Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi mikroautobusais kokybiškai – ar tai tik sėdėjimas prie vairo, ar daugiau?

Žinai, kai sėdi prie alaus su draugu ir jis sako: „man reikia kelių dėžių nugabenti į Birmingemą“? Tuomet prasideda tos paieškos. Randi skelbimą – pigu, greita. O paskui randi ir blogą atsiliepimą. Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi mikroautobusais kokybiškai – tai ne tik apie kėdes sukrauti į Ford Transit. Tai apie tai, kad daiktai atvažiuoja vientisi, laiku, o tu per tas dvi–tris paras neišprostu iš įtampos. Aš dirbu čia jau... velniop, jau dvidešimt treji metai (na, gal vienu mažiau, nebesiskaičiuoju nuo 2001-ųjų). Mačiau visko. Kai kuriuos vežėjus pažįstu iš veido, kitus – iš teismo šaukimų. Tai jei ruošiesi siųsti daiktus į Angliją mikroautobusu – sėsk, papasakosiu.

Pradžiai – kainos, laikas ir kaip neapsigauti

Kiek maždaug kainuoja pervežti kelias dėžes ir mažą sofą į Londoną su mikroautobusiuku?

„Maždaug“ čia magiškas žodis. Už porą kubų ir sofą, kuri tilps pro duris, gali mokėti nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų. Kartais mažiau, jei vežėjui reikia pripildyti tuščią vietą atgaliniam kursui, o kartais daugiau, jei skubi per tris dienas. Aš kainas stengiuosi sakyti tiksliai tik pamatęs nuotraukose, nes yra buvę – rodai dvi dėžes, o ten slepiasi dar trys lagaminai, kurių niekas neminėjo. Su kaina taip – be fotkių viskas plaukioja.

Ar tikrai galiu sutarti dėl kainos telefonu, ar čia bus paslėptų mokesčių?

Telefonu sutarti galima, bet žodis „galutinė“ skamba kitaip nei raštu. Būna įmonių – ne visų, bet yra tokių zulikių – kurios vėliau priduria mokestį už keltą, degalus, „ekstra rankas“, nors anksčiau tylėjo. Aš nemėgstu tokių žaidimų. Pasakau sumą ir tiek, nebent tu pats pridėsi daiktų paskutinę dieną. Tada aišku, kyla. O jei kaina žemesnė už rinkos vidurkį – atsargiai. Pigiausia ne visada reiškia, kad tavo kėdė atvažiuos sveika. Kartais reiškia, kad jos išvis neatvažiuos.

Koks realus laikas, per kurį mikroautobusas nuvažiuoja iš Lietuvos iki Mancesterio?

Pasižiūrėk, jei važiuoji vienas be sustojimų – gal per tris paras. Realybė? Keturios, kartais penkios. Reikia praeiti muitinę, o ten eilės. Degalines aplankau, nes pilnu kroviniu mašina nekala šimto su puse – variklis prašosi poilsio. Buvo atvejis – važiavome per Olandiją, vilkikas apvirtęs, užspūdė A16 valandai. Vėlavom. Ar man gėda? Ne, tai kelias. Svarbu ne mulkinti žmogaus pasakomis apie 48 valandas. Kartais per tris dienas, kartais per penkias. Planuok penkias, džiūk, jei greičiau.

Ar vežėjas gali atvažiuoti pas mane į kaimą prie Kėdainių, ar turiu pats vežti daiktus į miestą?

Gali, bet ar verta – kitas reikalas. Kaimo keliai, ypač pavasarį, būna... įkvepiantys. Buvo atvejis prieš porą metų – rytas, lietus, mikroautobusas sugrįžęs iki pat sodynos. Pavyko, bet praradau pusvalandį, bandydamas išsivaduoti iš purvo. Jei kelias asfaltuotas ir yra kur apsisukti – važiuojam. Jei ne – sutinkam pakelyje arba terminale. Ne dėl to, kad tingiu, o dėl to, kad numestos valandos – tai pinigai ir kiti klientai vėluoja. Jei tikrai reikia – susitarkim.

Kada geriau planuoti pervežimą – prieš savaitę ar prieš mėnesį?

Kuo anksčiau, tuo ramiau, bet čia ne vestuvių salė. Savaitė užtenka, jei ne sezono įkarštis – rugpjūtis, rugsėjo pradžia, kai studentai laksto atgal į Londoną. Tada norint kokybiško krovinių pervežimo mikroautobusu į Angliją, geriau žiūrėti prieš tris–keturias savaites. Būna, skambina vakarui: „rytoj reikia!“ Stengiuosi padėti, bet tada renkuosi – kas daugiau moka ar kas pirmas paskambino. Ir tai ne visai sąžininga kitiems. Planuok dvi savaites, jei gali.

Kiek kartų per savaitę važiuoja mikroautobusai į Angliją perkraustymo trasomis?

Jei su tinkline įmone – dažniausiai kas savaitę, kartais dukart. Aš važiuoju pagal užsakymus. Vieną savaitę gali būti trys reisai, kitą – vienas. Žiemą, sausį–vasarį, būna tyliau, žmonės mažiau kraustosi. Tuomet mašinos stovi. Nėra jokio Londono terminalo, iš kur kasdien išvažiuoja dešimt mikroautobusų. Būna rinkoje tokių, kurie žada „kasdieniški reisai“, bet tai dažnai reiškia, kad tavo daiktai guli sandėlyje dvi savaites, kol susirenka pilnas krovinys. Tai nėra blogai, bet turi žinoti. Ne viskas auksas, kas auksu žėri, ypač skelbimuose.

Kai ruošiesi kraustytis – pakavimas ir daiktų paruošimas

Ar reikia man pakuoti daiktus į kartonines dėžes, ar vežėjas tai padarys?

Pakuok pats, jei gali. Vežėjas, tiksliau – vairuotojas – ne tavo asmeninis krautuvas. Jo darbas – vežti. Būna įmonių, kurios siūlo pakavimą už papildomą mokestį, bet tai brangiau nei dėžės iš statybinių. Gali jų paimti ten. Kartais žmonės krauna į pirkinių maišus... matau tuos krepšius su drabužiais... ne, taip negerai. Maišai plyšta. Ar vežėjas privalo pakuoti? Ne. Taip, gali padėti, jei žmogus vienišas ir nevaikšto. Aš padedu, bet nedaryk taip, kad tai taptų taisykle.

Ar mikroautobusas gali pervežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną vienu metu?

Gali, jei neindustriniai monstrai. Standartiniai buitiniai telpa į Ford Transit, bet jie turi būti sausviduriai (atleisk, sausvidariai? nesvarbu, tuos be vandens). Išjungti, nusausinti žarnas. Buvo atvejis – klientė nepaminėjo, kad skalbimo mašina vandens pilna. Važiavom per Vokietiją, vanduo išsiliejo ant sofos. Nuostoliai. Čia prieš dešimt metų nutiko. Dabar visada klausiu: „ar išleidote?“ Jei nežinai kaip – youtube pilna video. Aš santechnikas neesu, savo žarnų aš ten nejungsiu.

Ar galiu siųsti daiktus, tiesiog supakuotus į šiukšlių maišus?

Gali, bet tada nesiskųsk. Šiukšlių maišai drėksta, prakaituoja, plyšta. Vieną kartą vežiau į Bristolį, atidarius kvapas buvo toks, lyg būtume keliavę per šiltnamį. Nenaudok maišų be dėžių. Jei minkšti daiktai – pusė bėdos. Bet jei ten stikliniai indai, lempos – maišai yra pražūtis. Pirk kartonines dėžes. Jos kainuoja eurą-kitą. Palyginti su tavo televizoriaus kaina – tai niekai. Rimtai. Nustokim taip daryti.

Ar reikia išardyti lovą prieš vežant?

Geriau taip. Aš ne tavo baldžius iš Ikea, bet kartais padedu su atsuktuvu. Jei lova neišardyta – užima dvigubai vietos. Mikroautobusas nėra Tardis, ten vietos nėra daugiau nei matosi. Buvo atvejis – didžiulė lova, sofos komplektas, o mikroautobusas mažesnis nei klientas įsivaizdavo. Teisių ten nestūmėme. Dalį turėjo palikti. Jei nori mokėti mažiau ir tilpti – ardyk. Jei to nedarysi, vežėjas gali atsisakyti pakrauti. Ir jis bus teisus. Atsuktuvą imk pats.

Ką daryti su augalais – galiu juos siųsti į Angliją?

Augalais – neįmanoma. Ne, palauk, įmanoma, bet reikia sertifikatų net fikusui. Aš asmeniškai nesivežu gyvų augalų per sieną, nes muitininkai gali tiesiog išmesti. Ir tuomet kaltas liksiu aš, kad paėmiau. Bandėm vieną kartą – moteris prašė vežti persiką. Ne vaisių, o medį. Doverio pasieniečiai pasižiūrėjo, pakraipė galvas, atėmė. Nuosprendis. Geriau augalus atiduok kaimynams arba draugams. Žiūrėk, taip ir padarėm. Mažiau streso visiems.

Kas vyksta kelyje ir su dokumentais

Ar po Brexit mano daiktams reikia muitinės dokumentų siunčiant į Angliją mikroautobusu?

Brexit viską aštrai pakeitė. Jei tai asmeniniai daiktai, perkraustymui – reikia tinkamų deklaracijų. Tūrio (čia turėjau galvoje – turinio) sąrašo, kad tai tavo naudoti daiktai. Aš padedu tvarkyti, bet visų atsakymų neturiu – ten taisyklių tiek, kad teisininkas atskiras reikalingas. Kas tikrai žinau: naujiems daiktams parduoti – VAT ir muitai garantuoti. Jei perkraustymasis – galima atleisti. Bet kaip ta forma dabar vadinasi... C-3 buvo seniau. Žr., jau pamiršau. Geriau pasitikrink GOV.UK arba nukreipsiu pas specialistą.

Kas nutinka, jei Dovorio uoste patikra sustabdo mikroautobusą?

Sustabdo, atidarom, rodom sąrašą. Jei sutampa – važiuojam per pusvalandį. Jei randasi cigarečių dėžė, kurios niekas neužsirašė – prasideda pokalbis. Buvęs atvejis – klientas slėpė alkoholio butelius po drabužiais. Ne kontrabanda, bet vairuotojas nežinojo. Muitininkai rado, pripažino asmeniniam naudojimui, bet praradom pusdienį. Laikas – pinigai. Vairuotojui stresas. Nesivelk į tokius dalykus. Pasakyk, kas viduje. Net jei tai dvidešimt pakuočių alaus draugui. Sakau rimtai.

Ar vairuotojas gali važiuoti be sustojimo parą su mūsų daiktais?

Negali ir nevažiuos, jei sveiko proto. Darbo ir poilsio laikas – įstatymas. Europinis reglamentas leidžia vairuoti devynias valandas, tada pertrauka. Aš po šešių jaučiuosi kaip bulvė. Kai kurie vežėjai, ypač tie vienišiai su privačiais transitais, važiuoja po dvidešimt valandų. Tai pavojinga tau ir daiktams. Aš nesivežu kaip robotas. Nakvynė kelyje kainuoja, bet saugiau. Jei vežėjas sako, kad nuvažiuos be miego – bėk. Tai reiškia, kad jis pavojingas. Nesvarbu, kad pigiau.

Kaip žinoti, kad mano daiktai neužsiliko kažkur pakeliui?

Fotografuok prieš pakrovimą ir po. Aš siunčiu žinutes iš kelių: „vakarukas, esam Vokietijoje, viskas vietoj“. Ne visada, kartais užsimirštu, bet stengiuosi. Jei įmonė nieko nesiunčia – prašyk GPS lokacijos arba nuotraukos su numerio ženklais. Jei neduoda, gali būti, kad daiktai stovi kažkur. Neakyvaizdžiai, bet taip būna. Esu matęs terminalą, kuriame daiktai gulėjo tris mėnesius. Šiurpi vieta. Paprašyk raštiško patvirtinimo, kur ir kada bus pakrauta. Tai svarbu.

Kai kas nors nepavyksta – apie problemas tiesiai

Ką daryti, jei sofą atgavau subraižytą?

Pirma – nesičiausk, buvę ir blogiau. Antra – tikrink iškart atidarius, kol vežėjas dar šalia. Jei randi defektą – fiksuok telefonu, parašyk aktą. Draudimas turėtų padengti. Problema, kad daugelis pasirašo priėimo lapą neskaitę, tada skambina po trijų dienų. Aš tada nieko negaliu įrodyti. Buvo atvejis – klientė paskambino po savaitės, kad kėdė subraižyta. Gal ji pati tai padarė? Nežiniau. Dėl to tikrink iš karto. Jei vežėjas bėga – neleisk. Apeik furgoną.

Ar visi mikroautobusų vežėjai turi draudimą?

Turėtų, bet „turi“ ir „turėtų“ – skirtingi kampai. Kai kurie privačiai važinėjantys bičiuliai turi tik OCTA. CMR draudimas – krovinio – kainuoja. Jei kaina žema, paklausk, ar jie apskritai turi. Teko matyti, kaip vežėjas, bandęs vežti porcelianą, neturėjo. Sudužo du šviestuvai. Klientas verkė, vežėjas irgi verkė, nes pats mokėjo. Aš nežinau, kaip jums pasiseks, bet mano mikroautobuse draudimas yra. Ir tai ne pokštas. Neprašyk nuolaidų iki minimumo – ten dažnai nėra pinigų draudimui.

Geriau rinktis privatų vairuotoją ar įmonę su ofisu Vilniuje?

Abu variantai turi pliusų. Privatus lankstesnis, gali derėtis tiesiai. Įmonė suteikia saugumą – yra kas atsako. Būna, kad įmonė su stikliniu ofisu išnuomoja mašiną trečiam asmeniui, kuris realiai – taip pat privatus. Tada mokai daugiau už tapatą paslaugą. Aš pats kai dirbau samdinys, skundžiausi biure, o kai sau – visada šalia kliento. Rinkis ne pagal sienas, o pagal žmogų. Jei bendrauji ir jauti, kad jis ne melagis – tikėk. Jei melagis – bėk, nors ir penkias aukštofas ofisas stovi.

Ar teko girdėti apie dingusius daiktus – ar tai tiesa?

Tiesa. Ne mitas. Daiktai gali dingti terminaluose, kai perkraunama iš vienos mašinos į kitą. Arba kai tave palieka laukiamajame sąraše, o tavo daiktus kažkas paima per klaidą. Vieną kartą dviratis dingo – siuntė atskirai. Radome po mėnesio, kitame sandėlyje Liverpulyje. Kažkas aprašė klaidingai. Vagysčių su mikroautobusais retai, nes vairuotojas miega šalia. Bet būna. Nori sumažinti riziką – nešiok vertingus daiktus su savimi. Arba vežk tik su žmogumi, kurį pažįsti. Paprasta taisyklė.

Kodėl kai kurie vežėjai atsileidžia telefonu, kai jų reikia labiausiai?

Atsileidžia ne telefonu – atsileidžia bendravimas. Būna, suvažiuoja keturi kroviniai, vairuotojas pavargęs kaip šuo, ir tavo skambutis yra šimtasis. Tuomet jis pradeda šnypšti. Ar tai profesionalu? Ne. Ar tai žmogiška? Taip. Yra ir tokių, kurie ima avansą ir dingo. Apie juos tu galvoji. Aš pats kartais nepakelių, jei važiuoju pro tunelį. Tačiau perskambinu. Jei žmogus neperskambina per dieną – tai jau ne pavargimas, tai nelabai noras dirbti. Renkis tą, kuris rašo atgal. Net jei trumpai.

Ar galiu vykti drauge su savo kroviniu mikroautobuse į Angliją?

Teoriškai gali, jei yra vietos. Praktiškai – turiu būti atsargus. Aš vežu daiktus, keleivius vežu tik jei sutarta ir dokumentai tvarkingi. Anglijos sienoje papildomi keleiviai, kurių nebuvo deklaruota – problemos. Buvęs atvejis – klientas pakrovimo metu paklausė: „oi, o gal ir aš prisėsiu?“ Negaliu. Nes draudimas dažniausiai nepadengia keleivių, o pasieniečiai klausinėja. Jei nori važiuoti pats – rinkis keleivinį transportą, o ne krovinio mikroautobusą. Šitos paslaugos skiriasi. Tiesiog taip.

Baigiamieji patarimai prieš renkantis

Kaip veikia mokėjimas – prieš, per, ar po pristatymo?

Aš imu trečdalį avanso pakrovimo metu, likutį gavus daiktus. Seni pažįstami – kartais tik po pristatymo. Bet nauji klientai... atleisk, pinigai turi dirbti. Yra vežėjų, kurie ima viską iš anksto. Aš neatimu. Jei kas atsitiks ir aš nepristatysiu – tu turi svertis (čiūžinys... balansas, norėjau pasakyti) savo pusėje. Avansas saugo abu. Jei vežėjas prašo visos sumos prieš tai, nei pamato daiktus – pagalvok. Tai nėra standartas rinkoje. Nei geras, nei blogas, bet rizikinga.

Ar verta pusę daiktų vežtis automobiliu pats, o likusius – per vežėją?

Verta, jei turi normalų automobilį. Mažas „Aygo“ – ne krovininė mašina. Būna žmonių, kurie prikrauna sedano bagažinę iki lubų, o paskui stebisi, kodėl amortizatoriai atsisveikino. Mikroautobusas turi didesnę bagažinę, oro amortizaciją. Tavo daiktams saugiau vienoj mašinoj, negu blaškyti per dvi. Bet jei turi visureigį – dalis gali ir pavaryti su tavimi. Tik nepamiršk, kad per Lamanšą du automobiliai kainuoja daugiau nei vienas mikroautobusas. Susumuok ir palygink. Dažnai brangiau.

Koks pats svarbiausias dalykas renkantis krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu?

Pirma, ar tas žmogus gali pažiūrėti į akis – net telefonu tai jauti. Jei jis vengia klausimų, slankioja – ne. Antra, rašyk viską. Net jei turései daugiau daiktų, negu rodėi – vėliau bus bėdų. Trečia, kokybiškas krovinių pervežimas Anglijos kryptimi mikroautobusais – tai ne greitis, o atsakomybė. Aš mieliau vežiu truputį lėčiau, bet saugiau, negu spūsiu ir sulaužysiu tavo veidrodį. Jei supranti šitą dalyką – surasi tinkamą vežėją. Ir bus gerai. Dažniausiai taip ir nutinka.

Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi mikroautobusais kokybiškai – tai nėra raketų mokslas. Tai žmogus, kuris neišgąsdins tavo sofos, pasakys kainą be slaptų mokėjimų ir atsiveš daiktus laiku. Pasitikėk intuicija. Jei kažkas kvepia per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. O jei turi klausimų – rašyk, paskambinsiu, kai tikrai galėsiu atsakyti. Geriau jau tyliu vairuotojas, nei tuščiažodžiaujantis vadybininkas. Linkiu sėkmės tau kraustantis.