Krovinių pervežimas Anglija: tik patikimais mikroautobusais

24 metai tarptautiniuose perkraustymuose, o Anglija man – kaip antras kiemas. Kai žmonės klausia apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusais, visada sakau: svarbiausia – patikima technika ir žmogus, kuris ją valdo. Per dvi dešimtis metų teko matyti visko: nuo puikių reisų iki fiasko, kai mašina numetė dalį krovinio kažkur prie Birminghamo žiedo. Mikroautobusas turi būti ne tik didelis – jis turi būti sveikas, tvirtai prikrautas ir su vairuotoju, kuris žino, kad Doverio uoste eilės būna košmariškos. Apie tai ir pakalbėsime.

Mikroautobusai ir jų parinkimas

Koks mikroautobusas geriausias važiuoti į Angliją su kroviniu?

Žinai, šito klausimo sulaukiu dažnai ir vis pagalvoju – o koks gi blogiausias? (juokauju, nesusimąstyk). Geriausias yra toks, kuris neabejotinai tempia 1,5–3,5 tonos ir turi dyzelinį variklį. Benzininis? Fu, ne. Kartą vežėm baldus su benzininiu Renault – gerai, kad iki Kelečių privažiavom. Ne, čia gal truputį perdėjau, bet suvartojo degalų dvigubai. Mersas Sprinter arba VW Crafter – klasika. Svarbu, kad turėtų geras rampas arba keltuvą. Kartais klientai stebisi, kodėl atsisakau senų Ivecų – nes remontas kelyje kainuoja brangiau nei visas krovinys. Neonu.

Ar tikrai reikia specialaus mikroautobuso, negaliu tiesiog nusisamdyti bet kurio krovininio?

Ne, negali. Na, gali, bet rizikuoji. Yra skirtumas tarp krovininio mikroautobuso ir stogo dėžę pasidariusio Opel Combo. Prieš dešimt metų pasiėmiau pagalbiniam reisui mašiną iš pažįstamo – rodėsi tvarkinga. Po to paaiškėjo, kad rėmas po apkrova lūžta. Nešnekant jau apie tai, kad amortizatoriai nusibaigę. Krovinių pervežimas į Angliją reikalauja technikos, kurios važiuoklė atlaiko nuolatinę apkrovą. Jei mikroautobusas skirtas lengvesnėms siuntoms, jis ilgainiui pradės klibėti. O tau reikia, kad daiktai pasiektų Manchesterį ar Braitoną sveiki.

Kiek kilogramų gali sutalpinti normalus krovininis mikroautobusas, o gal tonų?

Priklauso. (Oi, ne, sakiau nenaudosiu „priklauso“). Realiai – nuo 800 kg iki 1200 kg, jei kalbam apie legalų kelią. Yra tokių, kurie prisikrauna ir pusantros, bet tada vairuotojas jau prakaituoja prie muitinės. Kuo daugiau krauni, tuo didesnė tikimybė, kad sustabdys. Aš paprastai sakau klientams – neviršykim tonos, tada visi ramūs. Kartais atvažiuoja žmogus su viskuo, ką sukaupė per dvidešimt metų, ir nori sutalpinti į tris kubus. Fiziškai neįmanoma, nebent būtumėm magai. Geriau du kartus nuvažiuoti nei vieną kartą patekti į bėdą.

Kainos, terminai ir kas juos lemia

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją patikimu mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei vežam iš Vilniaus į Londoną, pilnas mikroautobusas – tai kokia nors suma tarp 800 ir 1400 eurų. Arba ir daugiau, jei skubus reikalas. Neįmanoma pasakyti be paveikslo. Ką vežam? Kada? Ar reikia tempti į 5 aukštą be lifto? (nes tada reikia dviejų žmonių, o tai jau kitas skaičius). Kainą veikia degalai, kelių mokesčiai Prancūzijoje jei važiuoji per patį, nors galima per Olandiją... Blemba, vėl nukrypstu. Tiesiog – skambink, papasakosiu konkrečiai. Bendra taisyklė: jei kaina atrodo per maža, kažkas ne taip.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Aš tai žinau per gerai. Yra tokių, kurie pasiima krovinį už 400 eurų, o tada supranti, kad jie veža tris skirtingus krovinius viename, be draudimo, o kartais dar ir be licencijos. Buvo atvejis – klientas pasiūlė pigiau, pasirinko kitą. Po savaitės skambina iš Essexo: kur mano sofa? O ten aiškina, kad mikroautobusas sugedo... rodos, prie Krokuvos. Ir ką tu padarysi? Nieko. Toks krovinių pervežimas į Angliją be licencijos ir draudimo – loterija. Geriau mokėk daugiau, bet žinok, kad vairuotojas nepaliks tavo daiktų kažkur pakelyje.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Techniškai taip, bet koks ten skirtumas – 30 kilometrų? Jei mikroautobusas važiuoja iš Lietuvos, jis vis tiek turi kirti Lenkiją arba keltą. Kai kurie vežėjai bando įpiršti, kad iš provincijos – brangiau. Na, gal kokie 50 eurų, ne daugiau. Realiai svarbiau, ar galiu surinkti pilną krovinį tame mieste. Jei turiu dar vieną užsakymą Kaune, tada net pigiau gausi. Nes nereikės man specialiai ten lėkti. Bet jei esi vienintelis krovinukas iš Panevėžio... hmm, tada tenka mokėti už tuščią grįžimą arba laukti kol kas nors atsiras.

Kiek dienų užtrunka kelionė mikroautobusu iki Londono?

Gerai pasistengus – dvi. Realiai – trys. Kartais keturios, jei vairuotojas pavargsta arba jei krauni dar vieną klientą kelyje. Mini krovinį is... iš... oi, krovinį, ne mini, kaip tą žodį. Aš bandau visada planuoti taip, kad nereikėtų skubėti, nes skubantis vairuotojas lygu problemos. Į Angliją važiuoji per Vokietiją arba per Olandiją-Belgiją. Belgiume, beje, labai nemėgstu Briuselio aplinkkelio – ten kamščiai kaip Vilniuje penktadienį. Tai va, jei viskas gerai, trečiadienį pakrauta, penktadienį jau gali iškrauti Londone.

O jei aš noriu vežti tik vieną sofą – ar mikroautobusas ne per didelis?

Ne visada. Jei daiktų nėra daug, dalinis krovinys – tavo išeitis. Tuomet mikroautobusas važiuoja pilnas įvairių klientų daiktų, o tu moki tik už savo sofos vietą. Kaina gali kristi iki 200–400 eurų, žinoma, pagal atstumą. Žinok, kartais žmonės sako, kad veža tik sofą, bet dar priduria tris maišus drabužių, du lagaminus ir šunį. Tada jau nebe „viena sofa“. Geriausia – nufotografuoti ir atsiųsti. Tada pasakysiu tiksliai: ar tilps, ar ne. Nes vienas dalykas – dvivietė sofa, o visai kitas – sekcija iš dešimties dalių.

Dokumentai, muitai ir biurokratija

Kokie popieriai reikalingi siuntiniui į Angliją mikroautobusu?

Po Brexito reikia CMR ir sąskaitos-faktūros. Jei asmeniniai daiktai – tada manifestas, pakavimo sąrašas. Svarbu nurodyti vertę, kiekį. Muitininkai kartais tikrina, ar ne kažką užmiršei deklaruoti. Kartą klientas įrašė „įvairūs daiktai“ – tai Anglijos pusėje uždarė valandai, kol išsiaiškino, kas per įvairūs. Ai, ne, net ne AI, o muitinė. Geriau rašyk detaliai. Jei veiži... veži (blemba, rašau greitai) verslo krovinį, gali prireikti sertifikatų. Maistas, augalai – visai kita kalba.

Ar po Brexito kažkas pasikeitė dėl muitų ir kontrolės?

Pasikeitė ir dar kaip. Anksčiau pravažiuodavom kaip per vėjelį, o dabar Anglijos pusėje tikrina kur kas dažniau. Yra muitų forma, kur reikia deklaruoti prekes. Jei krovinys vertesnis nei tam tikra suma – gali tekti mokėti. O jei asmeniniai daiktai perkraustymui, tai paprastai lengviau, bet vis tiek reikia įrodyti, kad tai tikrai tavo naudoti daiktai. Praeitais metais... o gal užpraeitais, jau nebeatsimenu tiksliai, kolega vežė studijų knygas – įsivaizduoji, muitininkai pradėjo klausti, ar jos parduodamos. Teko aiškintis. Todėl dabar visada sakau: dokumentus tvarkyk iš anksto.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar turi tai daryti vežėjas?

Gali pats, bet aš nerekomenduočiau, jei tai trapi daiktai. Mes paprastai atvažiuojam ir pasižiūrim, ką tu supakavai. Buvo toks atvejis Panevėžyje – žmogus supakavo stiklines lentynas į popierinius maišus. Kelionėje per Lenkiją duženėlė sudužo. Žinau, „duženėlė“ tikriausiai neteisingas žodis, bet taip smagiau skamba. Jei pats pakuoji, atsakomybė tavo. Jei mes – mūsų. Kiekvienas vežėjas turi savo taisykles. Geriau paklausk iš karto, o ne po to kaltink, kad mikroautobusas per daug siūbavo ar kelias buvo duobėtas.

Kas bus, jei muitininkai atidarys krovinį ir kažko neleis vežti?

Tada prasideda linksmybės. Ne, rimtai – prasideda hemoras. Daiktus arba konfiskuoja, arba grąžini atgal. Jei krovininis mikroautobusas jau Anglijoje, o randama kažkas neleistino – pavyzdžiui, net nežinau... nelegalių eterių? Ūkininko obuoliai be patikros? Tada stabdomas visas procesas. Tau teks mokėti už saugojimą, o vežėjui – už prastovą. Aš asmeniškai visada paklausiu prieš pakrovimą: o tikrai nieko neleistino neturite? Nes kartą klientas slėpė degtukų dėžutes... ne, degtukai normalu, bet vis tiek – geriau viską sakyti atvirai.

Ar reikia kažkokių leidimų vežti maistą ar augalus?

Reikia. Augalai – labai jautru. Po Brexito Anglija tapo kaip svetima šalis visomis prasmėmis. Obuoliai, mėsos gaminiai, net pieno produktai – deklaruoti reikia. Kartais reikia veterinarinio sertifikato. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti maisto, jei nėra švarių popierių. Kartą prie Calais sulaikė mikroautobusą su kibinais. Kibinai! Skani lietuviška virtuvė, o muitininkai žiūrėjo kaip į pažeidimą. Neįleido. Geriau maistą išsiųsk paštu arba atiduok kaimynams. Rimtai, taupyk sau galvos skausmą ir laiko.

Kas nutinka realybėje, kai važiuoji į Angliją

Ar teko matyti, kad krovinys tiesiog būtų pamestas kelyje?

Ne pamestas, bet paliktas. Bet tai tas pats. Yra tokių „vežėjų“, kurie krauna per pilnas, nefiksuoja, kas kur padėta, o po to pakeliui pradingsta. Buvo atvejis, kai mūsų klientas skambino praėjus mėnesiui po to, kai pasirinko pigiausią variantą. Mikroautobusas, kuris vežė į Angliją, tiesiog dingo. Numeriai netikri, vairuotojas neatsiliepia. O tavo daiktai – kažkur prie Reims, tikriausiai parduoti. Krovinių pervežimas mikroautobusais reikalauja bent jau telefono, kuris veikia. Jei žmogus nekelia prieš reisą – jau signalas.

Ką daryti, jei mikroautobusas stringa pasienyje dėl techninės arba dokumentų bėdos?

Kvėpuoji giliai. Rimtai – panikuoti nereikia. Jei pasieniečiai randa techninių trūkumų, turi sutaisyti arba ieškotis kito pervežėjo. Mes turime partnerių visoje Europoje, bet maži, vieniši vežėjai... jie kartais įmuša galvą į vairą. Prieš dvejus metus, kai tas gedimas... oi, ne, tai buvo Vokietijoje, o ne prie pasienio. Kelnke... Kelyne, norėjau pasakyti. Pasienyje dažniausiai bėdos su svoriu arba popieriais. Tada tenka iškrauti dalį krovinio arba palaukti, kol atveža trūkstamą lapą. Geriau turėti kopijas telefone.

Kodėl kartais krovinys vėluoja savaitę ar net daugiau?

Oi, čia gali būti visko. Vienas vairuotojas susirgo – gerai, kad ne COVIDo laikais, tada apskritai chaosas buvo. Kita priežastis – mikroautobusas sugedo, o naujos dalies reikia laukti. Kartais klientas pats pakeičia iškrovimo adresą paskutinę minutę, o tada viskas stringa. Būna, kad vėluoja ne dėl mūsų, o dėl to, kad Anglijos sandėlis nepriima savaitgalį. Arba dėl to, kad krovinį vežantis mikroautobusas užsikliuvo dėl svorio Vilniuje ir turėjo grįžti. Savaitė – ilgai, bet pasitaiko. Tada skambinam ir aiškinamės. Nepaslėpsime.

Ar Anglijos pasienyje vis dar tikrina taip griežtai kaip prieš keletą metų?

Dar griežčiau, jei paklausi manęs. Anksčiau ES piliečiai važinėjo kaip į darbą. Dabar kiekvienas popierėlis tikrinamas. Ypač, jei mikroautobusas pilnas asmeninių daiktų. Jie žiūri, ar neperveši komerciškai po perkraustymo fasadu. Aš manau, nors čia jau spekuliacija, ne faktas, kad per artimiausius metus dar griežtės. Todėl krovinių pervežimas į Angliją dabar reikalauja dvigubai daugiau kantrybės. Vairuotojai dažnai sako: geriau šnekėtis su uniformuotu nei su kompiuteriu. Bet abiem atvejais svarbu turėti tvarkingus popierius ir nesiskųsti niekam.

Ar buvote turėjęs klientą, kuris viską suvelė dėl paskutinės minutės pakrovimo?

Ne vieną. Buvo vienas skubus reisas į Birmingemą – skambina vyrukas 22 val., kad reikia rytoj 6 val. būti pakrovus. Na, mikroautobusas tuo metu Klaipėdoje. Fiziškai neįmanoma. Bet jis nervinasi, šaukia, kad „visi kiti tai gali“. Ne, negali. Arba jei sako, kad gali – meluoja. Geri vežėjai turi grafikus, techninę apžiūrą, vairuotojų poilsio laiką. Paskutinės minutės pakrovimas kartais įmanomas, bet kaina tada kitokia, o jei dar nesurinkai daiktų... tada jau tikrai reikia stebuklo. Nekartok šitos klaidos.

Prieš siunčiant – praktiški dalykai

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišsiteptų per kelionę mikroautobusu?

Storo kartono nepakaks. Aš visada sakau: burbulinę plėvelę naudok bent du sluoksnius. Mikroautobusuose daiktai stipriau siūbuoja nei dideliuose fūrose, nes amortizacija specifinė. Arba kietesnė, priklauso nuo... velniai, vėl prasidėjo. Kiekvienas daiktas turi būti stabilus. Tušti tarpai tarp dėžių blogiau nei svorių disproporcija. Kartą... prisiminiau Kauno reisą... žmogus supakavo viską į maišelius su raišteliais. Atvažiavo į Londoną – porcelianas atrodė kaip dėlionė. Maišeliai slydo vienas ant kito. Tad pakuok taip, lyg tavo dėžės važiuotų lenktynėse.

Ar verta drausti krovinį atskirai, jei vežėjas sako, kad jis jau apdraustas?

Paprastai ne, jei vežėjas turi CMR draudimą arba krovinio draudimą. Bet aš patariu paklausti – kokia suma apdrausta? Jei tavo daiktai verti 20 000 eurų, o jis turi minimumą – tada problemos. Kartą vežėm kompiuterius, vienas neišgyveno kelionės. Draudimas padengė, bet jei būtume turėję tik mažesnis nei reikia... oi, mažesnę, žinoma. Sunkinasi rašyt greitai. Paklausk draudimo liudijimo kopijos. Jei vengia rodyti – raudona vėliava. Rimtai, tiesiog raudona. Nepasirašinėk su tais, kurie slepia lapus.

Ką reiškia „patikimas mikroautobusas“ ir kaip atskirti nuo nepatikimo?

Tai ne tik rida. Patikimas – kad nuvažiuos ir grįš be siurprizų. Tikrinu: variklis, stabdžiai, padangos, ar nebuvo stipriai kapotoje taisyta. Kaitalioju žodžius. Geriau pasakysiu tiesiai: ar nebuvo rėmo defektų po avarijos. Taip pat patikimas yra vairuotojas, ne tik geležis. Jei vairuotojas nemiega, vartoja energetinius kaip vandenį – tai jau nebe patikima mašina. O sistema. Žiūrėk į bendrovę. Ar turi internete atsiliepimų? Ne tik savo puslapyje, o Google. Jei randi tris skirtingus tel. numerius per savaitę – spruk. Geri vežėjai į Angliją važiuoja dešimtmetį, ne pirmais metais.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu iki Anglijos?

Dažnai taip. Jei yra laisvų vietų. Bet turi žinot, kad mikroautobuse ne bus tokios komforto kaip turistiniame. Sėdėsi šalia dėžių, gal turėsi sulenktas kojas. Ir dar – jei važiuoji be vizos arba pasibaigusiu pasu... tada aš tikrai neimsiu. Nors atsimenu vieną situaciją prie sienos, kai keleiviui teko grįžti, nes dokumentas ne toks. O buvo visai netikėtai. Svarbu: pasas turi galioti. Pasitikrink. Anglijos siena nejuokauja, ypač po visų pokyčių. O ir miegoti ant sofos krovininiame mikra nelabai patogu, atvirai pasakius.

Kokia didžiausia klaida, kurią daro žmonės, siųsdami krovinius į Angliją mikroautobusu?

Jie pasitiki žodžiu. Rimtai – atsiverčia skelbimų portalą, mato „krovinių pervežimas į Angliją pigiai“ ir skambina. Nepaklausia licencijos, nepaklausia, ar tas mikroautobusas apskritai egzistuoja. Buvo toks atvejis – moteris iš Šiaulių vežėsi seifą. Pasirinko pirmą pasitaikiusį. Seifas atsidūrė... atsidūrė visai ne pas ją, o pas kažkokį tarpininką Mančesteryje, kuris pradėjo reikalauti papildomo mokesčio. Klaidingas adresas, klaidingas žmogus. Didžiausia klaida – nematyti akimis to, kas veža. Bent jau video skambutį padaryk prieš pervesdamas avansą.

Ar galiu reikalauti, kad vežėjas paskambintų valanda prieš atvažiuojant?

Gali reikalauti ko nori, bet realybėje taip neveikia transportas. Anglijoje kamščiai, laukimo eilės, kartais iškrovimas trunka ilgiau. Planuoti tiksliai valandą – beveik misija neįmanoma. Aš stengiuosi paskambinti kai likus pusvalandžiui, dvidešimčiai minučių. Bet jei tu reikalausi absoliučios tikslumo – nebus smagu. Geriau sutark, kad paskambins iš karto kai atvažiuoja. Ai, ir dar – Anglijoje būna, kad adresai painūs, namai be numerių, tik pavadinimai. Tada tas skambutis iš viso gelbėja situaciją.

Kaip žinoti, kad vežėjas tikrai nenuvažiuos su mano kroviniu į visai kitą adresą?

Deja, 100% garantijų nėra. Bet yra ženklai. Ar pasirašo sutartį? Ar siunčia CMR? Ar jo firmą galima rasti įmonių registre? Jei viskas taip – tikimybė, kad tavo baldai atsidurs Bristolyje, o ne aukcione Lenkijoje, didelė. Aš žinau atvejų... kartą krovinys atsidūrė pas tarpininką, kaip minėjau. Blogiausia, kai mikroautobuso numeriai neišrašyti, o vairuotojas vardu Jonas, bet kalba su akcentu, kokio Lietuvoje nėra. Tada jau švilpk. Rimti vežėjai nieko neslepia. Jei slepia – ne tik kad nenuvažiuos, bet ir pametęs gali būt.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – ne raketų mokslas, bet ir ne paprastas pasivažinėjimas. Per 24 metus išmokau, kad technika turi būti patikima, o žmogus už vairo – dar patikimesnis. Jei rinksiesi pigiausią skelbimą, gali sutaupyti keletą šimtų, bet prarasti nervus. Geriau paklausk, pasitikrink, paprašyk dokumento. Tada tavo daiktai saugiai pasieks Angliją. O jei abejoji – parašyk, padėsiu. Ne visada žinau viską, bet sąžiningai pasakysiu.