Krovinių logistikos procesas į Angliją nuo durų iki durų: kaip tai vyksta tikrovėje

Jau daugiau nei dvidešimt metų vežiojame baldus, dėžes, kartais net augalus iš Lietuvos į Angliją. Krovinių logistikos procesas į Angliją nuo durų iki durų atrodo paprastas – pasiimi daiktus ir nuveži. Bet realybė kiek kitokia. Būna streikų uoste, eilių prie Calais, klientas paskambina vidury nakties klausdamas kur jo sofa. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, kaip viskas veikia praktiškai, be sausų schemas. Nes, tiesą sakant, perkraustymas – tai ne tik mašina ir kelias. Tai krūva smulkmenų, kurias išmanai tik kai sukiesi šiame versle du dešimtmečius.

Prieš prasidedant darbas

Kiek iš anksto reikia skambinti jei noriu daiktus vežti iš Vilniaus į Londoną?

Aš paprastai sakau – kuo anksčiau, tuo ramiau. Idealu jei paskambinsi bent prieš dvi-tris savaites, ypač jei planuoji važiuoti vasarą arba prieš šventes. Tuomet visos patikimos kompanijos būna užimtos. Būna, kad žmonės skambina likus dienai, tada padėti sudėtinga, nes mašinos planuojamos iš anksto. Žinoma, kartais pasitaiko laisvų vietų, bet neprisižadu. Geriau užsirezervuoti datą, o jei ko nors pasikeičia – persideriname. Taip mažiau streso ir tau, ir mums.

Supakuoti patiems ar palikti jums?

Čia jau kaip jums patogiau. Mes galime atvežti dėžes, burbulinę plėvelę, kartoną – viską su savimi. Daugelis nori patys supakuoti asmeninius daiktus, ir aš juos suprantu. Kas guli stalčiuje – ne mano reikalas. Bet kai matau kaip porcelianą susuka į laikraštį – užjaučiu. Mes supakuojame tvarkingiau, bet tai kainuoja. Brangią techniką palikite mums, nes draudimas nepripažįsta netinkamo pakavimo kaip mūsų kaltės. Paprasčiausia pasirinkti pagal tai kiek turite vertingų daiktų.

O jei aš gyvenu senos statybos name be lifto, penktame aukšte?

Tada paslauga brangesnė, nėra ko slėpti. Be lifto mūsų vyrukai neša daiktus laiptais, kartais mano kad sporto salėje, o ne darbe. Paprastai įskaičiuojame papildomą mokestį už aukštus, bet apie tai perspėju iš anksto. Teko matyti kaip pigios įmonės žada stebuklus, o atvažiavusios prie laiptų pradeda vaidytis arba papildomai spaudžia pinigus. Mes taip nedarome – jei žinome situaciją, susitariame iš pradžių. Tiesa, labai retai pasitaiko vežimėliai senų namų laiptinėse, tad viską nešim rankom. Dar vienas niuansas – jei sofos ilgis viršija durų plotį, gali tekti tempti per langą.

Kuo remiuotis renkantis kainą, nes skaičiai labai skiriasi?

Žiūrėkite ne į žemiausią pasiūlymą, o į tai kas įkainota. Vieni skaičiuoja kubiniais metrais, kiti – pagal svorį, nors svoris perkraustyme dažnai antraeilinis. Svarbiausia – užimamas tūris. Mes taikome fiksuotą kainą nuo durų iki durų. Būna kažkas pasiūlo 300 eurų mažiau, bet paskui prideda muito mokesčius, kuro priemoką (taip, dar pasitaiko) ar laiptų mokestį. Aš stebiuosi kaip žmonės pasimeta. Jei matote tik tel numerį ir pigius skelbimus – pagalvokite du kartus. Brangus daiktas reikalauja atsakingo vežėjo su licencija, ne tik gražios nuotaikos.

O draudimas? Ar mano senelės komoda bus apdrausta?

Paprastai taip, bet reikia žiūrėti kokia tai paslauga. Standartinis draudimas dengia iki tam tikros sumos, dažnai iki 20 ar 50 tūkstančių eurų visam kroviniui. Jei komoda iš antikvarinio palisandro – reikia deklaruoti vertę atskirai, kad būtų pilnas draudimas. Aš visada klausiu ko vežame, nes kartais žmonės sako „paprasta spinta“, o ten viduje – kolekcionuojami daiktai. (O gal ir neturėtų taip slėpti, bet jie to nežino.) Jei krovinių logistikos procesas į Angliją nuo durų iki durų vykdomas be tinkamo apdraudimo – didelė rizika. Geriau mokėti keliais eurais daugiau.

Kai daiktai jau važiuoja, o tu nerimauji

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Kauno iki Mančesterio?

Įprastai jei važiuojame tiesiogiai – nuo dviejų iki trijų parų. Bet čia idealus scenarijus. Būna, kad Doverio uoste eilės, arba kelyje įvyksta avarija ir visa Europos magistralė stoja. Kartais pasieniečiai patikrina ilgiau. Aš pats juokauju, kad mašina Anglijon važiuoja greičiau nei iš Lietuvos sienos iki Klaipėdos kartais. Rimtai. Mes visada realiu laiku stebėti kaip DHL negalime, tiesiog neturime tokių sistemų. Bet paskambinus vairuotojui – jis atsilieps arba perskambins kai sustos. Tai ne Amazon pristatymas, bet daiktai atvyksta.

Ar mano daiktai keliaus vieni ar su kieno nors kitais baldais?

Daliniu kroviniu vyksta dažniausiai, juk retai kam reikia visos mašinos. Jūsų daiktai keliauja su kitais klientų baldais, bet viskas atskirta, surašyta, su lipdukais. Aš žinau, kai kurie bijo kad susimaišys – ne, taip nėra. Kiekvienas krovinys turi savo zoną. Kartais mašinoje būna šešių skirtingų žmonių dėžės, bet važiuojame tik mes, be tarpininkų. Ai, beje, pilnas krovinys irgi egzistuoja bet kainuoja kelis kartus brangiau, ir aš asmeniškai siūlau tik jei vežate visą trijų kambarių butą. Tuomet verta.

Ar galiu kišti maisto produktus į dėžes?

Čia jau aš ne visada tiksliai žinau ką pasakyti, nes taisyklės po Brexit kiek pasikeitė. Oficialiai – produktai iš ES į JK turi atitikti sveikatos sertifikatus, o asmeniniams kroviniams tai pernelyg biurokratiška. Praktiškai nedidelis kiekis konservų ar džiovintų grybų muitinės dažnai nejaudina, bet jei vešite šaldytą mėsą ar pieno produktus – gali kilti problemų. Aš pats nerizikuoju ir patarčiau vežtis tik tai kas neprašvies. Saugiausia – drabužiai, buitinė technika, baldai. Maistas paliekam Lietuvoje arba išdalinam kaimynams prieš išvykstant.

Ar tikrai neišeis pigiau samdytis pats furgoną ir važiuoti savo eiga?

Pabandykite paskaičiuoti – furgono nuoma, dyzelis per Prancūziją, bilietai keltui, mokesčiai keliams, maistas, nakvynė ir jūsų pats laikas. Jūsų laikas turi kainą. Aš mačiau žmones, kurie taip daro, paskui skambina iš Doverio pasiklausti kur forma mums priimti. Nejuokauju. Jei turite du lagaminus – gal ir apsimoka. Bet pilnam butui? Nebūtinai. Ypač kai reikia ne tik vairuoti, bet ir krauti, tempti, kilnoti. Jūsų nugara nėra begalinė. Mes gauname atlygį už visa tai ir turime patirties kaip sukrauti taip, kad niekas nesudužtų kelyje.

Kaip sužinoti kur mano daiktai yra dabar? Ar yra kažkokia programa?

Nėra programos. Aš žinau, šiuolaikiniam žmogui tai keista. Mes ne UPS. Turime telefonus ir vairuotojus. Skambinate mums, mes skambiname vairuotojui, jis pasako – esu netoli Paryžiaus arba dar Antverpene. Štai visas GPS. Kartais klientas paskambina kas tris valandas, ir aš suprantu, jaudinasi. Bet kasdien po dešimt skambučių vairuotojui – nepatartina, nes jis vairuoja ir negali nuolat rinkti telefono. Pasitikėkite, arba rinkitės brangią tarptautinę korporaciją. Jos turi appsą, bet ten kainos visai kitos.

Popieriai, muitai ir kas pasikeitė po Brexit

Kokia dokumentų krūva reikalinga asmeniniams daiktams?

Pagrindinis dokumentas – inventorinis sąrašas. Turite surašyti kas yra kiekvienoje dėžėje, bent jau apytiksliai. Muitinės forma CHIEF arba CDS sistemoje – ją jau tvarko muitininkas arba mes per savo agentus. Reikia paso kopijos, gyvenamosios vietos JK įrodymo nuomos sutarties pavidalu, ir kartais darbo kontrakto. Žinote, man pačiam atrodo kad per daug popierizmo, bet čia jau ne mes kalti. Prisimenu laikus kai pakakdavo sąrašo sąmato ant servetėlės. Dabar taip nebeina. Brexit viską apsunkino, nors jau pripratom.

O muitas? Ar reikia mokėti už savo pačių naudotus sofą ir šaldytuvą?

Jeigu daiktai naudoti mažiausiai pusę metų (o realiai – jei jūs tikrai persikraustote), transfer of residence status leidžia neapmokestinti. Bet taisyklė paprasta: negalite vežti naujų daiktų parduoti. Muitininkai kartais patikrina, jei deklaruojate kad sofa naudota, o ji plastike įpakuota – bus klausimų. Aš kelis kartus matęs kaip žmonės bando prakišti dvidešimt naujų dviračių. Dviračiai – atskira kalba, apie juos vėliau. Jeigu viskas sąžiningai surašyta, paprastai praeina be papildomų išlaidų. Svarbu turėti dokumentų paketą.

Kas rašo tą istorinį sąrašą – aš ar jūs?

Dažniausiai jūs, nes jūs žinote kas yra dėžėje su užrašu „Virtuvė – trupiniai“. Mes galime pridėti bendrą aprašymą, detales. Bet tikslus sąrašas – jūsų atsakomybė. Aš patariu rašyti ne tiesiog „dėžė su stuff‘u“, o „buitinė technika, naudota, 3 vnt.“ Taip muitinėje aiškiau. Būna žmonių kurie rašo per mažai, paskui patikrinimo metu atidarinėja dėžes. Skirtumo tarp „smulkmenos“ ir „elektronikos“ muitininkai nemėgsta. Tikslumas sutaupo laiko. Parašius neaiškiai – tenka viską aiškinti liežuviais, o to niekas nenori.

Ar paspirtuką ir dviratį galiu pasiimti be jokių bėdų?

Dviratį – taip, be problemų. Elektrinį paspirtuką ar e-bike – sudėtingiau. Baterijos klasifikuojasi kaip pavojingos prekės, reikia specialaus ženklinimo ir dokumentų. Kai kurie vežėjai apskritai atsisako vežti ličio baterijas. Mes vežame, bet turi būti žinoma iš anksto – negalima to tiesiog prikimšti kampe tarp dėžių. Ir dar vienas dalykas – jei dviratis naujas ir brangus, muitininkai gali įtarti prekybą. (Arba ir ne, čia jau nuožiūros reikalas.) Tada prireiks įsigijimo įrodymo. geriau išsisaugoti sąskaitą.

Tai Brexit visai sugadino pervežimus ar jau atšilo?

Atšilo tik tiek, kad pripratom. Sugadino – ne, apsunkino – taip. Anksčiau tiesiog važiuoji, rodi pasą, kartais net nepristoji. Dabar – muitinis tikrinimas, deklaracijos, laukimas. Bet po kelių metų jau yra tvarka, žinome kaip pildyti formas, su kokiais agentais dirbti. Politika manęs čia per daug nedomina, domina kad daiktai pasiektų klientą. Procesas trunka ilgiau maždaug puse dienos, nei anksčiau. Tas laikas kainuoja, bet gyvename. Kaina pašoko pradžioje, o dabar stabilizavosi.

Anglija – pristatymas ir kas tenka ant mūsų pečių

Iki kurių durų? Ar įnešate į butą Londone ar paliekate ant šaligatvio?

Krovinių logistikos procesas į Angliją nuo durų iki durų reiškia iki jūsų buto durų viduje jei įmanoma. Bet – jei Londone gatvė siaura kaip šiaudelis ir mūsų septyniolika metrų mašina netelpa, tenka palikti arčiausiai legalios vietos ir nešti likusį kelią. Jei namas su liftu – nešame iki buto. Jei be lifto – sutarta aukšte. Aš nemėgstu kai klientai galvoja kad galima sustoti vidury Oxford Street ir krauti absoliučiai visur. Būna apribojimai. Realiai – kiek įmanoma arčiau namų durų, nebent kitaip susitarta.

O jei aš dar neturiu buto, bet daiktai turi atvažiuoti?

Teko tokių atvejų ir ne vienas. Žmonės parduoda butą Lietuvoje, o Anglijoje dar neperka – gyvena laikinai pas gimines arba nuomojasi ofisą. Tada galime krovinį laikinai padėti sandėlyje, dažniausiai netoli Londono. Sandėliavimo kaina priklauso nuo dydžio ir laiko. Savaitė ar dvi – įkandama. Bet jei planuojate mėnesiui – pagalvokite ar verta. Dar vienas variantas – sutarti dėl vėlesnio pristatymo kai surasite būstą. Mes derinames jei tik žinome iš anksto, nes kitaip vairuotojas stovi gatvėje be plano ir negerai visiems.

Ar jūsų vyrukai padės perdėti daiktus iš jūsų mašinos į mano?

Ne. Ir taip, priklauso. Standartiškai – iškrauname į jūsų patalpas, o jei reikia perkraustyti į kitą mašiną – tai atskira paslauga. Būna situacijų kai žmogus samdo mus iki durų Anglijoje, o paskui nori pats su mažu furgonuku vežtis į Škotiją. Suprantu, norisi sutaupyti. Bet mūsų darbas yra pristatyti saugiai iki jūsų adreso. Jei reikia perkelimo – apie tai kalbėkite iš anksto, o ne kai jau vairuotojas atidaręs duris ir mato kad reikia krauti antrai mašinai. Tokiose situacijose laikas vėluoja, o laikas – pinigai.

Kiek laiko turiu iškrauti daiktus kai atvažiuojate?

Paprastai duodame vieną ar dvi valandas. Jei krovinys nedidelis – pusvalandžio pakanka. Jei visas butas – gali prireikti ilgiau. Nespaudžiame laikrodžio ant kiekvienos minutės, bet jei stovime centre ir vietą reikia atlaisvinti – kuo greičiau, tuo geriau. Vairuotojai turi tachografą, jie negali laukti pusės dienos be pertraukos. Dar vienas niuansas – jei jūs pavėluotai atvykstat į sutartą vietą, mes skaičiuojame stovėjimo laiką. Čia standartinė praktika visoje Europoje. Pasiruoškite pagalbininkų jei daiktų daug ir esate vieni.

Kur dėti visas tas dėžes ir popierių po išpakavimo?

Dėžes sutraiškyti ir į perdirbimo konteinerius – Anglijoje rūšiavimas rimtas dalykas. Dėl pakavimo medžiagų – mūsiškės yra jūsų, mes jų nepasiimame atgal nebent liktų nenaudotų ritinių. Kai kurios kompanijos ima už jas papildomai, mes bandėme taikyti tokį modelį bet atsisakėme, per daug vargo. Plastikiniai maišai ir burbulinė plėvelė kenkia gamtai, tad stenkitės sutvarkyti atsakingai. Mes kartais paliekame konteinerį patogioje vietoje jei derinam iš anksto. Tvarka pabaigoje – pagarba namams.

Kai viskas pakrypsta ne pagal planą

Buvo atvejų kad daiktai dingsta? Ką tada daryti?

Per dvidešimt metų pilnas dingimas nenutiko, bet pažeidimai būna. Kartais dėžė atsiveria, subraižomas paviršius. Turime CMR draudimą – fotografuojame, rašome aktą, teikiame draudimui. Bet atvirai – rinkoje yra žulikų, kurie pasiima užsakymus ir dingsta su daiktais. Aš tokius vadinu ne vežėjais, o kitaip. Tad rinkitės pagal atsiliepimus ir licencijas, ne pagal kainą. Mūsų darbas – atlyginti jei kalti mes. O saugoti nuo vagysčių – jūsų pasirinkimas prieš pasirašant sutartį.

O jei baldai netelpa pro duris?

Būna. Sofos kai kurių naujų namų laiptinėse netelpa tiesiogiai. Tada arba nešame per langą jei įmanoma ir klientas sutinka, arba demontuojame jei tai leidžia konstrukcija. Paskutinis variantas – palikti saugojimo vietoje, bet to nenori niekas. Teko nešti sofą per balkoną antrame aukšte, kaimynai galvojo kad vyksta apiplėšimas. (Atsiprašėm vėliau.) Jei žinote kad baldas milžiniškas – išmatuokite duris, laiptinę ir pasakykite mums. Mes turime įrankius, bet nesame stebukladariai. Kartais reikia samdyti specialią techniką.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą kai mašina jau pakeliui?

Galima, bet brangu ir nepatogu. Mūsų maršrutai skaičiuojami pagal geografiją, kuro sąnaudas ir laiką. Jei mašina jau Lenkijoje ir jūs staiga perskaitote butą Edinburhe o ne Londone – visa logistika byra. Kartais pakeliui įmanoma pakeisti adresą jei jis tame pačiame mieste ar netoliese. Bet kitas galas Anglijos? Reikia derinti papildomą mokestį, kartais net perkrauti į kitą mašiną. Aš suprantu, gyvenimas keičiasi. Tik prašykite kuo anksčiau. Kuo vėliau pranešate, tuo sudėtingiau finansiškai ir organizaciškai. Kalbėkite, nebijokite.

Kodėl vieni sako kad per dvi dienas pristatys, o jūs sakote kad savaitė?

Kai kurie žmonės žada auksines kalnas, paima pinigus, o paskui ieško kaip įvykdyti per mėnesį. Aš nemėgstu žadėti to ko negaliu garantuoti. Mūsų terminai – realūs, su nedideliu rezervu nenumatytiems atvejams. Dvi dienos įmanomos tik jei mašina jau laukia ir krovinys mažas. Pilnas perkraustymas iš Lietuvos į Angliją fiziškai neįmanomas per 48 valandas saugiai. Greitis skiriasi nuo skubos. Aš renkuosi saugumą. Jei kas nors jums žada stebuklus žemomis kainomis – pagalvokite kaip jie kompensuoja greitį. Dažniausiai – nespėja arba dingsta.

Ką patartumėte savo vaikui pirmą kartą vežančiam daiktus į Bristolį?

Pradžioje pagalvotų ar tikrai to visko reikia. Daiktų renkame dešimtmečius, o paskui stebimės dėl kainos. Supakuotų tvarkingai, ne į šiukšlių maišus. Pasirinktų įmonę su adresu, ne su gražiu skelbimu internete. Neskubėtų – pats seniai skubėdamas pamečiau popierius ir muitinėje praleidau tris valandas. (Gal keturias.) Kai daiktai atvyksta, patikrinkite dėžes akis į akį su vairuotoju, pasirašykite tik tada kai viskas tvarkoje. Ir jei vyrukai gerai padirbėjo – bent jau padėkokite. Jie to verti.

Išvada

Iš viso to ką pasakiau, svarbiausia suprasti kad krovinių logistikos procesas į Angliją nuo durų iki durų – tai ne tik mašinos nuvažiavimas. Tai krūva smulkmenų, žmonių darbas, popieriai ir šiokio tokio pasitikėjimo vieni kitais reikalas. Po dvidešimties metų galiu pasakyti – pigiausia ne visada blogiausia, o brangiausia ne visada geriausia. Rinkitės tuos kurie atsako į klausimus, net ir nepatogius. Kurie turi telefoną, ne tik gražų puslapį. Aš stengiuosi toks būti.