Krovinių logistika į Angliją Nuo durų iki durų: ką verta žinoti prieš sveriant duris

Per ketvirtį amžiaus tarptautinių perkraustymų srityje mačiau daugiau dramų nei televizoriuje per visą sezoną. Krovinių logistika į Angliją Nuo durų iki durų skamba paprastai: sutinki, krauni, gauni. Bet realybė kitokia. Būna dienų, kai Doverio uostas sustoja, būna klientų, kurie supakuoja tris šimtus dėžių per naktį, ir tokių, kurie skambina lyg visa pasaulio tvarka griūtų. Jeigu ruošiatės perkraustymo į Didžiąją Britaniją, bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta be cukraus ant pyrago. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti – kuo mažiau staigmenų, tuo ramiau miegate.

Kainos, sutartys ir pirmas kontaktas

Kiek maždaug kainuoja pervežimas nuo durų iki durų į Londoną?

Žinokit, tiesaus atsakymo čia nėra. Iš Lietuvos į Londoną su pilnu furgonu, telpančiu maždaug 15–20 kubinių metrų, reali kaina dabar svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų. Smulkus krovinys – pavyzdžiui, dešimt dėžių ir du baldai – gali kainuoti 500–700. Kainos keičiasi kaip oras prie jūros. Kartais dėl degalų, kartais dėl to, kad staiga trūksta vairuotojų. Buvo, kad pasiūliau 1100, o kitą savaitę kuro priemoka privertė pridėti šimtą. Ne visada sąžininga, bet realu. Pasiūlykite datą – tada galėsiu kalbėti tiksliau.

Ar kaina labai skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno ar Klaipėdos?

Iš esmės ne, jei kalbam apie didžiuosius miestus. Furgonas iki Kauno ar Klaipėdos nuvažiuoja be vargo. Bet jei gyvenate kaime prie Zarasų ar kur nors Dzūkijos glūdumoje, ten jau prisidės kilometražas. Turiu galvoje papildomas atstumas, degalai ir vairuotojo laikas. Kartais daiktus perkeliame prie didmiesčio ribos. Priklauso nuo to, kiek yra ko vežti. Daugelis galvoja, kad kaimas – tragedija. Ne, tiesiog brangiau šiek tiek. O jei namo prieigos blogos, sunkvežimis iki durų neprivažiuos. Liksite dėžėmis prie vartų.

Užsakiau pervežimą, o ten atvažiavo senas mikroautobusas vietoj normalaus furgono. Normalu?

Ne, nenormalu, bet pasitaiko. Yra tokių „verslininkų“, kurie nuperka apleistą Transitą, nuima sėdynes ir jau vaidena tarptautinius pervežėjus. Rimtoje krovinių logistikoje į Angliją transportas turi CMR draudimą, tachografą ir licencijas. Jei atvažiavo griuvena be jokių ženklų – turite teisę atsisakyti pakrauti. Mes taip darome. Jūsų daiktai per brangūs rizikai. Būna, kad žmonės bijo konflikto, bet geriau paskambinti kitiems, nei vėliau ieškoti savo sofos kažkur prie Olandijos sienos. Nepasitikėkite avantiūristais.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš karto, ar galima sumokėti dalimis?

Dažniausiai imame trečdalį ar pusę avansu, likutis prieš pristatymą arba jo metu. Aš asmeniškai nerekomenduoju mokėti šimto procentų iš anksto. Kodėl? Buvo kompanijų, pasiėmusių pinigus ir dingusių kaip į vandenį. Žinoma, daugelis sąžiningi, bet aš mačiau ir ašarų, ir teismų. Saugiau dalimis. Turėkite sąskaitą ar sutartį. Jei įmonė atsisako popieraus – tai įspėjamasis ženklas. Taip, pas mus yra sutartys. Ne tik pokalbis telefonu ir viltis, kad prisimins.

Kodėl vieni siūlo 800, o kiti 2500 eurų už tą patį maršrutą? Kas čia per skirtumas?

Visą karjerą girdžiu tą patį. 800 eurų – tai arba dalinis krovinys, kur jūsų daiktai keliauja su svetimais, arba juodas darbas be draudimo ir licencijos. 2500 – pilnas servisas: du vyrukai, supakuoja, surenka, transportas užrakintas. Abu variantai nuveš į Angliją, bet kas nutiks kelyje – kita kalba. Sutaupę keletą šimtų, vėliau galite ieškoti teisininko. Pigūs vežėjai patys rizikingiausi. Nors brangūs irgi ne angelai. Bet 800 už pilną furgoną šiais laikais arba su traukiniais, arba neįmanoma.

Ruošimasis, daiktai ir pakyliniai dalykai

Ar privalau viską supakuoti pats, ar jūs tai padarote?

Galime atvažiuoti ir supakuoti, bet tai kainuos papildomai. Jei norite sutaupyti – pakuokite patys. Taisyklė paprasta: kuo tvarkingiau, tuo mažiau dūžta. Storas kartonas, burbulinė plėvelė. Ne daugiau nei trisdešimt kilogramų vienai dėžei – vairuotojas turi stuburą, bet ne robotas. Kartais prigrūdama knygų į milžinišką maišą, o paskui stebimasi, kad neįmanoma pakelti. Supraskite, furgone daiktai kraunami rankomis. Dėžė turi būti saugi ir kilnojama. Pamenate: jei jūs vos nešiojate, ir vairuotojas nemėgsta herojų.

Ar galiu vežti augalus, maistą, alkoholį į Angliją?

Hmm... augalai... Po Brexit viskas pasunkėjo. Augalams reikia fitosanitarinių, maistui – sertifikatų, kurių namų sąlygomis negausite. Alkoholiui – muitas. Ar tikrina kiekvieną petuniją? Ne, bet rizika jūsų. Buvo, kad klientas gabeno šaldytuve dešrą ir sūrį. Doverio muitinėje viską išėmė ir sunaikino. Dar baudą primetė. Geriau palikite šaldytuvą tuščią. Ypač jei nenorite vėliau rašyti į kokias nors britų agentūras dėl grąžinimo, kurio negausite. Jūs įspėti.

Ar mano baldai bus apdrausti, jei kas nors atsitiks kelyje?

Turi būti. Pagal CMR konvenciją vežėjas atsakingas, bet atlygis ribotas – pagal kilogramą, ne daikto vertę. Antikvarinė komoda, verta 5000 eurų, sveria keturiasdešimt kilogramų – CMR atseikės tik kelis šimtus. Todėl mes siūlome pilną krovinio draudimą. Sumoka klientas, bet miega ramiau. Buvo atvejis netoli Birmingamo – avarija, daiktai nenukentėjo, bet stovėjo savaitę. Draudimas padengė žalą. O kai kas vežioja be draudimo ir sako, kad „viskas bus gerai“. Nepasitikėkite ta fraze. Niekada.

O jei liftas neveikia ir reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Tai reikia aptarti iš anksto. Mes nešame, bet brangiau, ir reikia žinoti dar prieš atvažiavimą. Ne kartą buvę taip: atvažiuojame, o ant lifto lapelis „neveikia“. Keturi vyrukai, trisdešimt dėžių, laiptinė kaip Eifelio bokštas. Jeigu žinome – pasiimame papildomą porą rankų. Jeigu ne – benamis kilnojimas, visi pavargę, vėluojame į kitą adresą. Seni laiptai Londone siauri. Kartais sofos tiesiog neįlenda. Tada reikia lyno per langą arba pjūklą. Angliški namai nemėgsta plačių baldų.

Ar galiu paskutinę minutę įmesti dar vieną dėžę, kai jau viskas beveik supakuota?

Visada galima pabandyti. Bet žiūrėkit, furgone vieta ribota. Jeigu liko kampelis – įmetame. Tetris lygio užkrauta. Praėjusį mėnesį klientė pridėjo dvi dėžes su žaislais. Vairuotojas atidarė duris, pažiūrėjo ir tarė: „O kas čia, Kalėdos?“ – sutiko. Juokas juokais, bet jei dėžė neužeina pro durų angą – problemėlė. Geriausiai paskambinkite dieną prieš tai. Nors aš ir pats kartais pamirštu paskambinti laiku, kai ko reikia... Esmė – kuo anksčiau žinome, tuo geriau visiems.

Kas vyksta kelyje ir kaip vyksta pervežimas

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Anglijos?

Tiesiai su furgonu iš Lietuvos – maždaug trys dienos. (Gerai, gerai, dvi su puse, jei vairuotojas tikras vilkas ir orai geri.) Bet dažniausiai kombinuoti kroviniai – paima dar Vokietijoje ar Olandijoje. Tuomet prisidės diena ar dvi. Be to, keltas per Lamanšą kartais stringa. Buvo tokia savaitė, kai Doverio uoste laukėme vienuolika valandų. Pasieniečiai tikrino kiekvieną antrą mašiną. Taip, daiktai atvyks, bet neskirstykite dienų po valandas. Tai transportas, ne taksi. Eilios reguliuoja viską.

Ar krovinys važiuoja tiesiai pas mane, ar bus perkrautas kažkur Lenkijoje?

Jei užsakėte pilną furgoną – važiuoja tiesiai, durys užplombuojamos jūsų kieme ir atidaromos tik Anglijoje. O jei tai dalinis krovinys, dažnai būna perkraunama. Pavyzdžiui, Varšuvos apylinkėse surenkami kroviniai. Ten jūsų daiktai persikraunami į didesnį transportą arba sudedami greta kitų. Tai normalu, jei daro profesionalai. Bet kiekvienas perkrovimas – papildoma rizika. Kartais dėžės pabražomos, kartais nukrenta etiketė (nors, tiesą pasakius, etiketės nenukrenta, jei klijuojamos kaip reikiant). Bet vis tiek – mažiau perkrovimų, mažiau galvos skausmo.

Ar galiu sėdėti salone šalia vairuotojo ir važiuoti kartu į Angliją?

Ne. Absoliučiai ne. Tarptautinis pervežimas nėra autostopas. Vairuotojas atsakingas už krovinį ir savo licenciją – keleivių vežti negali. Draudimas nepadengs jūsų traumos, jei kas nutiks. Aš žinau, kad kai kurie bando derėtis, ypač jei neturi kaip nuvykti, bet rimtos kompanijos to nepripažįsta. Tik neoficialūs asmenys vežioja žmones grynaisiais. Ir tada dažniausiai nuskriaudžia ir daiktus. Taip, nepatogu pirkti atskirai skrydį. Bet taip yra saugiau. Gaila, kad taip, bet taip yra.

Kelintą valandą man paskambins, kad jau atvažiuoja? Nes aš dirbu.

Tai čia loterija. Mes visada stengiamės pranešti dieną prieš ir tą rytą, bet furgonai stringa pasieniuose, spūstyse. Vairuotojai privalo pailsėti pagal tachografą. Jie negali lenkti laikrodžio, net jei jūs laukiate. Būna, kad žmogus prašo „paskambinkite prieš valandą“, bet vairuotojas negali garantuoti – jam gali tekti stovėti prie M6 greitkelio. Geriausia numatyti langelį, pavyzdžiui, nuo dešimt iki keturiolikos. Arba kad adresu būtų kas nors kitas: draugas, kaimynas, sesuo. Kitaip vėluosime ir pykstamės be reikalo.

Ar furgonas privažiuos tiesiai prie mano namų Anglijoje, jei gatvė siaura?

Štai čia reikia būti sąžiningiems. Jei gyvenate centre, kur gatvės lyg suplanuotos normaliai, tai taip, privažiuos. Bet jei gatvė siaura arba nėra vietos apsisukti, furgonas sustos arčiausiai įmanomo taško. Didžiojo sunkvežimio net neklauskit. Londone daugelis gatvių – lyg architektūros paminklai, suprojektuoti prieš šimtą metų. Praėjusiais metais turėjome pristatymą Noting Hile – vilkikas neišlindo iš gatvės. Teko nešti dėžes trisdešimt metrų. Kaina nepasikeitė, bet turėtumėte žinoti: siaurose gatvėse transportas iki durų neprivažiuos, tenka dirbti rankomis.

Popieriai, muitinė ir kiti skausmai

Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui į Angliją?

Pagrindinis – daiktų sąrašas su apytikslėmis vertėmis. Asmeniniams naudotiems daiktams, perkraustant nuolatinę gyvenamąją vietą, muitas paprastai nepritaikomas, bet sąrašas privalomas. Toliau – nuomos sutartis, darbo sutartis arba kitas įrodymas, kad keliatės ne prekybai. Paskutinį kartą muitinėje klausė net dėl katės veterinarinio paso – nors vežėsi tik baldus. Po naujųjų taisyklių viskas apsunkėjo. Jei kas nors sako, kad nieko nereikia – meluoja arba nevežiojo po dvidešimt pirmųjų. Geriau pridėti per daug popierių nei per mažai. Ai, dar – pase galiojimas. Nepamirškite.

Ar po Brexit labai pasikeitė taisyklės muitinėje?

O taip. Anksčiau tai buvo kaip važiavimas iš Kauno į Vilnių – laisvai. Dabar ES ir Jungtinė Karalystė atskirtos. Bet jūsų asmeniniams daiktams taikoma tam tikra išimtis, jei gyvenote ES bent metus ir daiktai naudoti. Ar tiksliai taip rašo taisyklė? Aš manau, kad taip, bet muitinės agentai interpretuoja savaip. Buvo atvejų, kai žmonės mokėjo PVM už savo sofą. Paruoškite sąrašą angliškai, turėkite gyvenimo ir darbo įrodymus. Šiaip aš ne muitininkas, aš logistas. Turiu partnerių Anglijoje, kurie padeda, bet galutinis žodis – jų.

Ar turiu mokėti muitą už savo pačių naudotus baldus?

Idealiu atveju – ne. Jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir jūs gyvenote Lietuvoje metus laiko, turėtumėte kelti juos kaip asmeninį turtą. Naujas šaldytuvas – mokėsite. Muitininkai kartais prašo įrodyti daikto amžių. Kaip? Nuotraukomis, sąskaitomis, jei likusios. Kartais mato, kad sofa nusėdusi kaip katės guolis. Buvo juokingas atvejis, kai vaikinas gabeno gitarą ir muitininkas paleido ją tik po akordų patikrinimo. Rimtai. Anglai kartais tikrina kruopščiai. Tai ne korupcija – darbas. Tik nesitikėkite, kad praleis viską automatiškai.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs atidaryti dėžę ir patikrinti?

Atidarys. Patikrins. Uždarys. Ir vėluosite pusdienį. Jei radiniai atitinka sąrašą – važiuojate toliau. Jei randa ko nenumatyto, tarkim, keturis kartonus cigarečių tarp pagalvių, garantuotai problemos. Mačiau tokių scenų Doverio terminalo kameroje. Žmogus neteko ne tik cigarečių, bet ir kitų dėžių, nes įtaria blogą žaidimą. Jūsų žieminiai batai gali atsidurti patikrinimui. Jei turite ką slėpti – nedarykite. Jei ne – nusiteikite kantrybe. Kartais jie renkasi atsitiktinį patikrinimą. Tada nieko nepadarysi. Tiesiog vėluosite.

Ar jūs, logistikos įmonė, tvarkote visus muitinės popierius, ar turiu tai daryti pats?

Mes paruošiame CMR, bendrąją deklaraciją ir daiktų sąrašą, bet gyvenimo Anglijoje įrodymus renkate jūs. Muitinės agentai – mūsų partneriai, ne stebukladariai. Jei jūsų popieriuose skylė – jie neužtaisys. Turite pateikti būtent tuos dokumentus, kuriuos prašo muitinė. Jei nerandate angliškai – padedame versti, bet faktus žinote tik jūs. Kartais klientai atsiunčia nenuskenuotą nuotrauką, padarytą tamsiame rūsyje. Tokia netinkama. Gera kopija tūkstantį kartų vertingesnė nei bloga telefono nuotrauka. Pasiruoškite iš anksto.

Anglijoje – pristatymas, siurprizai ir kartais košmarai

Ką daryti, jei baldai atvyko sulaužyti arba subraižyti?

Pirmiausia – fiksuokite viską pakraunant. Telefonas kišenėje, fotografuokite kiekvieną įbrėžimą. Nepasirašykite CMR be įrašo „su išlygomis“. Jei pasirašėte švarų lapą – vėliau įrodyti beveik neįmanoma. Aš žinau, kad po penkiolikos valandų kelyje norisi greičiau baigti, bet skirkite penkias minutes. Mes stengiamės vengti tokių situacijų, bet furgonai žvangčioja. Ypač Anglijos keliai – ten duobės pavojingesnės nei kaimo bažnyčios varpai. Kartais baldai juda net gerai pritvirtinti. Draudimas padeda, bet tik jei yra protokolas. Be jo – liekate vieni prie sulūžusios lovos. Ir tada niekas nebekalba.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus į butą antrame aukšte, ar tik iškraus prie durų?

Durų iki durų nešiojimas yra atskira paslauga, kurią reikia užsakyti. Dažniausiai „iki durų“ reiškia iki namo įėjimo. Jei norite, kad neštų į viršų – apie tai kalbėkitės iš anksto. Nes tikrai: vairuotojas nemėgs aukštyn laiptais su jūsų šaldytuvu, jei sutartyje to nėra. Jam skauda nugara kaip ir jums. Be to, angliškuose namuose laiptai siauri, posūkiai staigūs. Du vyrukai fiziškai negali užeiti su spinta. Realybė tokia – dažniausiai iškrauname prie įėjimo. Norite daugiau – mokėkite daugiau. Nesigailiu to, ką sakau, nes taip yra teisinga. Ir visiems aiškiau.

Jei pristatymas vėluoja savaitę – ar tai normalu?

Ne, nenormalu, bet pasitaiko. Ypač žiemą, kai blogas oras Doverio sąsiauryje stabdo keltus. Praėjusiais metais prieš Kalėdas vairuotojas sėdėjo uoste dvi paras. Ne dėl mūsų kaltės – dėl gamtos. Tokiu atveju mes informuojame. Bet jei vėluojama be jokio paaiškinimo – skambinkite. Gali būti, kad mašina sugedo, arba įmonė per daug paėmė užsakymų ir vienas vilkikas važinėja kaip beprotis aplink Londoną. Taip nutinka su nepatyrusiais planuotojais. Grupiniam kroviniui savaitė gal ir ne pasaulio pabaiga. Bet pilnam furgonui sutarta data – per daug. Tada jau reikia ieškoti kompensacijos.

Kaip atsiskaitoma Anglijoje – svarais sterlingais, eurais, pavedimu?

Mes dirbame eurais, nes esame Lietuvos įmonė. Bet jei klientas Anglijoje neturi sąskaitos eurais, kartais susitariame dėl svarų sterlingų grynaisiais pristatymo metu – pagal tos dienos kursą. Paprastai verčiau ne. Grynieji – rizika, be to, mokesčių deklaracijos. Geriau pavedimas arba kortele furgone, jei turime terminalą. Kai kurie mūsų kolegos priima kriptovaliutas, bet aš asmeniškai jų nesuprantu. Kas čia per naujovė, aš dar senamadiškas. Eurai banko sąskaita – saugiausia. Perskaičiuojame pagal XE kursą. Ne oro uosto keityklos – tos būna žiaurios. Bankai irgi piktinasi, bet mažiau.

Ar turite kokį patarimą, kaip neišsirinkti blogos pervežimo įmonės?

Po dvidešimt ketverių metų – taip. Pirma: jei kaina žemiau rinkos per pusę, bėkite. Antra: paprašykite licencijos numerio ir pasitikrinkite. Trečia: ar turi normalią svetainę, ar tik skelbimą su rūdijančiu furgonu? Ketvirta: paklauskite, kaip elgsis, jei kas nutiks kelyje. Jei atsako „kaip tikrai nenutiks“ – melagiai. Nes nutinka. Yra buvę, kad paima daiktus, o tris savaites sako, jog „pakeliui“. Realybė – nepajėgūs arba pardavė jūsų krovinį kam nors kitam po ranka. Patikimi vežėjai turi adresą, telefoną, sėdi biure ir atsako į laiškus. Neišsirinkę blogos sutaupysite mėnesių galvos skausmo.

Kas bus, jei aš dar nespėjau gauti rakto į naują būstą Anglijoje, o daiktai jau atvažiuoja?

Oi, tai klasikinis scenarijus. Būna, kad parduoda butą Lietuvoje greičiau, nei išsinuomoja Kventryje ar Birmingame. Tuomet reikia sandėliavimo. Mes galime palikti daiktus partnerių terminale Londone ar kitame mieste, bet tai kainuos – dienos ar savaitės tarifas. Geriau iš anksto praneškite. Kartais klientai sako „numeskite pas kaimyną“, bet Londone retai surasi kaimyną, kuris priims dvidešimt dėžių neprašytas. Planuokite laiką. Jeigu reikia dar savaitės – paimkite viešbutį arba sodybą. Rimtai, geriau tai nei vėliau mokėti sandėliavimą už kampą, kurio dar neturite.

Išvada

Krovinių logistika į Angliją Nuo durų iki durų tikrai palengvina gyvenimą, jei žinote, ko tikėtis. Per ketvirtį amžiaus supratau, kad idealių perkraustymų nebūna – būna tik gerai suplanuotų. Svarbiausia – sąžiningas partneris, skaitytos sutartys, nuotraukos prieš pakrovimą ir neiškylantys klausimai. Tos kelios valandos ruošiantis sutaupys jums nervų kitoje pusėje. Nebijokite atrodyti įkyrūs klausdami. Geriau paklausti dabar nei gailėtis vėliau. Būkite atsargūs, o ne naivūs. Ir viskas bus gerai.