Krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją – ką verta žinoti prieš skambinant

Taip, jau... dvidešimt ketvirti metai kai sukuosiuosi šitame reikale. Klientai skambina dažniausiai vakare, kai prisiruošia kraustytis arba kai seseriai reikia skubiai atsiųsti daiktų į Birmingemą. Visi klausia to paties – o kaip ten greitai, o kaip brangu, ar saugu. Krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją yra tas dalykas, kuris atrodo paprastas, bet iš tiesų reikia žinoti keletą niuansų. Ne viskas taip glotnu kaip agentūros puslapyje. Aš čia surašiau dažniausius klausimus, kaip pats atsakyčiau, jei paskambintumėt vėlų vakarą.

Kaina ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Žinai ką, kaina... sunku pasakyti telefonu, nes niekas nežino ką vešim. Jei pilnas mikriukas iš Kauno į Londoną su baldais – tai galima daryti ir už tūkstantį eurų, kartais pigiau jei kombinuojam kelis krovinius. O jei dvi dėžės ir krepšys – tada mokėsi už dengtą erdvę, o ne už visą mašiną. Mes dažnai skaičiuojam apie 350–450 eurų už kubinį metrą, bet tiksliau pasakysiu pamatęs sąrašą. Būna, kad klientas sako „mažai daiktų“, o pasirodo pilnas garažas. Tada ir kaina kitokia. (Atsiprašau, ne kubinis metras, o tas... taip, už vietą mašinoje.)

Ar galiu pasiųsti tik vieną sofą, ar būtina užsakyti visą mašiną?

Ne, visos mašinos nereikia. Tai būtų absurdas, tiesa? Turim tokią sistemą – sudėliojam jūsų sofą šalia kitų siuntų. Vadinasi dalinis krovinys. Aišku, turi palaukti – dažniausiai iki savaitės, kol susidėlioja maršrutas. Vieną kartą vežėme vieną fotelį iš Panevėžio į Mančesterį. Laukti teko keturias dienas, bet išsiuntėm. Kaina buvo mažesnė negu mašinos nuoma. Jei nori rytoj – tada nuomoji visą mikroautobusą. Jei gali palaukti – dalinis variantas taupo šimtus eurų.

Koks skirtumas tarp krovininio mikroautobuso ir paprasto keleivinio?

Krovininis turi atitinkamą registraciją, leidžiančią vežti daiktus komerciškai. Keleivinis skirtas keleiviams. Teisėtai vežti krovinius keleiviniame mikroautobuse per sienas yra... questionable. Kai kurie vairuotojai bando apeiti, bet muitinėj gali prisivirti košės. Aš asmeniškai to nerekomenduočiau. Turim du krovininius – Citroën Jumper ir Ford Transit. Jie pritaikyti, yra lentynos, tvirtinimo diržai. Kartais prisimenu tuos senus laikus, kai visi tempė kvepalus bagažinėse... Dabar viskas kitaip, po Brexit ypač. Geriau mokėti pusšimtį eurų daugiau, bet važiuoti legaliai.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui ar tik pavedimu?

Teoriškai galima, bet aš asmeniškai mėgstu pavedimą iš anksto. Ypač jei nepažįstu kliento. Buvo atvejis – važiavom į Birmingemą, vairuotojas priėmė grynuosius, o paskui paaiškėjo, kad pinigai netikri. Nepatogu. Dabar tvarka tokia – 30 proc. avansas, likutis prieš iškrovimą arba pavedimu. Jei labai reikia perduoti grynus – paliekam tai kaip išimtį, bet tada pasirašom kažkokį popieriuką. Ar jie visi parašo? Ne visada. Bet taip saugiau. Grynieji – priešo akimis, kaip mūsų buhalterė sako.

Kelias ir laikas – ką tikėtis realiai

Kiek dienų užtrunka krovinys iš Vilniaus iki Londono?

Greičiausiai? Dvi-trys dienos, jei viskas tobula. O tobulumas retas šiame versle. Realiai – 3–5 darbo dienos. Kartais savaitė. Važiavo pernai mūsų mikroautobusas su daiktais į Readingą – išvažiavo pirmadienį, buvo ten trečiadienį, bet gavėjo nebuvo namie. Tai delsim dar dviem dienom. Aš pats kartais nebesuskaičiuoju ko priklauso nuo vairuotojo nuovargio, spūsčių prie Folkstone'o. Skaičiuokit 4 dienas kaip vidurkį. Jei kas pasakys tiksliau – meluoja arba stebukladaris.

Ar visada važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją, ar yra trumpesnių maršrutų?

Lenkija, Vokietija, Belgija – standartas. Per Prancūziją – jau arčiau keltų. Trumpesnių... galima per Olandiją, bet ten nebūtinai trumpiau laike, tik kitoks kelias. Be to, ten mokesčiai kitokie. Kartais vairuotojai patys pasirenka maršrutą pagal navigaciją, jei mato kamščius. Jūsų, kaip kliento, ten neįveliu – man reikia, kad daiktai būtų, nesvarbu ar pro Hanoverį ar pro Liuksemburgą. Trumpesnis maršrutas būna lėktuvu, bet tada jau krovinių gabenimas į Angliją vyksta ne mikroautobusu, o per sandėlius. Kas brangiau.

Kada mašina išvažiuoja – tik tada, kai pilnai susidėlioja kroviniai?

Taip, jei tai dalinis krovinys. Neišvažiuosim pusiau tuščio – bus nuostoliai. Bet jei užsakote visą mikroautobusą – važiuoja tada, kai jūs pasiruošę. Buvo klientas iš Alytaus, skambino piktas, kad automobilis dar nejudėjo, nors užsisakė. Pasirodo, jis pasirinko pigesnę dalinio krovinio kainą, o mes neradom antro siuntėjo. Mano klaida, reikėjo paaiškinti. Tai jei skubate – rinkitės pilną krovinį arba express. Jei taupote – derinamės. Abiejų būna. Aišku, jei turim jau tris keturis pirkinius Klaipėdos rajone, galim ir anksčiau pajudėt.

Ar mikroautobusas plukdosi keltu, ar važiuoja tuneliu po Lamanšu?

Abu variantai galimi. Eurotunelis – greičiau, bet brangiau. Dažniausiai renkamės tunelį krovininiams, nes mažiau vaikščiojimo aplink mašiną. Keltas – jei taip pasirenkam dėl grafiko arba jei mašina aukštesnė negu leidžia tunelis. Mūsų Jumperiai tilpsta, bet kartais pasitaiko tentiniai – tada keltas. Keltas apie pusantros valandos, tunelis – 35 minutės. Tiesa, prieš tunelį eilės būna milžiniškos. Buvo, kad stovėjom 4 valandas. Lyg ir greitas variantas, bet jei eilė – keltas kartais net lenkia. Matyt, reikia rinktis pagal dieną.

Ar galiu prašyti, kad mano daiktai važiuotų be sustojimų?

Jei visą mašiną apmokate – taip, galim derėtis dėl beveik tiesioginio reiso. Bet sustoti pavalgyt vairuotojas privalo pagal darbo kodeksą. Be to, degalai, tualetas – žmogiški poreikiai. Kai vienas paskutinių klientų iš Glossopo (toks miestelis ten šiaurėj, nebepamenu ar prie Mančesterio, ar jau prie Šefildo) prašė, kad neužsuktų niekur kitur. Sutikom, bet kaina padvigubėjo. Realiau būna 1–2 trumpi sustojimai. Ne maršrutinis autobusas, bet ir ne Formulė 1.

Ką galima vežti ir ko geriau ne

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, dešras ar sūrį į Angliją?

Brexit'as suvaidino savo. Gyvūniniai produktai – dešros, sūriai, pienas – įvežti į JK labai sudėtinga be veterinarinių pažymėjimų. Praktiškai privatiems asmenims – neįmanoma. Muitinė gali konfiskuoti. Buvo viena ponia iš Šiaulių, labai pyko, kai pareigūnai Doveryje išėmė visą šaldytuvą kaimiškų gaminių. Aš ją įspėjau, bet... emocijos. Siųskite drabužius, baldus, knygas. Maistas – nebent sausas, fabrikinis su etiketėmis, bet ir čia rizika. Geriau ne. Anglijoj dešrų ir taip yra. Nenusiminkit dėl to.

Kaip yra su alkoholiu – ar leidžiama įdėti kelis butelius vyno?

Pora butelių asmeniniam vartojimui – ne tragedija, bet aš nedrįsčiau žadėt. Muitinės požiūris – jei mato alkoholį, gali įtarti komercinį kiekį. Jei dešimt butelių – jau akcizų zona. Klientas kartą slėpė šampaną kūdikio vystykluose... juokinga, bet radus bauda būtų buvusi reali. Aš pats rinkčiau saugesnį variantą – nesiųsti. Bet jei jau labai reikia – pakuojam kaip asmeninę dovaną. Ar padeda? Kartais taip, kartais ne. Čia loterija. Nepatogu tai sakyt, bet taip yra. Jūs klausiat – aš atsakau kaip yra.

Ar tikrins daiktus muitinėje, jei vežu asmeninius baldus?

Tikrins. Po Brexit viskas keičiasi. Anksčiau varydavom beveik laisvai, dabar privaloma deklaruoti. Baldai – jei naudoti, turi būti pripažįstami kaip persikėlimo daiktai. Reikia sąrašo su verte. Kartais muitininkas atidaro duris, pasižiūri, uždaro. Kartais – pilnas patikrinimas. Per liepą turėjom atvejį, kai Doverio aikštelėj iškrovė beveik viską dėl elektronikos kiekio. Praradom pusdienį, bet neišvarė. Sąrašą turėkit angliškai. Be jo – vargas. Padėsim parašyt, jei nežinot kaip.

O jei vienas daiktas labai sunkus, pvz., šaldytuvas – ar imsite?

Imsim, bet priklauso nuo svorio. Kai kurie mūsų mikroautobusai turi autokrautuvą, kai kurie – rampą. Jei šaldytuvas sveria 120 kg, reikia dviejų žmonių. Galim siųsti du vairuotojus, bet tada kaina. Arba jūs turit turėt kur padėt prie laiptų. Aš abejoju, ar imtume virš 200 kg vienetą, nes tai jau ne mikroautobuso, o sunkvežimio zona. Kartais pigiau nusisamdyt vietinį vyruką Anglijoj nunešti iki buto, nei duot pagalbinius. Reikia pasitarti individualiai.

Galima vežti augalus, gėles, žemes iš Lietuvos sodo į UK sodą?

Žemė – draudžiama. Augalai – su fitosanitariniu pažymėjimu. Praktiškai privatiems per vieną kartą... beveik neįmanoma. Buvo toks atvejis – močiutė vežė pelargonijas į Enfildą (ar ten kitas rajonas, dabar nebepamenu). Muitinė išmetė žemę, o gėles paliko be šaknų. Graudu. Jei labai reikia – geriau nusipirkit ten, Anglijoj. Sodai ten nuostabūs, visai kitokie nei pas mus. Bet grįžtant – ne, augalų neimam. Nebent dirbtiniai. Tuos galima mesti vidun ir ramia sąžine varyt.

Nesėkmės, vėlavimai ir kiti „malonumai“

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dviem dienom – atlyginate nuostolius?

Neprivalom, jei tai force majeure. O force majeure mūsų versle – kamščiai, oras, gedimai. Bet jei vėluojam dėl mūsų kaltės – deramės. Kartais duodam nuolaidą kitam pervežimui, kartais – dališkai kompensuojam. Sakyčiau, kad realiai niekas nepraranda vilnonio kilimo tik dėl vėlavimo, bet jei dėl to neįvyko persikėlimas į naują butą – skaudu. Turim draudimą kroviniams, bet ne dėl termino praleidimo. Sunku pripažint, bet daugelis mažų pervežėjų žada žvaigždes, o paskui... na, jūs suprantat. Mes stengiamės rašyti realius terminus.

Ar buvote atvejų, kai mikroautobusą sustabdė pasieniečiai ir konfiskavo krovinį?

Konfiskavo ne pas mus, matyt, laimei. Bet buvę sustabdymų. Dažniausiai dėl dokumentų netikslumų. Kartą kolegos vairuotojui – ne mūsų įmonėj, bet pažįstamam – Doveryje atėmė visą elektroniką, nes CMR neturėjo tinkamo kodo. Prekės grįžo į Lietuvą, o klientas... liko be kalėdinių dovanų vaikams. Štai kodėl aš tiek daug klausiu apie turinį. Jei nežinau – geriau neimam. Yra įmonių, kurios ima viską ir meluoja muitinėje. Jos ilgai neužsilaiko. Atsiminkit – per pigu reiškia problemas. Tai ne patogiausia išvada, bet teisinga.

Ką reiškia, kai sako „dalinis krovinys“ – mano daiktai maišysis su kitais?

Taip, maišysis erdvėje. Ne taip, kad sumesim į krūvą. Kiekvienas turės savo zoną, surišam diržais. Bet fiziškai vienoje mašinoje bus trijų žmonių daiktai. Praėjusį mėnesį varyjom į Bristolį – vienam klijentui (taip, iš klientas – klijentas, matot, ir aš klystu) dėžės gale, per vidurį baldai, priekyje dar kažkas. Visi gavo savo. Taip, rizika, kad kas subraižys, yra didesnė negu pilnam reise, bet fiksuojam fotografijomis prieš pakrovimą. Jei labai jautru – pilnas krovinys. Jei protingai supakuota – dalinis visai OK.

Kaip elgtis, jei gavėjas Anglijoje neatsiliepia telefonu ir niekur nedirba?

Klampu. Vairuotojas stovi, laikrodis tiksi. Skambinėjam visi – nieko. Po dviejų valandų galim palikt daiktus saugojimo aikštelėj Londone, bet tada papildomi mokesčiai. Geriausia – sutartis iš anksto su gavėju. Jei dovana – įsitikinkit, kad žmogus žino. Buvo atvejis: varyjom spintą į Liverpoolį, gavėjas ligoninėj. Savaitgalis. Vairuotojas praleido pusantros dienos. Paskui paliko sandėlyje (atsiprašau, sumaišiau istorijas). Papildomai kainavo 180 svarų. Nejuokinga.

Ar pasitaiko įmonių, kurios prižada per 48 valandas, bet išnyksta su daiktais?

Pasitaiko. Nei vieno, nei dviejų atvejų teko girdėt. Yra tokių „agentūrų“ – pasiima užstatą, daiktus, ir dingsta į orą. Dažniausiai feisbuke arba skelbiu.lt randa. Kaina žema, žadama per dvi dienas, o paskui numeris neegzistuoja. Aš pažįstu vieną vaikiną, kuris taip prarado visus baldus prieš trejus metus. Policija... na, ten tarptautinė zona, lėtai veikia. Tad jei renkatės vežėją – pažiūrėkit registraciją, rekvizitus, ar turi jie stacionarų telefoną, ne tik mobilų. Jei tik žinutės feisbuke – pabėkit. Drastiška, bet nuoširdžiai taip patariu.

Dokumentai, draudimai ir tos smulkios detalės

Ar man reikia rašyti inventorių kiekvienai dėžei, ar pakanka bendro sąrašo?

Pakanka bendro, bet kuo detaliau – tuo ramiau visiems. Aš pats renku trumpą sąrašiuką: „dėžė su indais, dėžė su knygomis, dviratis“. Tikslus kiekvienos skardinės aprašymas – nereikia. Bet jei yra vertingi daiktai – kompiuteriai, žiedai, paveikslai – juos išskirkit atskirai. Kartais klientai rašo „įvairūs daiktai“ ir neatsakingai suberia viską. Tada muitininkai atsidaro, paiško, užtrunka. Aš suprantu, kai paskutinę dieną kraustantis galvoje sumaištis. Nepamirškit parašyt sąrašo angliškai arba kad mes jums padėtumėm išversti. Tai duoda solidumo vaizdą pareigūnams.

Koks draudimas galioja pervežant daiktus mikroautobusu – jūsų ar mano?

Turim CMR draudimą – tai standartas tarptautiniams pervežimams. Dėl mikroautobuso pakankamai, jei daiktai supakuoti normaliai. Jei vežate auksą ar meno kūrinį – reikia papildomo draudimo. CMR atlygina pagal kilogramą, o ne pagal realią vertę. Tai jei dėžėje buvo nešiojamas kompiuteris, o ne skudurai – draudimas grąžins mažai. Patarimas: vertingus daiktus ženklinti ir fotografuoti prieš pakrovimą. Ar visada tai darome mes? Stengiamės, bet pripažįstu – kartais nespėjam nufotografuot kiekvienos dėžės. Žmogiška. Jei labai svarbu – priminkit vairuotojui. Jis supras.

Brexit pasikeitė taisyklės – ar dabar reikia kažkokių papildomų popierių?

Taip, daugiau popierių. EORI numeris – jei siunčiate kaip įmonė, privalomas. Privatiems irgi rekomenduojamas arba detalus paaiškinimas, kodėl siunčiate. Pernai darėm siuntą į Oksfordą ir pamiršom paminėt gavėjo EORI. Mašina atsistojo muitinėje 6 valandoms. Tvarka keičiasi nuolat, kad kartais net aš pats 100 proc. nebesigaudau. (Tikriausiai dabar jau kitaip nei prieš pusmetį.) Konsultuojamės su muitinės agentu prieš kiekvieną didesnę siuntą.

Ar pildote EORI numerį, ar tai turiu daryti pats kaip siuntėjas?

Siuntėjas pats turi turėt EORI, jei siunčia įmonės vardu. Jei kaip fizinis asmuo – mes užrašom atitinkamus kodus. Kitur jūs turėtumėt patys eiti į muitinę, mes darom už jus. Tai mūsų paslaugos dalis. Duokit duomenis: asmens kodą, adresą Anglijoje, sąrašą. Padarysim. Buvęs klientas iš Kauno pats prisėdo prie kompiuterio, prisipildė trijų lapų nereikalingų formų. Nusprendė, kad verčiau sumokės mums. Teisingas sprendimas. Kam vargt, jei nežinai, ką rašyt laukelyje „commodity code“?

Ar reikia CMR konvencijos lapo, kai pervežama mikroautobusu, o ne sunkvežimi?

Reikia. CMR galioja visiems žemės transporto būdams, nepriklausomai nuo mašinos dydžio. Mikroautobusas – irgi komercinis transportas. Lapas pildomas dviejų egzempliorių: vienas pas mus, kitas prie daiktų. Jame – adresai, aprašymas, svoris. Yra vairuotojų, kurie veža be CMR, juodai. Jei pagaus – jūsų daiktai įpuls į problemų zoną, net jei jūs nieko blogo nedarėt. Aš tokios rizikos neimčiau. Viena kartą sutaupai popieriaus, o paskui prarandi kelis tūkstančius nervams. Nesąžiningi vežėjai gali pridaryti bėdų ne tik sau.

Išvada

Tai va, ką norėjau pasakyt. Krovinių gabenimas mikroautobusu į Angliją nėra raketos mokslas, bet ir ne „atsiuntėm per appą“. Reikia pasiruošt sąrašą, nusiteikti, kad gali buti delsimų, ir rinktis ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal žmogų, kuris atsako į telefoną net 8 vakare. Po tiek metų galiu pasakyt – sąžiningumas kainuoja brangiau, bet sutaupo galvos skausmo. Skambinkit, jei kas neaišku. Geriau paklaust prieš, negu gailėtis po.