Krovinių pervežimas į Angliją – aiškūs pristatymo įkainiai

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau… na, kiek ten, 22 metai ar panašiai. Gal truputį mažiau, gal daugiau, nebesiskaitau tiksliai. Anglija – viena populiariausių krypčių. Klientai vis klausia apie kainas. Ir ne bet kaip – jiems reikia aiškių pristatymo įkainių, be paslėptų mokesčių. Bet realybė tokia, kad krovinių pervežimas į Angliją nėr kaip autobuso bilietas su fiksuota kaina. Reikia žinoti kelis dalykus. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat. Kai kurie atsakymai bus nepatogūs, bet juk tam ir esu – kad pasakyčiau tiesą, o ne parduotčiau orą.

Kainos – kodėl visi taip slaptai elgiasi su skaičiais?

Kiek maždaug kainuoja pervežti baldus į Angliją?

Na, žiūrėk… standartiniai 2 kambarių buto baldai, jei važiuoja sunkvežimiu, kainuoja nuo 800 iki 1500 eurų. Kartais 1800, jei tenka laukti pilno krovinio. Žmonės nori tikslaus skaičiaus, bet aš negaliu jo duoti nepamačęs. Buvo toks atvejis Vilniuje – keturios sofos, o viena tų kaip iš filmų, pro duris neišlenda. Reikėjo kranu kelti. Tai +400 eurų. Krovinių pervežimas į Angliją visada priklauso nuo apimties. Aišku, yra vietinių maršrutų į Londoną, kur galima prisigretinti, bet… ne visada. Tada tos sofos tiesiog nebetelpa.

Ar galiu rasti fiksuotą kainą be jokių priedų?

Rasi, bet būsi apgautas. Fiksuota kaina skamba gražiai, bet realybėje, jei įmonė pažada pervežti pigiai ir be papildomų mokesčių, dažniausiai kažkur prisigeria. Arba palieka daiktus sandėlyje ir reikalauja dar 300 eurų. Mačiau tokių istorijų. Aiškūs pristatymo įkainiai reiškia, kad viskas surašyta iš anksto – krovos darbai, kuro mokestis, muito registracija kartais… bet fiksuotai? Tik tuo atveju, jei esi pasiryžęs permokėti pradinėje stadijoje. Aš asmeniškai renkuosi sąžiningą įvertinimą, o ne fiksuotą nieką.

Ką reiškia, kai sako, kad kaina priklauso nuo kubinių metrų?

Kubinis metras – tai ne matematikos pamoka, tiesiog erdvė mašinoje. Tavo daiktai sudedami į mašiną, ir mes matuojam, kiek jie užima. Vienas kubas – maždaug didelė skalbimo mašina. Jei turi 10 kubų, viskas paprasta. Jei 11,2 – jau gali prireikti didesnio auto. (Pataisau, buvo 12,3, bet ten klientas dar nešiojamą vonią įsikišo.) Tada pervežimo kainos į Angliją šokteli. Žmonės galvoja, kad svarbu svoris. Ne, funkcionuoja pagal vietą. Nors, aišku, jei veži seifą – kitas reikalas.

Kodėl vieni pervežėjai prašo 500, o kiti 1200 už tą patį?

Aaa, šitas klausimas… Nu, pirmiausia – kokybė. Antra: ar tai pilnas krovinys, ar dalinis. Trečia: ar jie apskritai turi licenciją tarptautiniams pervežimams. Buvo toks atvejis su ukmergiškiu, rado "poną" su Transit'u, kuris paėmė 400 eurų, pakrauna ant vakaro. Po trijų savaičių daiktai atsirado… na, atsirado. Sugadinti. Suprantat, krovinių gabenimas į Angliją reguliuojamas, bet internete pilna verslininkų, kurie net CMR draudimo neturi. Pigiai gauni, bet rizikuoji viskuo. Neklauskit manęs kodėl – pasaulis toks.

Ar reikia mokėti atskirai už krovėjų paslaugas Anglijos pusėje?

Dažniausiai taip. Jei nori, kad Londono pusėje kas nors iškrautų, reikia užsakyti iš anksto. Kaina ten apie 60–100 svarų per valandą dviem vyrams. Žinoma, gali tartis su lietuviška bendruomene, kartais padeda draugai. Bet profesionaliai – mokėk. Aš paprastai sakau klientams: jei renkatės pilną perkraustymą į Angliją, krova abiejose pusėse įskaičiuota. Jei tik transportas – patys. Kartais žmonės persigalvoja vidury proceso. Tada tenka mokėti dvigubai, nes anglai nemėgsta staigių pasikeitimų. O aš ten irgi nieko nepadarysiu.

Kas vyksta, kai daiktai išrieda iš Lietuvos

Kaip mano sofa atsiduria Londone – žingsnis po žingsnio?

Gerai. Atvažiuojam pas tave. Kartais rytą, kartais popiet – priklauso nuo maršruto. Apžiūrim, pakraunam. Jei tirpsta padangų protektoriai ant asfalto karšty – na, ne mum, vyrukai dirba. Tada važiuojam link Kaliningrado arba per Lenkiją, priklauso nuo savaitės dienos. Pasienyje sustojam. Dokumentai… vėliau apie tai. Tada Vokietija, Belgija arba Nyderlandai, kanalo keltas arba ne, maršrutas kiekvieną savaitę kitoks. Galiausiai Doveris arba Folkestone. Iš ten – iki tavo durų. Paprastai nuo 3 iki 7 dienų. Neskubu, nes skubant daiktai dūžta.

Ar mano daiktai keliauja vieni, ar su svetimu kroviniu?

Paprastai – su svetimu. Pilną krovinį mašinoje užsisako retas klientas, nes kaina tada didesnė nei 2000 eurų. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai sujungiami su kito kliento siunta. Tas krovinys gali būti sukrautas Klaipėdoje, o pristatytas pirmiau kauno klientui, tada tavo – Londone. Žmonės dėl to nerimauja, bet taip veikia logistika. Aiškūs pristatymo įkainiai dažnai grindžiami būtent daliniais kroviniais. Jei nori, kad tavo daiktai vieni keliautų – OK, bet mokėk kaip už limuziną. Asmeniškai aš dalinio krovinio nebijau, 22 metus taip dirbu.

Kiek laiko tai trunka ir kodėl negalima tiksliai pasakyti dienos?

Na, sakau 3–7 darbo dienos. Bet buvo sausis 2021-ųjų, nežinau kaip dabar su tuo visu post-Brexit chaosu… tada savaitės dvi galėjo užtrukti. Muitinėje tiesiog sustodavo viskas. Šiaip lenkai ir vokiečiai praleidžia greitai, o Anglijos pusė… na, jie turi savo taisykles. Oras, eismo kamščiai prie M25, gedimai – to neprognozuosi. Aš siunčiu daiktus, bet Dievas siunčia orus, kaip sakoma. Klientai kartais piktinasi, bet aš juk ne magas. Tik vairuotojai dažnai patyrę, stengiasi. Bet jei užsidega mašina – viskas, stojam.

Kas atsakingas, jei kelyje kažkas sudūžta?

CMR draudimas. Tai toks tarptautinis kilnojamojo turto draudimas vežant per sienas. Jei sudūžta dėl mūsų kaltės – mokame. Bet buvo atvejis, kai klientas pats supakavo stiklą į senius laikraščius. Atsidarė Anglijoje – dužęs. Čia jau ne mūsų kaltė. Blogiausios įmonės pasiima daiktus, o paskui sako, kad jūs patys taip supakavote. Todėl verta filmuoti pakrovimą. Aš asmeniškai raginu fotografuoti. Krovinių pervežimas į Angliją yra pasitikėjimo reikalas. Jei kas nors atsisako atsakomybės – bėkite nuo jo. Aš savo klientams lieku prisirišęs.

Ar galiu sekti savo krovinį kaip AliExpress siuntą?

Ne visai. Nėra tokio appo, kur matai, kad tavo sofa dabar Roterdame. Yra telefonas. Skambini vairuotojui arba man. Kartais gauni žinutę "vakar pervažiavom sieną". Kai kurios didelės firmos turi GPS, bet mūsų mažesniuose reisose – žmoniškas kontaktas. Man tai net geriau. Žinau, dvidešimt pirmas amžius, visi nori trackerio. Bet kai veži baldus, svarbiausia žinoti vairuotojo vardą ir kad jis atsiskambina. Buvo taip – vairuotojas Petras paskambino iš Doverio, pasakė rytoj tarp 8 ir 9 esu Londone, bet gal ir vėliau. Realybė.

Dokumentai, muitai ir tie popieriai, kuriuos visi pamiršta

Kokių dokumentų reikia, kad daiktai patektų į Angliją be problemų?

Pirkimo sąskaitos ne visada reikia, jei tai asmeniniai daiktai. Bet reikia packing list'o – sąrašo daiktų. Reikia asmens dokumento kopijos. Jei veži kažką naujo, neapdoroto – gali reikėti muito. Po Brexit viskas pasikeitė. Anglija nebe ES, suprantat? Tai dabar tarsi vežtum į Norvegiją. Tik nežinau ar dar kas nors naujo dabar atsirado, nes mūsų logistikos skyrius tvarko viską. (turim biurą Kaune, jie žino geriau) Bet esmė – jei daiktai naudoti, gyveni ten daugiau nei 12 mėnesių, dažniausiai atleidžiami. Reikia deklaracijos. Geriau turėti pertekliaus nei trūkumo.

Ar mano naudoti baldai bus apmuitinti?

Jei pirkai prieš metus ir turi sąskaitas – naudoti, asmeniniai – paprastai ne. Bet muitininkai kartais padaro staigmenų. Buvo situacija, kai moteris vežė beveik naują indaplovę. Įtiko, kad per nauja. Paprašė mokėti. Ji pyko ant mūsų, bet mes juk nevalstybiniu. Krovinių pervežimas į Angliją po 2021-ųjų tapo biurokratiškesnis. Reikia papildomų deklaracijų EAD, T1 dokumentai kartais… mano galva, tai viskas skamba kaip kosminė šnekė, bet taip yra. Muitas gali būti 0%, bet patikrinimas kainuoja laiką. O laikas – pinigai. Faktas.

Ar privalau pildyti kažkokią deklaraciją pats, ar jūs tai padarysite?

Mes pildome CMR, sąrašus, jei pilnas servisas. Bet jei veži draugui padėvėtus ratus be sąskaitos – tu pats turi žinoti, ką veži. Kartais klientas pasako "ten tik drabužiai", o viduje – dviračiai ir kompresorius. Muitinėje toks dalykas akis bado. Anglai nėra kvaili ten. Kaina gali pakilti, nes prasideda papildomas patikrinimas. Aš per savo praktiką matau, kad aštuoniasdešimt procentų žmonių netiksliai nurodo, ką veža. Ne dėl blogos valios – tiesiog pamiršta tą mikrobangę. Tai mums palikite sąžiningą sąrašą.

Ką daryti, jei muitinėje sulaiko krovinį?

Skambini man. Mes skambiname muitinės agentui. Kartais tai trunka valandą, kartais – tris dienas. Jei trūksta popieriaus – velniava. Buvo atvejis, kad vairuotojas turėjo palaukti Doverio uoste dvi paras. Nemiegojo normaliai, valgyti brangu ten. Mes padengėm tuos kaštus, bet klientas galiausiai sumokėjo pervežimo kainos priedą. Atsiprašau, bet taip yra. Aiškūs pristatymo įkainiai neretai turi išlygą – force majeure. Būna retai, bet būna. Kai kurios įmonės to nepaminės niekada, o paskui stata ant kliento galvos. Aš nemoku taip dirbti.

Po Brexit pasikeitė kažkas esminio dokumentuose?

Pasikeitė, bet kiek tiksliai – žinot, su tuo chaosu pradžioje buvo diena kaip savaitė. Dabar situacija labiau nusistovėjusi. Reikia eksporto deklaracijų, T1, EORI numerio britiško… nežinau ar dar reikia ko nors naujo, nes mūsų teisininkai tvarko. Bet esmė – reikia daugiau laiko popieriams. Anksčiau tiesiog važiuoji, dabar sustoji. Kainos linkusios šiek tiek kilti dėl to. Ne dramatiškai, bet jaučiasi. Nors sakyčiau, kad didžiausia bėda ne dokumentai, o lūkesčiai – žmonės vis dar galvoja, kad Anglija kaip į Kauną.

Kas gali suplyšti, neįsitempti arba išvis nepasisekti

Ką daryti, jei mano daiktai netelpa į užsakytą mašiną?

Aaa, klasika. Klientas sako: pas mane tik dviejų kambarių butas. Atvažiuojam – trys spintos, komoda ir šaldytuvas, kurio nepaminėjo. Tada jau nebetelpa. Sprendimai: antras reisas, papildomas mokestis, arba paliekame kažką. Buvo taip – palikome dviratį Kaune, sutarėm, kad kitą savaitę kas nors nuveš. Klientas pyko, bet ką padarysi. Aš sakau visada: geriau per daug informacijos nei per mažai. Kaina priklauso nuo kiekio daiktų, tada planas keičiasi ir pervežimo kainos į Angliją šokteli. Nesąžiningi vežėjai įgrūda ką telpa, o kitus išmeta be žinios. Mes ne.

Ar buvę taip, kad daiktai apskritai nepristatomi?

Taip. Ne mums, bet aš girdėjau. Yra įmonių, kurios surenka krovinius, suspažada mašiną, o paskui dingsta mėnesiui. Arba palieka daiktus kažkokiame sandėlyje Ispanijoje, nes nebesurinko krovinio Anglijai. O klientas laukia Londone. Pigūs pristatymo įkainiai į Angliją kartais yra spąstai. Aš asmeniškai pažįstu vairuotoją, kuris metė darbą su pilnu kroviniu viduryje Prancūzijos. Paliko mašiną, pasiėmė raktus. Kodėl? Neapmokėjo jo darbdaviai. Tai krovinys ten savaitę stovėjo. Tokie dalykai reti, bet realūs. Nepasitikėk stebuklais už tris šimtus eurų.

Kaip elgtis, jei atvažiavęs vairuotojas atsisako pakrauti?

Pirmiausia – nurimti. Priežastys: neišvalytas kelias iki durų, antras aukštas be lifto ir 200 kg spinta, arba… daiktai nepasiruošę. Aš esu matęs, kaip klientas miega, o mes turim palaukti kol jis supakuos. Vairuotojai turi grafiką. Jei delsi valandą – gali sakyti "ne, aš nespėju". Krovinių pervežimas į Angliją vyksta pagal laiką, ne pagal jūsų budintį režimą. Surenkite daiktus prieš tris dienas. Kitaip bus nemalonu mums visiems. Buvo atvejis Šiauliuose, lijo, vairuotojas pagrasino važiuoti šarkan. Teko primokėti už kantrybę. Gyvenimas.

Ką reiškia "paslėpti mokesčiai" ir kaip jų išvengti?

Tai kai pasirašai sutartį už 800 eurų, o galutinė sąskaita 1400. Kodėl? Nes buvo "mokestis už aukštą aukštą", "mokestis už kuro padidėjimą", "mokestis už tai, kad lyjantis antradienis". Nesąmonė. Aiškūs pristatymo įkainiai turi rodyti viską – kuras, muitai, krovos darbai, draudimas. Jeigu sutartyje parašyta "kaina gali keistis be išankstinio įspėjimo" – nepasirašinėkite. Aš savo klientams duodu raštiškai punktus. Ir jei kas nors keičiasi – skambinu. Taip dirba normalūs žmonės. Bet rinkoje, atvirai pasakius, apgavysčių daugiau nei kadanors.

Ar tiksli pristatymo data tikrai egzistuoja tarptautiniuose pervežimuose?

Tiksliai? Ne. Langas egzistuoja. Rugsėjo 3-5 d., antradienis–ketvirtadienis – taip. Bet tiksli valanda ar diena? Tik jei tai išskirtinis reisas, kurį užsakai pats ir moki pilną kainą. Daliniuose kroviniuose viskas priklauso nuo kitų klientų. Jei kažkas vėluoja Kaune – lagas eina per visą grandinę. Aš paprastai sakau: planuokitės +2 dienos atsargos. Buvo taip – vairuotojas turėjo būti Braitone 15-ą, atvažiavo 17-ą, nes kelyje Lenkijoje avarija uždarė autostradą. Ką tu padarysi? Nei aš, nei jis čia kaltas. Gyvenimas kaip jis yra.

Patarimai, kuriuos duodu tik tada, kai paklausia

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją, jei planuoju kelionę?

Idealiai – prieš 3–4 savaites. Ne dėl mūsų, o dėl tavo galvos. Kuo anksčiau žinau, tuo geresnę kainą galiu gauti, nes sudėlioju maršrutą. Paskutinės savaitės skambutis reiškia, kad jei turiu laisvą vietą – OK, jei ne – kaina didesnė. Be to, pakavimo medžiagų reikia. Dėžes gali rinktis nemokamai iš parduotuvių, bet mano patarimas – nusipirk profesionalių. Kartono dėžė, kurioje buvo bananai, subyrės su tavo porcelianu. Buvo taip. Liūdnai buvo. Anglijoje dėžės kainuoja brangiau, pasiimk iš Lietuvos.

Ką privalau supakuoti pats, o ką gali padaryti jūsų komanda?

Smulkūs asmeniniai daiktai – pats. Drabužiai, knygos, virtuvės reikmenys. Mes galime, bet už valandinius įkainius. Didieji baldai – mes. Nes pakavimo medžiagos specifinės. Kartais klientai užvynioja sofą į maistinę plėvelę. Ne, neapsaugosi. Mūsų moving blankets, apsaugos kamputims – kita kalba. Kaina dėl to auga, bet jei nori sutaupyti – pakuok smulkmenas pats. Aš to nerekomenduoju dėl porceliano, biudžetas biudžetas. Gyvenimas verčia rinktis. Bet tarkitės iš anksto, ne paskutinę naktį.

Ar verta draugams sumokėti alaus, kad padėtų krautis?

Alaus? Ne. Grynųjų arba pietų? Taip. Alkani draugai pyksta. Buvo taip – keturi bičai krauna pianiną. Vienas bando parūkyti pertraukos metu, antras telefonu kalba. Pianinas leidžiasi laiptais… lėtai. Aš sakau visada – profesionalūs krovėjai žino, kaip pasukti per aštrų kampą. Draugai – geri intencijoms, bet ne stuburui. Jei jau imi draugų pagalbą, duok instrukcijas. O geriau – sumokėk tiems, kas tai daro kasdien. Sutaupysi nervų. Sveikatos draudimas brangus, jei kas nors susitraumuoja. Anglijoje tai ypač aktualu.

Koks daiktas dažniausiai pamirštamas ir sukelia daugiausia problemų?

Augalai. Žmonės nori vežti fikusus. Negalima. Muitas augalams – drama. Jie sulaikomi, naikinami, dar baudos. Antras daiktas – dažai, lakas, chemikalai. Ne, negalima vežti be ADR. Buvo klientas, kuris įkišo benzininę žoliapjovę pilną. Vairuotojas Klaipėdoje vos neišėjo iš proto. Anglijoje patikrinimai griežti. Tiesą pasakius, aš pats kartais pamirštu paklausti apie garažo turinį. Tada tenka staigmena. Aiškūs pristatymo įkainiai kartais pakyla, nes reikia specialaus leidimo. Geriau pirkite ten daiklus, o ne vežkite pavojingus.

Ką reiškia "pervežimas į Angliją nuo durų iki durų"?

Teoriškai – mes paimam iš tavo senų durų ir atiduodam po naujoms Londone. Praktiškai – tavo senam daugiabutyje be lifto mes neįnešim į septintą aukštą keturiese. Būna limitų. Durys iki durų reiškia, kad mašina prieid prie tavo namo. Jei tavo gatvė siaura Croydone ir neįtelpa sunkvežimis – atstumas nuo mašinos iki buto gali būti 100 metrų. Tada krovėjai krauna vežimėliais. Kartais papildomi mokesčiai, kartais ne. Aš viską pasakau iš anksto. Neseniai vienas ponas pyko, kad neiškrauname į svetainę, kai mašina stovi 200 metrų. Na, atsiprašau.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti tam tikrus daiktus?

Rizika. Senukas šaldytuvas gali pridaryti vandens. Pianinas gali sulaužyti nugarą. Saugotinas menas – draudimas brangus. Kartais tiesiog neturime įrangos. Aš asmeniškai vežu daug ką, bet yra ribų. Pavyzdžiui, neseniai atsisakiau vežti akvariumą su gyvomis žuvimis. Ne dėl to, kad negaliu, o dėl to, kad nežinau, ar jos išgyvens temperatūros kaitą kelyje. O kaina žuvims – emocinė. Krovinių pervežimas į Angliją yra ne tik apie metalą ir ratą. Kartais apie sprendimus, kurių nenori priimti. Bet sąžiningas "ne" geriau nei sugedęs "taip".

Tiek to. Rašiau ilgai, bet šita sritis tokia – negali visko sutalpinti į vieną sakinį. Krovinių pervežimas į Angliją turi būti aiškus, o pristatymo įkainiai – sąžiningai pasakyti nuo pirmos dienos. Jei ieškote pervežimo, klausinėkite, reikalaukite raštiškų sąlygų ir netikėkite stebuklais už pusę kainos. Aš čia, jei bus klausimų, bet kitą kartą jau geriau telefonu – rašyti mano greitašijai rankos nepakeliamai. Sėkmės renkantis ir pakuojant.