiziškai neįmanoma arba per daug rizikinga. O jei sutarta – mes ateiname su diržais, antčiužiniais ant pečių ir dar vienu kolega. Tada viskas tvarkingai.

Kokia mašina geriausia – mažas furgonas ar puspriekabė?

Dauguma baldų keliauja furgonais. Puspriekabės naudojamos, kai kiekis didelis – pilnas dviejų kambarių butas arba daugiau. Kartais klientas galvoja, kad reikia puspriekabės trims daiktams, nes "juk tai sofa". Bet sofos susideda, komodos – irgi. Furgonas manevringesnis siaurose gatvėse, ypač Londone, kur parkingas – siaubas. Puspriekabė gali tiesiog nepasiekti jūsų namų. Tada tenka perkrauti ant mažesnės mašinos, o tai – pinigai ir laikas. Renkiesi pagal kiekį. Ne pagal tai, kas atrodo įspūdingiau. Nors puspriekabė vizualiai sunkesnė ir rimčiau atrodo kai stovi gatvėje po medžiu.

Ar galiu pats padėti krauti, kad greičiau būtų?

Jei esate pajėgus ir norite – aš neprieštarauju. Tik tada atsakomybė mišri. Jei jūs pats numesite dėžę ir viduje suskils lėkštė – kas kaltas? Mes be abejo nesiaiškiname teismuose dėl lėkštės, bet principas toks. Be to, furgone yra tvarka, kurią žino vairuotojas – kaip sudėti, kad nesubyrėtų svorio paskirstymas. Jei staiga įmetate savo dėžę šalia, gali viskas sutrypti. Geriau padėkite duris atidarytas (tai yra, praviras, supranti) ir stebėkite iš šalies. O jei labai norisi – klauskite leidimo prieš imdamas į rankas. Vairuotojas paprastai apsidžiaugia stebėtoju, bet ne papildomu kroviku be patirties.

Kaip atpažinti blogą vežėją – nes jų pasitaiko

Kaip dar prieš pasirašant suprasti, kad bus bėdų?

Jei jums žadama auksinių kalnų per valandą – bėda. Jie paskambina, rašo žinutes be gramatikos klaidų, aišku, bet turinys toks: "taip, taip, viskas bus, tik persiųskite 300 eurų į šią sąskaitą". Tai jau raudona vėliava. Be to, jei atsisako atvažiuoti apžiūrėti siuntos prieš pateikdamas kainą – keista. Rimtas vežėjas klausia: ką vešim, kiek apytikriai, iš kur į kur. Jei tik gatvės pavadinimas ir jau sutartis – pabėkite. Dar vienas dalykas – jei neturite raštiško pasiūlymo, tik žodinį. Aš pats dirbu ir žodžiais kartais, bet geriau turėti el. laišką su sąlygomis aiškiai surašytas.

Ar tie pigūs vaikinai iš Facebook grupių – rizika?

Ne visi blogi. Aš pažįstu du kolegas, kurie pradėjo būtent taip – su vienu furgonu ir skelbimu. Bet statistiškai... sunku. Ten daug sukčių, kurie paima avansą ir dingsta. Arba dar blogiau – paima visą krovinį ir tada savaitę nemato jūsų skambučių. Krovinių pervežimas į Angliją baldams per neaiškius tarpininkus – tai tarsi loterija. Gali pasisekti, gali ne. Aš asmeniškai rinkčiausi įmonę, kuri turi fiziškai patikrinamą buveinę. Ir žiūrėkite atsiliepimų – ne tik 5 žvaigždutes, bet ir vidurines. Vidutiniai atsiliepimai dažnai yra sąžiningiausi. Ten slepiasi tiesa.

Ar tikrinti licenciją, ar čia apsimetimas?

Patikrinkite. Nesunku. Licencija – ne popierius galerijai, o leidimas vežti tarptautinius krovinius. Jei jos nėra, vežėjas važiuoja nelegaliai. Kas blogiausia? Jei paklius į kontrolę kelyje, jūsų baldai gali užstrigti svetimoje šalyje. Be to, be licencijos paprastai nėra ir tinkamo draudimo. Aš sutinku, kad biurokratija erzina. Bet šitoje vietoje ji saugo jus. Įmonės kodas, licencijos numeris – paklauskit. Rimtas vežėjas nesispyrioja. Tik neprašykite parodyti per video skambutį – atrąžys, kad ir taip turi darbo. Pakaks parašyti numerį. Nepasitikėkite aklai vien dėl gražaus logotipo ant interneto svetainės.

Kuo galų gale skiriasi geras krovinių pervežimas į Angliją baldams nuo blogo?

Geras vežėjas rašo aiškų sąrašą, kas bus, kiek kainuos, ir laikosi to, ką pažadėjo. Blogas – žada kalnus, o paskui dingo arba atsiranda su saldainiais priekaboje vietoj jūsų daiktų. Geras atsako į skambutį šeštadienį vakarą, kai jūs panikuojate dėl dokumento. Blogas – įjungia skrendančius režimus. Geras žino, kad furgono durys Londone atsiveria tik tam tikrose vietose. Blogas tik piktinasi, kodėl neleidžia sustoti kur pakliuvo. Ir galiausiai – geras supranta, kad baldai nėra tik siunta, o dažnai pusė jūsų gyvenimo. Tuo tarpu blogam tai tik boxas ant ratų, kurį reikia išmesti iš sąrašo.

Jei perskaitėte iki čia – jau esate atsargesnis nei dauguma. Krovinių pervežimas į Angliją baldams neturi būti galvos skausmas, jei rinkitės sąmoningai. Atsiminkite: geriausia kaina ne visada geriausias pasirinkimas, o popieriai po Brexit yra jūsų draugai, ne priešai. Jei ką – rašykite, skambinkite, klauskite. Geri vežėjai neprašo pasitikėjimo iš karto – jie jį užsitarnauja. O aš eisiu ruoštis kitai kelionei, nes furgonas rytoj ryte važiuoja, o dar reikia patikrinti ar yra atsarginė padanga. Sekmės persikeliant.