Krovinių gabenimo užsakymas į Angliją: viskas, ką reikia žinoti, kai laikas spaudžia

Jau dvidešimt treji metai sukuosi apie furgonus, muitines ir perkraustymus. Krovinių gabenimo užsakymas į Angliją atrodo paprastas tik tada, kai to nereikia daryti pernelyg skubiai. Paskambini, sutari, mašina atvažiuoja – taip galvoja daugelis, bet realybė truputį sudėtingesnė. Ypač dabar, kai norima, kad daiktai išvažiuotų dar šiandien arba kuo greičiau. Aš bandysiu paaiškinti, kaip vyksta iš tikrųjų, be korektiško biurokratiško žargono. Kartais pasakysiu ir tai, kas nepatiks – pavyzdžiui, kodėl ne visada galima išpildyti norą „rytoj prie durų“. Nebūsiu tobulas, bet pasistengsiu nepraleisti svarbiausių dalykų. Jei kas nors prašosi detalių – klauskit, aš per daug nenagrinėsiu teorijos, gyvenimas svarbiau.

Kai skambini pirmą kartą

Ar galima krovinių gabenimą į Angliją užsakyti šiandien ir kad išvažiuotų dar rytoj?

Na, štai ir pirmas klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Techniškai? Taip, galima, jei turime laisvą mašiną netoliese ir jei tavo daiktai jau supakuoti. Bet jei skambini vidurdienį ir tavo baldai dar išardyti po visą butą – ne, rytoj tikrai nepargsime. Kartais žmonės galvoja, kad furgonai kaip taksi – stovi tušti aplink namus. Deja. Yra dienų, kai aš turiu tris skubius užsakymus, o laisvas tik vienas vairuotojas, ir jis Kaune, o ne Vilniuje. Taigi, jei laikas tikrai spaudžia, skambink kuo anksčiau. Ne po pietų, o dar ryte. Tik tada krovinių gabenimo užsakymas į Angliją gali įvykti taip greitai, kaip norisi.

Kiek iš tikrųjų laiko reikia, kad surastumėte mašiną į Londoną?

Gerai, realistinis atsakymas. Jei turi savaitę – ramu. Jei trys dienos – dar įmanoma, bet jau reikia daugiau pinigų. Jei viena diena – tada viskas priklauso nuo mėnulio fazės, juokauju (nors kartais taip ir atrodo). Pirma, turiu patikrinti, kurioje Anglijos dalyje baigiasi kiti kroviniai, ar vairuotojas turi likusias darbo valandas, ar muitinės dokumentai teisingai suvesti. Kartais surandu mašiną per dvi valandas, kartais visą dieną nieko netinkamo. Kuo toliau nuo Londono tavo adresas – tuo ilgiau trunka koordinuoti. Štai kodėl planuoti verta.

Kainos ir pinigų reikalai

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Angliją, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Oho, tiesiai į pinigus. Gerai, dabar, 2024-ųjų pabaigoje (nors šiaip jau beveik 2025-ieji), kaina svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų. Kodėl tokia skylė? Nes viskas priklauso nuo datos, ar furgonas važiuoja pilnas, ar pildomas grupinis krovinys. Turiu klientą, kuris vasarį mokėjo 1100, o rugsėjį, kai visi studentai kaupiasi – 1600. Jeigu turi tik baldus ir dėžes, be pianino ar seifo, gali tikėtis vidurkio. O jei dar reikia daiktų išnešimo – pridėk du šimtus. Dideli daiktai, žinok, keičia visą matematiką.

Kodėl vieni pervežikai prašo 800, o kiti 1800 eurų už tą patį krovinį?

Aha, čia tas klausimas, kurį žmonės užduoda susierzinę. 800 gali būti tiesiog savikaina be pelno, o 1800 – pilnas tarifas su viskuo. Bet kartais 800 yra žuvies kaulas ant kablio. Žinok, yra įmonių, kurios pažada viską pigiai, o paskui prie pakrovimo sako: „o ten papildomas mokestis už laiptus“. Nemėgstu tokių. Tikri profesionalai įkainoja viską iš karto, net jei skauda. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi brangiausiai, nes arba dingsta avansas, arba daiktai gabenami tris savaites. Tiesiog taip yra rinkoje.

Ar man reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Daliniai mokėjimai normalu. Dažniausiai prašome 30-50 procentų užsitikrinimui, o likutis prieš išvažiavimą arba pristatymo metu. Jei kas nors prašo visą sumą prieš pakrovimą ir dar nėra sutarties – ausis iškarto. Aš asmeniškai mėgstu, kad klientas ramus, bet ir mes apsidraudę. Grynieji kartais problematiški, nes ne visada galima įrodyti, kad sumokėjai, jei kas nors nutinka. Bankinis pavedimas – saugiausias. Nors kartais ir čia būna keblu su užsienio sąskaitomis. Tiesiog pasitarkite su buhalteriu.

Popieriai, muitinė ir Brexit

Ko reikia, kad krovinys neįstrigtų pasienyje tarp Lietuvos ir Anglijos?

Deklaracija. CMR. Pakuočių sąrašas su vertėmis. Kartais – eksporto licencija, jei veža kažką specifinio. Aš ne muitininkas, bet po dviejų dešimtmečių jau maždaug žinau, ko reikia. Svarbiausia – kad prekės aprašymas būtų teisingas. Ne „įvairūs daiktai“, o „naudoti buities baldai, asmeniniai daiktai“. Tas pats su verte – negali rašyti 0 eurų, nes muitininkai supyks. Kartais klientai nori „pataisyti“ sąrašus, kad mažiau mokėti. Nedarykite to. Geriau sumokėkite trigubą baudą? Aš taip manau.

Ar po Brexit reikia dabar kažkokių specialių popierių, kurių anksčiau nereikėjo?

Taip, dabar reikia. EORI numeris – privalomas. TNX (ar kažkaip panašiai vadina tą leidimą... palauk, T1 dokumentas, taip) kartais reikia tranzitui. Importo deklaracija UK pusėje. Anksčiau tiesiog pravažiuodavai, dabar – ne. Kartais matau klientus, kurie stebisi, kad jų daiktai sėdi muitinėje savaitę, nes kažkas blogai sukoduota. Brexit viską apsunkino, neneigsiu. Ypač maisto produktams ir augalams – ten apskritai chaosas. Baldams paprasčiau, bet popierių vis tiek daugiau. Ir tai kainuoja papildomai – 80-150 eurų vien už dokumentų tvarkymą, priklauso nuo krovinio.

Ar aš pats turiu eiti į muitinę, ar tai pervežimo įmonės reikalas?

Tu? į muitinę? Ne, nebent veži kažką nepaprasto, ką reikia asmeniškai deklaruoti. Standartiškai pervežimo įmonė arba jų agentai tvarko viską. Tu tiesiog pasirašai sutikimą ir kartais pateiki sąrašą daiktų. Viskas. Aš pats esu matęs muitinės postus tiek kartų, kad galiu juos apaklai aprašyti, bet klientui ten lįsti nereikia. Tik nepatingėk parašyti sąrašą teisingai – jei pasirašai, kad veži 5 dėžes, o pakrauta 7, tada gali tekti aiškintis. O to nenori.

Pakrovimas ir daiktai

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš trečio aukšto be lifto?

Čia tas momentas, kai visi tikisi, kad taip. Faktas: vairuotojai vairuoja. Daugelis jų padeda, jei krovinys nedidelis ir du vieni kitam neužkliūva. Bet jei turi šaldytuvą, spintą ir trisdešimt dėžių – vairuotojas neturi pareigos tempti viską per rankas. Yra toks dalykas kaip perkraustytojų komanda. Jei neturi žmonių, pasakyk iš anksto – mes galime pasiūlyti pagalbą, bet tai papildomai kainuos. Vieną kartą klientas pyko, kad vairuotojas „tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo“. Na, jis neturėjo sutarties dėl išnešimo. Reikia aiškiai tartis.

Ką daryti, jei mano sofa netelpa pro duris, o furgonas jau stovi kieme?

Oi, buvau tokioje situacijoje Mančesteryje, tik ten buvo fortepijonas. Smulkmena, tiesa? Jei netelpa – netelpa. Vairuotojas nelaužys durų. Reiškia, arba baldas išardomas, arba ieškome kranauto, arba... jis lieka. Brangioji realybė. Kartais žmonės pamiršta išmatuoti liftą ar laiptų aukštį. Aš visada klausiu: „ar sofa praeis?“ – bet ne visi žino matmenis. Paskutinė minutėje tai gali kainuoti ir porą šimtų papildomai už ilgesnį laukymą, o jei vairuotojas vėluoja kitus krovinius – gali kilti problemų. Planuok iš anksto. Matau, kad kartojuosi, bet čia tiesa.

Ar reikia kažkaip specialiai pakuoti daiktus, ar galiu tiesiog suversti į furgoną?

Gali suversti, jei nori gauti suskaldytą stiklą ir subraižytas spinteles. Štai tau atsakymas. Negali. Bent jau dėžes sutvarkyk taip, kad jos netrupėtų. Indai – į popierių, drabužiai – į maišus, baldai – į antklodes arba apraizgyti plėvele. Kai matau, kad klientas atneša drėgną skalbinių krepšį su knygomis, žinau, kad knygos bus kaip mūrininkas. O ir krepšys neatlaikys. Yra, tiesa, tokių „profesionalų“, kurie krauna viską kaip paplūdimio atliekas, bet aš tokių nerekomenduoju. Tvarkingas pakrovimas sutaupo laiko ir pinigų.

Blogi ženklai rinkoje

Kaip suprasti, kad pervežimo įmonė į Angliją man meluoja dėl kainos?

Jei žada pervežti viską už 300 eurų ir dar šiandien. Meluoja. Jei nesudaro raštiškos sutarties ir viskas tik telefonu – meluoja arba yra mėgėjas. Jei prašo pilnos išmokos per „Google Pay“ draugui – tikrai bėk. Geros įmonės turi svetainę, licenciją, vežėjo civilinį draudimą ir atsakinėja tiesiai. Kartais klientai man sako: „bet jis skambėjo toks patikimas“. Aha, o aš skambėjau patikimas per pirmą pasimatymą irgi. Patikrink registracijos numerį, paklausk apie CMR draudimą. Jei pradeda miglotai kalbėti – yra ko paslėpti.

Ar tikrai visi, kas skelbiasi Facebook grupėje „Krovinių gabenimas į Angliją“, turi licenciją?

Ne. Ir čia baisi tiesa. Yra daug gerų vaikinų, kurie turi po vieną furgoną ir dirba sąžiningai. Bet yra ir tokių, kurie šiandien pasiėmė vairuotojo pažymėjimą, o rytoj jau „veža krovinius“. Licenciją patikrinti nesunku – Vežėjų sąrašas internete. Bet žmonės tingi. Aš pats kartais pavargstu nuo tų skelbimų: „vežu pigiai, skambinkite“. O iš kur pinigai dyzeliui? Nežinia. Jei kas nors nežino, kas yra CMR konosamentas, greičiausiai yra pavėžėjas, ne vežėjas. Nieko prieš pavėžėjus, bet jei dingsta tavo daiktai – paskui nerasi prie ko prisikabinti.

Kodėl kai kurios įmonės nenori pasirašyti sutarties ir prašo mokėti grynais?

Nes pinigai grynais – nežinia kur. Sutartis – tai įrodymas. Jei nėra sutarties, gali atsisveikinti su daiktais ir neturėti kur skųstis. Aš žinau porą istorijų, kai žmonės sumokėjo, furgonas neatvažiavo, o numeris – laikinas. Grynieji be kvito yra klaida. Nei tu gali įrodyti sumokėjęs, nei jie – kad nepriėmę. Kartais jie teisina: „taip paprasčiau, taip mūsų seni klientai daro“. Na, seni klientai jau pažįstami. Tu esi naujas. Reikalauk sutarties. NET jei tai tavo kaimyno rekomenduotas pusbrolis.

Išvykimas ir pristatymas

Ar galiu važiuoti kartu su kroviniu iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, jei furgone yra laisvų vietų. Praktiškai – retai kas tai daro. Vežėjas turi drausti keleivius ir ne visada to nori. Be to, tuo metu vairuotojui reikia koncentruotis, o ne klausytis tavo kelionės įspūdžių. Aš asmeniškai keleivių nevežu, nebent išskirtiniais atvejais ir trumpas atstumas. O į Angliją? Ne. Be to, muitinėje gali kilti klausimų, kodėl tu važiuoji su svetimais daiktais. Geriau neskubėti. Nusipirk lėktuvo bilietą – ir sau ramiau, ir vairuotojui. Nors skrydis kartais brangesnis negu krovinys, heh.

Ką daryti, jei aš turiu išvažiuoti 6 valandą ryto, o mano kaimynas dar miega?

Čia tas momentas, kai logistika susitinka su kaimynų meile. Jei tavo namuose laiptinė – o varge, jei dar medinės grindys – 6 ryto bus koncertas. Buvęs atvejis Klaipėdoje: vežame baldus, kaimynė iškvietė policiją dėl triukšmo. Teisėtai, nes iki 7 ryto negalima triukšmauti. Aš vairuotojams sakau – krauti nuo 7:30. Bet jei skubu, perspėk kaimynus iš vakaro. Geranoriškumas padeda. Kartais klausia: o kodėl nepakrovėte 5 ryto? Ne, mes ne naktiniai padarai, mums irgi reikia miego. Aišku, žmonės mato tuos reklamas internete ir galvoja, kad vežėjai neturi jokių valandų.

Ar furgone galima vežti gyvūną kartu su baldais?

Ką tik apie tai galvojau. Katės, šunys – galima, jei sutaria vairuotojas ir turi veterinarinius pasus. Žuvų ar paukščių nerekomenduoju, nes temperatūra kinta ir jie gaus stresą. Svarbu – gyvūnui turi būti savo vieta, negali lakstyti po saloną. Kartais klientai sako: „jis ramus, tikrai niekur nedings“. Aš tikiu, bet staigus stabdymas ant žiedo gali pakeisti situaciją. Be to, kai kurie kroviniai draudžiami su gyvūnais, jei yra alergiškų medžiagų. Pvz., chemikalai. Nors baldai – ne chemikalai, tiesa? Aišku, viskas suderinama iš anksto.

Kas bus, jei Anglijoje niekas neatidarys durų, kai furgonas atvažiuos?

Tada furgonas stovi. Ir kainuoja. Paprastai turime kontaktinį asmenį – gal tavo draugą, giminaitį, nuomininką. Jei niekas neatsiliepia, vairuotojas skambina tau, o tu skambini ten. Buvę ir taip, kad adresas buvo tuščias, niekas negyvena, o krovinys turėjo būti pristatytas. Ką darome? Laikome sandėlyje, o tai kainuoja apie 30-50 svarų per dieną. Kartais susitariame palikti kieme, bet tai rizikinga. Geriau viską suderinti iš anksto. Aš pats per savo karjerą mačiau gal tris tokius atvejus, ir visi baigėsi ašaromis. Ne vairuotojo, o kliento.

Kelias, laikas ir logistika

Kiek trunka kelias iš Kauno į Birmingemą su kroviniu, ir ar vairuotojai tikrai vairuoja po 12 valandų?

Aš jau seniai nebesu tikras, ar vairuotojai renkasi trumpiausią kelią per Vokietiją, ar greičiausią. Iš Kauno į Birmingemą realiai važiuoji apie dvi dienas, jei viskas gerai. Vienos pertraukos privalomos, tachografas stebi. Ar jie vairuoja po dvylika valandų? Neturėtų, baudos didžiulės. Nors pats kai ko 100 proc. nebežinau apie tuos naujus apvažiavimus aplink Berlyną. Yra kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją... arba Prancūziją, tada keltas per Lamanšą. Olando... oi, Kentas. Anglija. Šiaip apie 2300 kilometrų. Pailsėjęs vairuotojas – tavo daiktų saugumas.

Ar pervežikai veža į mažus miestelius Anglijoje, ar tik į Londoną?

Ne tik į Londoną. Manchester, Birmingham, Bristol, Cardiff – visur važiuojame. Tik į mažus kaimelius sudėtingiau, nes furgonai ten netelpa gatvelėse. Buvęs atvejis Škotijoje: privažiavimas buvo per siauras, vairuotojas įsirėžė į gyvatvorę. Gatvės Anglijoje – siauros, ypač Cotswolds ar panašiuose rajonuose. Į central Londoną irgi problematiška dėl LEZ zonų ir milžiniškų baudų. Taigi, dažnai tenka iškrauti didžiuliame mieste, o tada mažesniu furgonu į galutinį tašką. Tai papildomi šimtai svarų. Geriau iš karto pasakyk, kur gyveni – jei adresas prie pagrindinio kelio, ramu. O jei vidury laukų – turėsim galvoti.

Ką reiškia, kai jie sako „grupinis krovinys“, ir ar tai man tinka?

Grupinis, arba dalinis krovinys – tavo daiktai užima dalį furgono, likusią vietą užpildo kiti klientai. Moki mažiau, bet lauki ilgiau, nes furgonas važiuoja tik tada, kai susidaro visa siunta. Puikus variantas, jei neskubu. Bet jei reikia krovinių gabenimo užsakymo į Angliją šiandien – grupinis netiks. Aš dažnai lyginu su autobusu: jei važiuoji vienas taksi – greita ir brangu. Jei autobusu – dalis kainos, bet stoji visuose miesteliuose. Yra ir hibridinis variantas, kur surinkimo furgonas atveža į terminalą, o ten perskirsto. Bet tai jau kita istorija.

Sutartys, draudimas ir atšaukimai

Ar mano daiktai yra draudžiami pervežimo metu, ar turiu pats galvoti apie draudimą?

Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją – apie 8,33 eurai už kilogramą. Vadinasi, jei tavo sofa sveria 30 kg, gausi 250 eurų. O sofos vertė – 800. Nusipirk papildomą draudimą arba klausk, ar vežėjas turi krovinio draudimą. Geros įmonės jį turi, bet limitai skiriasi. Aš visada sakau: jei veži seną komodą – CMR užteks. Jei nešiojamąjį kompiuterį, auksą, meno kūrinius – drauskis atskirai. Kartais klientai pyksta: kodėl nepadengė visos vertės? O mes sakome – parodykite, kokia buvo vertė deklaruotoje. Neišeina. Draudimas – nuobodus dalykas, bet svarbus. Nežaiskite čia rulete.

Kas atsitinka, jei furgonas sugenda pakeliui į Angliją?

Pū, jei gerai, tai turi vilkiką arba servisą kelyje. Blogiau, jei gedimas rimtas. Buvęs atvejis: furgonas sugedo prie Hanoverio, krovinys perkrautas į kitą mašiną per 6 valandas. Klientas nieko nepajuto, tik vėlavimą vienai dienai. Jei sugedo kur Baltarusijos pasienyje – bėda. Mūsų furgonai, tiesa, po Europą važinėja, ne per Rusiją. Tad gedimas Vokietijoje ar Prancūzijoje – sprendžiama. Bet terminas nukenčia visada. Geri vežėjai turi 24/7 pagalbą kelyje. Jei neturi – tada stovi tol, kol kas nors atvažiuos. Rinkis protingai.

Ar galima atšaukti krovinių gabenimo užsakymą į Angliją, jei aš pakeičiau planus?

Galima, bet ne dykai. Jei mašina jau atvažiavusi ir laukia kieme – prarandi avansą, nes jos laikas ir degalai iki tavęs jau išleisti. Jei atšauki prieš savaitę – dažniausiai grąžiname viską arba beveik viską. Kiekviena įmonė turi savo sąlygas. Aš asmeniškai mėginu eiti ištiestas, bet kartais supykstu, kai žmogus atšaukia dieną prieš, nes „pagalvojo, kad nereikia“. Tada furgonas tuščias, o aš kitam klientui buvau atsakęs. Fair enough? Ne visai. Bet taip jau būna. Perskaityk sutarties punktus – ten viskas parašyta. Ne tik gražūs šūkiai internete.

Kiek iš anksto reikia mokėti už rezervaciją, kad tikrai būtų vietos?

Viena racija. Jeigu skubi iki negalėjimo – dažnai prašau 50 procentų per kelias valandas po sutarties pasirašymo. Jei planuoji iš anksto – užtenka ir simbolinio 100-200 eurų. Tai drėkinimas, kad tikrai būsi sutarta. Buvęs atvejis: klientas pažadėjo, bet nepervedė, o kitą dieną paskambino pykdamasis, kad mašinos nėra. Na, taip – mes ją paleidome kitam. Avansas – ne mūsų godumas, o darbo organizavimas. Jei neturi kas mėnesį, kai kuriose įmonėse galima mokėti vėliau, bet tik su dideliu užsakymo verte. Šiaip, pinigai – tai pasitikėjimo rodiklis. Deja, bet taip yra jau tie metai, kiek aš dirbu.

Krovinių gabenimo užsakymas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne pėdami suversti iš paskutinės minutės. Jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai ir greitai – turi skirti laiko paieškai, pasirengti daiktus ir nepasikliauti pirmu pasitaikiusiu skelbimu. Aš per dvidešimt metų mačiau visko, bet esmė nesikeičia: sąžiningas pokalbis, aiški sutartis ir supakuoti daiktai. Tada ir furgonas atvažiuos tada, kai reikia. Sėkmės kraustantis – jei kils klausimų, rašyk, nes aš tikrai ne viską čia aptariau, galvojau truputį per greitai.