Krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją nuo durų iki durų – ką verta žinoti prieš vežant daiktus?

Štai jau beveik dvidešimt treji metai kaip sukuosi tarptautinių perkraustymų rinkoje, ir vis dar susiduriu su klientais, kurie galvoja, kad krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją nuo durų iki durų – tai paprasčiau nei nuvažiuoti iki maximos. Na, taip, principas panašus: pasiimi daiktus ir nuveži. Bet čia yra sienos, muitinės, svarstyklės, eilės uoste, blogas oras kelyje, ir dar tas dalykas, kad kiekvienas klientas galvoja jog jo kartoninė dėžė su puodais – unikaliausia žmonijos išradimas. Iš tiesų, šis būdas yra vienas patogiausių jeigu vežate asmeninius daiktus, baldus ar net viso buto turinį, bet reikia žinoti keletą niuansų, kurių niekas neparašo facebooko skelbime.

Kainos ir užsakymo pradžia

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją nuo durų iki durų jei vežu viso buto daiktus?

Na žinai, čia kaip su remontu – priklauso nuo daug dalykų. Bet jei vežam iš Vilniaus į Londoną pilną 15 kubų Sprinterį su sofa, lova, komoda ir dėžėmis, reali kaina svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstantčio dviejų šimtų eurų. Buvo toks atvejis – klientas prisikrovė daržovių daigyklių, tai mašina priminė judantį šiltnami. Prireikė antros mašinos, kaina atitinkamai šoktelėjo. Skamba brangiai? Gal. Bet čia degalai, trys nakvynės, keltas ir draudimas. Pigiau nei oro uoste permokėti už viršsvorį, bet brangiau nei autobusu siųsti vieną lagaminą.

Ar galiu pats krauti daiktus ar jūs viską sukraunate patys?

Gali pats, bet geriau kad nereikėtų. Aš esu matęs kai vyrukas, kuris penkis metus sportuoja CrossFitą, pasiėmė šaldytuvą ir galvojo kad žino kaip kilnoti. Po dešimties minučių jis jau klausė ar mūsų vaikinai gali padėti, nes to kampas pasirodė kaip peilis nugarai. Mes visada įeiname į situaciją pilnai – pakrauname, pritvirtiname diržais, iškrauname. Kartais klientai nori pagelbėti, tai laisvai, tik pasirašykite popieriuką kad dėl nugaros skausmų nekaltiname. Nejuokauju, toks dokumentas egzistuoja ir aš jį atsinešu.

Kelių savaičių bėgyje reikia užsakinėti, ar galima ir kitai savaitei?

Galima ir skubiai, bet ne visada yra laisvų vietų. Žiemą dažnai rezervuojame prieš tris dienas. Bet vasarą, ypač rugpjūtį kai visi lietuviai nusprendžia kraustytis tuo pačiu metu – laisvų Sprinterių kaip sniego sausio mėnesį Lanzarotėje. Paskambino moteris iš Klaipėdos, sakė biuletenyje rašo kad tikrai vežam antradienį. Turėjau pasakyti kad ne, pilni. Jei nereikia labai skubiai, dvi savaitės į priekį yra idealu. Skubūs variantai kainuoja brangiau, nes tenka tempti vairuotoją iš kitos kelionės arba pirkti vietą krovininiame reise. Lyg papildomas kepsnys kavinėje – sumokėsi daugiau jei užsakai paskutinę minutę.

Ar kaina skiriasi jei gyvenu kaime ties Panevėžiu, o ne Vilniaus centre?

Žinoma. Nuo durų iki durų reiškia kad privažiuojame tiesiai prie jūsų, bet jei tas jūsų prieangis yra už septyniasdešimt kilometrų nuo civilizacijos, vairuotojas turi suktis papildomai, deginti dyzelį kaimo keliukais kur gali apkarti stirnos. Vilniaus centre problematiška dėl parkavimo, bet bent jau nusileidžiam ant asfalto. O kai važiuoji į kokius Skemus ar Subačių – tai laikas. Pridėk dar faktą kad dažnai tenka palaukti kol žmogus išsikrauna pirmą, tada iki tavęs važiuoti. Kaina auga ne šimtaprocentinai, bet papildomas šimtas-dvysimt gali būti. Kartais pasiūlau klientams patiems atvežti iki mūsų bazės jei nori sutaupyt dešimt eurų.

Kodėl vieni siunčia kainoraštį emaile, o jūs sakote kad geriau paskambinti?

Ach tie skaičiuoklės. Aš bandžiau prieš dešimt metų dėti skaičiuoklę internete, bet realybė tokia kad žmonės meluoja kiek turi daiktų. "Du lagaminai" telefonu, o kai atvažiuoji – trys spintos ir akvariumas su žuvimi. Kaina tuomet iškreipta ir pykstamasi. Geriau pasišnekam penkias minutes, aš paklausiu ar yra liftas, ar laiptai, kokia apimtis. O dar – tie automatiniai kainoraščiai dažnai priklauso nuo algoritmo kurį parašė IT vaikinas nematęs nei vienos dėžės. Aš pats skaičiuoju galvoje, pagal patirtį. (čia rašydamas pagalvojau – ne, iš tikrųjų viena įmonė Kaune turi gerą sistemą) Taigi paskambink, bus sąžiningiau visiem.

Ką galima vežti ir kaip viską paruošti

Ar galiu vienu metu vežti sofa-lova, dviratį, tris lagaminus ir šaldytuvą ar tai jau per daug?

Tai visai normalus rinkinys. Mūsų Sprinteriai talpina iki keturiolikos kubinių metrų, o čia tiek metro stoties neprikrausi. Sofa-lova, dviratis, šaldytuvas ir trys lagaminai užima galbūt keturis penkis kubus, belieka dar vietos. Tik šaldytuvą reikia išleisti, sujungtą gabenimas nepatartinas nes gali prakišti kompresorių. Dviratį reikia apsukti bent celofanu kad neįbrėžtų sofos. Klientas iš Jonavos praeitą mėnesį dar pridėjo dvidešimties colių televizorių be dėžės – ištempėm kaip šventinį vainiką, bet gyvi likom. Taigi ne, tai nėra per daug. Per daug yra kai į vienetinį mikriuką bandomi sutalpinti dviejų kambarių butą su pianinu.

Kas bus jei vežime sudūžta mano senelės veidrodis? Ar turite draudimą?

Draudimą turime, bet nenoriu meluoti – tai ne stebuklinga burbulė nuo visko. Veidrodis yra vadinamas "sudėtingas krovinys", ypač jei jis be tinkamos medinės dėžės su putplasčiu. Sudūžta? Pildome žalos aktą, fotografuojame, siunčiame įmonei. Bet žinok – draudimas padengia ne visada pilną senkartinę emocinę vertę. Senelės veidrodis gali rodyti dvidešimt eurų vertės, bet jai – auksinis. Aš siūlau tokius daiktus gabenti atskirai, geriau rankiniame, arba supakuoti profesionaliai. Buvo atvejis kai perkraustant į Birmingemą sudužo porcelianinis šuo – draudimas apmokėjo, bet klientas vis tiek verkė. Ne dėl pinigų. Taigi pakuočių sprendimas svarbiau nei popieriai.

Ar galiu vežti maisto produktus, konservus, statybines medžiagas?

Maistas... na, čia aš ne visur tikras šimtu procentų, nes taisyklės po Brexit pasikeitė kaip kojinių mados. Konservai, džemai, sausainiai – techniškai jei tai asmeniniam vartojimui, man rodos galima. Bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – tikrai ne. Dėl statybinių medžiagų – taip, bet jei tai cemento maišai ar dažai, reikia saugiai uždaryti, nes gali sugadinti visą krovinį. Buvo situacija kai klientas vežė sojos padažą buteliuose – muitininkai Calais žiūrėjo įtariai, bet praleido kai pamatė kad atidarytas ir naudotas. Geriau nedrausk – jei abejojate dėl produkto, paklauskite, o dar geriau – tiesiog neverskite pieniško šokolado per sieną nepatikrinus sąrašo.

Ar pakuojate jūs, ar turiu wrap'inti kaip amerikiečiai?

Mes nepanašūs į filmo herojus kurie vynioja kiekvieną puodą į burbulinę plėvelę minutės amplitudės, bet pagrindiniai priedai yra. Kartoninės dėžės, plėvelė, kampų apsaugos – tai kas po ranka. Jei jūs prispakavotę viską į maišelius iš maxima – palauksim, išversim, sudėsime į dėžes. Už papildomą kainą galima atvežti medines dėžes stikliniams daiktams. Štai buvo kaunietė, atsivežė viską sulankstytą į maišus kaip iš mugės – mes dėjom dvi valandas kol surinko. Ji verkšleno kad daug kainuoja, bet aš sakau – laikas irgi pinigai. Pakuočių kaštas – dvidešimt penkiasdešimt eurų, priklauso nuo apimties. Bet bent jūsų daiktai neatrodys kaip po potvynio kai atidarysite Londone.

Ar tikrai negalima vežti augalų? O jei tik vienas kaktusas?

Ne. Augalai – fitosanitarinis sertifikatas reikalingas. Vienas kaktusas yra kaip viena cigaretė oro uoste – techniškai pažeidimas. Prisimenu iš Kauno išvykstantį studentą paslėpusį fikuso šakelę tarp kojinių. Doko kontrolėje surado. Augalas įteisintas kaip biologinė atlieka, o vaikinas beveik gavo baudą. Taigi kaktusas liko Prancūzijos pasieniečių rankose, jeigu jiems dar reikia kuo nors puošti stalą. Palikit augalus kaimynams, pažįstamiems. Yra dalykų kuriuos galima pakeisti Londone, o yra dalykai dėl kurių rizikuoti neverta nei jums, nei man, nei vairuotojo pažymėjimui. Nebandykite.

Muitinė ir tie popieriai kurių niekas nemėgsta

Ar reikia deklaruoti asmeninius daiktus muitinėje po Brexit?

Taip, reikia. Nors tai asmeniniai daiktai, po Brexit Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, kaip Tanzania tik su daugiau lietuvių. Mūsų įmonė ruošia krovinio manifestą, aprašymą, sąrašą. Bet jūs turite pasirūpinti kad daiktai būtų naudoti, asmeniniai, ne nauji prekybai. Jeigu vešite dvidešimt keturių colių dar neišpakuotą televizorių – muitininkai šypsosis ironiškai. Reikia pildyti Transfer of Residence jei kraustotės gyventi, tai suteikia muitų lengvatą. Buvo klientas iš Šiaulių vežęs keturis dviračius be pedalių aiškindamas kad "asmeniniam važinėjimui" – muitininkai nepasimovė. Popieriai turi atitikti realybę, antraip minutės virsta valandomis.

Ką reiškia T1 dokumentas ir ar man jo reikia?

Tai yra tranzitinė muitinės procedūra. Kai mes su Sprinteriu kertame Europos Sąjungą ir keliaujame per Prancūziją į anglišką uostą, dažnai reikalingas T1 dokumentas tam tarptautiniam kroviniui judėti per ES iki eksporto vietos. Aš sąžiningai – ne aš pats juos pripildau muitinėje, mūsų brokeriai tai daro, bet žinau kad be šito popieriaus gali strigti pasienyje kaip mes prieš trejus metus kai kompiuterinė sistema pakibo. Jums asmeniškai to pildyti nereikia, mes tvarkom. Bet naudinga žinoti ką vairuotojas turi savo dokumentų dėkle. Jeigu jums tai naujiena – nesijaudinkite, tai naujiena buvo ir daugumai vežėjų prieš Brexito įvedimą kai staiga prireikė daugiau lapų.

Ar muitininkai tikrina kas važiuoja mikroautobusu? Kaip yra realiai?

Jie tikrina. Ne visada, bet tikrina. Yra žaliasis koridorius, bet jei turi raidę X ant numerio ar tiesiog bloga diena kontrolieriui – prašom iškrauti pusę mikroautobuso į sukryžiuotą kilimą. Realybė tokia kad mūsų krovininiai mikroautobusai jau pažįstami reguliariojoje linijoje, bet staigmenos pasitaiko. Kartą Calais pasieniečiai atidarė pilną mašiną nes rado elektros įrankių be deklaracijos – vairuotojas prarado keturias valandas ir Jėzaus kantrybę. O štai Doverije dažniausiai tik nuskenuoja dokumentus, bet jei mato kad pilna asmeninių daiktų – gali paprašyti atidaryti. Mano patarimas: nesivelkite į neaiškias įmones kurios slepia krovinį tarp jūsų sofos, nes tada bėda ir jums irgi atsirems į teisinius kaštus.

Ką daryti jei sulaiko daiktus pasienyje? Ar jūs ten tvarkotės?

Mes tvarkomės tol, kol tai priklauso nuo dokumentų netikslumo ar muitinės klausimų. Skambiname brokeriui, aiškinam situaciją, kartais papildom informaciją iš jūsų. Bet jei tarp daiktų rado neleistinų preparatų ar ginklo – čia jau teisėsaugos teritorija ir mūsų sutartis baigiasi. Buvo atvejis kai klientas "pamiršo" kad lagamine yra techninis peilis – muitinė Doverije laikė daiktus beveik parą. Mes stūmėme procesą, skambinėjome, bet galutinis sprendimas – muitininkų. Normaliai sulaikymas trunka nuo pusvalandžio iki poros valandų. Retkarčiais ilgiau jei sistema lūžta arba jei krovinys primena prekybinį, o ne asmeninius daiktus. Operatyvus bendradarbiavimas čia yra raktas.

Kaip atrodo tos durys iš tikrųjų

Ką tiksliai reiškia "nuo durų iki durų"? Ar įlipate į liftą ketvirtame aukšte be lifto?

Na, jei durys yra penkiaaukščio viršuje be lifto, mes iki jūsų durų ateisime bet miegamojo kambario sofos per langą neištrauksime. "Nuo durų iki durų" reiškia kad pakrauname ten kur esate, iškrauname ten kur važiuojate. Tai apima laiptines, liftus, prieigas. Bet jei reikia vežti lova pro balkoną naudojant virvę – tai jau ekstra servisas kurį reikia derinti atskirai. Buvo situacija Londone Islington rajone – parkavimas tiek siauras kad vairuotojas atsuko šonines duris beveik į sieną. Teko iškrauti gatvėje. Tai buvo "iki durų" bet ne "pro duris". Klientas suprato, net šypsojosi. Taigi realistiškai – taip, jei įmanoma fiziškai prisikelti daiktą, mes tai padarome. Bet penktas aukštas be lifto ir pianinas – čia reikia samdyti papildomus peštukus.

Kaip yra jei Londone nėra parkavimo vietos prie namo? Ar aš turiu suorganizuoti leidimą?

Londonas... ten parkavimas sunkesnis nei misijoje Marse. Jei gyvenate centre – Westminster, Camden, Hackney – savaitgaliais galima krauti, bet darbo dienomis geriau turėti leidimą arba būti pasiruošusiam greitai judėti. Mes visada stengiamės atvesti arti, bet jei gatvė vienpusė ir draudžiama stoti – vairuotojas negali gauti šimto svarų baudos dėl jūsų daiktų. Idealu jei jūs rezervuojate vietą arba bent jau sutvarkote laikino parkavimo leidimą per savo borough. Buvau situacijoje kai klientas gyveno netoli Tauerio tilto, ten vairuotojas suko ratis palei dvigubas linijas penkiolika minučių kol aš neatsibeldžiau su vietiniu gyventoju kuris sutvarkė leidimą. Tai buvo... įtempta. Atsiprašiau kad vėluojam, bet Londone kartais pats velnias nežino kur pastatyti furgoną.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Londono? Kiek tai kainuoja?

Galite, bet mikroautobuso kabinoje vietos dviems patogiai, na gal dar trečiam mažam vaikui. Krovininėje dalyje jums važiuoti negalima – tai ne Turto banko autobusas, o daiktų pervežimas. Kaina paprastai nėra atskira, bet jei važiuojate kaip keleivis, mokate keltą ir maitinimą, kartais dalį degalų. Buvau su klientu kuris išsivežė gyvą fazaną narvelyje – visą kelią iki Kalo jis kalbėjo apie politiką, o fazanas kalbėjo savo kalba. Įdomi kelionė. Bet tiesioginis atsakymas: taip, galima derėtis dėl vietos šalia, bet patogumas yra santykinis dalykas kai salone pilna kvapo iš jūsų pačių daiktų. Pora šimtų eurų papildomai, plius nakvynės sąnaudos jei sustojame dėl jūsų pageidavimo papietauti ilgiau.

Ar vairuotojas padės iškrauti į svetainę ar tik išneša prie durų?

Standartiškai – iki jūsų būsto, į svetainę, į virtuvę, kur reikia. Bet jei norite kad viktoras iš Eišiškių perkelia viską į penkiasdešimtą aukštą su vaizdu į Temzę, reikia suprasti kad fiziškai vienas žmogus turi ribas. Mes bendradarbiaujame, bet nesame trys krovikai. Paprasti baldai – sofa, lova, spinta – išardome, įnešę surinktumėm atgal jei mokaime. Buvo atvejis kai klientas paprašė sudėti knygas į lentynas – aš atsisakiau, nes laikas bėga, o kitas klientas laukia Bristolyje. Paslaugų ribos būna aiškiai aptartos iš anksto telefonu. Taip kad taip, durų viduje tikrai, bet nebūtinai vidaus interjero perkėlimas. Nepykit – laikas pinigai, ypač kai žiema ir sutemos ateina anksti.

Ar reikia ką nors paruošti name prieš atvykstant? Šluotų ar kažko?

Na, šluotų nereikia mes neateiname tikrinti švaros, nors yra buvę kad verčiau būtume atėję į švariau. Reikia paruošti laisvą prieinamumą – atlaisvinti duris, aikštelę prie namo, pastatyti liftą jei reikia. Jei su vaikais, geriau mažuosius perduoti kaimynams valandai, nes kai aplink bėga trijų metų berniukas o mes nešame šaldytuvą – adrenalinas per didelis visiems. Ir dar – turėkite vandenį ar kavą paruošę. Ne privaloma, bet po kelių valandų vairuotojai dehidratacija virsta mumija. O jei turite šunį – uždarykite į kitą kambarį, nes mes mėgstame gyvūnus, bet jie nemėgsta svetimų vyrų nešančių jų guolį. Praktiškai – tiesiog pasiruoškite kas savo, o mes viską paimame ir net nežiūrime po lova.

Kas neramina iš tikrųjų

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per 24 valandas iš Kauno į Londoną? Ar tai realu?

Teoriškai galima. Praktiškai – ar jūs norite kad žmogus važiuotų be miego per Prancūziją? Tai pasienio pažeidimas, o jei dar pūva nedraustas – problemų kratinys. Toks tempas būna kai vienas vairuotojas bando padaryti du reisus per savaitę kad atsipirktų paskola už mikriuką. Daiktai metaforiškai spaudžiami kaip ananasai į stiklainį. Aš buvau liudininkas kai toks skubus pervežėjas praplyšo padangą Amjene ir kliento lagaminai išsibarstė po autostradą kaip po lietaus paraudusios lapai. Penkiolika šimtų kilometrų per parą su kroviniu – jau pakankamai intensyvu. O dvidešimt keturių valandų maratonas? Tai loterija. Tokia kurios bilietai pigūs, o prizas – nervų suirimas.

Ar teko matyti kad daiktai buvo pavogti ar pamesti maršrute?

Kartais pamesti – taip, bet vogti mūsų komandoje – niekada. Kalbu apie rinką apskritai. Buvo istorija apie bendrovę kuri tiesiog ištuštino pusę konteinerio Belgijoje. Policija surado prekes turguje. Bet mikroautobusų perkraustymuose taip reta, nes dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas kuriam per akis matyti kas viduje. Pamesti daiktai dažniausiai nutinka kai kraunama iš vienos mašinos į kitą tarpininkaujant – koks nors sandėlis Lenkijoje kur niekas nežino kas priklauso kam. Mano patarimas: niekada nesidėkite brangių papuošalų ar dokumentų į bendrą krovinį. Fotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Ir jei įmonė atsisako duoti vairuotojo telefono – jau signalas. Pamestas daiktas dažniausiai yra ne pavogtas, o tiesiog pasimetęs tarp trisdešimt keturių panašių dėžių. Tada jo ieškome savaitę.

Ką daryti jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku ir nesikeičia telefonu?

Pirmiausia – nepanikuokite. Gali būti kad jis tiesiog prie jūsų durų negali prisiskambinti nes Londone nėra ryšio bunkeriniame bute. Arba kelyje įvyko avarija, gedimas, ar jis tiesiog pramiegojo kas man asmeniškai yra darbdavio košmaras. Skambinkite ofisui, ne tik mobilui. Mes visada turime sekimo įrangą mašinose tai matom kur yra transportas realiu laiku. Buvo keistas atvejis kai vairuotojas užstrigo keltą dvylikai valandų dėl Audos jūros audros – baterija išsikrovė, ryšio nebuvo. Klientas galvojo kad apgautas. Mes galėjome parodyti uosto cecho vaizdo įrašą kad mašinų nebuvo. Gerai rinkitės kompaniją kuri turi sekimą ir budinčią dispečerinę. O jei atvažiavo kitas žmogus nei žadėta – visada klauskite kodėl, bet nebarkite iš karto.

Kaip atpažinti tinkamą pervežėją nuo to kuris tiesiog turi MB sprinterį ir važiuoja?

Skirtumai kaip tarp stomotologo ir dantisto kaimyno su grąžteliu. Dokumentai, draudimas, sąskaitos faktūros – pagrindiniai ženklai. Tikri perkraustytojai turės CMR žinias, vežėjo atsakomybės draudimą, ir bent kelis kontaktus kuriuos galite paskambinti. Tas draugelis su Sprinteriu? Jis gali būti sąžiningas, bet jei kils bėda pasienyje – jis pirmas paliks daiktus ir išvažiuos pas mamą į santykius. Aš pažįstu du tokius "verslininkus" iš Alytaus kurie du kartus prarado visus daiktus nes neužpildė popierių. Jie dabar dirba statybose. Rimtas vežėjas turi adresą, interneto svetainę su nuorodomis, ir atsako į klausimus apie muitinę, ne tik apie kainą. O pigiai gražiai – tai jau ne mano sritis, aš per senas tam.

Paskutinis žvilgsnis prieš kelionę

Ar verta vežti seną skalbimo mašiną ar pigiau nusipirkti naują Londone?

Skaičiuokim. Močiutės skalbimo mašina gali būti verta šimto eurų antrinėje rinkoje. Gabenimas jos kainuos kokius keturiasdešimt šešiasdešimt eurų tik jai vienai. Bet jei ji jau dešimties metų ir veikia kaip traktorius – neverta. Jei su defektais – tikrai ne. Anglijoje galima rasti budgetinių variantų iki šimto dviejų šimtų svarų su garantija. Tačiau jei jūs vežate pilną butą ir skalbimo mašina yra tik dalis krovinio – tada vežkit, nes viena vietos dalis jau apmokėta. Buvau klientas kuris nešėsi trisdešimt metų senumo šaldytuvą tik dėl to kad "dar tarnauja". Atvežėm, įjungė – trakšk ir viskas. Jis nusipirko naują kitą dieną. Kartais sentimentalumas brangiau kainuoja nei logistika, ypač kai reikia dar ir amerikietiško adapterio.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs, t.y. aš dar Lietuvoje, o daiktai važiuoja?

Dažnai taip ir daroma. Jūs sutvarkote popierius, supakuojate, atiduodate raktus patikimam žmogui arba kaimynams, o mes atvažiuojame paimti. Svarbiausia kad kas nors būtų vietoje pasakyti "taip, tai mano daiktai". Be to – pasirašyti perdavimo aktą. Buvo klientas iš Palangos kuris išskrido į Londoną anksčiau, o mes paimame jo baldus iš tėvų namų Šilutėje. Tėvas atidavė raktą, pakrovėm, atvežėm į Notingamą. Sūnus gavo raktais atidarinėjo butą. Viskas sklandžiai jei dokumentai sutvarkyti ir jei kas nors duoda aiškius nurodymus. Tik būtinai nurodykite kas yra kontaktinis asmuo Lietuvoje nes jei aš paskambinu ir niekas nežino apie jokį vežimą – situacija įtartina mūsų darbui. Nenoriu kai neaišku kas atsakingas.

Tai va, jei svarstote krovinių gabenimą mikroautobusu į Angliją nuo durų iki durų, neikite vien tik pagal kainą. Aš per tuos metus mačiau per daug situacijų kai žmonės sutaupė šimtą eurų, o paskui prarado nervus, laiką, o kartais ir daiktus. Geriau pakalbėkit telefonu, pasižiūrėkit ar žmogus žino kur yra Folkestone uostas, ar blaškosi kalbėdamas. O jei pasiūlys viską uberiu nuvežti – bėkit. Sėkmės kraustantis, o jei kils dar klausimų – rašykit, bet nebūtinai atsakysiu per penkias minutes kai vairuojam.