Krovinių pakrovimas ir saugus pristatymas iki durų: ką verta žinoti prieš kraustantis

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau kokius 22 metus, gal 23 – net sunku suskaičiuoti, kai sezonai bėga vienas po kito. Kartais klientas paklausia, ar krovinių pakrovimas ir saugus pristatymas iki durų yra taip paprasta, kaip atrodo. Na, teoriškai taip, bet praktiškai būna visko. Aš netgi sakau – pusė darbo yra geras pakrovimas. Kita pusė – kas vyksta kelyje ir kaip viską priimate galutiniame taške. Šiame tekste bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus taip, lyg sėdėtumėte su kava prie mano biuro stalo.

Prieš pakrovimą – viskas prasideda nuo plano

Kaip iš viso prasideda krovinių pakrovimas? Ar aš turiu viską supakuoti pats?

Ne, ne visada. Jei užsisakote pilną paslaugą, tai perkraustytojai ir supakuos. Bet jei norit sutaupyt – galit patys. Tada būna, kad atvažiuojam ir radę viską neišardytą, išsibarstę po kambarius, tiesiog truputį įsitempiame. Nes krovinių pakrovimas vyksta greičiau, kai daiktai jau paruošti. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas bent jau mažas dėžes sukrauna į krūvą ir pasižymi. Nereiškia, kad privalo, bet mano diena tampa lengvesnė. O jei kažkas lūžta dėl blogo pakavimo – na, tada kalta ne mano komanda.

Kiek laiko prieš perkraustymą reikia užsakyti transportą, kad spėtų saugus pristatymas iki durų?

Geriau mėnesį, o jei vasara – tai ir du. Sakau tai kiekvienam, bet daugelis galvoja, kad mes furgonus laikom po ranka kaip taksi. Realybė tokia, kad jei skubiai į Vokietiją reikia – kartais randam vietą per savaitę, bet kaina bus visai kitokia. Saugus pristatymas iki durų reikalauja logistikos, o logistika nėra stebuklas per vieną dieną. Kartais tenka derinti krovinius, kad furgone neliktų tuščios vietos. Kuo anksčiau žinom datas, tuo ramiau visiems – ir jums, ir mums, ir vairuotojui, kuris jau planuoja savo maršrutus.

Ar man reikia draudimo? Gal be jo apsieisiu?

Galit ir be jo, bet aš siūlyčiau nepavaryti. Būna tokių atvejų – važiuojame Lenkiją, staigus stabdymas, dėžė nukrenta. Jei ji apdrausta, keistas jausmas neskauda. Jei ne – ginčai, stresas, ašaros. Draudimas kainuos procentą nuo vertės, kartais net minimaliai. Per 22 metus mačiau du kartus, kai klientas atsisakė, o paskui teko gilintis į teisinius niuansus. Tai toks nejaukus procesas. Imkit draudimą, net jei daiktai ir ne pirmos jaunystės. Aš netgi turėjau atvejį, kai vertingas paveikslas subraižėsi dėl netikėto stabdymo prie Lodzės.

Ką daryti, jei mano sofra netelpa į duris – ar tą reikia žinoti dar prieš pakrovimą?

Žinokit, tai geriausias klausimas, kurio beveik niekas nepaklausia. Ir tada pristatymo dieną stovi ašaromis apsipylusi šeimininkė prie dviejų metrų sofos ir pusantro metro koridoriuje. Mes galim pasiūlyti išnešti pro langą arba demontuoti, bet tai kainuoja papildomai. Krovinių pakrovimas vyksta tikslingiau, jei žinome, kad reikės specialios įrangos. O jei nežinom – situacija tampa kebli. Aš pats ne visada atsimenu išmatavimus mintinai (būna, painioju colius su centimetrais), todėl prašau: matuokite. Ir ne tik duris – laiptų aukštį, posūkius, lifto angą. Buvo atvejis, kai pianinas netilpo į lifto duris, nors namie tilpo.

Ar galiu padėti pakrauti, ar tai bausmė mano stuburui?

Techniškai galit, bet aš nerekomenduočiau. Ne todėl, kad jums nereikia sporto, o todėl, kad jei sukelsite sau žalą – atsakomybė lieka ant mūsų galvos. Be to, profesionalai turi savo ritmą. Jūs norite padėti dėl streso, aš suprantu – visi jaudinasi. Bet kai stovi septyni žmonės kambarį ir vienas klientas bando tempti dėžę su indais, trukdo. Geriausias būdas padėti – atstumti vaikus, šunis ir paruošti vandenų. Ir pasirašyti dokumentus laiku. Jūsų neprivalai tempti spintos, kad jaustumėtės geriau.

Pakrovimo diena – kai viskas (ne)kaip per sviestą

Ką darbuotojai daro pirmiausia, kai atvažiuoja? Tiesiog šokinėja iš mašinos?

Pirmiausia – apžiūra. Bent tie, kurie dirba tvarkingai. Aš pats visada apeinu butą, pasižiūriu, ką reikės išnešti, kur galima statyti furgoną. Tada tik pradedam. Būna komandų, kurios sulimpa ir velkasi, bet po trijų valandų supranta, kad daiktai netilps. Mes taip nedirbame. Krovinių pakrovimas prasideda nuo plano, net jei tas planas – greitai nubraižytas ant popierinio maišelio. O jei matome, kad oras blogas, keliam tentedus arba ieškom vietos po stogu. Visada stengiamės apgalvoti, kur bus sunkioji technika.

Kaip jie žino, ką dėti apačion, o ką – viršun? Ar čia kokia magija?

Nėr čia magijos. Sunkūs daiktai žemyn, lengvi – viršun. Nestabilūs – tarp jų. Ir niekada neprisegu šaldytuvo virš plunksinės antklodės. Kartais klientai stebisi, kodėl jų spinta stovi šone. Atsakymas paprastas: taip ji tvirtinama ir nejuda. Saugus pristatymas iki durų priklauso ir nuo to, kaip padėta mašinoje. Aš kartais pats nustembu, kai vairuotojas išpakuoja krovinį po dviejų tūkstančių kilometrų – viskas stovi taip, kaip ir stovėjo. Tai iš patirties, ne iš knygų, ir po tiek metų rankos jau pačios jaučia svorį.

Ar tikrai reikia tų antklodžių ir folijos? Nematau prasmės mokėti už vyniojimą.

Prasmė atsiskleidžia, kai pamatote subraižytą ąžuolinį stalą. Antklodės amortizuoja, o folija saugo nuo dulkių ir drėgmės. Ypač jei krovinys važiuoja per Olandiją, kur lyja beveik visada. Aš turėjau atvejį prieš kelerius metus – klientas atsisakė pakavimo, taupė. Pristatymo mete... na, atleiskit, kalba paslydo. Pristatymo metu radome dėžę su virtuvės taurėmis, kuri atsidarė, nes dėžė buvo silpna. Taurės – visos. Bet jei būtų buvę oro tarpai ir minkštos antklodės – būtų buvę ramiau. Verta mokėti. Niekas neverkia dėl antklodžių kainos, bet verkia dėl subraižyto marmuro. Aš tai garantuoju.

O jei lyja? Krovinių pakrovimas lyjant – ar viskas neatrodys kaip per balą?

Lyja dažnai. Tiesiog dėvime lietpalčius ir tempiame greičiau. Jei stipru, statome tentą kaip tunelį tarp laiptinės ir mašinos. Būna, kad grindys pasidaro slidžios – tada einame lėčiau, nors klientas nerimauja. Mano patarimas: prieškambarį užklokite kuo nors ant grindų. Nes šlapi batai ant jūsų kilimo – ne smagu. Mes stengiamės nesišluostyti į jūsų rankšluosčius, bet skubėjimo metu (atleiskit, kartais pritrūksta šluosčių) atsitinka. Tai gyvenimas. Lyjant svarbiausia dirbti greitai, bet saugiai.

Ar aš turiu būti namie visą tą laiką, kai vyksta pakrovimas? Negaliu kur išeiti porai valandų?

Būtumėt namie, geriau. Ne todėl, kad mes ką nors vogsime – busdie, taip nebūna. Bet reikia nuolat spręsti. Kur dėt šitą dėžę? Ar galima tempti senelės komodą? O kas čia – vonios kilimėlis, kurio sąraše nėra? Jūsų buvimas sutrumpina procesą perpus. Buvo atvejis, kai klientė išėjo į kirpyklą, o mes radome narve šunį, kuris labai norėjo į furgoną. Teko skambinti. Trumpai tariant – jei norit, kad krovinių pakrovimas baigtųsi greitai, būkit arčiau matomoj zonoj.

Kelias – kas dedasi, kol nesate šalia

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar bus perkeliami į kitą mašiną?

Dažnai – tiesiai, jei turite pilną krovinį. Jei kombinuotas – perkeliami. Tai vadinama perkrovimu terminale (o kartais tiesiog iš vieno furgono į kitą, jei pirmasis gedęs arba per mažas). Nėra čia tragedijos, bet kiekvienas perkėlimas – papildoma rizika. Yra tokių kompanijų, kurios parduoda pigiai, o paskui suranda bet ką, kas perveš. Saugus pristatymas iki durų tada pavirsta į misiją nebeaišku kur. Aš asmeniškai renkuosi tiesioginius maršrutus, kai tik įmanoma. Ypač į Skandinaviją. Bet jei su jūsų sofa dar veža kažkieno mopedas į Daniją – reikės persikraipyti. Realybė.

Kiek maždaug trunka kelias iš Lietuvos į Vokietiją su pilnu kroviniu? Ir kodėl kartais vėluoja?

Apie dvi–tris dienas važiuojant tiesiai. Bet čia be kalbėjimosi. Vėlavimai – eisme, pasienyje, techninėse priežiūrose. Kartais vairuotojas pavargsta ir privalo išsimiegoti. Būna, kad remontuoja kelią ir stovi iki sprogimo. Aš realiai nežinau, ar jūsų krovinys bus trečiadienį, ar ketvirtadienį – galiu pasakyti tik savaitės vidurį. Tai ne avialinijos. Saugus pristatymas iki durų nereiškia, kad vairuotojas skries be miego. Jei kas nors žada tikslų valandos laiką – neikvėpkite. Nes meluoja arba nežino, ką žada.

Kaip ten viduj sumontuota, kad daiktai nesisluokia? Ar tikrai saugus pristatymas iki durų ne tik reklaminis šūkis?

Viduje – grandinės, diržai, lentynos. Kartais ratukai, kad priartėtume prie lifto. Svarbiausia – nepalikti tuščių tarpų. Tuščia vieta – blogiausia. Tada dėžės šokinėja kaip pupos. Mes naudojame tekstilės diržus ir medines atbrailas. Kartais klientas atidaro mašiną ir sako: oho, čia kaip Tetris. Taip, būtent tetris. Ir dar – kamščiai, veltinis. Kiekvienas centimetras panaudojamas. Po 22 metų tai jau rankos pačios deda. Jei mašiną pakrauna mėgėjas – ten gali būti katastrofa. Man beveik taip nebūna. Beveik, bet visada patikrinu.

Ar vairuotojai miega kabinoj? Būna keista pagalvoti, kad ten mano daiktai.

Miega. Ir valgo. Ir gyvena. Tai jų biuras ir namai savaitę ar dvi. O šiaip, kabinoj jie turi viską – kavą, šaldytuvėlį, net kartais mažą dušą, nors ne visada. Jūsų daiktai – po tentu, jie – po priekiniu stiklu. Vairuotojai parenkami patikimi, nes jie atsakingi už viską – raktą, krovinį, dokumentus. Aš su savo vairuotojais dirbu jau aštuonerius metus ir žinau, kad jie nepalieka mašinos be priežiūros. Naktį miega Vandensykles (ar kaip ten, Wągrowiec apylinkėse), dieną – važiuoja. Jūsų kėdės tuo metu ramiai snaudžia.

Ar galiu skambinti vairuotojui kas kelias valandas? Labai jaudinuosi.

Galit, bet geriau neskambinkit. Rimtai. Jis vairuoja, o mobilus prie ausies – bauda, pavojus ir mano galvos skausmas. Aš duodu kontaktus, bet sakau: skambinkit tik jei kažkas blogai. Jei norit žinoti, kur furgonas – daugelis turi GPS, aš atsiunčiu nuorodą. O jei skambinsite kas dvi valandas klausdami "ar mano lempos sveikos" – vairuotojas pradės pykti, o pykstantis žmogus blogiau vairuoja. Jūs to nenorit. Aš irgi nenoriu rašyti pasiaiškinimų. Skambinkite tik dėl reikalo.

Pristatymas – paskutinis etapas, bet ne lengviausias

Ką reiškia "saugus pristatymas iki durų" realybėje? Ar man į butą neštų?

Realybė – iki jūsų namo durų. Nebent užsisakote pilną paslaugą su išnešimu ir užnešimu. Tada taip – į butą, į kambarį. Bet standartiškai – iki įėjimo. Yra tokių keistų situacijų, kai klientas gyvena penktam aukšte be lifto ir stebisi, kodėl aš nenešiu su lagaminu. Aš branginu savo nugarą. Saugus pristatymas iki durų reiškia, kad furgonas stoja prie pat ir daiktai iškraunami pro duris. Jei norit į antrą aukštą – reikia derėtis iš anksto. Nes aš vienas tą sofą ne užnešu per aukštą, o tik iki slenksčio.

O jei aš vėluoju sutikti mašiną? Ar jie paliks gatvėj?

Ne, bet bus bauda arba kaštai už laukimo laiką. Po valandos – nemaloni situacija, po dviejų – skambina manęs. Būna, kad klientas užstrigęs darbe, o mūsų žmogus jau Olandijoje lyjant. Jis negali sau leisti prarasti dienos. Tai tenka mokėti papildomai. Jeigu žinot, kad vėluosit – skambinkit prieš, ne paskui. Kartais galima sutarti dėl vakarinio pristatymo. O kai kurie klientai tiesiog pamiršta. Tada aš tampu plaukus iš galvos. Jūsų daiktai gatvėj tikrai nepaliekami – bet jūsų sąskaita gali užaugti kaip ant mielių.

Ar turiu padėti iškrauti, ar tiesiog rodau kur dėti?

Rodykit. Jei tikrai norit – galit ir padėti, bet mes turime komandą. Jūsų darbas – atidarinėti durys, spausti lifto mygtukus ir kartais palaikyti duris. Kai klientas pradeda tempti, mes prarandam ritmą. Be to, jei jūs pargriūsite – mūsų bėda. Saugus pristatymas iki durų vyksta sklandžiau, kai aplink trepsi mažiau žmonių. Pačiam geriausias jausmas – atsistojęs šalia pamatyti, kaip per pusvalandį butas prisipildo dėžių. Tada suprantat, kad permoka verta. Aš patikėkit, esu matęs, kad ir dviese neišnešame visko per vieną dieną.

Ką tikrinti pirmiausia – išorę ar vidų? Draugas sakė kažką apie žymes.

Žymes ant dėžių – taip. Bet pirmiausia krovinio būklę. Pažiūrėkit, ar nėra akivaizdžių pažeidimų – subraižymų, įdubimų. Jei dėžė šlapia – žymėkit. Mes prieš pakrovimą darome foto, bet klientui patartina irgi fiksuoti. Po to – tikrinkit sąrašą. Ne kiekviena dėžė turi būti atidaroma vietoje, bet kiekiai ir numeracija turi sutapti. Kartais žmonės pameta sąrašą ir tada prasideda chaosas: kur mano batai? Atsakau: dėžėje numeris penkiolika. O ji rūsy. Patikėkit, pasitaiko. Aš pats nešioju sąrašą atsarginį.

Kas jei pamatau, kad kažkas sulūžo? Ar tada jau per vėlu?

Ne, jei dar neišsiuntėt vairuotojo. Įrašykit į aktą ir pasirašykit su pastaba. Būna, kad žmonės aptinka po savaitės, kai jau viskas išpakuota – tada labai sunkiai įrodinėjama. Aš pats raginu: pristatymo metu bent jau apsidairykit. Jei sulūžo kažkas vertinga – draudimas. Jei neapdrausta – mes bandome spręsti. Buvo atvejis, sudužo veidrodėlis. Klientas nepastebėjo iškart, bet mes sutvarkėm, nes buvau pats pristatyme. Nepamenu tiksliai kur – Berlynas, gal Hamburgas. Svarbu – nebijokite rašyti pastabų. Tai normalu.

Ar privalau mokėti grynaisiais pristatymo metu, ar galiu pavedimu?

Pas mus – kaip susitarsim. Grynieji, pavedimas, kartais dalinis avansas. Bet pristatymo metu patogiau grynieji arba kortele per terminalą. Būna, kad žmogus mano, jog mokės vėliau, o pasirodo – reikia dabar. Nemalonu. Aš siūlau viską apmokėti prieš, kad nebūtų derybų tarp laiptinių. Yra kompanijų, kurios prašo tik pabaigoj – ir tada kai kurie klientai pradeda "o gal truputį nuleistum". Neleidžiam to. Aš noriu ramiai išvažiuoti, o jūs – ramiai likti su savo daiktais po ilgos kelionės.

Baisios istorijos ir smulkūs dalykai, kuriuos verta žinoti

O jei atvažiavę pasirodo, kad ne profai, o trys bičiuliai be uniformų? Ar čia normalu?

Ne, tai ne normalu. Bent jau ne pas mus. Yra tokių įmonių – gauna užsakymą, paskui suranda bet ką, kas turi furgoną. Tada saugus pristatymas iki durų virsta rulete. Aš matęs visko: girtą vairuotoją (taip, tikrai), nesupakuotus daiktus, kurie tiesiog supilti. Bet čia ne apie mano kompaniją. Sakau atvirai – rinkitės tuos, kas turi patirties, atsiliepimų, ir kas duoda sutartį. Jei atvažiuoja vyrukai be žodžio angliškai žargonu kalbantis ir be įrankių – galit atsisakyti. Rimtai. Jūsų daiktai, jūsų teisė. Aš nebenoriu net matyti tokių istorijų.

Kodėl kai kurios įmonės taip pigiai veža? Ten kažkokia gudrybė?

Gudrybė arba kombinuotas krovinys, kurio jūs nežinot. Jie užpildo furgoną iš kelių klientų ir dažnai prioritizuoja pigiausius. Jūsų sofos pristatymas ištįsą savaitėm. Kartais slepia mokesčius – pasirodo, kad keltai, degalai ir dar kažkas extra. Aš pats negaliu vežti už tokią kainą, kai kurią matau skelbimuse. Ups, skelbimuse (taip katik sakiau, bet pataisykim – skelbimuose). Kažkas turi nemokėti draudimo arba dirbti juodai. O juodai dirbantys ne visada atsako, kai prireikia žodžių. Pigiau ne visada reiškia geriau. Ypač kai vežate visą gyvenimą.

Ar galiu pasiimti savo augintinį tuo pačiu furgonu, ar tai neleidžiama?

Ne, neleidžiama. Gyvūnai turi būti vežami pagal veterinarines taisykles, su dokumentais, per specialias tarnybas. Man atleiskit, nesusigaudau tais veterinarų reikalavimais. Krovinių skyriuje negali važiuot šuo. Be to, jūsų augintiniui ten bus nejauku – tamsu, triukšminga, šalta. Jeigu persikeliate į Prancūziją ar Ispaniją – samdykit keturkampių pervežėjus. Ne kartą teko matyti, kaip klientai prašo, aš sakau "ne", o jie pikti. Bet tai dėl jūsų paties gyvūno labo – pats geriausias atsakymas yra griežtas ne. Nes taip turi būt.

Ką reiškia, kai sako "krovinys nepraeina pro laiptus"? Kaip tada vyksta saugus pristatymas iki durų?

Reiškia, kad netelpa. Tada renkamės langą, balkoną arba demontavimą. Būna, kad reikia kraną – ypač jei pianinas. Tai brangu. Aš pats nežinau tiksliai, kiek kainuoja jūsų atveju, nes kranininkai skirtingai ima – du šimtai, keturi šimtai, kartais aštuoni šimtai eurų. Ir sutartis dėl saugaus pristatymo iki durų neapima lango išardymo. Tai jūsų arba namo bendrijos reikalas. Kartais sakau klientui: o gal parduosit tą pianiną? Rimtai. Kartais paprasčiau nusipirkit naują ten, kur kraustotes, nei tempti per tris langus. Nes kranas daug kainuoja.

Ar galiu palikti daiktus metams į saugyklą, o paskui atsiųsti į naujus namus? Ar tai brangu?

Galit. Mes turime sandėliukus, kitos įmonės irgi. Saugus pristatymas iki durų tada įvyksta tik po metų. Kaina – paprastai už kubą per mėnesį. Išeina apie trisdešimt–šešiasdešimt eurų priklausomai nuo vietos. Metams – susiskaičiuoja. Bet jei nauji namai dar nepastatyti arba nežinot, kur tiksliai būsit – tai geras sprendimas. Tik nepamirškite – kas mėnesį reikia mokėti. Buvo atvejis, kai klientas paliko, paskui dingęs metams, skolos susidarė. Teko parduoti dalį daiktų. Ne gražu, bet taip veikia verslas. Susimokėkit laiku. Kitaip teks atsisveikinti su daiktais.

Paskutinis klausimas – ko žmonės paprastai nepaklausia, o paskui gailisi?

Pakuotės medžiagų kiekio. Jie galvoja, kad "kelios dėžės", o paskui sėdi tris valandas vyniodami puodelius į laikraščius. Antras dalykas – parkingas prie namų. Jei furgonui nėra kur stoti – atstumai didėja, laikas bėga, o jūs nervinatės. Trečias – ar naujame bute yra internetas. Kalbant rimtai, po perkraustymo norisi pajungti kompą, o ryšio nėra. Ne apie krovinių pakrovimą, tiesa, bet apie realų gyvenimą. Tai va – paklauskite savęs, kas bus po pristatymo. Ne tik kur dėsite sofą, bet ir kaip gyvensite toliau. Nes kitaip pirmos trys dienos naujuosiuose namuose bus be interneto ir be puodelių kavos. Beje, dar vienas dalykas – ar šiukšlių išvežimas sutvarkytas? Nes dėžių kalnai spaudžia smegenis.

Išvada

Krovinių pakrovimas ir saugus pristatymas iki durų – tai ne tik furgono atvažiavimas ir išvažiavimas. Tai procesas, kurio metu daug kas priklauso nuo pasiruošimo, tinkamo pakavimo ir žmogiško bendravimo. Aš per 22 metus mačiau idealių perkraustymų, bet matęs ir tokių, po kurių verkiau iš juoko arba iš nevilties.