Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiausiu būdu

Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiausiu būdu – skamba kaip reklama, bet aš jau 23 metus tapatinausi su tokiais reikalais ir galiu pasakyti: čia yra daug tiesos. Žinau, kaip atrodo, kai žmonės pirmą kartą siunčia daiktus į Londoną ar Birmingemą – klausimų daugiau nei atsakymų. Rašau šį tekstą taip, lyg sėdėtumėm kartu virtuvėje: paprastai, be akių dūrimo, bet ir nepraleisdami svarbių smulkmenų. Krovinių pervežimas į Didžiąją Britaniją šiandien nėra toks paprastas, kaip buvo prieš Brexitą, tačiau su normaliu mikroautobusu ir sąžiningu vairuotoju viskas vyksta sklandžiau, nei galvojate. Tiesiog reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Kaip praktiškai vyksta šis reikalas

Ar tikrai mikroautobusas yra patogiausias būdas gabenti krovinius į Angliją?

Žiūrėk, jei turi mažesnių daiktų, dažnai taip. Mikriukas yra greitesnis nei didelis vilkikas, nereikia specialių leidimų daugeliui miestų centrų. Aišku, jei veši visą keturių kambarių baldų komplektą, tada reikia furgono. Bet mažesni persikraustymai, kelių dešimčių dėžių siuntos – čia mikroautobusas laimi. Jis lankstesnis, užvažiuoja į siauresnius kiemus. Vairuotojas greičiau apsisuka. Be to, kaina mažesnė, nes masina nevartoja tiek degalų. Tiesa, jei daiktai užima beveik visą mikriuką, kaina jau artėja prie didesnės mašinos.

Kokiais maršrutais dažniausiai važiuojate?

Dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada kanalu arba keltu. Kartais per Prancūziją, bet retai, nes ten brangesni keliai. Oi, ir dar per Belgiją, jei reikia į Birmingemą. Iš esmės maršrutas priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia nuvežti. Jei Londonas – aiškus kelias per Kalę. Jei Škotija – jau kita kalba. Aš mieliau renkuosi keltą iš Kalaris, nes ten mažiau stresuoti pasieniečiai. Nors sunku pasakyti kodėl, taip susiklostė per metus. Kartais greičiau keltu iš Dunkerko.

Kuo mikroautobusas geresnis už didelį krovininį automobilį?

Greičiu ir prieiga. Didelis furgonas negali užvažiuoti į daugelį gyvenamųjų zonų Londone, Birmingeme – aukštis ribojamas. Mikroautobusas – kaip didelis lengvasis, įsisprausti gali. Krauti ir iškrauti daug greičiau. O jei turi tik kambario baldą arba dvidešimt dėžių – samdyti penkių tonų mašiną yra finansiškai kvaila. Mikriukas čia – auksas. Na, aišku, jei turi visą fabriką baldų, tada mikriukas per mažas. Bet individualiam naudojimui... Ką aš čia aiškinsiu, pats supranti, kad mažesnei apimčiai didelės mašinos nereikia.

O gal geriau siųsti per kurjerines tarnybas?

Kurjeris – puikus keliems maišeliams. Bet kai reikia gabenti šaldytuvą, keturias dėžes knygų ir dviratį – kurjerinė tarnyba ims devynis šimtus eurų, o mikroautobusas penkis. Be to, kurjeriai krauna per keletą terminalų, perkrauna, spardo. Aš nepeikiu jų, bet mačiau, kaip atrodo dėžė po tokių pervežimų – lyg kiaurymės po bombardavimo. Mikroautobusas važiuoja iš taško A į tašką B. Rankose perduoda. Mažiau rankų – mažiau gedimų. Kartais kurjeris geriau tik labai mažai ir skubai siuntai.

Ką galima vežti ir kaip teisingai ruoštis

Ar galiu supakuoti daiktus į maišus, ar privalu naudotis dėžėmis?

Prieš dvidešimt metų klientai veždavo juodais maišais ir niekas nekreipdavo dėmesio. Dabar pasienyje viskas kitaip. Yra buvę, kai muitinė prašė iškrauti maišus, nes negalėjo patikrinti turinio. Dėžės žymiai geriau, ant jų rašai kas viduje. Bet jei turi tik maišus, naudok storesnius, gerai užrišk. Blogiausia, kai maišai plyšta kelyje – tada vairuotojas piktas, klientas piktas. Aš esu už dėžes. Ta prasme, jei yra galimybė – tikrai dėžės. Tvarkingiau ir saugiau.

Koks didžiausias svoris telpa į mikroautobusą?

Techniškai mikroautobusas gali tempti apie 1,2–1,5 tonos, priklauso nuo modelio. Mūsų mašinos ima iki pusantros, bet stengiamės neviršyti 1,3 tonos, kad nesunkintume pakabos (nors gal turėčiau sakyti važiuoklės – nesvarbu, supranti, kad važiuotų saugiai). Kartais žmonės sako, kad tik trys dėžės, o paskui išeina septyni šimtai kilogramų knygų. Knygos – slaptas priešas, atrodo mažai, sveria velniškai. Pernelyg sunkus automobilis – problemos pasienyje ir pavojingas važiavimas. Pasverk daiktus namuose arba pasitark iš anksto.

Ar pervežate ir šaldytuvus bei baldus?

Taip, pervežame, bet žinok kelis dalykus. Šaldytuvą reikia atitirpinti ir gerai išdžiovinti – kitaip kelyje plūduriuoja vanduo. Baldai turi būti apsaugoti kampai, nes durų angos padaro savo darbą. Yra buvęs atvejis, kai vežėme didelę spintą, kuri atrodė atidaryta paskutinį kartą prieš penkiolika metų. Kai atidarėm Anglijoje, ji subyrėjo – per sena mediena. Ne mūsų kaltė, bet ginčas nemalonus. Tai jei baldai trapūs – apvyniok gerai. Ir nepamiršk, kad mikroautobuse aukštis ribotas, nuo to priklauso, ar sutalpins didesnius daiktus.

Kainos, terminai ir logistikos logika

Kiek kainuoja krovinio gabenimas mikroautobusu iš Lietuvos į Londoną?

Oi, čia tas klausimas, kurio bijo pardavėjai, nes kaina gyva. Šiandien gali būti trys šimtai eurų, o po savaitės – penki. Pilnas mikroautobusas dažnai svyruoja nuo keturių iki septynių šimtų eurų, o dalinis krovinys – gal ir šimtą penkiasdešimt. Nėra fiksuoto meniu. Sezonas, degalų kainos, ar vairuotojas turi grįžtamąją kelionę – viskas įtakoja. Geriausia tiesiog paskambinti pasiskiausti. Nerašyk žinutėje tik „kiek kainuoja“, nes aš atsakysiu „priklauso nuo“, kas ir tave erzina, ir mane. Tiksliau bus telefonu.

Kiek laiko dažniausiai trunka visas procesas?

Jei iš Lietuvos, dvi–trys dienos iki Anglijos, kai jau mašina išvažiavusi. O jei laukies dalinio krovinio, gali praeiti ir savaitė, kol surenkamas grafikas. Prieš Kalėdas vežam be sustojimų, nes paklausa didelė. Žiemą lėčiau. Aš sakau klientams: skaičiuokit keturias darbo dienas ir turėsite realų vaizdą. Neplanuok taip, kad daiktai privalo būti šeštadienį devintą ryto, nes transportas – ne traukinio grafikas. Vėlavimai pasitaiko. O jei rūkai – dar prisideda. Bet dažniausiai viskas sueina.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto?

Priklauso nuo įmonės. Mes imame trisdešimt procentų sutarus, o likutis – prieš pristatymą. Buvo metas, kai klientas sumokėjo viską iš anksto, o mašina sugedo pakeliui. Pinigus grąžinti teko, bet stresas buvo. Dabar atsargiau. Mačiau ir tokių istorijų, kai brokeriai, neturintys mašinų, ima visą sumą, o paskui dingsta arba reikalauja dar. Tai jei kas prašo visko iš anksto ir neturi normalios būstinės – pagalvok. Einam toliau? Rimtai, tikrink su kuo dirbi.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežu iš Vilniaus ar iš Kauno?

Skirtumas nebe toks didelis. Bet jei esi iš Klaipėdos ar Panevėžio, tai gali +30–50 eurų, nes vairuotojui reikia važiuoti paimti. Kaina labiau priklauso nuo pilno ar dalinio krovinio ir kur Anglijoje pristatyti. Birmingemas ar Mančesteris – tas pats, bet Londono centras brangiau, nes ULEZ mokestis, kamščiai, laikas. Oi, jei esi Šiaurės Lietuvoje – jau reikia skaičiuoti atskirai. Vilnius vs Kaunas – realiai neesmė. Nors iš Kauno galima sutrumpinti kelią per lenkišką pasienį. Hm.

Kaip elgtis, jei mano daiktai užima mažiau nei pusę mikroautobuso?

Tada mokėsi mažiau, aišku. Bet ne pusę kainos – čia toks niuansas. Reikia atskaičiuoti degalus, kelius, vairuotojo dienpinigius. Dalinė vieta dažnai kainuoja apie šešiasdešimt–septyniasdešimt procentų pilnos. Geriausia paskambinti ir pasakyti: man dešimt dėžių ir vienas lagaminas. Tada aš sakau – telpa, kainuoja tiek. Kartais net nereikia skaičiuoti kubinių metrų, tiesiog pagal nuotrauką pažiūriu. O jei dar mažiau – gal siųsti per autobusų siuntų tarnybą? Na, jei skubu – mikriukas vis tiek geriau ir patogiau.

Dokumentai, muitai ir Brexit atgarsiai

Ar dabar, po Brexit, labai pasikeitė krovinių gabenimas į Didžiąją Britaniją?

Pasikeitė ir truputį sudėtingiau. Anksčiau tiesiog CMR ir važiuoji. Dabar reikia eksporto ir importo deklaracijų, kartais daugiau patikrinimų. Bet jei tai seni asmeniniai daiktai, dažnai einama per supaprastintą procedūrą. Štai čia aš šimtu procentų nebesu tikras dėl naujausių taisyklių, nes jos keičiasi kas kelis mėnesius. Paskutinį kartą tikrinau prieš porą mėnesių, tai patikrink. Muitai daiktams, kuriuos turi daugiau nei pusę metų, paprastai netaikomi, bet būna išimčių. Skambink – patikslinsim tą akimirką. Nesinori meluoti.

Kokių dokumentų reikia siuntėjui?

Esi individualus asmuo, perkeliantis būstą? Tada tapatybės dokumentas, sąrašas daiktų, pirkimo kvitai jei nauji daiktai. Jei verslas – jau kita kalba, reikia sąskaitų ir EORI numerio. Paprastam žmogui viskas paprasčiau. Kartais užtenka sąrašo ranka surašyto. Bet sąrašą anglų kalba arba lietuvių – priklauso nuo pasienio pareigūno. Aš rekomenduoju turėti abiejų kalbų versijas. Taip saugiau. Beje, paso kopiją nepamiršk. Nors kartais jos net neprašo, bet geriau turėti.

Ar muitai taikomi ir seniems asmeniniams daiktams?

Jei tikrai seni ir asmeniniai – ne, netaikomi, jei naudojai mažiausiai pusę metų ir neatveši parduoti. Bet vis tiek reikia deklaruoti. Aš mačiau atvejį, kai vežė dviratį, kurį nusipirko prieš tris mėnesius, ir muitininkai pagavo pagal kvitą. Teko mokėti. Nauji daiktai – muitas gali grėsti. Seni – nebent kokia rūkykla ar alkoholis, bet čia jau kita sritis. O dėl T1 ar T2 tranzito formų – prisipažinsu, painiojuosi, nes retai tai reikia paprastam asmeniniam turtui. Geriau pasitikslink su brokeriu.

Realybė, kuri ne visada graži

Ar buvo atvejų, kai krovinys vėlavo arba dingo?

Vėlavo – taip, nuolat, dėl orų, eilių, kartais fermeriai užblokuoja kelius Prancūzijoje. Dėl dingimo – tik vieną kartą per visus metus, kai pradingo nedidelė siuntinėlė prieš penkiolika metų, ir mikroautobusą vairavo ne mūsų kompanija, o pažįstamas. Pamenu, klientas spaudė, aš nežinojau kur dėtis. Galop paaiškėjo, kad siuntinys liko sandėlyje Olandijoje. Dabar su GPS sekimu ir nuotraukomis prieš pakrovimą – tokių dalykų nebūna. Vis tiek, kai kurios pigios įmonės, kurios siūlo „super deal“ – ten rizika didesnė. Tikrink atsiliepimus.

Ką daryti, jei mikroautobusas stringa pasienyje?

Pirmiausia – nesistresuok per daug, dažnai tai popierinis dalykas. Skambini vairuotojui, vairuotojas skambina ofisui, mes jungiamės į pokalbį. Būna, kad trūksta vienos parašo arba muitinė nori pažiūrėti vidų. Tada reikia parodyti, kad nėra kontrabandos. Kartais muitininkai būna ir pikti, ir malonūs, čia kaip loterija. Geriausias patarimas – turėti visus popierius tvarkingus, nieko neslėpti. Jei stringa ilgai – klausimas jau teisinės pagalbos kartais, bet retai su privačiais daiktais. Dažniausiai per kelias valandas išsivažiuojam.

Ar tikrai visos pervežimo įmonės dirba sąžiningai?

Dieve ne. Atleisk už tiesmuką atsakymą, bet tikrai ne. Buvo metas, kai rinkoje atsirado begalė tarpininkų, neturinčių nei vienos mašinos, tik gražų Facebook puslapį. Paėmę užstatą jie dingsta arba parduoda tave dešimtajam asmeniui. Aš žinau du atvejus iš praėjusių metų, kai žmonės sumokėjo po tris šimtus eurų avansus ir liko be daiktų. Tikrauk įmonės kodą, ar realiai egzistuoja kelerius metus. Pigus pervežimas Anglijos kryptimi dažnai baigiasi brangiu pamokymu. Nekenčiu sukčių nuoširdžiai.

Pristatymo niuansai ir tavo dalyvavimas

Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti daiktus?

Paprastai taip, bet su sąlyga. Jei krovinys ne milžiniškas, vairuotojas padeda. Bet jei reikia nešti iš dešimto aukšto be lifto, tada jau klausimas. Atsimenu, pats nešiau spintą iš trečio aukšto be lifto Anglijoje – prakaitas pasipylė. Jei turi labai sunkius daiktus, užsisakyk papildomą pagalbą arba paprašyk draugų. Vairuotojo darbas – vežti saugiai, o ne būti kroviku (ta prasme, jis sutinka padėti, jei lengva, bet ne visada tai jo pareiga). Nors senieji vilkai dažnai padedam iš solidarumo.

Ar galiu važiuoti drauge su savo kroviniu?

Teoriškai taip, realiai – retai. Mikroautobuse dažnai nėra vietos, nes salonas užkrautas. Jei dalinis krovinys ir yra tuščia vieta – galima sutarti. Bet kelionė trunka dvi dienas, naktis praleidi sėdint, o jei vairuotojas miega kabinoje, tu – viešbutyje už savo pinigus. Kartais klientai galvoja, kad bus kaip turistiniame autobuse, o gauna kietą sėdynę šalia dėžių. Aš nerekomenduoju, nebent turi šuniuką, kurio negali palikti. Geriau skristi lėktuvu ir atsiimti kitą dieną.

Ar galima sutarti, kad pristatymas būtų sekmadienį?

Sekmadienis Anglijoje – kitoks nei Lietuvoje. Ten daugelis sandėlių nedirba, įmonės nepriima. Bet į privatų namą – įmanoma. Vairuotojas gali atvažiuoti sekmadienį ryte. Kaina didesnė, nes ne darbo laikas. Jei reikia į biurą – tikrai ne. Be to, sekmadieniais kamščiai aplink Londoną yra baisūs, kartais net didesni nei darbo dienomis, laikas pailgėja. Šeštadieniai realiau ir pigiau. Bet jei jau niekaip kitaip – galima, tik pasakyk iš anksto, kad vairuotojas planuotųsi.

Grupiniai kroviniai ir paskutiniai faktai

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi „grupinį krovinį“?

Tai reiškia, kad tavo daiktai važiuos kartu su kito kliento daiktasi toje pačioje mašinoje. Dalis vietos tavo, dalis – kitam. Kaina mažesnė, bet laikas lankstesnis – turi palaukti, kol surinks pakankamai siuntų. Kartais tai vadinama „daliniu kroviniu“. Yra gerai ir blogai. Gerai – sutaupai. Blogai – jei kitas klientas vėluoja su pakrovimu, vėluoji ir tu. Aš mėgstu viską aiškinti iš anksto, nes nepatinka, kai žmonės galvoja, kad mikriukas važiuoja tik dėl jų, o pamato dar tris adresus pakeliui.

Ar Londono centras – tai patogi vieta pristatyti krovinį?

Priklauso, ką vadini centru. Westminsteris? Ten beveik neįmanoma sustoti įkrauti. Mes tariamės dėl pristatymo metro atstumu arba klientas atvažiuoja sutikti į galą. ULEZ zonos mokestis – dar vienas dalykas, kurį kai kurie tarpininkai nutyli, o paskui vairuotojas papildomai ima. Kartais žmonės sako, kad gyvena Londone, o pasirodo – Watfordas. Ten jau visai kita kaina. Realistiškai – Londonas didžiulis, o centras dažnai pats nepatogiausias taškas. Geriau sutarti dėl pakraščio su normalia vieta sustoti.

Ar reikia drausti daiktus individualiai?

Mes turime CMR draudimą, kuris dengia pagal tarptautines konvencijas. Bet jis dengia ne viską, o tik tam tikrą sumą pagal kilogramą. Jei veši antikvarinį veidrodį, kurio vertė keli tūkstančiai, CMR kompensuos juokingą sumą. Tokiu atveju verta papildomai draustis. Kai kurios bankų kortelės dengia siuntimą – pasitikrink. Aš visada sakau: jei turi ką nors vertingo – padaryk nuotraukas prieš pakrovimą. Tiek paprasta. Nes jei kas įbrėžė kelyje, be įrodymų ginčytis sunku. Draudikai ieško priežasties nemokėti.

Koks patarimas, kurį duotum artimam draugui, jei jis rytoj gabentų daiktus mikroautobusu į Angliją?

Saugokis žmonių, kurie žada auksinius kalnus už juokingą kainą. Jei pervežėjas sako, kad bus rytoj šeštą ryto ir kainuos neįtikėtinai mažai – kažkas negerai. Paruošk daiktus tvarkingai, išrašyk sąrašą, nufotografuok viską. Ir nepamiršk, kad Anglijoje kiemai maži, laiptinės siauros. Jei gabeni sofą, išmatuok duris. Aš draugui sakyčiau: verčiau mokėk šimtu eurų daugiau, bet žinok, kad vairuotojas atvyks laiku ir nespardys dėžių. Ir dar – niekada nekrauk vertingiausių daiktų į patį mikroautobuso galą, kur neregėsi.

Žodžiu, krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją patogiausiu būdu veikia tada, kai žinai, su kuo dirbi, ir nesi apsėstas tik kainos. Mikriukas – tai ne stebuklinga dėžė, o transportas, kuriame sėdi žmogus, pavargęs po kelių dienų kelio. Supraskite vienas kitą, sutvarkykite popierius ir netikėkite pasakomis apie penkiasdešimt eurų pervežimą. Per tiek metų mačiau visko, bet sąžiningumas visada laimi ilgame laikotarpyje. Sėkmės kraustantis.