Krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją – smulkiems kroviniams

Labas. Matau, galvoji apie daiktų išgabenimą iš Lietuvos į Angliją, bet neturi pilnos fūros vertės siuntos. Reiškia, mikroautobusas – pats tas. Per du dešimtmečius tarptautinių perkraustymų srityje vežiojau baldus, dėžes, kartonines dėžutes ir kartais tiesiog vieną keistą lagaminą su... geriau nepasakosiu. Trumpai tariant, smulkius krovinius gabenam nuolat. Tai ne raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos žinot verta dar prieš skambinant vežėjui. Nes kai kurie galvoja, kad mikroautobusas – toks mažas fūriukas, kuris atvažiuoja šiandien, o rytoj jau Liverpulyje. Taip nėra. Arba retai kada būna. Štai ką svarbu suprasti prieš pradedant.

Mažesni kroviniai – kas tai realiai?

Ar mano 15 dėžių jau yra smulkus krovinys mikroautobusu į Angliją?

Maždaug taip. Pilnas mikroautobusas – apie 8–12 kubinių metrų, bet jei pas tave tik 15–20 dėžių ir joks didelis šaldytuvas ar kampas, tai tikrai dar ne pilnas krovinys. Turėsi dalinį perkrovimą arba, jei pasiseks, tiesiog užimsi dalį mašinos. Realiai vežėjai bando rinkti kelis užsakymus į vieną reisą. Kartais tavo dėžės važiuoja šalia kažkieno dviračio ir keturių maišų drabužių. Nehigieniška? Na, jei bent jau ne maistas – nieko tokio. (taisyk – drabužiai paprastai maišuose). Viskas priklauso nuo to, kaip sukrauta. Bet taip, 15 dėžių – klasikinis smulkus krovinys.

Kiek laiko dažniausiai važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Žiūrėk. Jei vairuotojas išvažiuoja antradienį ryte iš Vilniaus, realiai pristatydamas po kelis adresus, penktadienį gali būti Londone. Kartais šeštadienį. Aš kalbu apie durų iki durų variantą. Yra žmonių, kurie galvoja, kad kaip skrydis – trys valandos. Nėra taip. Feriai, eilės, Anglijos greičio kameros (kurios, beje, baisiai piktos), dar reikia pamiegoti. Vairuotojas negali trisdešimt valandų be miego. Kartais vėluoja, nes kažkur Kelvedone (ar kaip ten, Anglijos pakeliui) užstringa tokioj spūsty, kad net aš stebiuosi. Ką jau kalbėt apie vakarinius Londono ringus.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu mikroautobusu iki pat Anglijos?

Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso. Jei mikroautobuse yra keleivių vietų, tu gali sėstė šalia savo daiktų, bet ten ne BMW salonas. Siaura, sėdės šalia kitų dėžių, o jei kelyje reikia pernakvoti, miegsi apniukęs. Gerai, beveik niekada ant grindų, paprastai randam pigų nakvynės namą, bet vis tiek neįsivaizduokite penkių žvaigždučių. Keleivius beveik nevežioju su kroviniu. Per daug bėdų. Geriau išsiųsi krovinį, pats nuskrisk ir ten sutinki. Pigiau sveikatai ir mažiau atsakomybės, jei kas nutiktų pakeliui.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų važiuojant mikroautobusu?

O čia tai aš pamokslus galiu skaityt. Pirma – dėžės, ne maišai. Antra – lipni juosta, o ne ta paprasta, kuri nuo drėgmės bet kurią sekundę atsiklijuoja. Trečia – užpildyk tuščias ertmes, kitaip pakavimo popierius sukris į kamuolį kamputy. Buvęs klientas kartą atidavė dėžę, kurioje puodeliai plaukiojo tarp trijų megztinių. Ne, plaukiojo – be jokios ironijos. Nutrynė vienas kitą iki skutų. Jei perkraustymo įmonė krauna, turi savo medžiagas. Jei krauni pats – tu ir atsakingas. Sakau draugiškai, bet griežtai: supakuot blogai – gauni dūžius.

Ar reikia pirma viską sukrauti prie durų, kad greičiau būtų pakrauta?

Žinoma. Jeigu gyveni Vilniaus centre, penkiame aukšte be lifto, vairuotojas ką nors sugalvos. Bet idealu, kai daiktai – apatiniame aukšte, prie įėjimo, gal kieme. Ne po laiptais, ne vonioje, ne ant palėpės. Kartais žmonės sako: "o, tik dvi dėžės", o paskui paaiškėja, kad viena iš jų – šaldytuvas. Ne. Nulis paslėptų siurprizų. Kai vairuotojas atvažiuoja, jis turi krovinį per dvidešimt minučių sutvarkyti ir važiuoti. Kiekviena papildoma valanda – pinigai, o tų pinigų paprastai niekas nebenori mokėti iš savo kišenės.

Popieriai ir tie neaiškūs muitinės dalykai

Ar man reikia kažkokių ypatingų dokumentų, kad siųsti dėžes į Angliją mikroautobusu?

Anglija jau ne ES, nepamiršk. Reikia sąrašo turinio – inventory list. Ne šiaip "dėžės su daiktais". Reikia surašyti: rūbai, indai, knygos. Jei tai perkraustymas, dokumentacija kiek kitokia nei komercinis krovinys. Aš visada sakau: paruoškit sąrašą anglų kalba. Kartais pakanka paprasto lapo, kartais reikia CMR. Prikylauso nuo to, kas veža. Jei vežėjas labai vengia popierių – žiežirbos turėtų kilti. Rimtas perkraustymas be dokumentų – kaip vestuvės be liudininkų. Gal ir įmanoma, bet nelogiška ir pavojinga.

Ar muitinė tikrina smulkius krovinius mikroautobusu dažnai?

Tikrina. Ne visada, bet pakankamai, kad nevertėtų rizikuot. Ypač jei mašina ketvirtą kartą tą savaitę tranzitu, o anksčiau buvo koks nors bėdas. Kartą sulaikė mūsų mikroautobusą, nes kolega pamiršo vieno dokumento kopiją. Ne kliento, savo. Nors jis ir vairuotojas... whatever. Prasidėjo paieškos, laikas ėjo. Žodžiu, mažos mašinos neatrodo įtartinai, bet jei muitininkas blogai išsimiegojęs – atidarys. Ir gerai, jei nieko neteisėto. O jei yra? Tada bėda visiems. Valymo priemonės su chemija, beje, gali kelti klausimų.

Kas yra ta A1 dokumentacija ir ar man jos reikia?

A1 – darbuotojo komandiruočiai forma. Jei pats krauni lagaminą, ne. Jei samdai įmonę, kuri siunčia savo žmogų vairuot... tada jie turi turėt A1 arba verslo kelionės draudimą. Prisipažinsiu, čia dėl post-Brexit reguliavimo aš nebe visada šimtu procentų tikras, kaip ten su smulkiais kroviniais vyksta niuansai tarp UK ir LT. Prieš metus buvau tikras, dabar – geriau patikrint su buhaltere. Klientui svarbiausia, kad vežėjas žinotų savo darbą. Jei jis nežino, kas yra A1 rinkinyje – rinkis kitą.

Ar galiu vežti maistą, augalus ar naminių gyvūnų ėdalą į Angliją mikroautobusu?

Maistas – labai bloga mintis. Anglijos maisto inspekcija griežtai žiūri į mėsos, pieno, dešrų produktus net iš buvusių ES šalių. Bent jau paskutinį kartą, kai tikrinau, taip buvo. Augalai – be fitosanitarinio, ne. Gyvūnų ėdalas? Hmm... jei atviras maišas – rizikinga. Aš asmeniškai tokių dalykų nevežioju. Kartą klientė nešėsi tris maišus kačių kraiko ir maišą lietuviškų koldūnų. Turėjau pasakyti – atiduokite koldūnus kaimynams. Rimtai. Muitinė gali konfiskuoti ir dar papeikti. Ne to verta.

O jeigu mano daiktai – ne mano, o draugo, kuriam siunčiu į Bristolį?

Tada tai jau ne perkraustymas, o siuntimas. Dokumentuose reikia nurodyti tikrąjį savininką ir gavėją. Jei krovinio vertė didesnė nei tam tikra riba... na, čia jau muitinės vertės zonos. Neversiu jūsų į teorijas, bet jei draugas neapmokės importo mokesčių, kuriuos kartais taiko UK, daiktai gali grįžti atgal. Arba stovės sandėlyje. Mikroautobuso pervežimas čia neapsaugo nuo muito. Tai tiesiog transporto priemonė. Popieriai – vis tiek popieriai. Pažįstu žmonių, kurie taip prarado keletą daiktų per Kalėdas, nes gavėjas atsisakė mokėti.

Kainos, terminai ir visokie niuansai

Kiek kainuoja krovinio gabenimas mikroautobusu į Angliją mažesniam kroviniui?

Oi, čia tas klausimas, kurį girdžiu penkis kartus per dieną. Maždaug nuo šimto dvidešimt ar pusantro šimto eurų už kelias dėžes (Vilnius–Londonas) iki aštuonių šimtų, jei reikia pusės mašinos. Žiūrėk, jei vežėjas tuščias važiuoja atgal iš Lietuvos, gal paimti pigiau. Bet jei reisas planuojamas, su maršrutu, draudimais, kuru... Kuras, beje, brangus kaip niekad. Kai kurie sako: "bet juk vos kelios dėžės!" Taip, bet mašina vis tiek važiuoja, ne dviračiu. Vairuotojo laikas irgi kainuoja. Nesitikėkit, kad bus penkiasdešimt eurų. Nebent kas nors asmeniškai važiuoja ir turi vietos bagažinėj.

Kodėl viena įmonė pasiūlė 300, o kita – 700 eurų už tą patį krovinį į Angliją?

Aha. Čia tipiška. 300 – gali būt rinkodarinis triukas arba paėmimas be draudimo, be popierių, gal vairuotojas dirba juodai. Arba... (o gal ir ne, atleiskit) kartais tiesiog mažesnė įmonė neturi kitų užsakymų. Bet realiai 700 greičiausiai įskaičiuota: draudimas, kuras, kelių mokesčiai, normalus atlyginimas. 300 – greičiausiai kažkur nusukta. Aš nesu mokesčių inspekcija, bet kai žemiau savikainos dirba, kažkur taupoma. Dažniausiai – ant tavo daiktų saugumo. Ir atsimink: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – taip ir yra.

Ar kaina priklauso nuo to, kurioje Anglijos vietoje pristatys?

Žinoma. Londonas ir M25 – populiariausia, kaina standartinė. O jei reikia iki Newquay Kornvalyje arba Aberdyno Škotijoje, maršrutas pailgėja. Anglija nėra maža. Vairuotojas dar turi grįžt atgal arba imti kitą krovinį. Jeigu gyvenat ten, kur Google Maps pasiklysta, kelias užmiestinis, siauras... mikroautobusas įsuks lengviau negu fūra, bet laikas auga. Kartais prisidėk papildomai už atokią vietą. Ne visi tai aiškiai pasako iš anksto, o paskui pykstasi. Būna ir taip, kai klientas pikta parašo atsiliepimą, o pats nepaklausė.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos turėčiau žinoti?

Būna. Juokdariai kai kurie. sako "kaina galutinė", o paskui prisirašo už krovos darbus arba papildomą iškrovimą. Aš taip nedarau, bet žinau, kad rinkoj yra blogų. Mokėkite dėmesį sutarčiai. Jei raštu labai miglota – stabdykit. Yra tokių, kurie prašo mokėt grynais vairuotojui, be sąskaitos. Net 2025 metais. Tai jei sutinkat – rizikuojat patys. Jei dar prašo užstato į asmeninę sąskaitą – bėkit. Geros kompanijos kainą sudėlioja iš karto: kuras, mokesčiai, darbai, draudimas. Viskas viename.

Kada man geriau mokėti už gabenimą – prieš išvykstant ar gavus daiktus Anglijoje?

Standartiškai – avansas prieš išvažiuojant, likutis pristatymo metu. Taip dirba devyni iš dešimt normalių įmonių. Aš imu trisdešimt keturiasdešimt proc. užsakymui patvirtinti. Buvo atvejų, kai paėmiau be užstato – mikroautobusas nuėjo tuščias, nes klientas dingo. Rimtai, tiesiog neatsiliepė. Dabar taip nedarau. Jei kas siūlo mokėti šimtą procentų pristatymo metu, jie arba labai pasitiki, arba nelabai planuoja atvažiuoti. Fifty-fifty – safe zone. Bet mokėjimas turi eit per įmonės sąskaitą, o ne Revolutą vairuotojui, nors ir taip pasitaiko.

Kas gali nutikti blogai ir kaip to išvengti

Ar mano daiktai gali pabūti kelyje ilgiau, nei sutarta?

Gali. Prieš trejus metus buvo keistas periodas, kai Doverio uoste eilės – po šešias valandas. Visa tvarkaraščiai byrėjo. Dar jei vairuotojas susirgsta – kas tada? Įmonė turi turėt planą B. Jei neturi – tavo daiktai sustoja Belgijoje. Mūsų atveju paprastai siunčiam kitą mašiną arba informuojam. Bet mažų vežėjų pasitaiko, kurie paskambina po trijų dienų: "o, prisiminiau, jūsų dėžės dar pas mane garaže." Nejuokinga. Klausk iš anksto, kas bus, jei vėluos. Rimtas vežėjas nelies.

Kas atsitinka, jei mano krovinys sugadintas ar kažkas dingo?

Čia skaudi tema. Pirma – ar buvo draudimas? Jei ne, belieka viltis, kad vežėjas sąžiningas. Jei draudimas buvo, reikia aktų, nuotraukų, biurokratijos. Mažų įmonių limitai kartais juokingi – penki šimtai eurų visam kroviniui. Ką? Taip, pasitaiko. Vertinkite daiktus ir apie tai pasakykite. Jeigu vežiesi seną sofą, nesinervinsit. Bet jei ten... kaip čia... ne teisėjas, o vertinga vitrina... kitaip tariant, brangesni daiktai – prašykite papildomo draudimo. Ir visada fotografuokite prieš pakrovimą. Aš pats fotografuoju. Ne todėl, kad blogai vežu, o kad jei klientas po savaitės sako "čia buvo įskilimas" – turiu įrodymus.

Ar tikrai vežėjas atvažiuos tą dieną, kurią pažadėjo?

Na, pabandys. Devyniasdešimt proc. atvejų taip. Bet kartais atsikelia ryte, o starteris numiręs. Arba vaikas susirgo. Arba klientas prieš tai pasakė, kad penkios dėžės, o išėjo penkiasdešimt. Tada grafikas byra. Aš stengiuosi visada perspėt porą valandų prieš. Blogiausia, kai nesiskambina. Kai kuriuose forumuose rašo apie tokius, kurie visai neatvažiavo. Tokių pas mus nėra, bet rinkoj yra. Duokite savo numerį, lukterėk ne ant laiptų be telefono. Ir nepasimeskite, jei dvidešimt minučių pavėlavo – pasitaiko ir to.

Kaip žinoti, ar mano krovinys tikrai bus sukrautas į tą mikroautobusą, kurį mačiau nuotraukoje?

Čia geras. Kartais matote gražią blizgančią mašiną internete, o atvažiuoja džipas su priekaba. Taip neturėtų būt. Normali įmonė siunčia identišką transportą. Bet jei skubus pervežimas ir tavo smulkus krovinys tilpo į kitą mašiną, gali būti kita. Svarbu – dokumentas: CMR arba važtaraštis su registracijos numeriu. Jei nesutampa, skambink ir klausinėk. Esu matęs, kad brokeriai parduoda užsakymą trečiai įmonei, o trečia – ketvirtai, o klientas galų gale net nežino, kas veža. Baisu. Rinkis tiesiogiai vežantį, jei įmanoma.

Ar mikroautobusas gali neatvažiuoti dėl blogų orų?

Na, jei apledijimas kalnuotose vietovėse – retai, nes į Angliją per Lenkiją, Vokietiją. Bet žiemą pasitaiko. Kartą teko laikyti kelyje dėl liūties, kuri nuplovė kelią Šiaurės Prancūzijoje. Ne, ne liūties, o potvynio. Kelią uždarė. Grįžom atgal, aplinkiniais keliais. Praradom aštuonias valandas. Klientas žinojo, nes rašiau. Bet jei tavo vežėjas tylėjo aštuonias valandas – blogai. Orai yra force majeure. Ne, ne parduotuvė, o nenugalima jėga. Bet gera įmonė informuoja realiu laiku be užuolankų.

Kaip nepasiklysti renkantis vežėją

Ar galiu pasitikėti vežėju, kuris siūlo gabenimą mikroautobusu į Angliją tik per Facebook?

Galima. Aš irgi ten esu. Bet jei tik Messenger ir jokių kitų kontaktų, jokių kodų – stabdyk. Normali įmonė turi svetainę, telefoną, gal ofisą. Nors ofiso dabar ir nebereikia. Pamatęs skelbimą "vežu į Angliją pigiai" – pagalvok: kodėl pigiai? Jei per vidurį savaitės ir asmeniškai važiuoja – gal ok. Bet jei anonimas – rizika. Kartais tie žmonės surenka užsakymus, o paskiau parduoda informaciją kitam. Girdėjau tokių istorijų. Neišsižadiu visų skelbimų, bet atsargumas nepakenks. Juk ne pirmą kartą gyvenime perkraustymus darai.

Ką reiškia, kai vežėjas sako, kad jis „turi savo žmogų“ Anglijoje?

Tai reiškia agentą arba kolegą, kuris pristato. Daugelis taip veikia – retas gyvena ir Londone, ir Vilniuje. Problema, jei tas "žmogus" – pažįstamas be atsakomybės. Tada daiktai migruoja iš rankų į rankas kaip karšta bulvė. Aš dirbu su partneriais, bet turim sutartis. Klientas visada žino, kas atiduos daiktus. Jeigu vengia pasakyti kitos pusės įmonės pavadinimą – negerai. Šiaip smulkus krovinys mikroautobusu gali būt perduodamas vienam vairuotojui be tarpininkų, jei mašina grįžta atgal. Bet jei ne – klausk detalių.

Ar verta rinktis didžiąją tarptautinę korporaciją, o ne mažą lietuvišką vežėją?

Korporacija duos gražią sąskaitą, gal ir sekimo numerį, bet kainą... oi. Kartais jie patys perduoda smulkaus krovinio pervežimą subperdavėjams, tad moki premiumą už tai, kad tavo dėžės vis tiek važiuos su Petru iš Kauno. Mažas lietuviškas vežėjas, jei patikimas, duos geresnę kainą ir lankstumą. Gali paskambint vakarop ir sutart dėl ryto. Korporacijai – neįdomu. Bet mažas turi ribotą parką. Jei vienintelis mikroautobusas sugedo – tu be paslaugos. Tai pliusai ir minusai. Aš pats – mažas, bet su dvidešimties metų patirtimi. O vaikis iš korporacijos kartais net nežino, kur Lietuva.

Ar turiu pasirašyti sutartį, jei vežiuoju tik keletą dėžių?

Būtinai. Net jei viena spinta ir katės tualetas. Sutartyje turi būt: kaina, data, trukmė, adresai ir kas už ką atsako. Be sutarties – ne paslauga, o pažadas. O pažadai, kaip žinot, kartais plyšta. Buvo atvejis prieš daug metų, kai nevažiavo, nes "draugas draugui pažadėjo". Paskui pamiršo. Sutartis – draudimas nuo kvailumo. Nebijokite atrodyt biurokratišku. Kas pasakė, kad kelios dėžės nėra vertos popieriaus? Jei jose – šeimos nuotraukos, be popieriaus nieko negausi atgal. Prisirašyk (užsirašyk, velniai!) sąlygas ir miegosi ramiau.

Kaip greitai turiu užsakyti pervežimą, kad viskas vyktų sklandžiai?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Savaitė – minimum normaliam planavimui. Bet buvo atvejų, kai paskambino antradienį, o ketvirtadieniui reikėjo būt Londone pilnai. Kartais pataikom, kartais ne. Jei turi lankstumo – duokite savaitę ar dvi. Jis sutvarkys maršrutą, pažiūrės, ar gali prisirinkti kitų smulkių krovinių į tą patį reisą, ir duos geresnę kainą. Skubūs užsakymai – brangesni. Reikia keisti grafiką, nuvaryti kitą mašiną. Aš visada sakau: paskambink, pasikalbėkim. Jei netinka – kitą kartą. Nenoriu, kad jaustumėtės spaudžiami pirkti dabar. Nors SEO tekste turbūt turėčiau raginti, tiesa? Na, bet geriau jau pasakysiu tiesą.

Išvada

Žodžiu, krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją smulkiems kroviniams – visai ne raketų mokslas, bet ir ne važiavimas troleibusu iki stotelės. Pakuokite normaliai, pasirašykite popierius, nepasiduokite ant kainos, kuri skamba kaip stebuklas, ir – svarbiausia – rinkitės žmones, kurie atsako į klausimus tiesiai. Jei norite pasitarti, paskambinkit, net jei tik pasitikrinti. Kartais vien pokalbis telefonu jau parodo, ar su tuo vežėju verta turėti reikalų. Sėkmės kraustantis.