Krovinių pervešimo į Angliją kainos – ką iš tikrųjų moki ir kodėl niekas anksčiau to nepaaiškino

24 metus vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Na, gal 23 – tiksliai nesiskaičiuoju, kas iš to. Svarbu, kad per tą laiką supratau vieną dalyką: krovinių pervešimo į Angliją kainos žmonėms atrodo tarsi atsitiktiniai skaičiai. Paskambini į vieną įmonę – 400, į kitą – 900. Ir abi sako, kad geriausia pasiūlymas. Klientai galvoja, kad kažkas apgaudinėja. Dažnai taip ir yra, bet ne visada. Kartais tiesiog skaičiuojama visai kas kita. Noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų veikia, be marketingo ir be saldainiavimo.

Pradžiai apie skaičius

Kiek maždaug kainuoja pervežti daiktus į Angliją?

Na, sunku pasakyti per telefoną, bet jei labai nori skaičiaus... Dalinis krovinys dažnai kainuoja nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo apimties. Pilnas sunkvežimis gali kainuoti ir 1800, ir 3500. Čia labai grubiai. Vienas mano klientas neseniai vežė baldų kambarį į Birmingemą – gavosi apie 480 eurų. Kitas tempė tik šaldytuvą ir dviratį – 220. Tai koks skirtumas? Apimtis, atstumas iki durų ir ar reikia tempti į trečią aukštą be lifto. Nuo to viskas ir prasideda.

Ar galiu paskambinti ir išgirsti tikslią kainą iš karto?

Būtų faina, tiesa? Bet ne. Nebent turi labai specifinę prekę, pavyzdžiui, vieną fiksuotą sofą, kurią galiu apmatuoti. Bet dažniausiai žmonės sako: "mano daiktai – maždaug kambario." Tas "maždaug" vėliau išauga į du kartus didesnį krovinį. Todėl aš pirmiausia klausiu: turėsite sąrašą? Nuotraukų? Bent jau apytikslį svorį? Kaina susidaro tik tada, kai žinau, kas tiksliai važiuoja. Bet net ir tada pasitaiko staigių siurprizų – pavyzdžiui, laiptai be aikštelės.

Kodėl viena įmonė sako 300, kita – 800 eurų?

Čia yra trys variantai. Pirmas: ta, kuri sako 300, pamiršo įskaičiuoti ką nors svarbaus – pavyzdžiui, kuro antkainį arba muitinės procedūras. Antras: ta, kuri sako 800, dirba su brangesne sekcine mašina arba tiesiog nori daugiau uždirbti. Trečias – blogiausias: 300-eurų pasiūlymas yra žaidimas, kai paskui prisideda visi kiti mokesčiai. Mačiau tokių. Atrodo skaidru, bet rašto nepasirašai. Sakau kaip žmogus, kuris per 24 metus matė visokių triukų. Nuo tokių kainų reikia bėgti, jei jos kvepia per daug saldžiai.

Kas pakelia, kas nuleidžia

Ar brangiau, jei vežu iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?

Taip, kiek brangiau. Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad nuo to nėra jokio skirtumo. Anglija – toli, bet ir Lietuvoje reikia nuvažiuoti iki jos ribos. Iš Klaipėdos iki Varšuvos krypties – papildomi 300 kilometrų. Dyzelis, vairuotojo valandos, amortizacija. Viso to nepriimsi "už ačiū". Bet skirtumas nebus dvigubas – gal 50–100 eurų priklausomai nuo bendros apimties. Jeigu pilnas fūras – tai mažiau jaučiasi nei jei dalinis. O ir vairuotojai nemėgsta važiuoti ten, kur nėra kito krovinio atgal. Tiesa pasakius, iš West Midlands atgal į Klaipėdą daiktų beveik niekas neveža.

Kas labiau apsimoka – dalinis krovinys ar pilna mašina?

Jei turi daugiau nei pusės kambario daiktus – dažnai pilna mašina. Jei mažiau – dalinis. Logiška. Bet yra niuansas. Kartais žmonės sugalvoja, kad dalinis krovinys bus pigiau, bet pamiršta, kad kitų žmonių daiktai gali vėluoti. Tuomet tavo kėdės savaitei pasiklysta liejykloje Londone, nes vairuotojas laukė dar vieno krovinio iš Kauno. Štai čia didžiausi svyravimai ir būna: skubumas visada brangina. Ne kartą matęs, kaip žmonės paskui moka dvigubai, nes "reikia jau rytoj". Planuok iš anksto.

Ar žiemą kainos kitokios nei vasarą?

Prisimenu, 2018 metų gruodį... o gal 2019? Vienas klientas skambina ir klausia, kodėl dabar 100 eurų brangiau. Nes Kalėdos. Ne dėl sniego – dėl Kalėdų. Visi nori atsivežti daiktus iki švenčių, vairuotojų trūksta, keltai per Lamanšą pilni. O kai paklausa didelė, kaina kyla. Vasarą kartais būna atvirkščiai – atostogų metu mažiau krovinių, galima derėtis. Bet ne visada. Būna ir taip, kad liepą visi kraustosi – tada irgi pikas. Sezoniškumas egzistuoja, bet jį numatyti naivu. Aš pats kaskart stebiuosi.

Apie tuos "viskas įskaičiuota" pasiūlymus

Ką reiškia "viskas įskaičiuota"? Ar tikrai?

Tai reiškia, kad įmonė įskaičiavo tai, ką ji sugalvojo įskaičiuoti. O ne tai, ko tu galvoji, kad turėjo įskaičiuoti. Dažnai "viskas" yra pakrovimas, pervežimas, iškrovimas. Bet jei reikia nešti iki liftuoto aukšto ar pakuoti – staiga tai "ne viskas". Vienas mano pažįstamas pasirašė "viskas įskaičiuota" už 380 eurų, o paskui prisidėjo 120 už pakrovimą, nes pats nesugebėjo. Skaityk sutartį. Tikrai. Ten visada bus punktas apie laiptus, atstumą nuo mašinos iki durų, kuro mokestį. Kai skaitai, nebeatrodo taip skaidru, tiesa?

Kodėl reikia mokėti kuro mokestį atskirai? Jie tyčiojasi?

Netyčiojasi. Na, gal kai kurie taip. Bet realiai dyzelio kaina svyruoja kaip pašėlusi. Jei aš sausį pasiūliau kainą su dyzeliu po 1,50, o balandį jis 1,80 – aš prarandu. Mažos įmonės negali sau leisti tokių svyravimų. Todėl kai kurie skaičiuoja atskirai pagal faktinį suvartojimą arba naudoja indeksą. Nesąžininga? Gal. Bet alternatyva – fiksuota kaina, kuri jau įskaičiuoja riziką, ir ji bus didesnė. Asmeniškai aš mieliau moku už tai, ką suvartoju, nei dengiu svetimus spėjimus. Bet čia jau skonio reikalas. Svarbu, kad apie tai būtų pasakyta iš anksto, ne prieš paskutinę pakelę.

Kas nutinka, jei mano daiktai užima daugiau vietos, nei sakiau?

Atsitinka standartinis scenarijus: aš siunčiu mašiną, o ten vietoj dviejų kubinių metrų – penki. Vairuotojas pakrauna, pažiūri, skambina man. Tuomet aš skambinu tau. Ir čia kyla pasirinkimas: arba mokame už papildomus kubus (ir jie kainuoja, nes gali tekti atšaukti kitą krovinį), arba paliekame dalį daiktų. Būna įvairiai. Kartais žmonės pikti: "aš gi sakiau maždaug." Na, maždaug – ne skaičius. Transporto sektoriuje maždaug reiškia "aš dar nežinau, ką turiu." Geriausia – nufotografuoti arba atsiųsti sąrašą. Tada nemalonių siurprizų mažiau. Bet jų vis tiek pasitaiko. Tai gyvenimas.

Ar man reikia mokėti už muitus atskirai, kai vežu savo daiktus?

Daiktai, kurie jau buvo naudojami – asmeniniai daiktai – dažniausiai muitinių procedūrų neturi arba jos minimalios po Brexit. Bet čia aš jau nebe 100 procentų tikras, nes taisyklės keičiasi. Reikia pasitikrinti. Ką žinau – jei veži naujus baldus parduoti, tai jau visai kita istorija. Tada muitai ir PVM gali šokdinti iš kelių šimtų iki tūkstančio. Gerai, grįžtu prie klausimo: asmeniniai daiktai, seni baldai – paprastai nieko papildomo. Bet visada reikia užpildyti pakavimo sąrašą inventory list anglų kalba. Be jo gali strigti. Čia jau ne apie pinigus, bet apie nervus. Nervai irgi kainuoja.

Blogi susidūrimai ir kaip jų nepakliūti

Ar galiu pasitikėti, kas siūlo žemiausią kainą?

Gali, bet kai tai 30 procentų žemiau nei rinkos vidurkis – ilgai galvok. Aš mačiau įmones, kurios siūlo 250 eurų už dalinį krovinį, o paskui dingsta. Ne visos, žinoma. Kartais tiesiog maža įmonė važiuoja pusiau tuščia ir pasiima už bet ką. Bet rizika didelė. Praeitą rudenį o gal užpernyk – laikas bėga vienas vaikinas sumokėjo avansą įmonei, kuri neturėjo nei biuro, nei mašinų. Galas liūdnas. Patikrink registrą, paprašyk CMR draudimo policijos, pažiūrėk atsiliepimus. Jei kaina atrodo kaip stebuklas – dažnai taip ir yra. Ne visada, bet aš pats jau atsargiai žiūriu į per pigius dalykus.

Kokie yra tie paslėpti mokesčiai, apie kuriuos niekas nekalba?

Kalba, tik mašinalai rašte. Pirma – laukimo laikas. Mašina atvažiuoja, o tavęs nėra valandą. Po nemokamos valandos – 25 eurai už kiekvieną kitą. Antra – papildomas sustojimas. Trečia – naktinis iškrovimas. Ketvirta – keltų bilietų rezervacija per paskutinę minutę. Kartais dar "archyvavimo mokestis" – aš pats nežinau, už ką jis, bet mačiau sąskaitoje. Atrodo kaip juokas, bet žmonės sumoka. Už pervežimą atsakinga įmonė privalo išrašyti skaidrią sąskaitą, kurioje matyti viskas. Jeigu matai eilutę "administracinis mokestis – 90 eurų" ir nieko negali pagrįsti – klausk. Turi teisę žinoti.

Kodėl vieni prašo avanso, o kiti – ne?

Avansas – dažniausiai tie, kurie dirba su tarpininkais arba mažais kroviniais. Nori užsitikrinti, kad nesumeluosi. Aš asmeniškai daliniams kroviniams prašau 30 procentų, pilniems – kaip susitarsim. Jeigu senas klientas – neatrašau nė cento iš anksto. Naujas, keistas – prašau. Tai ne religija, tai praktika. Bet būk atsargus: jei prašo 100 procentų avanso ir dar į privatų sąskaitą – čia jau raudona vėliava. Normalu – dalis iš anksto, dalis gavus. O jei tik gavus? Irgi gerai, bet tada tikėkis didesnės kainos, nes rizika persiduoda vežėjui. Viskas turi savo kainą.

Ar reikia mokėti už pakrovimą Anglijoje, jei ten nėra lifto?

Va čia tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o tu – trečias aukštas, laiptai spiraliniai, šaldytuvas 120 kilogramų. Jis ne Halkas. Yra dvi paslaugos: tail-lift platforma ir rankinis nešimas. Lengvąjį galima ir dviese, bet vienam – nebe. Tada klausi manęs, o aš sakau: reikia samdyti pagalbinių. Kaina – nuo 40 iki 80 eurų valandai, priklausomai kur Anglijoje. Londonas brangesnis nei Nykas. Jeigu apie tai žinai iš anksto – įskaičiuoju. Jeigu vairuotojas sužino vietoje – stresas visiems. Kartais galima išsikrauti lauk ir tempti kartu patiems, bet tai ne visada legalu pagal draudimą. Niekas nenori mokėti, bet kartais nėra kelio.

Techninis šlamštas, bet svarbus

Ar kaina skiriasi, jei vežu į Londoną, o ne į atokų kaimą?

Žinoma. Londonas – pats savaime brangus, bet logistikos požiūriu lengvas: daug krovinių, daug galimybių surinkti kitą krovinį atgal. O jei veži į Šiaurės Anglijos kaimą prie vėjo malūnų – vairuotojui reikės grįžti tuščiu arba ieškoti retų atgalinių krovinių. Tas tuščias važiavimas – daugiausiai kainuojantis dalykas transporte. Kartais tokiems reisams kaina būna 15–20 procentų didesnė. Jeigu turi pasirinkimą – atsiimk daiktus didmiestyje. Bet jei turi senelius kaime – ką padarysi. Tiesiog būk pasiruošęs mokėti už atstumą nuo greitkelio. Kuo toliau nuo M25 žiedo, tuo daugiau dyzelio.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis kainuoja papildomai?

CMR – tai tarptautinis vežimo sutarties dokumentas, o draudimas pagal jį dažniausiai įskaičiuotas į kainą. Jis dengia krovinio netektį ar sugadinimą kelyje. Bet čia svarbu: jis dengia ne viską. Jei tu pats supakuoji netinkamai ir viduje kas nors sugenda – CMR gali nepadengti. O ir limitai būna. Brangesniems daiktams – meno kūriniams, antikvarui – reikia papildomo draudimo. Tai kainuoja atskirai. Aš kiekvienam klientui sakau: jeigu veši nešiojamąjį kompiuterį vertą 2000 eurų – pasakyk. Standartinė CMR atsakomybė gali būti tik keli eurai už kilogramą. Mažai. Labai mažai. Geriau permokėti šiek tiek už gerą draudimą nei gailėtis.

Kodėl internetiniai skaičiuotuvai duoda visai kitas kainas?

O tu tikėji? Tie skaičiuotuvai – matematika be smegenų. Tu įvedi "3 kambariai", o jis išmeta 299 eurus. Kaip 3 kambariai? Kokie? Kur? Su laiptais? Be? Internetiniai skaičiuotuvai negali matyti, ar tavo sofą reikės tempti pro langą. Jie amortizuoja – ima vidurkį, kuriuo niekas nepasitiki. Reali kaina atsiranda tik po pokalbio. Kartais skaičiuotuvas būna arti, bet dažniausiai – tik viliojimo įrankis. Spaudi užsisakyti, paskui skambina vadybininkas ir sako, kad realiai bus 450. Aš to nedarau, nes nemėgstu švaistyti laiko. Geriau iškart pasakyti tiesą, net jei ji nemaloni.

Kiek kainuoja skubus pervežimas lyginant su įprastu?

Brangiau. Tiesiog. Skubūs kroviniai – tai specialus reisas arba oro transportas jei mažas, arba sutartinis maršrutas, kuriam tenka visas kitas planas versti aukštyn kojom. Skubumas gali kainuoti dvigubai. Kartais triskubai. Jeigu turi savaitę laiko – planuok. Jei reikia rytoj – mokėk. Aš prisimenu atvejį, kai klientui reikėjo dokumentų į Londoną per 24 valandas. Išsiuntėme kurjerinį mikroautobusą tiesiai. Kaina – 800 eurų. Įprastai – gal 120. Bet jis sutaupė darbą. Ar verta? Jam – taip. Kaina yra ne tik pinigai, bet ir tai, ko tu atsisakai. Laikas irgi turi kainą.

Ar galiu daiktus susinešioti pats, ar vežėjai tai daro už mane?

Gali pats, bet atsargiai. Dauguma vairuotojų nepakuoja – jie veža. Yra pilnas servisas: pack and move. Kainuoja brangiau, bet jei neturi laiko ar jėgų – verta. Aš pats to nesiūlau visiems, nes brangu. Bet jei senjoras arba viena mama su vaiku – be abejo, paklausiu, ar reikia pagalbos. Pakavimo medžiagos – dar 50–150 eurų. Darbas – valandinis. Jeigu pakuoji pats – dėk į dėžes tvarkingai, užrašyk. Ne, rimtai, užrašyk. Nes Anglijoje atsidarius dėžę su iškilusiais lėkštėmis nesmagu. Būna ir taip, kad klientas mano, jog "vistiek vežėjas sutvarkys". Nesutvarkys. Jis tik vairuoja.

Paskutiniai atsakymai prieš užsakant

Ar verta derėtis dėl kainos, ar tai jau galutinis skaičius?

Derėtis galima visada, bet prasminga – ne visada. Jei kaina sąžininga ir marža maža – vežėjas ne nuleis, o tiesiog atsakys "ne". Tada gali eiti pas kitą, kuris sutaupys 20 eurų, bet pamiršo įskaičiuoti keltą. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas sako: ar galiu sumokėti dalimis? Tai realus prašymas, ne bandymas mane apgauti. Kainą sumažinti galima, jei lankstus dėl datos – vežėjas tada sukomplektuoja kitus krovinius. Arba jei atsiveši iki terminalo. Bet tiesiog sakyti "per brangu" be priežasties... na, čia kaip turguje. Kartais pavyksta, kartais pasiunčia toliau. Būna ir taip.

Ar tiksliai gali pasakyti, kiek kainuos mano sofa ir trys lagaminai?

Sofa... sofa būna dvivietė, būna kampinė, būna išskleidžiama trisdešimties kilogramų. Lagaminai – tie maži kabininai ar trys XXL rodmenai? Na, atvirai – gal maždaug nuo 180 iki 320 eurų, bet čia toks spėjimas iš lempos. Neatsakinga būtų tiesiog įvardinti skaičių. Geriau parodyk nuotrauką. Tada pasakysiu tiksliau. Kartais žmonės supyksta: "kodėl negali pasakyti?" Nes aš negaliu matyti pro telefoną. Ir ne aš čia kaltas. Aš tiesiog nenoriu meluoti. Meluoti lengva, bet paskui atvažiuoja mašina, o lagaminai netelpa, nes buvo didesni. Ir vėl liepsna. Gerai, ne liepsna, bet pyktis.

Ką daryti, jei krovinys pavėluoja – ar galiu reikalauti nuolaidos?

Gali reikalauti, bet ar gausi – priklauso nuo sutarties. CMR konvencijoje yra terminai, bet daliniams kroviniams jie ne visada fiksuoti. Jei sutartyje parašyta "apytiksliai 5–7 darbo dienos" – tai "apytiksliai" gelbsti vežėją. Jei fiksuota data – tada turi svertą. Aš savo klientams sakau: jei skubu – pirminis variantas, brangiau, bet greičiau. Jei standartas – laukiam. Kartais vėluoja dėl muitų, oro, sulūžusio sunkvežimio. Tai gyvenimas, ne piktybė. Bet jei vežėjas tyčia mulkina – rašyk pretenziją. Ji turi būti surašyta, ne telefonu kažkur suburbt.

Ar kainos skiriasi, jei vežu atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Šiaip taip, skiriasi. Anglija – importo šalis, o iš jos dažnai mašinos grįžta pustuštės arba su kitais kroviniais. Užsakymų atgal mažiau, todėl kaina gali būti šiek tiek mažesnė. Vos šiek tiek, ne stebuklingai. Žmonės galvoja, kad jei kas nors važiuoja tuščiai – parsiveš už pusę kainos. Pamiršta, kad tas tuščias reisas irgi degina kurą ir algą. Faktiškai krovinio pervežimas (taip, aš vėl sakau "krovinio" vietoj krovinių – matyt, įprotis, sorry) į vieną pusę ir atgal kainuoja beveik vienodai. Skirtumas tik rinkoje. Jei pataikai ant atgalinio tuščio reiso – pasisekė. Bet tai loterija, o ne planas.

Ar reikia kokio nors specialaus popieriaus, kad nereikėtų mokėti papildomai?

Dėl asmeninių daiktų – inventory list. Dėl verslo – komercinė sąskaita faktūra, EORI numeris kartais. Bet popierius popieriumi – svarbu, kad daiktai būtų teisingai aprašyti. Aš turėjau klientą, kuris parašė "namų apyvokos reikmenys". Muitininkai atidarė – ten ir dviratis, ir televizorius. Užfiksavo. Delays, patikrinimai, galiausiai papildomi mokesčiai. Būk konkretus. Sofa – sofa. Jeigu veši seną foteliuką – nurodyk, kad senas. Kuo aiškesnis sąrašas, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors pakryps ne ten. Popieriai neapsaugo nuo kainos, bet apsaugo nuo netikėtos kainos. Didelis skirtumas.

Kiek laiko iš viso trunka, kol sužinosiu tikslią kainą?

Jei skambini man pirmadienį ir turi sąrašą – antradienį jau turiu pasiūlymą. Jei rašau: "kiek kainuoja daiktai" – tada savaitė. Ne dėl to, kad aš lėtas, bet dėl to, kad reikia išsiaiškinti. Krovinių pervežimo į Angliją kainos nėra kaip parduotuvėje ant etiketės. Aš turiu skambinti kurjeriui Anglijoje, tikrinti keltų grafiką, matuoti atstumą. Kartais užtrunka, jei krovinys nestandartinis – pavyzdžiui, pianinas. Tada reikia specialisto. Geri vežėjai nešoka su kaina per 5 minutes. Tie, kurie šoka – dažnai prisigeria vandens. Palauk dieną, gausi tiksliau. Verta.

Ką dar reikėtų žinoti, prieš pasirašant sutartį?

Skaityk smulkųjį šriftą. Tiesiog. Aš žinau, kad niekas neskaito, bet perskaityk du punktus: kas nutinka atšaukus ir kas nutinka vėluojant. Ir dar – ar kaina fiksuota. Jeigu "orientacinė" – klausk, iki kurios datos. Vienas svarbiausių dalykų – susirašinėjimo išsaugojimas. Jeigu viskas telefonu – tu neturi įrodymų. Aš siūlau el. paštą. Ten aiškiau. Ir pamiršk tokius žodžius kaip "draugiškas" ar "skaidrus" – žiūrėk į skaičius ir į sąlygas. 24 metai verslo išmokė, kad gražūs žodžiai nekainuoja, bet jais dažnai uždengiama bloga kaina arba blogos sąlygos. Nepasitikėk, tikrink. Turi teisę.

Krovinių pervešimo į Angliją kainos visada atrodys sudėtingos, kol nematysi, iš kokių dalių jos susideda. Aš per savo 24 metus išmokau, kad pigiausias pasiūlymas be konteksto – pavojaus signalas, o brangiausias nebūtinai garantija. Svarbu, kad prieš tau patvirtinant užsakymą, žinotum: kas įskaičiuota, kas ne, ir kas nutinka, jei kažkas pakrypsta kitaip. Nes taip gyvenime ir būna. Jei kils daugiau klausimų – rašyk ar skambink konkrečiam žmogui. Geriau 15 minučių pokalbis nei 300 eurų klaida. Sėkmės kraustantis.