Krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją laiku: 26 klausimai, kuriuos užduoda klientai

Jau, regis, dvidešimt ketvirti metai, kai sukuosi tarptautinių perkraustymų srityje. Per tą laiką mačiau visko: nuo idealių pristatymų, kai vairuotojas atsiranda lygiai aštuonis ryto, iki situacijų, kai krovinys tiesiog sustoja prie Doverio ir dvi dienas niekas nežino kur. Klientai manęs nuolat klausia, kaip užtikrinti, kad krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją laiku vyktų be streso. Aš ir pats ne viską žinau šimtu procentų – ypač po Brexit, kai taisyklės keičiasi greičiau nei orai. Bet galiu pasidalinti tuo, ką išmokau ant savo kailio.

Kol dar Lietuvoje – paėmimo planavimas

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją, jei turiu konkrečią datą?

Metų laikas nulemia viską. Žiema ar rugpjūtis – geriau trims savaitėms į priekį užsisakinėti. Praėjusią savaitę klaipėdietis pirmadienį skambino, o penktadienį jau norėjo važiuoti – pavyko, bet kaina dviguba, nes teko tempti vairuotoją iš kito reiso. Savaitė ar dvi yra normalus minimumas. Skubant galima ir per kelias dienas, bet tada sąskaita bus gerokai aukštesnė, nei galvojai.

Ar tikrai paimsite krovinį iš mano kaimo prie Ignalinos, ar tik iš didžiųjų miestų?

Žinoma, paimsim. Tik mažuose kaimuose dažnai per siauros gatvės didesnėms fūroms. Kartais atsiunčiame mažesnį busiuką, o iš didžiosios mašinos persikrauname. Buvęs atvejis, kai Ignalinos rajone tiltelis ribojo svorį, ir fūra negalėjo pravažiuoti – mašina stovėjo už dviejų kilometrų. Dėl to visada pasakyk, kur gyveni, ypač jei tai kaimas. Ne visur pravažiuosime su standartine mašina.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti krovinio paėmime, bet tetė yra name – ar tai OK?

Šimtu procentų tinkamai. Svarbu, kad žmogus žinotų, kas ir kur guli. Ne kartą tetė buvo įsimetęs kompiuterį į sodų namelį ir pamiršo paminėti. Paskui skambina užsakovas, kad kažko trūksta. Tad reikia pasirūpinti dokumentus – pasirašyti ir suskaičiuoti dėžes. Nebūtinai pats turi dalyvauti. Tik pranešk iš anksto, kas atsakingas, kad vairuotojas nepultų į paniką, jog pateko pas kažkokius nepažįstamus.

Ar man reikia patiems supakuoti, ar jūsų vyrai tai padarys?

Aš pats rekomenduočiau profesionalų packingą trapiems daiktams. Bet daugelis pakuoja patys ir sutaupo. Tada svarbu kokios dėžės – bananų dėžės iš parduotuvių sprogsta kelyje. Mūsų vyrai gali supakuoti, bet kainuoja papildomai. Jei darai pats, nerašyk rašikliu ant dėžių – sušlaps ir nežinosi, kas viduje. Geriau stori markeriai ir aiškūs užrašai. Trumpai – pakuok taip, lyg dėžės kristų žemyn laiptais.

Kokią mašiną siunčiate – mažą busiuką ar didelę fūrą, ir kodėl tai svarbu?

Tai konteksto klausimas. Studijos daiktams – dažniausiai dalinis krovinys, vadinamas groupage. Jis vežamas fūroje su kitų žmonių daiktais. Jei pilnas namas – full load. Ne visada mažas busiukas greičiau, nes jei važiuoja tuščias iš Lietuvos tik dėl tavęs, kaina kaip kosminė. Fūra važiuoja reguliariai, dažnai netgi greičiau surenkama, nes jau maršrute.

Ar paėmimas gali nieko nekainuoti, jei užsakau pilną pervežimą?

Niekas niekur nevažiuoja už dyką. „Nemokamas paėmimas“ dažnai reiškia, kad sumą jie įskaičiavo į galutinę kainą – marketingo triukas. Aš sakau atvirai: kaina nuo durų iki durų. Jei paėmimas toli ir reikia specifinės mašinos, tai kainuoja papildomai. Nepyk, bet 300 km už dyką negausi. Jeigu esi mieste, kur ir taip važiuojam, suma bus simbolinė arba jau įskaičiuota.

Kas lemia, kad krovinys tikrai nuvyks laiku

Kiek dienų realiai trunka kelionė Lietuvos–Anglijos maršrutu, nes vieni sako 3, kiti 7?

Pats važiavimas fūra trunka apie 30–35 valandas, jei nestoja. Bet realiai tai 4–5 dienos nuo paėmimo. Ką veikia? Renka kitas siuntas, laukia keltų, muitinė tikrina. Buvę express už 3000 eurų per tris dienas, bet tai išimtis. Standartiškai reikia 5–7 dienų. Nepatikėk tais, kurie žada 48 valandas už 500 eurų. Tokios kainos nebūna, nebent tik melas.

Ar vairuotojai važiuoja tiesiai pas mane, ar dar renka kitus krovinius Prancūzijoje?

Dauguma renka groupage krovinius. Fūra aplanko Vilnių, Kauną, paskui Varšuvą, Berlyną, gal dar Paryžių, o ten jau gali būti ir tavo daiktai. Jei nori tiesiai – ieškok dedicated transporto, bet kaina visai kitokia. Prieš dešimt metų buvo paprasčiau, dabar degalai tokie, kad be surinkimo neapsimoka. Tokia jau europinė logistikos realybė, nori nenori.

Kaip aš galiu žinoti, kur dabar yra mano daiktai – ar yra kokia nors programa?

Tai priklauso nuo įmonės. Kai kurios turi GPS, kur klientui parašo nuorodą. Mes duodame vairuotojo numerį. Ne visada sklandžiai – Vokietijoje gali nebūti ryšio. Nerekomenduočiau skambinėti kas pusvalandį, vairuotojai to nemėgsta. Buvo atvejis, kai klientas paskambino 15 kartų per dieną. Vairuotojas supyko ir pagrasino iškrauti daiktus kelyje. Suprantu nervus, bet duok žmonėms dirbti – jie ir taip pavargę.

Ar žiemos metu per Lamanšą niekada nebūna vėlavimų?

Būna, ir dar kaip. Vėjas, rūkas, audros – keltai stoja. Eurotunelis veikia dažniau, bet ten eilės. Praėjusią žiemą fūra stovėjo 8 valandas Kale, nes uostas neveikė dėl audros. Klientas Bristolyje galvojo, kad meluojam. Aš čia ne Dievas, kad orą valdau. Visada planuok plus dvi dienas atsargai. Jei vaikui baldus per gimtadienį žadi – užsakyk savaitę anksčiau.

Ką reiškia "express pristatymas" Anglijos kryptimi – ar tai tik gražus žodis?

Express reiškia, kad mašina važiuoja beveik tiesiai ir be papildomų sustojimų. Kaina pakyla keturiasdešimt–šešiasdešimt procentų. Kartais klientai galvoja, kad express kažkas magiška, bet tai ta pati fūra, tik be kitų krovinių. Ar verta? Jei dokumentus skubi, tada taip. Jei sofą – nelabai. Aš pats vengiu žodžio express, nes jis klaidina. Sakau: greitesnis variantas, bet ne stebuklas.

Dokumentai po Brexit'o – kas pasikeitė

Ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją, ar tiesiog popieriai kitaip vadinasi?

Pasikeitė labai. Dėl Brexit taisyklių aš ir pats nebebuvau visiškai tikras pirmuosius mėnesius, bet dabar jau aiškiau. Reikia eksporto deklaracijos, CMR, sąskaitos. Kitaip nei į Vokietiją. Dabar muitinė gali tikrinti, kas viduje. Svarbu sąžiningai deklaruoti. Jei parašai asmeninius daiktus, o ten prekybinė partija – bauda. Geriau permokėti nei sulaukti nemalonumų pasienyje. Smulkmenos, bet svarbios.

Ar galiu įmesti į dėžę lietuviškų dešrų ir sūrio – ar muitinė neprieštaraus?

Pamiršk. Mėsos ir pieno produktai į JK yra draudžiami. Turėjau klientą, kuriam Doverio pasieniečiai išėmė visą šaldytuvą. Dešros, varškė, silkė – viską konfiskavo. Po Brexit tai labai griežta. Nežinau, gal medų galima, bet maisto produktus tikrai vežk iš galvos. Verčiau nupirk vietoje arba siųsk specialiomis tarnybomis su leidimais. Standartinė fūra to paprasčiausiai nepraves per sieną.

Kokių dokumentų reikia, kad nieko nestabdytų pasienyje – ar užtenka sąrašiuko?

Reikia packing listo, CMR važtaraščio ir eksporto deklaracijos. Jei brangūs baldai – sąskaitos, kad muitininkas matytų, jog tai ne prekė pirkta ES. Kartais pakanka sąrašiuko, bet jei muitininkas nusprendžia tikrinti – o jie kartais (na, kai kurie) būna pikti, kai eilė ilga – dokumentai turi būti tvarkingi. Geriau pats pasiruošk popierius, nei leisk laiką kelyje.

Pristatymas Anglijoje – kur glūdi problemos

Ar pristatote į patį Londono centrą, ar tik iki M25 žiedo?

Londono centras fūroms – košmaras. Congestion charge, LEZ, siauros gatvės. Pristatome iki durų, bet jei gatvė nepravažiuojama, deriname artimiausią tašką. Buvę, kai Kemblestreete nešėm dėžes 400 metrų, nes fūra nepateko. Klientas pyko, ką padarysi. Iš anksto pasakyk, kokio dydžio mašina į tavo rajoną tilptų. Aš Londone mėgstu mažesnius busiukus, jei leidžia krovinys.

Kas bus, jei fūra nepateks į mano gatvę Birmingeme, nes ten per siaura?

Birmingeme gatvės kartais siauresnės nei Vilniaus senamiestyje. Jeigu žinai, kad fūra netelpa, pasakyk iš anksto. Galim iškrauti didžiojoje gatvėje ir mažu busiku atvežti iki namų, bet tai papildomai kainuoja. Kartais klientas prašo: „prisistumkit kaip nors“. Negalima spausti šimto kubinių metrų pro gyvenamųjų namų vartus. Tada deriname aikštelę arba artimiausią variantą. Randam išeičių, tik ne visada greitai.

Ar vairuotojas padės iškrauti į butą trečiame aukšte be lifto, ar aš pats?

Vairuotojo pareiga – pristatyti iki durų. Jis neprivalo kelti baldų į 14 aukštą, nors dauguma padeda, jei mato, kad vienas beviltiškoje situacijoje. Jei reikia kelti sofą be lifto, samdome papildomus vyriokus. Kaina apie keturiasdešimt–šešiasdešimt svarų, bet pigiau nei nugaros operacija. Aš visada klausiu: o liftas yra? Jei laiptai siauri – reikia žinoti iš anksto, ne pristatymo dieną.

Ką daryti, jei pristatymo dieną užstrigsu darbe ir negalėsiu priimti krovinių pristatymo laiku?

Skambink kuo greičiau. Bet vairuotojai turi tachografą, negali laukti valandas. Kartais perleidžiame raktą kaimynui, bet reikia pasirašyti, kad perėmė. Veikia. Buvo atvejis, kai klientas buvo ligoninėje, o kaimynė priėmė viską. Jei diena rizikinga, sutark konkretų langą, pvz., tarp keturiolikos ir devyniolikos val. Nes jei vairuotojas nuvažiuos su tavo daiktais, paskui gali mokėti už saugojimą.

Ar galimas pristatymas šeštadienį, nes kitomis dienomis dirbu iki vėlumos?

Galimas, bet brangesnis. Šeštadienis Anglijoje ne darbo diena, vairuotojams reikia mokėti daugiau. Be to, daugelis sandėlių nedirba, todėl perkrauti iš fūros į mažą sunkiau. Aš pats stengiuosi derinti darbo dienomis, nes ir šeštadienį noriu būti su vaikais. Bet jei kitaip neišeina – imam ir darom. Tik nepamiršk, kad kai kurie rajonai Londone šeštadieniais turi judėjimo apribojimus.

Kainos ir tai, ką rašo smulkiais šriftais

Kiek dabar realiai kainuoja pervežimas iš Kauno į Londoną – gal nuo šešių šimtų eurų?

Už 600 eurų su pora baldų ir dėžių – groupage galima. Bet pilnas namas nuo 1800 eurų. Kaina priklauso nuo kubatūros. Aš nemėgstu slėpti skaičių – skaičiuoju pagal kubinius metrus ir atstumą. Būna, brokeris sako šeši šimtai, o paskui išeina 1100, nes kažko neįskaičiavo. Aš stengiuosi pasakyti kainą, kuri nesikeis, jei daiktai tokie, kokie buvo sutarti.

Ar kaina keičiasi, jei gyvenu už keturiasdešimties mylių nuo Londono centro?

Taip, paprastai skaičiuojame nuo centro iki piniginio kodo. Dvi valandos į šiaurę – tai degalai ir vairuotojo darbo valandos. Klientai kartais painioja mylias su kilometrais. Šešiasdešimt mylių yra maždaug šimtas kilometrų. Tai papildomai kainuoja, nebent specialiai sutarta. Pasitikrink žemėlapyje, nes aš ne visada žinau kiekvieną kaimą prie Mančesterio. Jei per toli nuo maršruto – perskaičiuojam ir perspėjam.

Kodėl viena įmonė prašo devynių šimtų, kita – šešiolikos šimtų eurų už tą pačią sofą ir dvi spintas?

Kainų skirtumai milžiniški. Pigiausia – brokeriai, kurie parduoda tavo užsakymą kitiems. Kartais pataiko, kartais tavo daiktai per tris rankas keliauja. Brangiau kainuoja įmonės su savo parku ir draudimu. Pigiau gali būti todėl, kad vairuotojas neturi tinkamo draudimo. Aš matęs, kaip veža be galiojančios licencijos. Tada jei ką – problemos tik tavo. Yra kaina, yra vertė, bet retai sutampa.

Ar yra mokesčių už tai, kad krovinys stovi sandėlyje, jei aš nepasirengęs priimti Anglijoje?

Yra. Daugelis pirmąsias 24–48 valandas laiko nemokamai, toliau – po dvidešimt–penkiasdešimt svarų per dieną. Aš ir pats tokias sąlygas taikau, nes sandėlis nėra begalinis. Buvę, kai klientas dvi savaites neatvažiavo, o paskui stebėjosi dėl sąskaitos. Geriau skambink laiku. Jei matai, kad nepasirengęs, derėkimės iš anksto. Kartais galima sutarti, bet ne visada, ypač jei sandėlis pilnas kaip Katedra šventadienį.

Kai viskas stringa – vėlavimai, dingimai ir kitos nelaimės

Ką daryti, jei krovinys vėluoja jau dvi savaites, o telefonu niekas nebekelia?

Pirmiausia rašyk laiškus, kad liktų pėdsakas. Jei įmonė neatsako savaitę – gali būti, kad verslo jau nėra. Buvęs atvejis, kai vienas vežėjas susirinko dvylika užsakymų ir dingo į Ispaniją. Jei mokejai į sąskaitą, bandyk stabdyti mokėjimą. Kitas žingsnis – policija. Bet sąžiningai: jei vėluoja dėl muitinės – tai ne jų kaltė. Jei neatrašo išvis – blogas ženklas.

Ar pervežėjai tikrai visada skambina prieš pristatymą, kaip gražiai rašo jų tinklalapiuose?

Tikėjausi, kad visada, bet realybė kitokia. Vairuotojai skambina, jei turi laiko ir ryšio. Kartais atvažiuoja, o tavęs nėra. Stovi prie durų ir nervinasi. Aš stengiuosi, kad skambintų pusvalandžiu prieš, bet negaliu kontroliuoti kiekvieno. Stebėk telefoną. Ir nekelk tik lietuviškų numerių – dažnai naudojame vietinius angliškus SIM, kad pigiau būtų klientui prisiskambinti.

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo tų, kurios paima užstatą ir dingsta kaip į vandenį?

Rimta įmonė turi buveinę, ne tik gražų Facebook puslapį. Prašyk draudimo kopijos, transporto licencijos. Sutartis rašytinė, ne per žinutes. Jei prašo 100 proc. prieš paėmimą – bėk. Aš imu dvidešimt–trisdešimt procentų, likutis pristatymo metu. Pažiūrėk, ar jie turi savo fūras, ar tik perparduoda. Su brokeriais nieko blogo, bet turi žinoti, kas realiai veža daiktus.

Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją laiku įmanomas tik tada, kai abi pusės kalbasi atvirai. Ne viskas tobula, būna vėlavimų ir bėdų. Bet jei rinksi ne pagal žemiausią kainą, o pagal aiškumą – mažiau nudegsi. Jei turi dar klausimų, rašyk – atsakysiu kai galėsiu, nebent fūra kelyje įklimps.