Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją: kaip tai iš tiesų veikia
Sveikas. Per dvidešimt dvejus metus, kai tempiau dėžes, baldus ir visa įmanomą mantą iš Lietuvos į Angliją ir atgal, mačiau visko. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją šiandien nėra kaip anksčiai – neužtenka susikrauti ir judėti. Po Brexit atsirado popieriai, kainos šoko, o klientai vis dar galvoja, kad perkraustys butą už du šimtus eurų. Neperkraustys. Čia atsakau į klausimus, kuriuos man uždavo šimtai žmonių. Vienam žmogui. Tau. Paprastai, netvarkingai, kaip būtų pokalbis prie kavos.
Kainos – kodėl vieni moka pigiau, bet dukart daugiau nusivylimo
Kiek kainuoja nugabenti daiktus mikroautobusu iš Kauno į Londoną?
Jei turi standartinį kiekį – sofą, spintą, kokias dvidešimt dėžių – kaina šiandien svyruoja nuo keturių iki septynių šimtų eurų. Priklauso nuo adreso, aukšto, liftų. Būna pigiau, bet tada dažniausiai kas nors ne taip. Pernai klientas rado pasiūlymą už du šimtus. Vairuotojas paėmė daiktus, pristatė... na, pristatė tik pusę. Kita dalis dingo prie Doverio. Taigi penki šimtai – saugi strata. Nepatikėk stebuklais.
Ar galiu sumokėti vairuotojui grynais pinigais kai atveža?
Kai kurie ima grynuosius, bet aš nepatariu. Būk sąžiningas – tu nori įrodymo. Pernai turėjau atvejį: klientė sumokėjo grynais septynis šimtus, o vairuotojas vėliau teigė, kad nieko neėmė. Košmaras. Verčiau bankinis pavedimas arba Revolut. Per kelias minutes ir viskas aišku. Jei firma sako „tik grynieji", tai raudona vėliava tokia didelė, kad matosi iš M6 greitkelio. Seriously. Būna ir kitaip, bet geriau apsidrausti popieriumi.
Kodėl vieni prašo aštuonis šimtus, o kiti tris šimtus už tą patį maršrutą?
Aštuoni šimtai dažnai reiškia CMR, licencijas, patirtį. Trys šimtai – dažnai vaikinas su Sprinteriu ir pigiu skelbimu feisbuke. Abu gali nuvežti. Bet pigusis gali palikti tavo daiktus Kalo aikštelėje, nes gavo geresnį pasiūlymą pilnam furgonui. Realus dalykas. Ne visada brangiau = geriau, bet jei kaina kvepia per gerai, tu pats tampi preke. Arba tavo baldai. Pasiskaityk blogus atsiliepimus – jie nemeluoja.
Ar mano daiktų svoris keičia kainą, jei vežu ne pilną mašiną?
Paprastai ne. Daliniams kroviniams skaičiuojame kubus, ne kilogramus. Furgonas turi svorio limitą trys su puse tonos, bet su buities daiktais retai pasiekiamas. Kitaip yra jei veži plyteles ar metalą. Tada taip, svarbu. Vieną kartą klientas siuntė knygų kalną – labai sunku. Vairuotojas vos neapsiverkė matydamas trečią aukštą be lifto. Bet sumokėjo pagal vietą, ne svorį. Kitaip tos knygos kainuotų tūkstantį. Svoris rūpi tik kai neįprastas krovinys.
Dokumentai ir Brexit – ar tikrai tokia baisu?
Ar po Brexit dar galima siųsti krovinius be didelių problemų?
Galima, tik dabar reikia popierių. Anksčiat varydavai per Europą kaip į Vokietiją, o dabar – muitinė. Nėra fizinės tvoros, yra biurokratijos siena. EORI kodai, prekių aprašymai. Tvarka sudėtingesnė, bet neišgyvenk – rimti vežėjai tvarko už tave. Tu pasakyk: „naudoti asmeniniai daiktai". Komerchą siunčiant – jau kita kalba. Pats procesas veikia, tik pridėk dieną įprastam grafikui. Anksčiau būdavo sekanti diena, dabar – per dviejų dienų tarpą.
Kas yra T1 ir ar man jo reikia asmeniniams daiktams?
T1 – tranzito dokumentas. Ar tau reikia? Hmm, jei esi siuntėjas – tikriausiai ne pats pildai, vežėjas turėtų. Aš maždaug devyniasdešimt procentų tikras čia. (Kartais skambinu muitinės brokeriui vienuoliktą vakaro, jei neišgąsdins jo žmona.) Esmė: jei furgonas kaupia krovinius Lietuvoje ir važiuoja į Londoną, T1 reikalingas tranzitui per ES. Rimta firma turi garantijas. Jei vežėjas net nežino kas tai – bėk. Kitaip muitinė bus ilga.
Ką reiškia EORI numeris – ar aš, paprastas žmogus, jį turiu turėti?
Jei siunti asmeninius daiktus kartą gyvenime – ne, nereikia. Jei verslas ar reguliariai – taip, GB raidėmis prasidedantį. Klientai maišo su PVM kodu. Aš visuomet sakau: užsiregistruok EORI per UK svetainę, trunka penkias minutes, gali tuo metu išgerti kavos. Apsidrausksi nuo galvos skausmo jei muitininkas Londone bus nuotaikingu. O jie kartais būna ypač blogos nuotaikos pirmadieniais kai kompiuteriai stringa ir eilės nusidriekusios iki automobilių. Better safe than sorry.
Ar muitinėje tikrai atidarinėja dėžes ir kiek tai trunka?
Atsitiktinės patikros yra. Ne kiekviena dėžė, būtų beprotybė. Bet jei rentgenas rodo kažką keisto – atidarys. Turėjau klientą, kuris vyno butelius suvyniojo į marškinius. Muitininkas atidarė, išvydo Mersedes simbolį ant butelio ir šyptelėjo. Paleido. Bet jei randi mėsos, dešrų – viskas. Konfiskavimas. Patikra trunka penkias minutes arba penkias valandas, jei sistema lūžusi. Jiems nesvarbu kad tu skubi. Jų darbas – tikrinti.
Ar galiu įsimesti lašinius sesei į Birmingemą?
Oficialiai – ne. Nei mėsa, nei pienas, nei tas nuostabus rūkytas lašinys iš turgelio. Brexit suformojo kietą sieną maistui. Turėjau klientę, kuri vežė keturiasdešimt kilogramų lietuviškos dešros. Folkestone pasirodė, kad ji vežė tarsi auksą, bet viską atėmė. Graudu žiūrėti. Šokoladą galima. Arbatą galima. Tą dešrą – ne. Sorry. Nusipirk Tesco, nors ir ne tas pats. Bet taisyklės taisyklės. Nepyk.
Pats važiavimas – laikas, maršrutai ir kas vyksta kelyje
Kiek dienų trunka kelionė nuo Vilniaus iki Mančesterio su daliniu kroviniu?
Grynas važiavimas – trisdešimt valandų. Realybėje – trys iki penkių dienų. Furgonas surenka krovinius keliose vietose, laukia kelto, muitinė, o M25 aplink Londoną iki Mančesterio gali užtrukti keturias valandas. Kartais geriau važiuoti aplink per M6, bet aš čia jau nuklystu. Jei tau kažkas žada pristatyti kitą dieną – meluoja arba vairuoja nemiegojęs. Abu variantai pavojingi. Realybė: trys dienos minimum.
Ar mano daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar furgonas dar kaupia kitus?
Jei užsakei pilną furgoną – tiesiai. Jei dalinį – kaups. Kaupimas vadinamas grupažu. Tavo sofos vieta turėtų būti atskirta lipnia juosta. Kitaip svetimi daiktai susimaišys. Būna, kad klientas pamato svetimą dežę furgone ir panikuoja. Relax, tiesiog kito žmogaus krovinys. Vairuotojai dažniausiai žino kas kur. Dažniausiai. Buvo atvejų kai supainiojo, bet tai jau visai kita istorija. Aš ją sąmoningai nutyliu nes buvo nemalonu.
Mikroautobusas plaukia keltu ar važiuoja Eurotuneliu?
Keltas. Ypač jei didesnis furgonas arba į šiaurinę Angliją. Tunelis greitesnis, bet brangesnis komerciniams ir kartais riboja gabaritus. Asmeniškai mėgstu keltą – vairuotojas pailsi kajutėj, nors kajutės primena bendrabučius devintajame dešimtmetyje. Keltai iš Kalo arba Diunkerko į Doverį. Kartais iš Roterdamo į Hulą. Eurotunelis naudojamas labiau ekspresams ir keleiviams. Furgonai su streču dažniau stovi kelo denyje. Ora kvepia degėsiais ir kava. Mėgstu tą kvapą. Nors gal čia nostalgija.
Kas yra CMR draudimas ir ar jis apgins jei apvogs?
CMR – standartinė vežėjo atsakomybė. Jei furgoną apvogs trasoje, dažniausiai apmoka. Jei vairuotojas paliko duris atidarytas nueinant į tualetą – klausimas. Draudimo limitas apie trylika eurų už kilogramą. Tavo kompiuteris sveria dešimt kilogramų? Gausi šimtą trisdešimt. O kompiuteris vertas tūkstančio. Gudru, ką? Brangius daiktus fotografuok prieš pakrovimą. Kiekvieną kampą. Kiekvieną įbrėžimą. Nuobodu, bet auksu virsta kai ginčijiesi. Kitą kartą padėsi.
Ar pristatymas vyksta iki buto durų, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?
„Durys" reiškia pasiekiamos durys. Ne penktas aukštas be lifto. Vairuotojas padės, bet jis ne Supermenas. Turėjau atvejį Liverpulyje – spinta, ketvirtas aukštas, be lifto. Aš beveik metiau šį verslą tą dieną. Rimtai. Jei reikia įnešimo sunkiems daiktams, užsakyk du vyrukus iš anksto. Kaina didėja, bet stuburas liks sveikas. Ir vairuotojo nuotaika nesugrius. Jei perkrausi jį fiziškai, kitą kartą gali tekti ieškoti kito vežėjo. Ne, šiaip taip nebūna, bet žmogiškumas svarbu.
Pakavimas, svoriai ir situacijos, kai nori verkti
Ar pats turiu supakuoti, ar tai daro vežėjas?
Tu pakuoji. Arba moki papildomai. Daugelis galvoja, kad burbulinė plėvelė auga ant medžių. Neauga. Supakuok tvirtai, naudok dėžes, ne maišus. Maišai plyšta, daiktai byra. Mačiau pervežimą su šiukšlių maišais. Rezultatas – rūbai išmaišyti kaip pica po avarijos. Geros dėžės, lipni juosta, žymėjimas. „Trapu" neužteks. Parašyk turinį ant šonų. Vairuotojai pavargsta, skaito etiketes tūkstantį kartų. Padėk jiems. Ir sau. Nes jei dėžė suplyš, kaltinsi save. Ir teisingai.
Kaip supakuoti didelį veidrodį, kad nesudužtų?
Niekada nerašyk „trapu" ir manyk, kad užteks. Supakuok stiklą putomis, pastatyk tarp minkštų daiktų – antklodžių. Niekada nedėk po sofa. Sofos kampas per smūgį tampa kūju. Turėjau du metrų aukščio veidrodį. Klientė sakė „rėmas apsaugo". Nepasaugojo. Septyni blogi metai, galbūt. Pakuok tokiu būdu, kad dėžė ištvertų kritimą nuo juosmens aukščio. Nes važiuojant per Londoną duobės tokios, kad... tiesiog pakankamai tvirtai. Labai tvirtai.
Ar telpa dviratis, augalas ir penkiolika dėžių vienu metu?
Furgonuose erdvė stebina, bet ne stebuklinga. Dviratis – taip, jei pastatysi protingai. Augalas – mažas vazonėlis techniškai reikia fitosanitarinio, bet realiai... tarkime, kad kaimynė pasirūpins juo. Oficialiai augalai nelegalūs be popierių. Neoficialiai – maži praslysta. Bet aš to nepatarinėju garsiai. Dėžės – pagrindinis krovinys. Jei viskas telpa, fine. Jeigu nori dar ir šaldytuvo – jau pilnas furgonas reikalingas. Ar tame furgone bus vieta ir tau asmeniškai? Ne, jei tai krovininis reisas. Legaliai ne.
Koks maksimalus svoris kroviniui, jei bendras furgono svoris trys su pusi tonos?
Pats furgonas sveria apie du tūkstančius kilogramų tuščias. Telpa apie tona daiktų. Bet realiai su buities daiktais erdvė pasibaigia anksčiau negu svoris. Kitaip tariant, sofa užims vietą ir „palaidos" svorio limitą. Dėl to daliniams kroviniams svoris retai rūpi. Kitaip yra statybininkams. Plytelės – košmaras. Viena nesunki, bet kubas jų... tada taip, policija Kalo gali sverti ir bausti. Buvęs atvejis. Jeigu tavo siunta sunki – perspėk. Būna pokyčių maršrute dėl to.
Kai kas nors nutinka ne taip – vėlavimai, dingimai ir kitos bėdos
Kas atsakingas jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom?
Žiūrint į sutartį. Daugelis smulkių vežėjų neduoda kietų datų. Rašo „apytikriai". Force majeure – oras, streikai, muitinė. Jei vairuotojas prasigėrė Amsterdame – kitas reikalas. (Būna, neneigsiu, nors gėda.) Jei pavėluoji dėl force majeure, niekas neatlygins. Jei be priežasties – derėkis. Realiai smulkiuose pervežimuose negausi didelių pinigų atgal. Galbūt nuolaida kitam kartui. Verčiau rinkis patikimą, negu paskui bylinėkis. Bylinėjimai tarp šalių kainuoja daugiau nei tavo krovinys.
Kodėl kartais kroviniai „stringa" muitinėje savaitėmis?
Ne dėl to, kad pavogė – kad popieriai neteisingi. Bloga prekės koduotė, neišsamus aprašymas, sistemų gedimai. Turėjau krovinį Doverio muitinėje užsibuvusį du mėnesius. Kodėl? Nes deklaravau „naudoti baldai", o reikėjo „naudoti namų apyvokos reikmenys". Absurdas? Taip. Realybė? Irgi. Paprastai išsiskiria per paras. Ilgesnis vėlavimas = kažkas blogai. Skambink vežėjui kasdien kol išsiaiškins. Būk tas kuris primena. Kitaip tavo daiktai gali tapti jų darbo fono muzika.
Ar tikrai egzistuoja juodi sąrašai blogų vežėjų?
Taip. Feisbuko grupėse, forume, net WhatsApp plepaluose perspėjama. „Nenaudok X, paliko daiktus aikštelėje." Tikros istorijos. Šioje srityje yra kovboyų. Be licencijų, be draudimo, tik su telefonu ir greitu furgonu. Aš pažįstu vardus, bet čia jų nerasiu – teisinės priežastys. Paklausk bendruomenių. Jeigu trys skirtingi žmonės perspėjo apie tą patį – klausyk. Nesuk galvos vien dėl žemų kainų. Kaina kartais būna paskutinis dalykas, kurį apmokėsi. Bus brangiau paskui.
Efektyvumas – kaip neišmesti pinigų pro langą
Koks metų laikas efektyviausias siųsti krovinius į Angliją?
Venk rugpjūčio ir gruodžio. Visi kraustosi, studentai, šventės. Furgonai lūžta, kainos kyla. Sausis pigiausias, bet jūroje vėjai, keltai vėluoja. Balandis-gegužė – auksas. Rugsėjis irgi nieko. Bet jei turi kraustytis dabar, nevaldyk gyvenimo pagal vežėjo grafiką. Tavo laikas svarbiau. Jeigu gali sutaupyti šimtą eurų laukdamas mėnesį, bet daiktai tavo garaže trukdo – gal tiesiog varyk dabar. Efektyvumas yra ir apie tavo komfortą, ne tik pinigus.
Ar verta pirkti pilną furgoną jei turiu maždaug pusės furgono krovinį?
Jei turi šešiasdešimt-septyniasdešimt procentų furgono vietos – dažnai verta. Kontroliuoji datas, niekas neliečia tavo daiktų, važiuoji tiesiai. Dalinio krovinio kaina kartais artėja prie aštuoniasdešimt procentų pilno tarifo. Tada prasmiškiau primokėti truputį ir turėti ramybę. Ypač su verslo kroviniais ar senoviniais baldais. Jei tik keturios dėžės – ne, per brangu. Tada grupažas. Bet jei esi ant ribos, paskaičiuok abu variantus. Kartais pilno furgono kaina pasirodo esanti labiau prieinama negu atrodė anksčiau.
Ar galiu siųsti daiktus kartu su savimi kaip keleiviui viename furgone?
Oficialiai ne, jei tai komercinis krovininis reisas. Keleivinis ir krovininis transportas turi skirti licencijas. Draudimas nebegalioja jei įvyksta avarija. Realybėje studentai taip daro. „Mokėk už kelionę, daiktai nemokamai." Aš nerekomenduoju kaip profesionalas. Jei kompanija siūlo sėsti – klausk licencijų. Dažnai tai pilkas zona. Verčiau pasiimk Ryanair bilietą, siųsk furgoną atskirai. Eilės oruoste košmaras, bet legalu. Aš jose stovėjau tiek kartų, kad pats jaučiuosi vežamas.
Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją efektyviausiu būdu nėra apie pigiausią kainą – apie protingą pasirinkimą. Per du dešimtmečius išmokau, kad geriausi vežėjai nėra tie, kas šūkauja mažiausią kainą, o tie, kas atsako į skambutį vidurnaktį kai tavo krovinys užstrigo. Rinkis patikimumą, tikrink dokumentus, pakuok tarsi dėžė kristų, ir viskas bus gerai. Jei abejoji – paklausk. Geriau pakartoti klausimą du kartus, nei gedėti vėliaus. Sėkmės kraustantis. Aš eisiu – laukia dar vienas furgonas.