Krovinių pervežimas Anglija su draudimu nuo bet kokių nuostolių

Kai žmonės skambina ir klausia, ar galiu apdrausti jų krovinį nuo absoliučiai visko į Angliją, aš paprastai atsidūstu – ne iš blogos valios, o tiesiog per dvidešimt keturis metus teko pervežti tiek daiktų, kad žinau: stebuklingo mygtuko nėra. Draudimas nuo visų nuostolių egzistuoja, bet jis kainuoja, reikalauja tikrų dokumentų, o kartais jūs pats sau pasidedate kulką į koją supakuodami kažkaip tai... savo būdu. Tiesiog bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda prieš perkraustymą į Londoną, Birmingamą ar dar kur nors Britanijoje. Ne paskaita – pokalbis kaip būtų per žinutę.

Pradžiai – apie draudimo esmę

Ar tas jūsų "draudimas nuo bet kokių nuostolių" apskritai egzistuoja, ar tiesiog graži frazė?

Egzistuoja, bet rinkoje tikrąjį vadiname krovinio draudimu, o ne stebuklinga karūna. Pilnas visų rizikų draudimas galimas, kai pervežimas vyksta į Angliją, tačiau reikia suprasti, kad jis kainuoja ir dažnai reikalauja daiktų sąrašo. Yra vežėjų, kurie sako "apdrausta", o turi tik minimalų CMR. Tai skiriasi kaip dviratis nuo BMW. Jei krovinys vertas daugiau nei keli šimtai eurų, aš asmeniškai siūlyčiau galvoti apie rimtesnę apsaugą, o ne tikėtis, kad parašas ant popierlapio ką nors garantuoja.

O CMR draudimas – kam jo reikia, jeigu jis vis tiek nieko nepadengia?

Jis reikalingas pagal įstatymą ir yra vežėjo atsakomybės pagrindas, bet dengia tik apie 11 SDR už kilogramą. Įsivaizduokit – jeigu vežate brangią odinę sofą, kuri sveria 80 kilogramų, gausite keliasdešimt eurų kompensacijos, nors sofos vertė buvo dviejų tūkstančių. CMR yra tarsi automobilio civilinis draudimas – privalomas, bet minimalus. Jeigu kas nors rimčiau nutinka, jūs liksite ant ledo. Todėl kalbame apie papildomą krovinio draudimą, kuris dengia tikrąją daiktų vertę, jei gerai užpildėte dokumentus.

Jeigu mano krovinys vertas 40 000 eurų, ar galiu jį apdrausti pilnai kelionei į Londoną?

Taip, galite, bet reikės sąžiningai nurodyti vertę ir kai kuriuos daiktus aprašyti. Draudimo bendrovės kartais atsisako dengti nepamatuotų daiktų, ypač jeigu tai antikvariniai baldai ar technika. Kaina paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 1,5 procento nuo deklaruotos vertės. Mažeikių bendrovė kartą vežė tikrą meno galeriją į Noting Hillą – ten viskas buvo aprašyta iki smulkiausių įrėminimo detalių. Jūsų buities daiktams to nereikia, bet brangius daiktus fiksuokite. Ir taip, 40 tūkstančių – ne riba, riba dažniausiai būna gerokai aukštesnė, bet reikia sutarties.

Kas nutinka realiai pakeliui

Sakykit, o jeigu fūrą apvogė naktį kelyje – draudimas tą dengia?

Dengia, jeigu tai buvo priverstinis įsilaužimas. Buvo atvejis prie Calais, kai naktį vagys perpjovė tentą, kai vairuotojas užmigo. Kroviniai dingo. Draudimas mokėjo, nes buvo policijos protokolas ir akivaizdūs įsilaužimo pėdsakai. Bet jeigu vairuotojas paliko fūrą neužrakintą degalinėj ir dingo sistema – draudimas gali ieškoti kiaulystės. Realybė tokia, kad Anglijos kryptimi tenka akyliau saugoti, ypač kuomet fūra stovi per sausio arba liepos naktis. Keltų uostuose – piktas daiktas tiek vagims, tiek kamščiams.

Kas būna, jeigu vairuotojas paliko sriubą mašinoje, ir kvapas prigėrė mano sofą?

Haha, atleiskit, bet taip buvo – ne sriuba, o kavos termosas atsidarė. Draudimas to nelaiko draudžiamuoju įvykiu, nebent kava pilnai sugadino apmušalą. Jie vadina tai "transportavimo specifika". Vairuotojai žmonės, jie valgo kelyje, kartais nepasiseka. Aš asmeniškai prašau savo ekipažų nepalikti skysčių šalia klientų baldų, bet... na, per dvidešimt keturis metus pasitaiko visko. Dėl kvapo niekas nemokės. Jei fiziškai sudegė audinys – gal tada. Fotonuotraukos padeda, bet čia jau įrodinėjimo drama.

O kai kelias siaubingas kaip po škvalo ir viskas subraižyta – kas čia kaltas?

Kelias nėra kaltas – kažkas turi blogai užtvirtinti krovinį. Vežėjas atsakingas už tvirtinimą, ne jūs. Buvo atvejis, kai vežėme į Birmingamą per Prancūziją, ten kelias tikrai kaip po apokalipsės, daiktai braškėjo. Bet kaltas buvo vairuotojas, nes nepanaudojo pakankamai lynų. Problemų pridaro ir seni tentai, kurie nutrūksta. Aš žinau įmones, kurios taupo ant diržų – naudoja dvidešimt metų senumo juostas, kurios plyšta. Tai nepadoru, bet faktas. Jei jūs turite pilną draudimą, turėtumėte gauti kompensaciją, bet vėlgi – be foto prieš pakrovimą bus sunku įrodyti, kas subraižyta kelyje.

O kai krovinys stovi kelyje prie Calais ir laukia keltos – jis irgi apdraustas?

Taip, tranzito metu draudimas galioja ir laikinose stovėjimo aikštelėse. Bet yra niuansas – jeigu muitinė dėl blogų popierių pristabdo krovinį atskirai, tada laikotarpis gali būti interpretuojamas kaip force majeure. Kai laukiate keltos, esate normalaus maršruto dalyje. Kartą stovėjome aštuoniolika valandų dėl streiko, krovinys saugus buvo, bet vairuotojas išalko ir valgykloje paliko daugiau nei reikia. Kavos Calais brangios, beje. Nors tai ir smulkmena, bet nervina.

Popieriai – tie nepakeliami muitai

Po Brexit tas draudimas Anglijos kryptimi dar galioja taip pat?

Hmm, šitoj vietoj aš jau nebesu šimtu procentų tikras dėl visų naujausių bendrijų pakeitimų, bet fundamentaliai – draudimas galioja. (Correction: nuo 2021-ųjų pasikeitė tranzito schemos, bet sutartys su draudikais išliko tos pačios.) CMR konvencija teoriškai galioja ir su trečiosiomis šalimis. Aišku, muitai dabar pridaro vargo, popieriai painesni, bet pats krovinio turto draudimas nekinta. Kartais nauji klientai galvoja, kad išlipus iš ES draudimas lieka prie sienos – ne, fiziškai jis važiuoja toliau. Tik reikia teisingai sutvarkyti eksporto dokumentus.

Jeigu muitinė dėl mano kaltos klaidos sustabdo krovinį – kas dengia visas dienas?

Jūsų piniginė, deja. Pilnas krovinio draudimas paprastai neapima muitinės delspinigių ar saugojimo mokesčių, kai kalta gavėjo pusė. Buvo atvejis, kai klientas sumaišė EORI numerį, krovinys savaitei įstrigo Folkestone. Nuo dienos baudos šimtai svarų. Draudimas tik pasijuokė – čia ne transporto rizika, o procedūrinė klaida. Vežėjas gali bandyti padėti, bet mokėti turėsit jūs. Todėl prieš siunčiant daiktus į Angliją būtinai pasitikrinkite EORI ir kitas raideles. Raideles labai svarbu.

Ką reiškia "pervežimas nuo durų iki durų" – ar čia įeina ir draudimas?

Ne, durų iki durų paslauga reiškia tik fizinį nuvežimą. Draudimas – atskira paslauga, kurią reikia pirkti atskirai. Kai kurie brokeriai sujungia šiuos dalykus į vieną pasiūlymą, kad atrodytų patogiau, bet realiai tai dvi sutartys. Aš visada sakau: jeigu manote, kad "viskas įskaičiuota" – triskart perskaitykite pačią mažiausią šriftą. Durų iki durų yra apie ratukus, laiptus ir tempimą per Londono kamščius. Draudimas – apie tai, kas nutiks, jei per tuos kamščius atsitiks šunybė.

Kur tiksliai turiu nurodyti krovinio vertę – ant dėžės gal?

Ne ant dėžės – sutartyje ir daiktų sąraše. Kai kurie žmonės parašo "daug visko – apie 5 tūkstančius eurų". Draudikui tai visiškai neįdomu. Jie nori žinoti, kad 2018 metų šaldytuvas vertas 400 eurų, o ne tiesiog "virtuvės technika". Kuo detaliau, tuo mažiau galvos skausmo. Jeigu deklaruosite per mažai – sumokėsite mažesnę įmoką, bet gausite mažesnę kompensaciją. Jeigu per daug – permokėsite. Vienas vaikinas rašė, kad jo kolekciniai žaislai verti 10 000 eurų. Ok, reikėjo įrodymo.

Kai kalti esam patys

Jeigu pats supakavau lėkštes į laikraščius ir jos sulūžo – draudimas padengs?

Tikėtina, kad ne. Vidaus pakuotė – jūsų atsakomybė, nebent išorinė dėžė buvo sulaužyta vežėjo kaltės. Turėjau atvejį Vilniuje: ponia supakavo krištolines vazas į sunerimus laikraščius... ir tada stebėjosi. Draudimas atmetė, nes stiklui reikėjo burbulių. Kita vertus, jei dėžė buvo numesta ir viduje viskas subyrėjo dėl smūgio – tada galima diskutuoti. Bet jeigu viduje nėra apsaugos, turite labai silpnas pozicijas. Aš žmoniškai suprantu – norisi sutaupyti ant pakavimo medžiagų. Bet taupo dabar, verkia po mėnesio Londone.

Ar tikrai privalau fotografuoti krovinį prieš dedant į fūrą?

Neprivalai, bet būtų kvaila to nedaryti. Aš pats savo klientams tai kartoju kaip mantrą. Pamatėte įbrėžimą ant komodos – nufotografuokite. Kaina telefone – milžiniška vertė vėliau. Be nuotraukų tenka tik pasakoti istorijas draudikui, o jie mėgsta rašyk raidele, ne šūdas. Kai kas sako – "o jei baterija mirus?" Na, tada pasiimkite normalų telefoną. Kitaip sakant, šita procedūra nieko nekainuoja, bet per dvidešimt keturis metus mačiau, kaip viena nuotrauka pakeičia visą derybą su draudimo bendrove.

O jeigu paskutinę minutę daiktai netelpa, ir dalis lieka pervežėjų sandėlyje – jie irgi apdrausti?

Sandėlio laikotarpiui reikia atskiros draudimo sąlygos arba aiškiai susitarti. Standartinis tranzito draudimas dengia tik kelyje esantį krovinį. Jei daiktai nakvoja pas vežėją dėl klaidos planuojant fūros dydį – čia jau tampa saugojimas. Kartą taip nutiko dėl bagažinių durų matmenų – komoda netilpo, palikome Rygoje pernakt. Aš pats nervinausi, bet klientui suorganizavome papildomą draudimą. Dauguma mažų firmų to tiesiog nepadarys, arba padarys tyliai ir nieko nesakys. Tai pavojinga.

Pinigai ir apgavikai

Kodėl vienur draudimas kainuoja 40 eurų, o kitur – 250 eurų?

Kaina priklauso nuo vertės, maršruto ir daiktų, bet dar svarbiau – nuo to, ar tai tikras draudimas ar popierlapis. Daugelis pigius pasiūlymus teikiančių įmonių parduoda tik CMR, bet klientui sako "viskas apdrausta". Tai melas. Rimtas krovinio draudimas į Angliją visada brangesnis nei kelios dešimtys eurų. Jeigu jums sako, kad visą butą apdraus už 30 eurų – galite neskaityti toliau. Kažkas čia ne taip. Patikimas brokeris ar vežėjas atvirai pasakys, kur draudimo ribos.

Galima apskritai vežtis be draudimo ir viltis tik vežėjo sąžine?

Galima, bet aš tai vadinčiau rulete. Vežėjo atsakomybė pagal CMR tokia menka, kad rimtesnė avarija jums kainuos nervus ir pinigus. Geri vežėjai su gera reputacija jau šimtus kartų įrodė sąžiningumą, bet net geriausi pateks į avariją, kurią sukels ne jie. Pamenu, kažkur netoli Birmingamo, vilkikas stovėjo raudoną šviesą, ir į jį įsirėžė iš šono. Krovinys subyrėjo. Vairuotojas be kaltės, bet jei be draudimo – ką darysi? CMR čia niekuo nepadės, nes kaltas kitas. Pilnas draudimas padengia.

Ar teko matyti, kad vežimo įmonė po didelės avarijos paprasčiausiai pradingo?

Deja, taip. Ypač tarpininkai, kurie neturi nei vienos fūros, tik gražų puslapį ir mobilaus telefono numerį. Atsitiko nelaimė, jie išjungia telefoną – ir jūs ieškote juos mėnesiais. Aš prisimenu atvejį, kai įmonė iš Kauno vežė baldus į Londoną, avarija buvo Le Mano apylinkėse, o po savaitės jų buveinė pasirodė tuščia. Nei vairuotojo, nei direktoriaus. Tai baisu, ir aš tai matau kaip profesionalas – būtinai tikrinkite, kas yra ne tik brokeris, bet ir faktinis vežėjas. Jei nei vieno, nei kito nėra – tai raudona vėliava.

Kas būna su tais tarpininkais, kurie žada "pilną dengimą nuo bet kokių nuostolių"?

Jie dažnai patys net nežino, ką žada. Išgirdo frazę biure, kartoja kaip papūga. Kai įvyksta faktinė žala, jie dingsta arba pradeda pasakoti, kad "taip, bet čia neįeina". Buvo toks vaizdas 2019-aisiais – gražus biuras Vilniaus centre, puikūs pažadai. Nuostolis – keliolika tūkstančių eurų, o vaikinas, paėmęs užsakymą, jau dirbo kitoje srityje. Nepažįstu Lietuvos rinkoje kažko panašaus dabar, bet principas išlieka – kas per daug žada, tas per mažai gali. Geriau klauskite draudimo poliso numerio ir paskambinkite draudikui patys.

O jeigu aš nusipirkau draudimą, bet pervežimą vykdo kitas vežėjas, kuriam aš nežinodamas pasakiau "mano krovinys apdraustas"?

Čia įdomi situacija. Jūsų sutartis su draudiku galioja, bet vežėjas privalo žinoti, kad krovinys apdraustas, ir privalo bendradarbiauti, jei kas nutinka. Kartais jie ignoruoja arba neturi autorizacijos vežti apdraustą krovinį. Realiai taip nutinka, kai užsakote per brokerius – polisas vienas, o vežėjas visai kitas. Jei jis neįtrauktas kaip interested party, gali kilti keblumų. Aš asmeniškai visada siūlau pasirašyti, kad draudimas galioja nepriklausomai nuo to, kas vairuoja, arba kad būtų nurodyti visi vežėjai grandinėje. Kitaip gali būti atsisakyta mokėti.

Kai niekas nenori prisiimti kaltės

O jeigu vairuotojas sako, kad jis viską gerai padarė, o jūs matot sulūžusias dalis?

Tada prasideda baudžiamoji doktorantūra. Turite turėti pakrovimo dokumentus, nuotraukas, aktus. Jeigu vairuotojas pasirašė, kad krovinys priimtas geros būklės, o iškrovimo metu pamatote broką – jūs esate geroje pozicijoje. Bet jeigu pasirašėte "be pastabų" Londone, o paskui radote – jūs kalti. Vienas vyrukas taip padarė, nes skubėjo į darbą. Po trijų dienų atidarė dėžes – trijų kėdžių kojos sulūžusios. Vairuotojas Londone jau gėrė alų, prie telefono nebeėjo. Be pradinių foto negalėjome nieko įrodyti. Sunku.

Kiek laiko realiai trunka gauti pinigus iš draudimo, jei krovinys buvo sugadintas kelyje į Angliją?

Du mėnesiai – optimistinis variantas. Šeši – realistinis, jei nėra ginčų. Jei ginčai – metai. Viskas priklauso nuo dokumentų pateikimo greičio, policijos pažymų (jei avarija) ir draudiko užimtumo. Anglijos kryptimi aš pastebėjau, kad draudikai kartais lėtesni, nes reikia dvigubo vertinimo – vietinio ir tarptautinio. Jūs turite suprasti, kad tai nėra parduotuvės kasa, kur skaičiuoja grąžą. Tai procesas. Negalima skubėti, bet ir nereikia leisti jiems užmigti. Kartą pats skambinau draudikui kas antrą dieną – padeda.

Ką daryti pirmiausia, kai atidarote dėžes Londone ir matote, kad kažkas ne taip?

Nekraustykite toliau. Sustokite. Fotografuokite. Skambinkite vežėjui nedelsiant, geriausia per pirmąsias minutes. Po to vežėjas turi parengti broko aktą. Jei atidėsite šitą reikalą rytojui – praradote dalį šansų. Daug žmonių skuba džiaugtis nauju būstu, po to verkia. Užrašykite ant važtaraščio "su pastabomis". Nes pasirašyti "be pastabų" – tarsi pasakyti "viskas tobula". Net jei tik truputį įtariate žalą – rašykite. Tik tada galite kreiptis į draudimo bendrovę. A, ir dar – pakuotę laikykite, neskubėkite mesti, draudikas gali norėti apžiūrėti.

Kas jei aš radau problemą tik po savaitės ar net mėnesio, kai jau viskas išpakuota?

Labai blogai. Draudimo bendrovės, ir aš juos suprantu, sakys, kad per tą laiką jūs patys galėjote numesti tą daiktą. Yra terminai – CMR atveju turite pranešti per 7 dienas nuo iškrovimo, jei žala sunkiai pastebima. Po mėnesio... na, tarsi nėra šansų. Turėjome klientą, kuris renovavosi butą, dėžės stovėjo koridoriuje, jis jas atidarinėjo po penkių savaičių. Nei pakuotės, nei pirminių įrodymų. Pinigų – nulis. Todėl aš kartoju: atidarykite nedelsdami. Nes jei sugadinsite patys ieškodami, tada jau tikrai niekas nemokės.

Paskutiniai klausimai – atvirai

Ar yra dalykų, kurių joks draudimas nepadengia, net jei reklamoje rašo "nuo visko"?

Žinoma. Pinigai grynaisiais, brangakmeniai, gyvūnai, augalai, nelegalūs daiktai, kai kurie skysčiai. Taip pat "anticipated profit", t.y., negautas pelnas – jeigu vežėte prekes parduoti ir pavėlavote per Kalėdas, draudimas nedengs prarasto uždarbio. Yra ir moralinis nuostolis – kad ir kaip jums būtų gaila senelės servizo, emocinė kančia neįkainojama. Kartais klientai pyksta ant mūsų – kodėl draudimas nenori mokėti už delspinigius kambariui, kurį praradote? Todėl, kad tai nėra fizinis daiktas. Periodas.

Ar jums psichologiškai lengviau dirbti, kai klientas turi pilną draudimą?

Nesakyčiau, kad lengviau – mes vis tiek stengiamės vežti idealiai. Bet žinau, kad jei kas nutiks, klientas nenudegs. Aš jau seniai pasiilgau tų pokalbių, kai mano inkai nesisuka pasakinant blogas naujienas. Kai žmogus turi full cover – aš tiesiog esu ramesnis. Nereikia vaidinti advokato, nereikia aiškinti, kodėl jis gauna 80 eurų už sugadintą kolekcinę gitarą. Draudimas nėra apie mus – jis apie jus. Mums šiek tiek ramiau, bet atsakomybė nesikeičia. Faktas – esame atsakingi už praradimus dėl savo kaltės iki CMR ribų.

Ką jūs pats pasirinktumėte – pilną draudimą ar tik CMR?

Aš rinkčiausi pilną krovinio draudimą vežant į Angliją be jokių kalbų. Jau esu matęs per daug ašarų per dvidešimt keturis metus. Net jeigu daiktai nebrangūs, jūsų ramybė verta tos papildomos įmokos. CMR – tai avarinės pagalbos numeris be balso. Pilnas draudimas – tai kai žinote, kad net jeigu kas nutiks, nereikės kapituliuoti prieš likimą. Tik būtinai skaitykite sąlygas, rinkitės ne pagal kainą, o pagal draudiko vardą. Ir nebijokite klausti kvailų klausimų – kartais jie būna patys protingiausi.

Nuostolių išvengti transportuojant krovinį į Angliją neįmanoma, bet galima jų nedidinti ignoruojant draudimą. Aš visada sakau: geriau valgyti kukliau mėnesį, negu verkti Londone dėl sulaužytos pianinos. Rinkitės patikimą vežėją, fiksuokite daiktus, nebijokite klausti apie draudimo sąlygas. Krovinių pervežimas Anglija su draudimu nuo bet kokių nuostolių nėra pasaka – tai darbas, kurį atlikus ramiai miegoti galima ir Nidoje, ir Noting Hille.