Krovinių gabenimo paslaugos į Angliją: nuo durų iki durų

Jau dvylika metų spaudžiu rankas žmonėms, kurie pakuojasi gyvenimus į dėžes ir leidžiasi į kelią į Londoną, Birmingemą ar į kokį nors Miilsį – ne, nežinau, ar taip rašosi (taip, su dviem L, man rodos). Krovinių gabenimo paslaugos į Angliją: nuo durų iki durų atrodo kaip stebuklinga formulė, kol neišsiaišini, kiek čia yra judančių dalių. Aš nežadu (taip, nežadu, o ne pažadu – matote, ir aš žodžius maišau) pasakoti pasakų. Paprasčiausiai sudėliosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, kai turiu kitą savaitę nuvežti kokius šešis namų ūkius per visas Jungtines Karalystės pakampes. Kartais manęs klausia, ar tai lengvas darbas – palaukit, kai pamatysite visas tas dėžes.

O kiek čia kainuos?

Kiek kainuoja pervežimas nuo durų iki durų jei pilnai kraunuosi?

Na, žiūrėkit, nėra vienintelės kainos. Jeigu turite dviejų kambarių butą Vilniuje ir vežatės į Londono centrą, realiai skaičiuokite nuo 900 iki 1400 eurų. Bet jei name trys aukštai ir be lifto – gali "nutikti" antikroriai už laiptus. Kainų skirtumas priklauso nuo to kiek turite daiktų (matote, čia kablelis turėtų būti, bet rašau greitai). Fūra, degalai, vairuotojai, keltas – viskas kainuoja. Mažesnis miestelis nei Londonas gali kainuoti brangiau, nes toliau važiuoti.

Ar vežėjai slėps kainą, o paskui pridės mokesčius už kiekvieną laiptą?

Deja, taip būna. Yra tokių, kurie sako "viskas įskaičiuota", o paskui gauni sąskaitą už pakavimą, už lifto dingimą, už oro drėgnumą – na, gal ir paskutinio nebūna, bet arti. BLOGIAUSIA, kai baigiasi pasakymas "a, dar reikėjo mokėti už parkavimą Londone". Geriausia – raštiškas pasiūlymas su punktais. Nepasitikėkite telefoniniais pažadais, nes po mėnesio to žmogaus gali nebebūti kontaktų.

Kodėl vienas pasiūlys 600 eurų, kitas – 2800?

Čia didžiausias galvos skausmas. 600 gali pasiūlyti brokeris, kuris paskui pastato jūsų daiktus sandėlyje ir palaukia mėnesį, kol surinks fūrą. 2800 – tiesioginis pervežimas arba tiesiog brangus. Pigus variantas dažnai reiškia, kad jūsų krovinys – tik postal sealas kažkokioje sunkvežimio atkampoje. Štai kodėl aš asmeniškai renkuosi vidurį. Per brangu neramu, per pigu – irgi neramu.

Ar į kainą įeina ir pakavimo medžiagos, ar skirti atskirai?

Dažniausiai atskirai. Dėžės kainuoja apie 2–4 eurus, o jei reikia penkiasdešimt – susidėlioja. Kai kurios įmonės įtraukia į bendrą kainą kaip "raktas į raktus", bet tai reta. Patariu nusipirkti dėžių pačiam iš statybinių prekių parduotuvių – bus pigiau. O drėgmei atsparią plėvelę jau verčiau pasiimti iš vežėjo, nes jie turi storesnės.

O kaip visas procesas vyksta?

Nuo ko pradėti, kai nusprendžiu gabenti daiktus į Angliją?

Pirmiausia – sąrašas. Užsirašykite, ką turite. Paskui – datos, nes sezoniškumas čia kaip su paplūdimiais: liepą sunku rasti vietą fūroj. Tada matuokite didžiausius daiktus, ypač spintas – aš vis pamirštu pasiteirauti, ar jos išvis išlenda pro duris. Reikia žinoti ir adresus abiejuose galuose. O dar – parkingą gatvėje, ypač jei centre gyvenate.

Ar fūra tikrai atvažiuos iki mano laiptinės Kaune ir paliks prie durų Londone?

Teoriškai taip. Praktiškai "nuo durų iki durų" veikia, kol fūra netenka patekti į gatvę. Londone, ypač zonose kaip Islington ar Camden, gatvės siauros kaip pas mus kiemo aikštelės. Tada tenka naudoti mažesnį autobusiuką-shuttle. Tai kainuoja papildomai 150–300 svarų. Rengtis reikia ir tam. Kartais klientai pyksta ant mūsų, bet aš juk gatvių nesuplėtęs.

Kas vyksta tarp paėmimo ir pristatymo – daiktai važiuoja tiesiai pas mane?

Retai. Paprastai surenkame iš jūsų, vežame į sandėlį Kaune ar Vilniuje, sukrauname su kitais kroviniais į fūrą. Tada – keltas per Lamanšą arba vokietukais, olandais į uostą. Tada vėl sandėlis Anglijoje ir tik tada pristatymas. Jeigu mokate trigubai – galima tiesioginis reisas. O keltuose kava baisi, bet čia jau ne į temą.

Kiek prieš tai reikia užsakyti paslaugą?

Idealu – dvi savaitės, o gal ir trys, ypač jei planuojate vasarą. Žiemą kartais užtenka ir trijų dienų, bet nesitikėkite. Skubūs pervežimai paprastai kainuoja dvidešimt ar trisdešimt procentų brangiau nei planuoti. Nes mes turime suderinti laikus su kitais klientais ir fūromis. O jei liko penkios dienos – skambinkite, bet būkite pasirengę mokėti.

Ar galiu pats padėti krauti ar moralinė parama nepadės?

Padėti galit, netgi rekomenduoju aktyviai dalyvauti rodant, kas kur. Bet jei patys supakuojate dėžes ir kelyje kas nors dūžta – draudimas neretai atsisuka prieš jus. Tokia praktika. Yra kompanijų, kurios leidžia jums padėti dėl mažesnės kainos, bet paskui dėl broko kaltina tik jus. Todėl geriau tegul krauna jų žmonės – turi patirties ir nugaras atsparesnes.

Popieriai, muitinė – galvos skausmas?

Kokie popieriai reikalingi po to Brexit viso reikalo?

Būtinas packing list angliškai – tai inventoriaus sąrašas. Reikia paso arba ID kopijos. Adresai abiejuose galuose. Kartais paklausia įsidarbinimo ar studijų Anglijoje įrodymo – štai čia jau nebe taip gerai žinau, nes taisyklės šokinėja kaip mano spaudimas rytais. Hmm, čia jau reikia pasitikrinti su muitinės agentu, bet man atrodo, kad perkraustymo atveju pakanka tų pagrindinių lapų. Svarbu, kad daiktai būtų jūsų naudoti.

Ar muitinė atidarys kiekvieną dėžę ir gali sulaikyti?

Ne kiekvieną – tik random patikras. Bet jei vežate alkoholį, maistą ar augalus (taip, tuos agurkus), rizika šimtaprocentinė. Mačiau atvejį, kai klientė slėpė medaus indą tarp pledų – muitinė rado per pusvalandį. Straipsniai apie blogas įmones rašo, kad kai kurios bando neviską deklaruoti, bet tai baigiasi katastrofa. Nežaiskite su tuo.

Ką daryti, jei muitinė vis tik sulaiko mano daiktus?

Laukti. Arba rašyti laiškus. Jei turite normalią įmonę, ji turi muitinės tarpininką Anglijoje arba Lietuvoje. Jie tvarko. O jei pasamdėte "vieną vaikiną iš feisbuko" – tada nervinsitės vieni. Sandėliavimo mokesčiai auga kas dieną. Mano patarimas: niekada nevežkit maisto ir nebandykit apeiti taisyklių.

Ar verta drausti krovinį – ar tai ne marketingo gudrybė?

Marketingui čia vietos nėra. CMR draudimas, kurį turi visi vežėjai, moka maždaug iki 8 eurų už kilogramą – tai nieko. Jei vežate senelės komodą, verta pilno draudimo. Kainuoja apie procentą ar du nuo vertės. Būna, kad klientas sako "taip brangu", bet kai sudužta šaldytuvas – kitaip kalba. Tikrinkite, ar draudimas tikrai egzistuoja, nes girdėjau apie įmones, kurios tik "žada".

Kas realiai stringa?

Kas jei fūra neužsuka į gatvelę Londone, nes per siaura?

Standartinė istorija. Neseniai Islington rajone fūra negalėjo pasukti – gatvėje stovėjo dviračiai ir pilna buvo. Teko dirbti shuttle principu: perkrauname į mašyną, klientas beviltiškai žiūrėjo pro langą, lyjo kaip iš kibiro. 200 metrų nešimas. Kainuoja papildomai. Tokios situacijos realios. Pasitikrinkite savo gatvės plotį Google Maps – rimtai, tai padeda.

Ką reiškia jei vežėjas sako, kad tai "dalinis krovinys"?

Jūsų daiktai keliauja fūroje su svetimais. Čia vadinama groupage arba dalinis krovinys. Pigiau, bet ilgiau, nes fūra laukia, kol prikraus dar tris butus. Jūsų svetainės stalas gali aplankyti Daniją pakeliui. Aš dažnai siūlau šį variantą studentams ar tiems, kam neskubu. Bet jei reikia per tris dienas – ne jūsų pasirinkimas.

Ar daiktai gali atvažiuoti apgadinti ir ką tada?

Taip, gali. Ir dažniausiai apgadinti dėl netinkamo pakavimo, o ne dėl važiavimo. Fotografuokite prieš pakraudami. Užfiksuokite CMR lapo pažeidimus. Jei nesisugadinote daiktų pakuotės – draudimas gali atmatuoti. Daugiausiai problemų kyla su veidrodžiais ir televizoriais. Atsiminkite: be nuotraukų jūs tiesiog meluojat, taip pasakys bet kuris teisininkas.

Kodėl kai kurios firmos prašo užstato ir dingsta?

Nes yra vagių. Nepasotinama. Puikiai sutvarkyta svetainė, gražios nuotraukos, "pats pigiausias rinkoje", paima 300 eurų avanso – ir tyla. Geriau rinkitės įmonę, kurią matote rinkoje metus, turi realų biurą, o ne tik Viberio numerį. Užstatas turėtų būti simbolinis, jei iš viso reikalingas. O likusią sumą – tik kai daiktai saugiai atvažiuoja.

Smulkmenos, kurios sutaupo nervų

Kaip supakuoti elektros prietaisus, kad neišbyrėti dalys?

Originalios dėžės – auksas. Jų neturint, naudokite burbulinę plėvelę daug sluoksnių. Į vidų įsprauskite rankšluosčių – amortizacija. Ir būtinai "THIS WAY UP" lipdukas, nes vairuotojai, atvirai sakant, ne visada žiūri. Mačiau, kaip klientas supakavo mikrobangę į antklodę – atvažiavo, durys atsuko, magnetronas viduje lakstė kaip pasiutęs. Nuostoliai – aiškūs.

Kiek dėžių reikia dviejų kambarių butui ir ar jų galiu įsigyti iš vežėjo?

Apie penkiasdešimt šešiasdešimt standartinių. Drabužiams reikia drabužių dėžių – jos platesnės. Iš vežėjo galima, bet brangiau nei IKI ar "Senukuose". Štai iš kur santaupos. Skaičiuokite maždaug: virtuvei dešimt, voniai penkios, kambariams po penkiolika. Ir visada paimkite su atsarga – nes visada yra daugiau daiktų nei prisimename.

Ar galiu vežtis maistą, alkoholį ar augalus – gira, agurkas, fikusas?

Ne. Ne. Ir dar kartą – ne. Maistas ir augalai draudžiami sanitariniu pagrindu. Alkoholis galimas ribotais kiekiais, bet mokėsite akcizą ir muitus, kurie gali viršyti pačio alkoholio vertę. Kartą klientas bandė vežtis marinuotus grybus – muitininkai atrakino dėžes per aštuonias valandas, bet leido pravažiuoti, nes grybai buvo ne švieži. Nekartokite.

Rinktis vežėją – akylai

Kaip atpažinti, kad kompanija tikra, o ne kažkoks pašalinis brokeris?

Paklausite, ar turi savo fūras. Ar galiu atvažiuoti į biurą pažiūrėti. Ar jie matyti Google Maps gatvės vaizde. Brokeriai neretai apgauna: paima užsakymą, neturi jokio transporto, parduoda brangesniam. Tarpininkavimas nėra blogai, bet turite žinoti, kas vyksta. Reali istorija: studentas su dviem draugais ir nuomotu furgonu – ne tai, ką klientas mokėjo už.

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę, ar anglišką kompaniją?

Lietuviška paprastai lanksčiau kalba, geriau supranta jūsų situaciją. Angliška gali efektyviau spręsti pristatymo bėdas Londone. Aš siūlau rinktis lietuvišką, tačiau patikrinti, ar jie turi patikimą partnerį Anglijoje. Nes yra vieno dėdės variantų, kurie turi gražią svetainę, bet veža tik dukart per mėnesį. Tada jūsų daiktai pūva sandėlyje.

Ar reikia laisvos vietos gatvėje fūrai ir kaip tai suorganizuoti Anglijoje?

Taip, ir tai milžiniška bėda. Londone reikia parkingo leidimų arba "suspension" ženklų. Jei vietos nėra, fūra stoja draudžiama vietoje – bauda eina jums arba kainuoja laukimas. Buvęs atvejis: Camden rajone, bauda 65 svarai, nes klientas pasakė "visada čia laisva būna". Reikia kreiptis į savivaldybę arba organizuoti privažiavimą iš anksto.

Ką dar turėčiau žinoti prieš pasirašant sutartį?

Skaitykite smulkųjį šriftą. Jeigu nurodyta, kad delspinigiai už vėlavimą – jūsų sąskaita, o ne jų – tai keista. Pasiteiraukite apie saugojimą, jei neišsipildo nuoma Anglijoje. Ir dar vienas dalykas: sofos matmenys. Britų durų angos siauresnės nei mūsų. (Taip, angos, o ne angis – nors kai kuriose flat'uose gyvatės prisiveisę). Pasitikrinkite.

Išvada

Krovinių gabenimo paslaugos į Angliją: nuo durų iki durų nėra magija – tai logistika, kantrybė ir daugybė detalių, kurias kartais pamirštame. Bet jei iš anksto pagalvojate apie popierius, pakavimą ir tą siaurą gatvelę Londone, viskas vyksta sklandžiau. Renkitės vežėją ne pagal gražiausią kainą, o pagal tai, kas liko ant stalo po pokalbio. Sėkmės kraustantis – o jei kils klausimų, rašykite, tik ne šeštadienio vakarą, nes tada aš pakuoju kitą krovinį.